- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- e2-1717-931/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Stankevičienė
- Ieškovas
- G. V., J. G., D. Ž., D. K., R. A., V. L., J. M., K. S., V. K., L. D., A. D., N. K., R. K., V. Š., M. Ž., S. Š., J. K., A. K., J. U., G. U., R. Š., D. D., V. B., L. B., D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. V., J. G., D. Ž., D. K., R. A., V. L., J. M., J. G., K. S., V. K., L. D., A. D., J. M., N. K., R. K., V. Š., M. Ž., S. Š., J. K., A. K., J. U., G. U., R. Š., D. D., V. K., V. B., V. B., L. B., D. G. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai G. V., J. G., D. Ž., D. K., R. A., V. L., J. M., J. G., K. S., V. K., L. D., A. D., J. M., N. K., R. K., V. Š., M. Ž., S. Š., J. K., A. K., J. U., G. U., R. Š., D. D., V. K., V. B., V. B., L. B., D. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl palūkanų priteisimo, kuriuo prašė iš atsakovės ieškovams priteisti procesines palūkanas: D. Ž., D. K., G. V. po 1 515,08 EUR, J. G. 965,08 EUR, R. Š., D. D., V. K., V. B., V. B., L. B. po 1 496,91 EUR, R. A., J. M., K. S., V. K., L. D., J. M., R. K., V. Š., J. K., A. K., V. L., J. G. po 2 981,75 EUR, N. K. 1 507,61 EUR, M. Ž. 1 500,28 EUR, S. Š., A. D. po 2 966,94 EUR, G. U., J. U. po 925,52 EUR, D. G. 1 521,11 EUR, taip pat iš atsakovės ieškovams priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai ieškinyje nurodo, kad Širvintų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-13-522/2017 pagal ieškovų G. V., J. G., D. Ž., D. K., R. A., V. L., V. M., J. M., J. G., K. S., V. K., L. D., A. D., J. M., N. K., R. K., V. Š., M. Ž., S. Š., J. K., A. K., J. U., G. U., R. Š., D. D., V. K., V. B., V. B., L. B. ir D. G. (toliau – ieškovai) ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovavo Nacionalinė teismų administracija, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos advokatūra, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kuriuo prašė: 1) pripažinti juos nukentėjusiaisiais, vykdant darbo ir (arba) tiesiogines pareigas, gyvsidabriu užterštose (duomenys neskelbtini) patalpose; 2) įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – atsakovė), nustatyti tvarką, pagal kurią asmenims, nukentėjusiems dėl darbo ar tiesioginių pareigų vykdymo gyvsidabriu užterštose (duomenys neskelbtini) patalpose, būtų kompensuojamos visos jų asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir priemonės susijusios su bet kokiomis jų ligomis (išskyrus užkrečiamąsias ligas, virusines infekcijas bei traumas), kurių nepadengia privalomasis sveikatos draudimas, įskaitant (tačiau neapsiribojant), jų sveikatos patikrinimui reikalingas būsimas diagnostikos, laboratorinių tyrimų, atliekamų ne rečiau kaip du kartus per metus sertifikuotose laboratorijose, visų susirgimų gydymo išlaidas, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas, pilną vaistų kompensavimą; 3) įpareigoti atsakovę nustatyti tvarką, pagal kurią asmenims, nukentėjusiems vykdant darbo ir (arba) tiesiogines pareigas gyvsidabriu užterštose (duomenys neskelbtini) patalpose, būtų kompensuojamos periodiškai po 14 dienų per metus teikiamo sanatorinio gydymo bendram organizmo atstatymui paslaugų Lietuvoje veikiančiose sanatorijose išlaidos; 4) ieškovams iš atsakovės priteisti po 225 550 EUR neturtinės žalos atlyginimo; 5) ieškovams iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, ieškovei D. G. 50 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019 galiausiai ieškovams buvo priteista neturtinės žalos atlyginimui D. Ž., D. K., G. V., R. Š., D. D., V. K., V. B., V. B., L. B., N. K., M. Ž., D. G. po 8 000 EUR; R. A., J. M., K. S., V. K., L. D., J. M., R. K., V. Š., J. K., A. K., V. L., J. G., S. Š., A. D. po 16 000 EUR; G. U., J. U., J. G. po 5 000 EUR. Ieškovų ieškinys buvo pareikštas Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015 m. gruodžio 12 d. – pateiktas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, 2015 m. gruodžio 14 d. buvo gautas teisme. 2016 m. vasario 3 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė, jog byla perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2016 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas šią nutartį panaikino ir bylą grąžino toliau nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo byla buvo perduota Širvintų rajono apylinkės teismui, kuris bylą išnagrinėjo ir priėmė 2017 m. spalio 11 d. sprendimą. Šį sprendimą apskundus tiek ieškovams, tiek atsakovams Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi byla buvo perduota Panevėžio apygardos teismui, kur buvo priimta 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti. Byla teismuose buvo nagrinėjama iki 2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, kuria galiausiai ieškovų ieškiniai buvo tenkinti iš dalies ir priteistas neturtinės žalos atlyginimas ir dalis bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai nagrinėjant bylą nebuvo pareiškę prašymo priteisti procesines palūkanas, nes ne kartą bandė taikiai susitarti dėl bylos baigties, ieškovai siekė ir ginčą perduoti nagrinėti teisminei mediacijai, tačiau ieškovams ne tik nepavyko taikiai susitarti, tačiau ir bylinėjimasis užtruko pusketvirtų metų. Visų trijų instancijų teismai pripažino atsakovės kaltę ir ieškovų ieškinius tenkino visiškai, skyrėsi priteistinos žalos dydis, taigi, darytina išvada, jog viso bylinėjimosi metu ieškovai turėjo teisę į žalos atlyginimą, o dėl atsakovės veiksmų ieškovams visą šį laikotarpį nebuvo kompensuota už patirtą neturtinę žalą. Ieškovei D. G. priteista išmoka dar nėra išmokėta iki šiol, kitiems ieškovams priteista suma buvo išmokėta tą pačią dieną – 2019 m. liepos 26 d., kai ieškinys buvo pateiktas 2015 m. gruodžio 12 d. Ieškovai bylos nagrinėjimo metu patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurių dalis taip pat buvo priteistos iš atsakovės ir kompensuotos kartu su neturtinės žalos atlyginimu. Šiuo atveju ieškovai su pirminiu ieškiniu nepareiškė prašymo dėl palūkanų priteisimo, nes siekė su atsakove susitarti taikiai, bendru sutarimu išspręsti ginčą, geranoriškai atgauti pasitikėjimą valstybe ir tokiu būdu gauti kompensaciją už jiems padarytą žalą. Vėliau ieškinio tikslinti ieškovai nebegalėjo, tačiau, kaip minėta cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nėra užkertamas kelias tokį ieškinį dėl palūkanų pateikti pagrindinei bylai pasibaigus. Ieškovai pasinaudodami tokia teise prašo iš atsakovės kiekvienam priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo jiems priteistos sumos skaičiuojamos nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. liepos 26 d., o D. G. – iki 2019 m. rugsėjo 13 d.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovės Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atstovė Nacionalinė teismų administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį. Atsiliepime nurodė, jog ieškovai, remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, prašo iš Lietuvos valstybės priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo jiems nutartimi priteistų sumų, palūkanas skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 14 d., kai Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė ieškovų ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo, iki 2019 m. liepos 26 d., kai ieškovams buvo išmokėtos nutartimi priteistos sumos. Nurodoma, kad D. G. priteista išmoka dar nėra išmokėta, todėl D. G. ieškiniu prašoma priteisti 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojant nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. Ieškinio reikalavime nurodomos konkrečios prašomos priteisti palūkanų sumos atskiriems ieškovams. Ieškovai nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl nutartimi priteistos neturtinės žalos išmokėjimo 2019 m. liepos 26 d. bei neturtinės žalos neišmokėjimo D. G. fakto (kartu su ieškiniu pateikti mokėjimo išrašai apie atliktus mokėjimus tik ieškovams R. A. ir R. K.). Nėra aišku, kaip paskaičiuotos ieškinyje nurodomos konkrečios prašomų priteisti palūkanų sumos – ieškovai, nurodydami konkrečias prašomų priteisti palūkanų sumas, nepateikia jokių dokumentų, pagrindžiančių prašomų priteisti palūkanų sumų dydžių skaičiavimo. Ieškovams nutartimi priteistos sumos išmokėtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymu (toliau – Įstatymas). Pagal Įstatymo 2 straipsnį, teismo sprendimai dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo arba kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), atlyginimo vykdomi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo dienos, pervedant lėšas iš tam valstybės biudžete numatytų asignavimų į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Bylą nagrinėjančiam teismui pateikiami duomenys patvirtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis, kuria ieškovams iš Lietuvos valstybės priteista neturtinės žalos atlyginimas, yra įvykdyta Įstatyme numatytais terminais: beveik visiems ieškovams nutartimi priteistos tiek neturtinės žalos, tiek bylinėjimosi išlaidų sumos yra išmokėtos 2019 m. liepos 26 d., o D. G. ir V. M. priteistos sumos į jų asmenines banko sąskaitas pervestos 2019 m. rugpjūčio 30 d. D. G. prašymas pervesti priteistą sumą, kuriame nurodoma jos asmeninė banko sąskaita, Teisingumo ministerijoje gautas tik 2019 m. rugpjūčio 16 d. 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškinyje dėl palūkanų priteisimo pateikiama klaidinanti informacija, jog D. G. priteista išmoka dar nėra išmokėta. Nėra aišku, kodėl D. G. prašoma priteisti procesines palūkanas, skaičiuojant jas iki 2019 m. rugsėjo 13 d. Atsakovei taip pat nėra aišku, kodėl ieškovams, kuriems nutartimi buvo priteistos vienodos neturtinės žalos sumos, pareikštu ieškiniu prašoma priteisti skirtingo dydžio procesines palūkanas. Pavyzdžiui, ieškovams V. B., L. B., V. B., D. D., D. G., V. K., R. Š., D. K., G. V., D. Ž., N. K., M. Ž. nutartimi priteista po 8 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pareikštu ieškiniu D. Ž., D. K., G. V. prašoma priteisti po 1 515,08 EUR procesinių palūkanų, N. K. – 1 507,61 EUR, M. Ž. – 1 500,28 EUR, R. Š., D. D., V. K., V. B., V. B., L. B. po 1 496,91 EUR procesinių palūkanų. Visų ieškovų atžvilgiu procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia sutampa, t. y. 2015 m. gruodžio 14 d. Kaip matyti iš atsakovės pateikiamų duomenų, nutartis visų ieškovų atžvilgiu (išskyrus D. G.) taip pat buvo įvykdyta tą pačią dieną, t. y. 2019 m. liepos 26 d. Nutartimi vieniems ieškovams priteista 16 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo, kitiems atitinkamai po 8 000 EUR ir po 5 000 EUR. Atsakovė yra įsitikinusi, kad procesinės palūkanos turėtų būti vienodo dydžio ieškovų grupėms, kurioms buvo priteistas vienodo dydžio žalos atlyginimas. Todėl ieškinyje nurodyti skirtingi prašomi priteisti procesinių palūkanų dydžiai yra niekuo nepagrįsti. Ieškinyje nėra pateikto reikalavimo dėl palūkanų priteisimo V. M., kuri nurodyta ieškove. Ieškovai jau išnagrinėtoje byloje dėl jiems padarytos žalos atlyginimo nereiškė reikalavimo priteisti procesines palūkanas. Ieškinyje nurodoma, kad prašymo priteisti procesines palūkanas byloje dėl žalos atlyginimo nepateikė, nes siekė bylą išspręsti taikiai, o vėliau ieškinio tikslinti nebegalėjo. Su tokiais ieškovų teiginiais nesutiktina. Visi materialieji reikalavimai turi būti pareiškiami pirmosios instancijos teisme. Ieškovų ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas 2015 m. gruodžio 14 d. Pasirengimas bylos nagrinėjimui truko daugiau nei vienerius metus – Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje. Mažiausiai vienerius metus, t. y. iki teismo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, ieškovai galėjo nekliudomai patikslinti savo ieškinio reikalavimą ir paprašyti priteisti procesines palūkanas. Vien tai, kad, kaip nurodo ieškovai, jie tikėjosi kilusį ginčą išspręsti taikiai, netrukdė jiems pareikšti reikalavimą teismui, kad be neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų jiems taip pat būtų atlyginamos ir procesinės palūkanos pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį. Ieškovai – esami ar buvę teismo darbuotojai, teisėjai, advokatai, prokurorai yra profesionalūs teisininkai, gerai išmanantys bylų įstatymus bei bylų nagrinėjimo tvarką, civilinio proceso teisenos taisykles, proceso dispozityvumo principą, be to, byloje dėl neturtinės žalos priteisimo buvo atstovaujami advokato. Nepaisant to, ieškovų ieškinys dėl procesinių palūkanų priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas tik 2019 m. rugsėjo 30 d., t. y. po to, kai buvo priimtas galutinis teismo sprendimas byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo (2019 m. birželio 6 d. nutartis) ir šis sprendimas įvykdytas (2019 m. liepos 26 d. ir rugpjūčio 30 d.). Atsakovė vertina, kad ieškovai ir jų atstovas bylos dėl neturtinės žalos priteisimo nagrinėjimo metu nebuvo pakankamai atidūs ir rūpestingi įgyvendindami savo procesines teises, o šio ieškinio dėl procesinių palūkanų pateikimu siekiama išspręsti galimai nevisiškai tinkamą ieškovų atstovavimą byloje dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovai savo reikalavimą priteisti procesines palūkanas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kurioje nurodoma, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, pagrindinio reikalavimo patenkinimo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsakovas su tokiu ieškovų reikalavimu kategoriškai nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad, viena vertus, ieškovai savo reikalavimą kildina netinkamai aiškindami kasacinio teismo jurisprudenciją, kita vertus, neatsižvelgia į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą materialiosios teisės normų taikymo dėl procesinių palūkanų priteisimo už ankstesnį laikotarpį nuo ankstesnės bylos iškėlimo teisme dienos praktiką. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme, t. y. procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas (CK 6.210 straipsnis) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 144/2014). Ankstesnėje byloje ieškovai reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo nereiškė. Prašymą priteisti procesines palūkanas ieškovai pateikė atskiru 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškiniu. Ieškinyje prašoma priteisti ieškovams 5 procentų dydžio palūkanas nuo jiems priteistos neturtinės žalos sumos nuo 2015 m. gruodžio 14 d., kai Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovų ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, iki 2019 m. liepos 26 d., kai ieškovams buvo išmokėtos nutartimi priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti (D. G. skaičiuojant palūkanas nuo bylos gavimo teisme 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d.). Ieškovai reikalavimą priteisti procesines palūkanas pareiškė po to, kai galutinis teismo sprendimas, iš kurio ieškovai kildina reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, jau buvo visiškai įvykdytas (2019 m. liepos 26 d. ir 2019 m. rugpjūčio 30 d.). Kasacinio teismo praktikoje, kuria remiasi ieškovai savo ieškinyje, yra aiškiai pasakyta, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Tačiau procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota materialiosios teisės normų taikymo dėl procesinių palūkanų priteisimo už ankstesnį laikotarpį nuo ankstesnės bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo dienos praktika, procesinės palūkanos nėra skaičiuojamos už ankstesnį laikotarpį nuo anksčiau išnagrinėtos bylos iškėlimo, kurioje reikalavimas priteisti procesines palūkanas nebuvo pareikštas, o atsakovė įvykdė prievolę iki ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo pateikimo: ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis), o už ankstesnį iki bylos iškėlimo laikotarpį procesinės palūkanos neskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Analogiškos pozicijos laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kad procesinės palūkanos nėra skaičiuojamos už ankstesnį laikotarpį nuo anksčiau išnagrinėtos bylos iškėlimo, kurioje toks ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas nebuvo pareikštas, o atsakovei įvykdžius prievolę iki ieškinio pareiškimo procesinių palūkanų priteisimo, šios palūkanos nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-403/2019, 29-32 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-695/2019, 28-30 punktai). Ieškovai galėtų reikalauti procesinių palūkanų už nutartimi priteistas sumas tik tuo atveju, jeigu nutartis iki ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo dar nebūtų įvykdyta, t. y. ieškovams priteistos sumos nebūtų išmokėtos. Nepaisant to, net ir tokiu atveju procesinės palūkanos būtų pradedamos skaičiuoti nuo šio ieškinio priėmimo momento, bet ne nuo ankstesnės bylos, kurioje toks reikalavimas nebuvo pareikštas, pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškiniu prašo priteisti procesines palūkanas už ankstesnėje byloje priteistas sumas už laikotarpį iki šio ieškinio pareiškimo ir į tai, kad ankstesnėje byloje, kurioje reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo nebuvo pareikštas, galutinis teismo sprendimas yra įvykdytas visa apimtimi (nutartis įvykdyta per įstatymo nustatytą terminą, nutarties vykdymas nebuvo vilkinamas, atsakovė sumokėjo ieškovams nutartimi priteistas sumas iki ieškinio šioje byloje pateikimo (2019 m. liepos 26 d. ir rugpjūčio 30 d.)), vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota materialiosios teisės normų taikymo dėl procesinių palūkanų priteisimo, kai ieškinys dėl palūkanų priteisimo pateikiamas už ankstesnį laikotarpį jau po sprendimo ankstesnėje byloje įvykdymo, praktika, nėra teisinio pagrindo priteisti ieškovams procesines palūkanas, todėl ieškovų ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. birželio 6 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-148-248/2019, kuria nutarė: pakeisti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ieškovams, išskyrus ieškovę V. M., bei šios sprendimo dalies rezoliucinę dalį išdėstyti taip: ieškinius tenkinti iš dalies; iš Lietuvos valstybės priteisti R. A., L. D., A. D., J. G., R. K., V. K., A. K., J. K., V. L., J. M., J. M., K. S., S. Š., V. Š. kiekvienam po 16 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo; iš Lietuvos valstybės priteisti ieškovams V. B., L. B., V. B., D. D., D. G., V. G., V. K., R. Š., D. K., G. V., D. Ž., N. K., M. Ž. kiekvienam po 8 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo; iš Lietuvos valstybės priteisti ieškovams G. U., J. U., J. G. kiekvienam po 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo; pakeisti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo ieškovui V. G. ir iš Lietuvos valstybės priteisti V. G. 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8 147,15 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; pakeisti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 21 d. papildomą nutartį ir išdėstyti taip: iš Lietuvos valstybės priteisti R. A., L. D., A. D., J. G., R. K., N. K., V. K., A. K., J. K., V. L., J. M., J. M., K. S., V. Š., S. Š., G. U., J. U., M. Ž. kiekvienam po 48,29 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo; iš Lietuvos valstybės priteisti J. G., D. K., G. V., D. Ž. kiekvienam po 264,09 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo; iš Lietuvos valstybės priteisti V. B., L. B., V. B., D. D., V. K., R. Š. kiekvienam po 164,94 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimo; iš Lietuvos valstybės priteisti trečiajam asmeniui Lietuvos advokatūrai 700 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo; panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo dalis, kuriomis atmesti reikalavimai įpareigoti atsakovę nustatyti tvarką, pagal kurią asmenims, nukentėjusiems dėl darbo ar tiesioginių pareigų vykdymo gyvsidabriu užterštose (duomenys neskelbtini) patalpose, būtų kompensuojamos visos jų asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir priemonės, susijusios su bet kokiomis jų ligomis (išskyrus užkrečiamąsias ligas, virusines infekcijas bei traumas), kurių nepadengia privalomasis sveikatos draudimas, įskaitant (tačiau neapsiribojant) jų sveikatai patikrinti reikalingas būsimas diagnostikos, laboratorinių tyrimų, atliekamų ne rečiau kaip du kartus per metus sertifikuotose laboratorijose, visų susirgimų gydymo išlaidas, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo paslaugas, visišką vaistų kompensavimą; nustatyti tvarką, pagal kurią asmenims, nukentėjusiems vykdant darbo ir (arba) tiesiogines pareigas gyvsidabriu užterštose (duomenys neskelbtini) patalpose, būtų kompensuojamos periodiškai po 14 dienų per metus teikiamo sanatorinio gydymo bendram organizmo atstatymui paslaugų Lietuvoje veikiančiose sanatorijose išlaidos; pripažinti ieškovus nukentėjusiaisiais, vykdant darbo ir (arba) tiesiogines pareigas gyvsidabriu užterštose (duomenys neskelbtini) patalpose, ir bylos dalį dėl šių reikalavimų nutraukti; kitas Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 11 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovei M. priteista 1 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo, V. G. priteista 147,15 EUR turtinės žalos atlyginimo, ieškovams priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pirmosios instancijos teisme, palikti nepakeistas; netenkinti trečiojo asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašymo atidėti procesinio sprendimo įvykdymą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėjo nuo priėmimo dienos (CPK 362 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju naujai iškeltoje civilinėje byloje ieškovai reiškia reikalavimus dėl procesinių palūkanų priteisimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Ieškinyje teigiama, kad ieškovei D. G. priteista išmoka dar nėra išmokėta iki šiol, o kitiems ieškovams priteista suma buvo išmokėta tą pačią dieną – 2019 m. liepos 26 d. Ieškovai prašo iš atsakovės kiekvienam priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo jiems priteistos sumos, kurios skaičiuojamos nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. liepos 26 d., o D. G. – iki 2019 m. rugsėjo 13 d.
Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė advokatė paaiškino, kad valstybė su D. G. atsiskaitė 2019 m. rugpjūčio 30 d. Atsakovės atstovė kartu su atsiliepimu teikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio nustatyta, jog D. G. valstybę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 8 000 EUR žalos atlyginimo mokėjimą įvykdė 2019 m. rugpjūčio 30 d. (atsakovės atstovės atsiliepimo priedas Nr. 2).
Teismas atkreipia dėmesį, kad, nors ieškinyje kaip ieškovė nurodoma ir V. M., tačiau ieškiniu nėra reiškiami jokie reikalavimai dėl piniginių sumų (procesinių palūkanų) priteisimo V. M. naudai. Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. M. nutraukė atstovavimo sutartį, todėl ieškiniu nėra reiškiami reikalavimai jos vardu.
Ieškovai ieškinyje teigia, kad reikšdami reikalavimus dėl procesinių palūkanų priteisimo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014 ir 2015 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 bei jose nurodyta teismų praktika.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2008). Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai taikytini ir procesinėms palūkanoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi, procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra viena iš dispozityvumo principo civiliniame procese apraiškų, reiškianti, jog bylos nagrinėjimo dalyką lemia šalys, todėl prašyti priteisti procesines palūkanas yra ieškovo teisė, bet ne pareiga, o teismas neturi teisės savo nuožiūra pakeisti šių palūkanų skaičiavimo momento kitaip, negu nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
Kaip minėta, aukščiau cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rėmėsi ir ieškovai ieškinyje, todėl atmestini ieškovų atstovės advokatės argumentai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-7-144/2014 ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė (šiuo atveju dėl nuostolių atlyginimo), išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Procesinės palūkanos turi būti priteisiamos kreditoriaus naudai tik nuo nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo momento (CK. 6.37 straipsnio 2 dalis), nes tik joje buvo pareikštas prašymas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).
Ieškinio dėl procesinių palūkanų priteisimo priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis), o už ankstesnį iki bylos iškėlimo laikotarpį procesinės palūkanos neskaičiuojamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Pagal faktines aplinkybes tapačioje byloje kasacinis teismas yra pasisakęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir nėra skaičiuojamos už ankstesnį laikotarpį nuo anksčiau išnagrinėtos bylos iškėlimo, kurioje, kaip minėta, toks ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas nebuvo pareikštas, o atsakovė įvykdė prievolę sumokėjusi išmokas dar iki ieškinio pareiškimo nagrinėjamoje byloje dėl procesinių palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-403/2019, 32 punktas).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir patys ieškovai tai nurodo ieškinyje, kad pradinėje byloje, kurią galutinai išnagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimdamas 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-148-248/2019, ieškovai nereiškė reikalavimo atsakovei dėl procesinių palūkanų priteisimo, o prašė tik neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į tai, nesant ieškovų reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, teismai pradinėje byloje neturėjo pagrindo ex officio priteisti procesinių palūkanų iš atsakovės. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo buvo pareikštas inicijavus naują civilinę bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme. Ieškovai ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2019 m. spalio 2 d., ieškovams pašalinus ieškinio trūkumus, ieškinys teisėjos rezoliucija priimtas 2019 m. spalio 23 d. Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Ieškovų argumentai, kad procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentas turėjo būti skaičiuojamas nuo ieškinio pagrindinėje byloje pateikimo, atmestini, nes toks reikalavimas minėtame ieškinyje nebuvo pareikštas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinės palūkanos nėra skaičiuojamos už ankstesnį laikotarpį nuo anksčiau išnagrinėtos bylos iškėlimo, kurioje toks ieškovų reikalavimas priteisti procesines palūkanas nebuvo pareikštas, o atsakovei įvykdžius prievolę iki ieškinio pareiškimo procesinių palūkanų priteisimo, šios palūkanos nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-403/2019, 29-32 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-695/2019, 28-30 punktai).
Šiuo atveju byloje nustatyta, kad atsakovė įvykdė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-148-248/2019 patenkintus ieškovų reikalavimus iki naujo ieškinio su reikalavimu dėl procesinių palūkanų priteisimo pateikimo Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2-1717-931/2020. Todėl, remiantis sprendime aukščiau išdėstytais pateiktais kasacinio teismo argumentais, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo priteisti procesines palūkanas ieškovams. Teismas konstatuoja, kad ieškovų reikalavimai dėl procesinių palūkanų, kurios skaičiuojamos nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. liepos 26 d., o D. G. – iki 2019 m. rugsėjo 13 d., priteisimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovų ieškinį atmetus šiuo atveju nėra pagrindo priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovės atstovė neteikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimo teismas nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovų G. V., J. G., D. Ž., D. K., R. A., V. L., J. M., J. G., K. S., V. K., L. D., A. D., J. M., N. K., R. K., V. Š., M. Ž., S. Š., J. K., A. K., J. U., G. U., R. Š., D. D., V. K., V. B., V. B., L. B., D. G. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl procesinių palūkanų priteisimo atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.