Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios N. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo N. L. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteista 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo – suėmimo – laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2018 m. vasario 28 d.

N. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas - palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš N. L. R. T. priteistas 1260,37 Eur turtinės ir 3000 Eur neturinės žalos atlyginimas.

E. D. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

N. L. nuteista už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 11 d., apie 23 val., name, esančiame (duomenys neskelbiami), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (1,45 promilės), ir tai turėjo reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus peiliu dūrė savo šeimos nariui - sugyventiniui R. D. į kairę blauzdą, tuo šiam padarydama durtines-pjautines žaizdas kairės blauzdos vidinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kur vienos iš žaizdų kanalo eigoje buvo pažeista kairioji didžioji paviršinė vena, nuo ko nukentėjusysis R. D. nukraujavo ir mirė, taip jį tyčia nužudė.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl N. L. kaltės įvykdžius jai inkriminuotą nusikaltimą

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pripažindamas N. L. kalta dėl tyčinio R. D. nužudymo, apygardos teismas nenustatinėjo jos kaltės formos ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad N. L. ne kartą buvo taikytas psichiatrinis gydymas, todėl ji negalėjo suprasti savo veiksmų pavojingumo ir nenumatė galinčių kilti pavojingų padarinių. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, siekiant išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nuteistosios emocine būsena veikos padarymo metu ir jos gebėjimu suprasti savo veiksmų pavojingumą bei juos valdyti, buvo paskirta ambulatorinė kompleksinė teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizė. 2018 m. liepos 16 d. byloje gautas teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-145/2018, kuriame nurodoma, kad nuteistajai inkriminuotos veikos padarymo metu N. L. nustatytas mišrus asmenybės sutrikimas ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas; dėl savo psichikos būsenos ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertai taip pat nurodė, kad nuteistoji jai inkriminuotos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jos sąmonei ir veiklai (t. 3, b. l. 2-11). Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad įvykio metu N. L. nesuvokė savo veiksmų pavojingumo pobūdžio ir negalėjo numatyti, kad dėl jos veiksmų gali atsirasti pavojingi padariniai. Skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai pažymima, kad ne mažiau kaip tris kartus savo sugyventiniui peiliu į koją durdama nuteistoji suprato, kad savo veiksmais žaloja R. D., suvokė, kad nuo patiriamų pjautinių žaizdų jis gali mirti ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Nesutikdama su jai priimtu nuosprendžiu, N. L. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino jos veiksmų BK 130 straipsnyje nustatytos veikos kontekste. Pasak nuteistosios, bylos medžiaga patvirtina, kad įvykio naktį ji buvo labai susijaudinusi dėl R. D. amoralaus poelgio ir tai sąlygojo nusikaltimo padarymą. N. L. teigimu, tarp pastarojo elgesio, jos didelio susijaudinimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl jos veiksmuose yra nužudymo labai susijaudinus (BK 130 straipsnis) sudėties požymiai. Šiuos apeliacinio skundo argumentus paneigia ekspertizės akte Nr. 78TPK-145/2018 ekspertų nustatytos aplinkybės. Apeliantė visiškai teisingai pažymi, kad BK 130 straipsnis taikomas tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant labai didelio susijaudinimo arba vadinamojo fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgis. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti). Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad atlikus N. L. teismo psichiatrijos – psichologijos ekspertizę, buvo nustatyta, kad jai inkriminuotos veikos padarymo metu nuteistoji nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje, fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jos sąmonei ir veiklai. Esant šioms aplinkybėms, kvalifikuoti N. L. įvykdytą veiką pagal BK 130 straipsnį nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad sutuoktinio neištikimybė gali būti veiksniu, sukeliančiu fiziologinio afekto būseną. Santuokinės neištikimybės aktas teismų praktikoje traktuojamas kaip itin įžeidžiantis poelgis, tačiau neištikimybės aktas turi būti atliekamas ciniškai ir demonstratyviai. Šiuo konkrečiu atveju tokios aplinkybės nenustatytos. Priešingai, nukentėjusysis įvykio dieną girtavo kartu su nuteistąja ir liudytoja J. G.. Nukentėjusysis naktį atsigulė į savo lovą ir negalėjo įtarti, kad joje miega ne nuteistoji, o liudytoja J. G.. Jokių veiksmų, kurie liudytų neištikimybę R. D. neatliko. Pati nuteistoji patvirtino, kad nukentėjusysis tik gulėjo šalia liudytojos. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo kalbėti apie R. D. įžeidžiantį elgesį, o tuo pačiu ir apie situaciją, galėjusią sukelti nuteistajai fiziologinio afekto būseną.Apeliaciniame skunde nuteistoji taip pat akcentuoja savo atminties sutrikimus, pažymi, kad nusikaltimo padarymo aplinkybes prisimena tik iš dalies. Įvertinę nuteistosios psichikos būklę, ekspertai nurodė, kad tokia jos emocinė būsena ir elgesys nusikaltimo padarymo metu atitiko N. L. 2017 m. rugpjūčio 23 d. apklausos metu apibūdintą įvykio situaciją, nuteistajai būdingus elgesio ir emocinio reagavimo ypatumus ir buvo gana tipiškas apsvaigusiam nuo alkoholio žmogui. Ekspertizės akte pažymėta, kad po įvykio N. L. nustatytas 1,45 promilių girtumas, todėl galima teigti, kad ir įvykio metu ji buvo išreikšto apsvaigimo nuo alkoholio (paprasto girtumo) būsenoje, o tai turėjo įtakos tiek jos elgesiui, tiek gebėjimui teisingai suvokti ir įsiminti įvykio aplinkybes (nuteistoji galėjo nesuvokti ir neįsiminti kai kurių įvykio detalių, tikslios įvykių chronologijos ir pan.) (t. 3, b. l. 10). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu N. L. paaiškino prisimenanti kaip peiliu dūrė R. D. į koją. Kiek kartų buvo durta nuteistoji nurodyti negalėjo (t. 1, b. l. 125-127, t. 2, b. l. 24). Savo parodymus N. L. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, kuomet parodė kaip įvykio naktį lovoje gulėjo R. D. ir į kurią kojos vietą (vidinę kairės kojos blauzdos pusę) ji dūrė (t. 1, b. l. 130-144). Šie nuteistosios parodymai visiškai atitinka specialisto išvadą Nr. M 948/2017 (01), kurioje nurodoma, kad R. D. buvo padarytos kiaurinės durtinės - pjautinės žaizdos kairės blauzdos vidinio paviršiaus viduriniame trečdalyje. Vienos iš žaizdų kanalo eigoje pažeista kairioji didžioji paviršinė vena ir vidinės blauzdos pusės raumenys. Tai komplikavosi ūminiu išoriniu nukraujavimu, pohemoraginiu šoku, ūminiu širdies veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimu (t. 1, b. l. 61). Taigi nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad nuteistoji įvykdė jai inkriminuotą nusikaltimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad savo kaltės iš esmės neneigia ir pati N. L..Nuteistosios veika pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą apygardos teismo kvalifikuota teisingai, nes byloje nustatyta, kad N. L., veikdama netiesiogine tyčia, nužudė savo šeimos narį. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, vadovaujamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte

Apeliaciniame skunde N. L. prašo pripažinti jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos rizikingas R. D. elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Šiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, nukentėjusysis turi sąmoningai skatinti kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad R. D. išprovokavo N. L. įvykdyti nusikaltimą, nes nuogas gulėjo lovoje su svetima moterimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliantės teiginiu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nuteistoji parodė, kad užėjusi į kitą kambarį pamatė lovoje ten gulėjusius ir miegojusius R. D. ir J. G. (t. 1, b. l. 125-127). Duodama parodymus apygardos teisme N. L. šios aplinkybės jau nurodyti negalėjo. Paaiškino, kad to momento neprisimena (t. 2, b. l. 74). Liudytoja J. G. savo ruožtu paaiškino, kad tą vakarą pamatė paklotą lovą ir ten atsigulė. Buvo apsirengusi ištisiniu maudymosi kostiumėliu. Atsibudo, kai išgirdo, kad N. keikiasi ir kaltina R. D. neištikimybe. Anot liudytojos, tuomet ji pamatė, kad jai iš už nugaros iš lovos atsikėlė ir iš kambario išėjo R. (t. 2, b. l. 108). Taigi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prieš pat nusikaltimo padarymą R. D. miegojo vienoje lovoje su J. G., tačiau toks jo elgesys negali būti vertinamas kaip provokuojantis arba rizikingas. Anot pačios nuteistosios, ji įtarė, kad R. D. jai buvo neištikimas, bet tai tėra tik jos prielaida. Pamačiusi savo sugyventinį ir liudytoją vienoje lovoje, N. L. supyko, pradėjo kaltinti R. D. neištikimybe. Apklausiama apygardos teisme nuteistoji neatmetė tikimybės, kad galėjo iškelti pavydo sceną ir dėl to durti R. D. peiliu. Taigi jos veika nebuvo atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Ją sąlygojo kitos paskatos. Prieš pat nusikaltimo padarymą R. D. miegojo, todėl negalėjo sąmoningai skatinti nuteistosios pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje yra tik viena N. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl bausmės

6. N. L. taip pat prašo sumažinti jai paskirtą bausmę iki minimalaus sankcijoje nustatyto bausmės dydžio. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistajai N. L. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą paskirtos 10 metų laisvės atėmimo bausmės yra pagrįsta ir teisėta. Skirdamas bausmę, apygardos teismas įvertino BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Pirmos instancijos teismo buvo atsižvelgta į tai, kad N. L. įvykdė labai sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė į byloje nustatytą N. L. atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką, padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui – bei į tai, kad nuteistoji pripažino savo kaltę ir gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinęs šias ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas pagrįstai paskyrė N. L. už nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra žymiai mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Nuteistajai paskirta bausmė yra teisinga ir proporcinga jos įvykdytos veikos pavojingumui, nėra aiškiai per griežta, todėl dar labiau švelninti ją nėra teisinio pagrindo.

Dėl neturtinės žalos dydžio

7. Nuteistoji nesutinka su R. T. priteistos neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai vertino jos ir R. D. santykius kaip artimus. N. L. taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jos turtinė padėtis yra sunki, ji turi septynis vaikus, iš kurių dvi dukros yra nepilnametės.

7.1. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad R. D. teta - nukentėjusioji R. T. - pareiškė 3 000 Eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1., b. l. 74), kurį Panevėžio apygardos teismas tenkino visiškai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad suduodama smūgius peiliu ir veikdama netiesiogine tyčia nuteistoji nužudė R. D.. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad N. L. nusikalstamais veiksmais, dėl kurių ji pripažinta kalta, nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą.

7.2. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, nuosprendį priėmęs teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir atsiradusias pasekmes – nukentėjusiojo mirtį - taip pat ir į tai, kad nukentėjusioji, kuri yra R. D. teta ir krikšto mama, dėl pastarojo mirties patyrė dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą. Skundžiamame nuosprendyje yra pagrįstai pažymima, kad būtent nukentėjusioji rūpinosi R. D. laidotuvėmis. Apklausiama teismo posėdyje, R. T. parodė, kad R. D. buvo jos artimiausias giminaitis, mirusios sesers vaikas. Anot nukentėjusiosios, sūnėnas buvo uždaro būdo, tačiau jie bendraudavo telefonu, R. kelis kartus per mėnesį ateidavo pas ją į svečius. Nukentėjusioji paaiškino, kad visa giminė buvo prieš tai, kad R. D. bendrautų su N. L., kuri piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, todėl pas juos į namus niekas neidavo (t. 2, b. l. 75). Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė nukentėjusiajai priteisiamo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydį. Nesutikdama su šiuo teismo sprendimu, nuteistoji nurodo, kad jos turtinė padėtis yra sunki, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaltininko turtinė padėtis šiuo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį. Skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteista suma yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems negrįžtamiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai panašiose bylose, todėl nėra pagrindo mažinti jos dydį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,

nutaria:

nuteistosios N. L. apeliacinį skundą atmesti.