Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis, teisėjai Danutė Švitinienė ir Valdas Meidus,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams E. D. ir R. T.

teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. L. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), iki sulaikymo nedirbusi, registruota darbo biržoje, našlė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. L. 2017 m. rugpjūčio 11 d. apie 23 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,45 promilės), ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus peiliu dūrė savo šeimos nariui - sugyventiniui R. D. į kairę blauzdą, tuo šiam padarydama durtines-pjautines žaizdas kairės blauzdos vidinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kur vienos iš žaizdų kanalo eigoje buvo pažeista kairioji didžioji paviršinė vena, nuo ko nukentėjusysis R. D. mirė ir taip jį tyčia nužudė.

Kaltinamoji N. L. kalta pagal jai pareikštą kaltinimą prisipažino. Parodė, kad su R. D. kartu gyveno apie 10 metų jo bute (duomenys neskelbtini) kaime turi jai ir vaikams priklausančią sodybą, likusią po vyro mirties. Kaltinime nurodytą dieną buvo kaime, kur atvažiavo brolienė J. G., atsivežė brendžio, abi išgėrinėjo. Po darbo atvažiavo ir R. D., visi nuvažiavo prie ežero maudytis, kaip grįžo, ji jau nebepamena. Naktį miegodama išgirdo J. G. žodžius „nelįsk prie manęs“. Nepamena, ar ji buvo nuėjusi į kambarį, kuriame miegojo J. G., R. D. nematė gulinčio lovoje prie J. G., tik matė, kaip iš šio kambario į virtuvę atėjo nuogas R. D., kuris nebuvo kruvinas, tik po to ant grindų prie jo susidarė kraujo klanas, tačiau iš kurios vietos jam bėgo kraujas nematė. Ar ji rankoje turėjo peilį ir juo dūrė R. D. taip pat nepamena. Ji vėliau kraują valė. Paskui R. D. skaudžiai stvėrė jai už rankos, dėl ko ji net pritūpė, o kai pasakė, kad skauda, ranką R. D. paleido. Dėl to, kad labai skaudėjo ranką, išsikvietė sau greitąją pagalbą. Kai pamatė, kad R. D. kruvinas, norėjo sutvarstyti jam žaizdą, bet šis nesileido apžiūrimas, ji buvo išsigandusi, nesuprato kas vyksta. Pamena, jį matė besiprausiantį pasilenkusį lauke, prie vonelės su vandeniu. Ji parsinešusi vandens iš lauko valė kraują virtuvėje, užmetė skudurą ir ant laiptų lauke, kad nesinešiotų kraujas, ar tuo metu jai skaudėjo ranką, nepamena. Po to ėjo ieškoti R. D., šaukė, bet jis neatsiliepė. Paėmusi prožektorių nuėjo į daržinę ir rado jį gulintį aukštielninką ant komodos, po ko bėgo žadinti J. G.. Nematė, kad tame kambaryje, kur miegojo J. G., buvo kraujo, taip pat nepastebėjo, kad J. G. būtų buvusi sužalota. Ar ji buvo apsirengusi, nepamena, ją žadinant ji buvo užsiklojusi. Netrukus atvyko medikai, pasakė apie negyvą žmogų, apie savo ranką nieko nebesakė, bet vėliau ją vežė į priimamąjį apžiūrai. Kaip grįžo į (duomenys neskelbtini), nebeatsimena, bet namie buvo daug žmonių, atvyko policijos pareigūnai, jai nustatė lengvą girtumą. Iš (duomenys neskelbtini) buvo vežama į psichiatrinę, kur praleido 10 dienų, po to į areštinę. Kada buvo apklausta pirmą kartą nebepamena, bet maždaug po gydymo psichiatrinėje. Visų įvykio detalių nepamena, kodėl, nežino, nes praeityje jau yra taip buvę. Ji du kartus gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, gydėsi depresiją, yra turėjusi galvos traumų, nes dalyvavo dviejuose eismo įvykiuose, kartais vartodavo alkoholį, svarbesnius dalykus užsirašinėdavo. Nepamena, kad įvykio dieną su R. D. būtų susipykę, gyvenant kartu sutarė gerai, tik retkarčiais apsižodžiuodavo, bet nesimušdavo. J. G. miegojo lovoje, kurioje paprastai miegodavo ji su R. D., tik tą dieną ji užmigo kitame kambaryje, palikusi sugyventinį su J. G.. Gali būti, kad ji tą dieną peilio griebėsi dėl to, kad R. D. miegojo su J. G., nes sugyventinis ne pirmą kartą buvo su kita moterimi. Su J. G. anksčiau nebuvo jo mačiusi.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja 2017-08-23 N. L. parodė, kad išgirdusi J. G. reikalavimą nelįsti, nuėjo į kambarį, kur buvo J. G., uždegė šviesą ir pamatė lovoje gulinčius J. G. ir R. D., kuris buvo nuogas, neapsiklojęs. Kaip jos rankose atsirado peilis – neprisimena, tačiau ji, stovėdama lovos kojūgalyje, peiliu dūrė R. D. į koją, kiek kartų – neatsimena, ar durdama ką nors sakė – taip pat neprisimena (1 t., b.l. 125-127)

Šiuos parodymus N. L. patvirtino 2017-08-25 parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b.l.130-144).

Liudytoja J. G. parodė, kad su N. L. bendrauja daug metų, 2017 m. rugpjūčio 11 d. susiskambinę sutarė susitikti ir pabūti kartu. Dukra nuvežė ją pas N. L. į kaimą, po to atvyko R. L. sugyventinis, kurį atvežė jo draugas. Jie gėrė alkoholį trise, buvo prie ežero maudytis, po to sėdėjo sodybos kieme. Ji bendravo su N. L., R. D. kažką darė su telefonu, su jomis mažai bendravo, niekas iš svetimų daugiau atėję nebuvo. Tą dieną trise išgėrė po 0,7 butelį brendžio. Kol bendravo, niekas nesipyko. Kaip nuėjo iki lovos, nelabai pamena, tik žino, kad pradariusi duris pamatė paklotą lovą ir atsigulė. Buvo apsirengusi ištisinį maudymosi kostiumėlį, kurį vilkėjo kieme, su juo ir atsigulė. Žino, kad name du kambariai, abiejuose yra po lovą. Prabudo nuo N. L. šūkavimų, keiksmų, kad ji su R. D. kažkuo užsiima. Tuomet pamatė iš už nugaros atsikeliantį ir išeinantį R. D., nors iki tol jo gulinčio nematė ir nejautė, kad jis yra toje pačioje lovoje. Nepastebėjo, kad jis nuogas. Po jo išėjimo jokio konflikto tarp N. L. ir R. D. negirdėjo. Po kažkurio laiko pajuto, kad ją žadina N. L.. Sakė, kad R. D. negyvas, vedė parodyti į daržinę, apšvietė žibintuvėliu. Pamatė jį gulintį negyvą ir nuogą. Klausė, kodėl jis nuogas, šaukė, kad kviestų greitąją, bet N. L. sakė, kad iškvietė. Atvykus medikams buvo lauke, matė, kaip išneša R. D.. N. L. buvo šokas, ji verkė. Klausė jos, kas nutiko, ar ji su R. D. susipyko, bet ji tai neigė, jokios kalbos apie dūrį nebuvo. Pradėjus švisti, kieme ir ant laiptukų matė kraujo dėmes. Kraujo dėmių namo viduje ar besimėtančio peilio nepastebėjo, nes nuo policijos atvykimo buvo liepta būti lauke. Vėliau N. L. sakė, kad namo viduje grindis išplovė. N. L. su R. D. gyveno normaliai, niekada nematė, kad jie muštųsi ar smurtautų. N. L. nebuvo jokio pagrindo pavydėti dėl jos ir R. D. santykių, nes ji su juo nebendravo ir nesutarė, R. D. niekada nėra rodęs jai jokio dėmesio. Mano, kad R. D. tą naktį galėjo atsigulti į lovą, kurioje ji jau gulėjo, supainiojęs su N. L..

Liudytojas J. K. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d., po darbo sutiko kaimyną ir draugą R. D., kurio prašymu nuvežė jį į (duomenys neskelbtini) k. pas sugyventinę. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) rado N. L., po to atvyko J. G., nuvežė juos prie ežero nusimaudyti. Matė, kad jie pasiėmę spalvoto gėrimo butelį, prie ežero išgėrė kelis stikliukus. Kol jie maudėsi, laukė automobilyje. Niekas nesipyko. Nusimaudžius parvežė juos atgal į kaimą, pats išvažiavo namo į (duomenys neskelbtini), palikęs juos trise. Kaime užtruko apie pusantros valandos. Naktį apie 1 valandą jam paskambino N. L. ir pasakė, kad R. D. negyvas, rado jį ūkiniuose pastatuose nuogą, aukštielninką. Dar po kurio laiko ji skambino ir prašė parvežti namo į kaimą iš greitosios pagalbos priėmimo skyriaus. Važiuojant N. L. sakė, kad ji užtiko R. D. su J. G., kad geriau būtų neužtikusi, tada R. D. būtų gyvas. Ji ne kartą buvo užsiminusi, kad R. D. jai neištikimas. Pasakojo ir apie tai, kad R. D. vaikščiojo po kiemą, persipjovė koją, susižalojo, paskui jį rado negyvą. Apie tai, kad R. D. sužalojo ji, jokios kalbos nebuvo. Neatrodė, kad ji buvo girta, nes kalbėjo adekvačiai, buvo matyti, kad veikiama raminamųjų. Niekada nematė, kad R. D. gyvenant su V. L. jie muštųsi, smurtautų ar pan., su smurto žymėmis nei vieno nėra matęs. Jie kartais išgerdavo, tekę švęsti ir kartu. Kartais jie pasipykdavo, bet vėl susitaikydavo.

Iš 2017-08-12 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Ūkiniame pastate ant sekcijos apatinės dalies (spintelės) guli vyriškos lyties lavonas, kuris visiškai nuogas. Lavono apžiūros metu matomi sužalojimai kaktos kairėje pusėje, kairėje ausyje, kairės kojos blauzdoje. Ant viso kūno, įvairiuose vietose matomos raudonos spalvos medžiagos, panašios į kraują, dėmės (sutepimai), smulkūs subraižymai, ant lavono kūno matomos smulkios žemės ir žolės daleles. Ant namo cementinių laiptų, ant įėjimą dengiančių užuolaidų, ant medžiaginio kilimo esančio prie įėjimo į virtuvę matomos raudonos spalvos panašios į kraują dėmes. Virtuvėje yra mėlynos spalvos plastikinis kibiras su rusvos spalvos vandeniu ir skuduru. Virtuvėje ant spintelės yra peilis, kurio geležtė ištepta raudonos spalvos medžiaga. Peilis yra padarytas gamykliniu būdu, rankena medinė, ant geležtės yra gamyklinis užrašas „ TRAMONTINA inox stainless Brazil“. Viename iš kambarių ant grindų lentų paviršiaus ir tarpuose tarp jų matomos raudonos spalvos medžiagos panašios į kraują. Ant lovos, kuri užtiesta paklode, įvairiuose vietose, bet daugiausia kojūgalyje yra raudonos spalvos medžiagos panašios į kraują dėmės. Paklodės centre, kojūgalyje, matomos dėmėje esančios trys pjautinės-durtinės kiaurymės, atidengus paklodę lygiai toje pačioje vietoje matomos trys pjautinės-durtinės kiaurymės čiužinio apdailos medžiagoje. Toje vietoje čiužinio medžiaga taip pat yra ištepta raudonos spalvos medžiaga panašia į kraują. Kambario apžiūros metu tarp pečiaus ir sekcijos prie sienos yra kėdė, ant kurios yra pagalvė ištepta raudonos spalvos medžiagos panašios į kraują dėmėmis. Ant fotelio rasti raudonos spalvos berankoviai moteriški marškinėliai, kurie įvairiose vietose yra ištepti raudonos spalvos medžiagos, panašios į kraują, dėmėmis (I tomas, b.l. 13-14).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 326/2017 (01) matyti, kad ant peilio (rasto ir paimto 2017-08-12 įvykio vietos apžiūros metu) geležtės rastas žmogaus kraujas ir nustatytas R. D. DNR profilis su 99,9999999999999996% tikimybe. Ant peilio rankenos nustatytas moteriškos lyties asmens DNR profilis (I tomas, b.l. 49-53).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. M 948/2017 (01) matyti, kad : 1. R. D. mirė nuo durtinių-pjautinių kairės blauzdos sužalojimų su didžiosios paviršinės venos pažeidimu. Į tai nurodo kiaurinės - pjautinės žaizdos kairės blauzdos vidinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kur vienos iš žaizdų kanalo eigoje pažeista kairioji didžioji paviršinė vena bei vidinės blauzdos pusės raumenys, durtinė - pjautinė žaizda kairės blauzdos priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, aklai užsibaigianti kairės blauzdos minkštuosiuose audiniuose. Tai komplikavosi ūminiu išoriniu nukraujavimu, pohemoraginiu šoku, ūminiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu.(...)

3. R. D. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,17 promilės etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,01 promilės etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį.

4.1. Odos nubrozdinimai dešinės alkūnės, dešinio dilbio ir dešinės plaštakos pirštų srityse, padaryti minėtomis sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir plokštumomis 3-7 parų laikotarpyje iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

4.2. Odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, kairiame ausies kaušelyje, kairio peties, kairio žasto, kairio dilbio srityje, nugaros krūtininės dalies dešinėje, sėdmenų dešinėje, kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, padaryti minėtomis sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir plokštumomis, muštinė žaizda kaktos kairėje, padaryta minėta sritimi kontaktuojant su kietu, buką briauną turinčiu daiktu netrukus iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

4.3. Durtinės-pjautinės žaizdos kairės blauzdos priekiniame ir vidiniame paviršiuose su didžiosios venos pažeidimu, padarytos aštriu dviašmeniu, duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu, neilgai trukus iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

5. R. D. mirtis įvyko dėl durtinių-pjautinių kairės kojos blauzdos sužalojimų su didžiosios paviršinės venos pažeidimu. (...)

9. Po kūno sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (pvz. judėti, gintis, šaukti) iki netenkant sąmonės.

10. Po kūno sužalojimų padarymo nukentėjusysis galėjo gyventi nuo keliolikos minučių iki kelių valandų laiko (I tomas, b.l. 59-63).

Aukščiau nurodytų įrodymų visetu neginčijamai įrodyta, kad R. D. mirė dėl jam padaryto durtinio - pjautinio sužalojimo kairėje blauzdoje, pažeidus didžiąją veną. Nors teisiamajame posėdyje duodama parodymus kaltinamoji N. L. nurodė, kad neprisimena, jog būtų sudavusi smūgius peiliu R. D., tačiau pastarąją aplinkybę ji nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad R. D. sužalojimas peiliu buvo padarytas N. L., šioje apklausoje ir parodymų patikrinimo vietoje nurodytomis aplinkybėmis akivaizdžiai patvirtina įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotos kraujo dėmės ant paklodės, kuria užklota lova, daugiausia kojūgalio pusėje, taip pat pjautiniai tiek paklodės, tiek lovos čiužinio sužalojimai, kad virtuvėje ant spintelės buvo rastas peilis su R. D. krauju. Liudytoja J. G. patvirtino, kad naktį tame kambaryje, kur ji miegojo, girdėjo N. L. priekaištaujant savo sugyventiniui R. D., kad šis kažką su ja (J. G.) daro, po to pamatė, kad R. D. iš tos pačios lovos atsikėlė, o liudytojas J. K. parodė, kad N. L. įvykio naktį, jo vežama iš ligoninės, jam pasakė, kad ji užtiko R. D. su J. G., jei būtų neužtikusi, šis gal būtų likęs gyvas.

Tokiu būdu neginčijamai įrodyta, kad R. D. mirė dėl jam N. L. tyčia padarytų sužalojimų peiliu, o šiuos sužalojimus N. L. R. D. padarė dėl pavydo, įtarusi, kad pastarasis jai neištikimas su J. G..

Atsižvelgiant į šį nusikaltimo motyvą, į tai, kad N. L. ir R. D. buvo sugyventiniai, ilgą laiką, daugiau kaip 10 metų, gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, kad akivaizdu, kad R. D. buvo N. L. šeimos narys, todėl jos padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto sudėtį ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai.

Atsižvelgiant į R. D. padaryto sužalojimo, lėmusio pastarojo mirtį, lokalizaciją ir mirties priežastį darytina išvada, kad N. L., durdama peiliu R. D. į koją, neturėjo tyčios jo nužudyti, tačiau pastarąjį sužalojimą padarė tyčia, suvokdama, kad tokios pasekmės gali atsirasti ir, nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti. Tai reiškia, jog N. L. R. D. nužudė veikdama netiesiogine tyčia.

N. L. atsakomybę lengvina tai, kad ji ikiteisminio tyrimo metu pripažino nusikaltimo faktines aplinkybes ir jų iš esmės neneigė ir teisiamojo posėdžio metu nurodydama, kad įvykio neprisimena, tačiau savo kaltę pripažino. Atsižvelgiant į tai, kad N. L. nusikaltimą padarė veikdama netiesiogine tyčia, t. y. atsiradusių pasekmių nenorėjo, taip pat į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir motyvus, kurie akivaizdžiai rodo, kad nusikaltimą N. L. padarė spontaniškai, kad ji su R. D. ilgą laiką gyveno kartu ir kad byloje nėra jokių duomenų, jog tarp jų būtų buvę iš anksčiau susiklostę priešiški santykiai, nėra jokio pagrindo manyti, kad N. L. parodymai, jog ji dėl padaryto nusikaltimo gailisi, nėra nuoširdūs, todėl N. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama ir tai, kad ji dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi.

Taip pat, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes akivaizdu, kad aplinkybė, jog nusikaltimo padarymo metu N. L. buvo apsvaigusi nuo alkoholio ( iš karto po įvykio – 2017-08-12 01.32 val. buvo nustatytas 1,45 promilių girtumas (1 t. b.l. 115), neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl pastaroji aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę N. L. atsižvelgiama į tai, kad ji padarė tyčinį baigtą labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, į jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, į jos sveikatos būklę – iš medicininių dokumentų matyti, kad N. L. yra psichiatrinio skyriaus ir priklausomybės ligų įskaitose; nuo 2011-09-06 iki 2013-08-19 lankėsi ir gydėsi Molėtų r. PSPC psichikos sveikatos centre dėl vidutinio sunkumo depresijos epizodo, adaptacijos sutrikimų (2 t. b.l. 19), charakterizuojama teigiamai.

Esant šioms aplinkybėms N. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei įstatymo sankcijos vidurkis.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais pripažinti E. D. ir R. T., kurie byloje yra pareiškę civilinius ieškinius, kuriuos palaikė ir teisme: E. D. prašo priteisti jam 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, o R. T. – 1335,22 eurų turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

E. D. parodė, kad jis gyvena Utenoje. Mirusysis buvo jo dėdė, jo mirusio tėvo brolis, bendraudavo su juo telefonu kas 2-3 mėnesius, susitikdavo, kai važiuodavo lankyti giminaičių kapų Molėtuose, žinojo, kur jis gyvena, domėjosi vienas kito gyvenimu. Su kaltinamąja nebendraudavo, tik žinojo, kad jie gyvena kartu su dėde, matė ją 1 ar 2 kartus. Paskutinį kartą dėdę matė pavasarį ar vasarą iki įvykio. Dalyvavo dėdės laidotuvėse, kuriomis rūpinosi teta R. T.. Prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, nes R. D. buvo paskutinis giminaitis iš tėvo pusės, su kuriuo bendravo.

R. T. parodė, kad yra R. D. teta, krikšto motina, jo mirusios motinos sesuo. Ji rūpinosi R. D. laidotuvėmis. R. D. buvo uždaro būdo, viską išgyvendavo savyje, nieko nesipasakodavo. Su juo bendravo artimai, gyveno netoli vienas kito ir R. D. pas juos apsilankydavo ne mažiau kaip pora kartų per mėnesį, dažnai susitikdavo mieste tačiau ji pati R. D. namuose nesilankydavo, kadangi visa jos giminė buvo prieš, kad jis gyveno su N. L.. Žinojo ją kaip girtaujančią 7 vaikų mamą.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. D. laidotuvėmis rūpinosi būtent R. T., kuri savo civilinį ieškinį dėl turėtų su laidotuvėmis susijusių išlaidų didžiąja dalimi pagrindė byloje esančiais dokumentais (1 t. b.l. 74- 78). Tačiau, kaip matyti iš pateikto prekybos centro „Lidl“ 2017-08-14 čekio, kuris nurodytas civilinio ieškinio pareiškime, pagal jį buvo įgyta net 15 butelių degtinės 74,85 eurų vertės, kas, teismo vertinimu, nėra laidotuvėms būtina, todėl šios išlaidos neturi būti ir atlyginamos. Kitos R. T. nurodytos išlaidos – auka bažnyčiai, giesmininkų paslaugos, atsižvelgiant į susiklosčiusias laidojimo tradicijas, yra realios. Dėl to R. T. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, priteisiant jai iš už žalą atsakingos N. L. 1260,37 eurus.

Atsižvelgiant į tai, kad R. T. su jos krikšto sūnumi R. D. siejo pakankamai artimi santykiai, ką patvirtina ir aplinkybė, kad būtent ji rūpinosi R. D. laidotuvėmis, kas rodo, jog dėl R. D. mirties ji neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, t. y. nagrinėjamu nusikaltimu jai buvo padaryta ir neturtinė žala. Teismo vertinimu jos pareikštas 3000 eurų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos savo dydžiu, atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-300-518/2017), nėra aiškiai per didelis, todėl tenkinamas visiškai, šią sumą priteisiant iš N. L..

Atsižvelgiant į E. D. ir R. D. giminystės ryšį, į tai, kad jie gyveno skirtinguose miestuose, kad tarpusavyje bendraudavo tik epizodiškai, keletą kartų į metus pasiskambindami telefonu ar retkarčiais susitikdami, kas rodo, jog jų nesiejo itin artimas dvasinis ryšys, jų santykiai nebuvo glaudūs ir artimi, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėl nagrinėjamo nusikaltimo E. D. patyrė dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją ar itin didelius dvasinius išgyvenimus, kuriuos teisinga būtų įvertinti pinigais, todėl E. D. civilinis ieškinys atmetamas. Šiuo atveju aplinkybė, kad E. D., kaip galimai ir kiti giminaičiai, dalyvavo R. D. laidotuvėse, šiai išvadai reikšmės neturi.

Atsižvelgiant į tai, kad visi byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tame tarpe ir nusikaltimo įrankis – peilis, yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, jų grąžinti proceso dalyviai neprašė, todėl šie daiktai sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

nusprendė:

N. L. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą dešimčiai metų. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką – laikotarpį nuo 2017-08-22 iki 2018-02-28.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš N. L. R. T. 1260,37 eurus turtinės ir 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

E. D. civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės veikai tirti ir nagrinėti teisme – medžiagos, panašios į kraują ėminius, peilį Tramontina su dėžute, čiužinio apdailos medžiagos dalį , biologinės kilmės medžiagą ir plauką, paklodę, moteriškus berankovius marškinėlius, supakuotus vokuose ir saugomus Utenos AVPK saugojimo patalpoje pagal kvitą B Nr. 1001473, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistosios – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jai dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.