Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo liudytojos J. G. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutarties, kuria liudytojos J. G. skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi jai už neatvykimą į teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties paskirto penkių parų arešto panaikinimo patenkintas iš dalies ir paskirto arešto trukmė sumažinta iki dviejų parų.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje N. L. kaltinama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi šioje baudžiamojoje byloje liudytoja J. G. nubausta penkių parų areštu, nes šaukiama šaukimu be svarbios priežasties neatvyko į 2017 m. gruodžio 19 d. teisiamąjį posėdį bei vengė atvesdinimo į 2018 m. sausio 8 d. ir 18 d. posėdžius. Liudytoja J. G. pateikė Panevėžio apygardos teismui skundą ir prašė 2018 m. sausio 18 d. nutartimi jam paskirtą penkių parų areštą panaikinti. Skunde nurodė, kad į ankstesnį, t. y. 2017 m. gruodžio 19 d., teisiamąjį posėdį negalėjo atvykti dėl sveikatos sutrikimų ir apie tai informavo teismą elektroniniu laišku. Kitą teismo šaukimą ji gavo tik į 2018 m. vasario 2 d. paskirtą teisiamąjį posėdį. Taip pat pažymėjo, kad viena augina keturis nepilnamečius vaikus, kurie dėl jai paskirto arešto atlikimo liktų be priežiūros. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 6 d. nutartimi liudytojos J. G. skundą tenkino iš dalies ir sutrumpino jai paskirto arešto trukmę iki dviejų parų. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad liudytoja be svarbios priežasties nevykdė pareigos šaukiama atvykti į teismą duoti parodymų. J. G. nepateikė jokių įrodymų, kad tuo metu, kai buvo šaukiama bei turėjo būti atvesdinta į ankstesnius teisiamuosius posėdžius, jos sveikatos būklė buvo pablogėjusi, t. y. nepateikė nustatytos formos medicininės pažymos, patvirtinančios jos negalėjimą dalyvauti procese. Būtent dėl jos neatvykimo bylos nagrinėjimas buvo trukdomas, todėl nuobauda liudytojai paskirta pagrįstai. Kita vertus, įvertinęs liudytojos J. G. pateiktus duomenis apie jos sveikatos būklę, teismas padarė išvadą, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti nustačius trumpesnį, nei skundžiama nutartimi nustatytas, arešto terminą. Taip pat teismas pažymėjo, kad J. G. yra bedarbė, jos pajamas sudaro tik socialinės išmokos, todėl keisti areštą į baudą nėra pagrindo. Liudytoja J. G. skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti jai Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi paskirtą prievartos priemonę – areštą. Liudytoja J. G. nurodo, kad apie neatvykimą į ankstesnį, t. y. 2017 m. gruodžio 19 d., teisiamąjį posėdį ji teismą informavo elektroniniu laišku. Kitas posėdis vyko 2018 m. vasario 2 d. ir ji šiame posėdyje dalyvavo. Apie atvesdinimą jai nebuvo žinoma, taigi ji jo nevengė. J. G. pažymi, kad dėl sveikatos būklės ji nuolat lankosi pas gydytojus, geria vaistus. Namuose viena rūpinasi keturiais nepilnamečiais vaikais, jų tėvas vaikų auklėjime ir gyvenime nedalyvauja, neteikia jokios paramos, todėl, jai atliekant areštą, nepilnamečiai vaikai liktų be priežiūros. Atsiliepimų į liudytojos J. G. skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta. Liudytojos J. G. skundas tenkinamas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą bei duoti teisingus parodymus apie tai, kas jam žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese gali būti nubaustas iki 30 MGL dydžio bauda arba areštu iki vieno mėnesio (BPK 82 straipsnio 2 ir 3 dalys, 163 straipsnio 1 dalis). Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys išvardytos BPK 37 straipsnio 1 dalyje. Tai laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo, nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos, išvykimas į tolimąjį plaukiojimą, šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis, ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė, šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis (BPK 37 straipsnio 2 dalis), tačiau ji turi būti pakankamai svarbi, objektyvi ir nepriklausanti nuo neatvykusiojo valios. Bylos duomenimis, J. G. buvo šaukiama kaip liudytoja į 2017 m. gruodžio 19 d. 9 val. numatytą teisiamąjį posėdį, tačiau neatvyko, elektroniniu laišku informavo teismą, kad dėl sveikatos sutrikimų atvykti negali ir prašė vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 71). Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja J. G. nepateikė nei nustatytos formos pažymos, nei kokių nors kitų dokumentų, patvirtinančių jos sveikatos sutrikimus, dėl kurių ji negalėjo atvykti į teismą, 2017 m. gruodžio 19 d. vykusiame teisiamajame posėdyje teismas priėmė nutartį liudytoją J. G. atvesdinti į 2018 m. sausio 8 d. 10 val. numatytą teisiamąjį posėdį (t. 2, b. l. 76), tačiau ši nutartis nebuvo įvykdyta. Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus (toliau – Vilniaus AVPK VTV AKS) Konvojaus kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo postinio 2018 m. sausio 8 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad, vykdydamas minėtą teismo nutartį dėl liudytojos J. G. atvesdinimo, šis pareigūnas 2018 m. sausio 4 d. ir 8 d. buvo nuvykęs J. G. gyvenamosios vietos adresu, tačiau pastarosios namuose nebuvo. 2018 m. sausio 4 d. paskambinus J. G. naudojamo mobiliojo ryšio abonento numeriu, atsiliepė moteris, prisistačiusi J. G., bei paaiškino, kad dėl sveikatos problemų ir į šį teismo posėdį vykti negalės. 2018 m. sausio 8 d. J. G. namuose buvęs jos sūnus A. G. paaiškino, kad J. G. anksti ryte išėjo į polikliniką. Paskambinus J. G. naudojamo mobiliojo ryšio abonento numeriu niekas neatsiliepė (t. 2, b. l. 82). 2018 m. sausio 8 d. teisiamajame posėdyje teismas priėmė nutartį atvesdinti liudytoją J. G. į 2018 m. sausio 18 d. 13.30 val. numatytą teisiamąjį posėdį (t. 2, b. l. 90), tačiau ir ši nutartis nebuvo įvykdyta. Iš byloje esančio Vilniaus AVPK VTV AKS Konvojaus kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo postinio 2018 m. sausio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad, vykdant minėtą teismo nutartį, šis pareigūnas su porininku 2018 m. sausio 18 d. 10.50 val. apsilankė J. G. namuose, tačiau J. G. ten nebuvo. Pareigūnus pasitiko I. B. (I. B.), prisistatęs J. G. sugyventiniu, kuris paaiškino, kad pastaroji maždaug prieš valandą išėjo į polikliniką, tačiau konkretizuoti gydymo įstaigos negalėjo. J. G. mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas arba ne ryšio zonoje. Apie valandą laiko pareigūnai dar budėjo prie J. G. namų, tačiau ji į namus negrįžo, telefonas vis dar buvo išjungtas (t. 2, b. l. 92). Taigi, kaip teisingai konstatavo apygardos teismas, liudytoja J. G. nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų apie svarbias priežastis, dėl kurių ji į teismą neatvyko pagal šaukimą, ir vengė būti atvesdinta, todėl nėra pagrindo teigti, kad BPK 163 straipsnio nuostatos šiai liudytojai negalėjo būti taikomos. Nors liudytoja J. G. skunde teigia, kad apie atvesdinimą ji nieko nežinojo, tačiau tokį liudytojos teiginį paneigia jau paminėti policijos pareigūnų, vykdžiusių teismo nutartis dėl J. G. atvesdinimo, tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad policijos pareigūnai apie priimtas teismo nutartis dėl atvesdinimo, taip pat teisiamųjų posėdžių vietą ir laiką informavo arba pačią J. G., arba jos artimuosius.Kita vertus, liudytojos J. G. kartu su skundais apygardos teismui ir Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad pastaroji turi įvairių sveikatos problemų. Jai diagnozuota hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, tirotoksikozė su difuzine struma, kelio sąnarių artrozė III laipsnio, klubų II laipsnio artrozė, kairio klubo kontraktūra, ji nuolat yra gydoma endokrinologo (t. 2, b. l. 104). Apygardos teismas, svarstydamas J. G. prašymą dėl jai paskirtos prievartos priemonės – penkių parų arešto – panaikinimo, konstatavo, kad liudytojos pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog ji turi sveikatos problemų, yra svarbūs ir dėl to paskirto arešto trukmę sutrumpino iki dviejų parų. Tačiau iš J. G. pateiktų dokumentų matyti ir tai, kad ji yra išsituokusi, turi penkis vaikus. Keturi iš jų šiuo metu dar yra nepilnamečiai, buvęs sutuoktinis ir vaikų tėvas, J. G. teigimu, vaikų gyvenime nedalyvauja. Taigi, šios aplinkybės rodo, kad J. G. paskirtos prievartos priemonės – arešto – vykdymas gali turėti neigiamų pasekmių ne tik jos sveikatos būklei, bet ir be motinos priežiūros likusiems jos nepilnamečiams vaikams. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu dar ir tai, kad liudytoja J. G. pagal šaukimą atvyko į 2018 m. vasario 2 d. 13.30 val. paskirtą teisiamąjį posėdį, davė parodymus apie jai žinomas bylos aplinkybes ir dar tą pačią dieną baudžiamosios bylos, kurioje N. L. kaltinama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nagrinėjimas buvo baigtas, 2018 m. vasario 28 d. priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje byloje. Apygardos teismas, nagrinėdamas liudytojos J. G. skundą dėl paskirto arešto panaikinimo, jos šeimoje susiklosčiusios situacijos, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, yra labai reikšminga sprendžiant dėl šiai liudytojai paskirtos prievartos priemonės – arešto – taikymo tikslingumo, o taip pat aplinkybės, kad baudžiamosios bylos, kurioje J. G. buvo šaukiama kaip liudytoja, nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme jau yra užbaigtas, neįvertino, todėl nepagrįstai atsisakė panaikinti liudytojai J. G. paskirtą prievartos priemonę – areštą. Bylos duomenimis, J. G. yra bedarbė, jos pajamas sudaro tik socialinės išmokos, taigi, kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, skirti jai alternatyvią švelnesnę BPK 163 straipsnio 1 dalyje numatytą prievartos priemonę – baudą – nėra galimybės.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis, kuria liudytojos J. G. skundas tenkintas iš dalies ir jai už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties paskirto arešto trukmė sumažinta iki dviejų parų, naikinama, liudytojos J. G. skundas dėl paskirto arešto panaikinimo tenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartį, kuria liudytojos J. G. skundas tenkintas iš dalies ir jai už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties paskirto arešto trukmė sumažinta iki dviejų parų, panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartimi liudytojai J. G. už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties paskirtą penkių parų areštą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.