Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Erikai Mosteikaitei, Editai Uginaskienei, Ugnei Baliutytei, Kristinai Matkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui G. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jiems priteisimo, tretieji asmenys antstoliai Saulius Užkuraitis, Raimundas Stanislauskas, Reda Stašenienė, Valdas Zubinas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Kauno apskrities VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Byloje nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 846) (1 t. el. b. l. 21).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, nutraukti santuoką pripažįstant, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltė yra specifinė palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis), teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama: jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šios prezumpcijos yra nuginčijamos, tačiau sutuoktinis, kaltinamas dėl santuokos iširimo turi įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, lemiančių kaltės dėl santuokos iširimo prezumpciją arba kad yra kitų aplinkybių, kurios paneigia jo kaltę arba rodo esant ir kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodė, jog atsakovas buvo deportuotas iš ieškovės gyvenamosios vietos Didžiojoje Britanijoje būtent už smurtą prieš ieškovę. Santuokos iširimo priežastis buvo atsakovo nenoras dirbti, jo polinkis į nusikalstamas veikas, naudojamas smurtas ieškovės atžvilgiu. Ieškovės atstovė posėdžio metu sutiko, kad tai grindžiama tik ieškovės paaiškinimais, rašytinių įrodymų byloje nėra. Šeimoje galėjo būti nesusikalbėjimai, žmonės gyvena skirtingose valstybėse. Nurodė, kad ieškovė mano, kad kaltės klausimas nėra esminis ginčo dalykas, ieškovė siekia nutraukti santuoką, o ar bus pripažinta, kad ji nutrūko dėl kito sutuoktinio kaltės ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė nėra nurodžiusi, kad tai jai būtų prioritetas.

Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta ir sutuoktiniams nustatytas trijų mėnesių terminas skirtas susitaikymui.

Atsakovo kuratorė posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, nurodė, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę, t. y. kad atsakovas agresyvus, linkęs į nusikalstamas veikas, nedirba. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šalių santykiai yra pakankamai geri, šalys pernai vasarą leido atostogas kartu. Nesant pakankamai įrodymų santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pati ieškovė nesiėmė jokių priemonių, kad santuoka būtų išsaugota.

Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Nors ieškovė teigė, jog atsakovas prieš ją smurtavo, tačiau ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes. Ieškovės atstovė patvirtino, kad ieškovė bendrauja su atsakovu dėl vaikų, vasarą kartu atostogauja, ieškovė tvirtina, kad atsakovas kaip tėvas yra geras.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo vienas iš kito jie neprašo priteisti, todėl teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia (CK 3.72 straipsnis).

Dėl turto padalinimo

Teismas spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad santuokoje dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neįgijo (1 t., el. b. l. 14–17).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Byloje pateikti duomenys dėl šalių kreditorių, kuriems yra pranešta apie santuokos nutraukimo bylą (1 t. el. b. l. 8–13, 23–24). Ieškovė prašo prievoles kreditoriams pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovas posėdžio metu dėl to neprieštaravo. Kreditoriai prieštaravimų nepareiškė. Ginčo dėl prievolių pobūdžio kreditoriams nėra.

Pažymėtina, kad sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiams patenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis CK trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės prašymą, atsakovo ir jo kuratorės poziciją, kreditorių pateiktus atsiliepimus, prievolės kreditoriams bei vykdymo išlaidos, susidariusios vykdymo procese, pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis ir po santuokos nutraukimo paliktinos vykdyti asmeniškai atsakovui.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

Šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra kartu su ieškove. Ieškovė nurodė, kad ieškovė prižiūri ir auklėja vaikus visą gyvenimą, deda dideles pastangas ir visas turimas lėšas, kad galėtų užtikrinti jų visavertį gyvenimą. Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų interesus.

Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena Didžiojoje Britanijoje. Nustatyta, kad byloje yra pateikti duomenys, kur vaikai mokosi, gyvena, pateikta nuomos sutartis, nuotraukos, kurios įrodo vaikų gyvenimo sąlygas (1 t., el. b. l. 97–103, 134–139, 140–143). Atsakovo kuratorė nurodė, kad vaikų gyvenimo sąlygos yra pakankamai geros, vaikai yra prisitaikę gyventi Didžiojoje Britanijoje, jie lanko mokymosi įstaigas, moka kalbą, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Atsakovas byloje nepateikė prieštaravimų, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė, atstovė nurodė, kad visos sąlygos vaikams suteikiamos kitoje šalyje.

Teismas vertina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka jų interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, N. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais

Ieškovė neprašo nustatyti konkrečios atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos, ginčų dėl bendravimo tvarkos su vaikais nėra. Ieškovė nurodė, kad ji netrukdys atsakovui bendrauti su vaikais pagal jų valią ir dalyvauti jų auklėjime, kiek tai neprieštaraus vaikų interesams.

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Byloje nėra duomenų, kad bendravimas su tėvu kenktų nepilnamečių vaikų interesams. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, nustatytina, kad atsakovas gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais be apribojimų, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais ginčo nėra, todėl detali bendravimo tvarka nenustatytina, o šalys su vaikais bendraus, auklės ir rūpinsis bendru sutarimu.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150,00 Eur kiekvienam periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos.

Atsakovo kuratorė nurodė, kad ieškovė neprašo priteisti išlaikymo įsiskolinimo, tai patvirtina, kad išlaikymas buvo teiktas. Prašoma išlaikymo suma yra racionali ir protinga. Sutinka, kad lėšų tvarkytoja būtų paskirta ieškovė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Ieškovė nurodė, kad yra dirbanti, ir pagal galimybes imasi aktyvių priemonių nepilnamečių vaikų interesams įgyvendinti, jai tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį. Nors atsakovas kaip darbuotojas nėra registruotas 1 t., el. b. l. 182), tačiau teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad atsakovas pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą. Byloje nėra duomenų apie kitus atsakovo išlaikomus asmenis, atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas (priešingų įrodymų byloje nėra), todėl vertintina, kad jis turi galimybę ir yra pajėgus teikti savo nepilnamečiams vaikams reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovas turi pareigą teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, užtikrinantį vaikų poreikius.

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytos išlaidos minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovei nereikia papildomai įrodinėti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad ieškovės nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiams vaikams yra realios ir protingos. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, nes gyvenant su vaikais iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jų vystymui, auklėjimui, ugdymui.

Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir yra pajėgus teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, be to, jis ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, ir jam privalu vykdyti tėvo pareigą – teikti išlaikymą savo vaikams. Teismas nurodo, kad negalima vaikų išlaikymo pareigos perkelti tik vaikų motinai. Teismas pabrėžia, kad vaikams turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, ne tik patenkinti minimalius būtinus poreikius, bet ir gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaikus, įgyti vaikams reikiamų priemonių ugdymui ir panašiai, kad vaikai užaugtų pilnavertėmis, harmoningomis bei visapusiškomis asmenybėmis.

Įvertinus ieškovės nurodytus vaikų poreikius, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams N. A. ir S. A. po 150,00 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Pagal byloje pateiktus duomenis ieškovė byloje yra sumokėjusi 75,00 Eur žyminį mokestį už santuokos nutraukimą ir su tuo susijusius išvestinius reikalavimus ir patyrusi 129,00 Eur išlaidų advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, taigi ieškovės byloje turėtos išlaidos yra 204,00 Eur. Teismui ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies (ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, santuoka nutraukiama pripažinus, jog ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. 50 procentų), remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 102,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo dėl išlaikymo priteisimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl ieškinį patenkinus šioje dalyje, dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 81,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio (150,00 Eur x 12 mėn. x 0,03 proc. x 0,75 proc.) x 2) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą kiekvienai šaliai, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 846), tarp ieškovės K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei K. A. palikti pavardę A., atsakovui G. A. – A.

Nustatyti, kad šalims viena iš kitos išlaikymas nepriteistinas.

Atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu esančius 506,84 Eur, 43,44 Eur, 36,20 Eur, 57,92 Eur įsiskolinimus išieškotojo VMI prie LR FM naudai bei tuo pagrindu antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje vykdomus išieškojimus pagal v. b. Nr. 0034/15/00765, Nr. 0034/1500766, Nr. 0034/14/01526, Nr. 0034/08/00846; atsakovo vardu esantį 43,44 Eur įsiskolinimą išieškotojo VMI prie LR FM naudai bei tuo pagrindu antstolio Raimundo Stanislausko kontoroje vykdomą išieškojimą pagal v. b. Nr. 0070/14/03031; atsakovo vardu esantį 144,81 Eur įsiskolinimą išieškotojo Kauno apskrities VPK naudai bei tuo pagrindu antstolės Redos Stašenienės kontoroje vykdomą išieškojimą pagal v. b. Nr. 0106/11/02213; atsakovo vardu esantį 86,89 Eur įsiskolinimą išieškotojo Kauno m. VPK Eismo priežiūros tarnybos naudai bei tuo pagrindu antstolio Valdo Zubino kontoroje vykdomą išieškojimą pagal v. b. Nr. 0137/06/01711, po santuokos nutraukimo palikti asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Nustatyti nepilnamečių vaikų N. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove K. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovas G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais N. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. A., gim. (duomenys neskelbtini), bendraus be apribojimų, juos auklės ir rūpinsis bendru sutarimu su ieškove K. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams N. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams vaikams N. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir S. A., gim. (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti motiną ieškovę K. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 102,00 Eur (vieno šimto dviejų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieno euro 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.