- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- e2YT-8992-920/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01703-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- R. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G., V. K. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – V. G., V. K. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas R. J. savo faktiniais veiksmais priėmė ir valdė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės O. J. mirties.
Pareiškime nurodė, kad pareiškėjas R. J. ir O. J. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Santuokoje susilaukė dviejų vaikų – V. G. ir V. K. J. Pareiškėjas santuokos metu iš Valstybės 1993 m. rugsėjo 29 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), kuriame 1996 m. rugsėjo 27 d. pasistatė ir įregistravo gyvenamąjį namą bei gyveno kartu su sutuoktine O. J. Minėtą gyvenamąjį namą, sutuoktiniai 1997 m. kovo 19 d. perleido dukrai V. K. J., tačiau ir toliau liko gyventi perleistame gyvenamąjame name ir naudojosi namų valdos žemės sklypu. Sutuoktinei O. J. mirus (duomenys neskelbtini), pareiškėjas ir toliau liko gyventi gyvenamąjame name bei toliau naudojosi žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2022 m. vasarą, norėjo perleisti savo dukrai V. K. J. ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi jau V. K. J. priklausantis gyvenamasis namas, tačiau notarė paaiškino, kad šis žemės sklypas, kuris buvo įsigytas santuokoje, ½ dalimi priklauso pareiškėjui ir ½ dalimi priklauso mirusiai sutuoktinei O. J. Po sutuoktinės O. J. mirties (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių bėgyje į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo procedūra pradėta nebuvo ir paveldėjimo liudijimas niekam nebuvo išduotas, tačiau pareiškėjas savo aktyviais veiksmais palikimą priėmė pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. G. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. J. mirties, tėvas R. J. priėmė ir valdė jos palikimą.
Suinteresuotas asmuo V. K. J. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, kad prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo, nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).
Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėjas su O. J. sudarė santuoką Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš (duomenys neskelbtini) Mirties liudijimo matyti, kad O. J. mirė (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. liepos 28 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjui R. J., pagal 1993 m. rugsėjo 29 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso V. K. J., pagal 1997 m. kovo 19 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2022 m. liepos 28 d. Testamentų registro išrašo apie O. J. palikimą matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų sudarytų testamentų, palikimo priėmimo/atsisakymo faktų ar pareiškimų dėl palikimo priėmimo/atsisakymų padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.
Po O. J. mirties, kaip nurodoma pareiškime, pareiškėjas R. J. palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti – po palikėjos mirties naudojosi gyvenamajame name esančiais kilnojamaisiais daiktais, taip pat namų valdos žemės sklypą prižiūrėjo kaip savo, šienaudavo žolę, puoselėdavo ir prižiūrėdavo dekoratyvinius medžius ir krūmus, juos genėdavo, karpydavo, taip pat augindavo ir prižiūrėdavo vaismedžius bei tai daro iki šiol, t. y. savo faktiniu valdymu priėmė palikėjos palikimą. Po O. J. mirties, paveldėjimo byla notaro biure užvesta nebuvo, paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas.
Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškėjos prašymo patenkinimui. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Konstatuotina, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės O. J. mirties, priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkinamas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. J. faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinės O. J. mirties (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), savo faktiniais veiksmais priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės O. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.