Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams G. N.-L., K. N., M. N., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Edvardui Staponkui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: N. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 6 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 birželio mėn. pirmos dekados pabaigoje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, mediniame namelyje, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), iš pavydo, kad I. N. jam neištikima, kelis kartus spyrė ir rankomis smūgiavo jai į krūtinę, dėl stipraus krūtinės ląstos sumušimo I. N. buvo padaryti kairės pusės daugybiniai (VIII, IX, X, XI, XI) šonkaulių lūžiai, dėl kurių pažeista priesieninė pleura ir kairysis plautis ir kurie sukėlė kairės pusės pneumohemotoraksą ir ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą. Dėl sužalojimų I. N. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. (duomenys neskelbtini) apie 20 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, norėdamas atkeršyti I. N. už tai, kad ji leido gyventi mediniame namelyje, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pašaliniams benamiams, įmetė pro duris į namelį degantį popierių ir padegė namelį su jame buvusia I. N.. Sukėlęs gaisrą N. G. pasišalino, o I. N. nuo patirto IIA-IIB0 terminio kūno nudegimo, apimančio 45 proc. kūno paviršiaus, kuris sukėlė sepsį, sunkų septinį šoką ir dauginį organų disfunkcijos sindromą, ir jai padaryto stipraus krūtinės ląstos sumušimo ir kairės pusės daugybinių šonkaulių lūžių, kairiojo plaučio sužalojimo, sukėlusių kairės pusės pneumohemotoraksą ir ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, (duomenys neskelbtini) Klaipėdos universitetinėje ligoninėje mirė. Taip N. G. nužudė I. N..

Kaltinamasis N. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad liudytojai sako netiesą, nes kai S. su A. jį sudaužė, jis buvo išėjęs pas motiną ir visą savaitę ten gėrė, S. sutikęs nebuvo. Apie namelio padegimą jis nieko nežinojo, kai policijos pareigūnai jį sulaikė parduotuvėje, sužinojo, kad I. mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Jie tame namelyje gyveno apie metus laiko. I. susipažino su S. ir A., kartu girtaudavo, o jis su jais nebendravo. A. iš I. vogdavo pinigus. I. pati atsivedė A. ir S. į namelį gyventi. Jis tik atvežtas į policijos komisariatą sužinojo, kad buvo gaisras. Pats S. sakė, kad buvo atėjęs ir su I. girtavo, o kai kilo gaisras, išėjo. I. šonkaulius sulaužė S., jis pats matė, kaip ją daužė. Jis bandė klausti, ką šis daro, bet jam buvo liepta nesikišti, S. išgėręs būna labai agresyvus. Jam I. pasakojo, kad S. ją sumušė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis N. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, užfiksuotus 2022-06-16 įtariamojo apklausos protokole, 2022-10-03 ir 2022-11-22 papildomos apklausos protokoluose. Jis savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad gyveno su I. N. apie penkerius metus, abu mėgdavo išgerti, tarp jų vykdavo konfliktai, bet jis I. N. krūtinės ląstos nesumušė ir šonkaulių nesulaužė. Moters niekada nėra spardęs, tik gegužės mėnesį jai buvo sudavęs į veidą, nes I. buvo nuoga matant S. L. Kaip sugyventinė patyrė krūtinės ląstos sumušimą ir šonkaulių lūžius, jis nežino, neigia padaręs tokius sužalojimus. Jis birželio 9 dieną ir 10 dieną miegojo pas savo mamą, o I. buvo namelyje, nes jis dėl S. L. ir A. V. lankymosi neturėdavo ramybės. Jis prisipažįsta sukėlęs gaisrą namelyje, kuriame gyveno su I. N. Jis apie 20 val., būdamas išgėręs, padegė namelį, pro duris įmetęs žiebtuvėliu uždegtą laikraštį, tačiau nežinojo, jog I. yra namelio viduje. Prie degančio namelio nestovėjo ir nežiūrėjo, kas vyko vėliau, nematė, kaip iš namelio išėjo I. N.. Jis norėjo sudeginti namelį, kad neliktų ir niekas nebeturėtų, kur ateiti gyventi bei girtauti. Jis ir anksčiau yra I. N. sakęs, jog vieną dieną padegs namelį. Apie tai, kad I. išvežta į ligoninę ir gydoma, jis pirmą kartą sužinojo iš pareigūnų, kurie jį sulaikė. Savo kaltę pripažįsta iš dalies, sutinka, kad padegė namelį, nesitikėdamas ir iš anksto nežinodamas, kad jame bus I. N. Padegdamas namelį, nužudyti I. nenorėjo, jos mirties nesiekė, gailisi dėl padarytų veiksmų ir kilusių pasekmių (t. 2, b. l. 139–141, 144–146, 149–156). Kaltinamasis patvirtino, kad namelį padegė, bet nematė, kad I. tuo metu buvo namelyje. Namelio durys atsidaro į vidų, į čiužinio pusę, durys uždengia tą pusę.

Kaltinamasis N. G. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu važiavo su pareigūnais į įvykio vietą ir pats viską parodė. Parodymų patikrinimo vietoje metu N. G. parodė, kuriame namelyje gyveno su sugyventine I. N. ir kurį padegė. Parodė, kaip pro duris į namelio vidų įmetė degantį popierių ir sukėlęs gaisrą pasišalino. Įvykio vietoje parodė, kad, padegdamas namelį, galvojo, jog jame žmonių nėra. Norėjo, kad nebūtų kur gyventi nei jam, nei I. N., S. L. ir A. V. (t. 2, b. l. 157–161).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė G. N.-L. parodė, kad I. N. buvo jos mama, kartu su mama ji gyveno iki 21 metų. 2015 metais išsikraustė gyventi atskirai. Mama liko gyventi socialiniame būste (duomenys neskelbtini), bet mama dalyvavo visose šeimos šventėse, palaikė ryšius. Mama apie 5 metus buvo pažįstama su kaltinamuoju N., jie apsigyveno socialiniame būste, kartu gėrė, mama dažnai buvo mušama, prisidarė skolų. Mama registravosi Užimtumo tarnyboje, kai mama gaudavo išmoką, apie 190 eurų, N. su pinigais dingdavo kelioms dienoms. Vėliau atsiprašinėdavo ir vėl sugrįždavo. Kol mama gyveno socialiniame būste, ji ir broliai padėdavo mamai, brolis mokėjo už elektrą, ji nupirkdavo maisto. Jie ryšį su mama palaikydavo, susitikdavo parke, nupirkdavo kavos ir bandelių. 2021 metais socialinį būstą iš mamos atėmė už skolas. Iškraustymo dieną visi buvo susitikę aptarti tolesnio mamos gyvenimo, bandė apgyvendinti nakvynės namuose, reikėjo gauti pažymą apie sveikatą, bet kai padarė kraujo tyrimus, išaiškėjo, kad mama serga hepatitu C, mamai reikėjo gydymo, todėl ji veždavo į polikliniką, kai ji negalėdavo, mamą veždavo M. Vėliau ji skambino mamai, bet mama sakė, kad yra sumuštas veidas ir negali eiti pas gydytojus, taip ir nebenuėjo. Mama pati pasakodavo, kad N. ją muša. Bendravo su mama telefonu, atšventė mamos (duomenys neskelbtini) gimtadienį, klausinėdavo apie vaikus, dažniausiai jos susitikdavo parke. Pastaruoju metu mama gyveno namelyje be patogumų, bet ji ten nėra buvusi. Apie įvykį jai pranešė iš policijos. Kai mamą atvežė į ligoninę, ji buvo sąmoninga, pasakė, kad namelį padegė sugyventinis. Gydytojas sakė nesitikėti, jog mama išgyvens po tokių sužalojimų, ir (duomenys neskelbtini) broliui pranešė, kad mama mirė. Ji mamą palaidojo. Prašo priteisti civiliniame ieškinyje nurodytą sumą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. N. parodė, kad su mama ryšį palaikydavo, nuvažiuodavo pas ją, kai kas atsitikdavo, bet kaltinamasis visada pabėgdavo. Mama jį užaugino, pas mamą jis gyveno iki 2014 metų, baigė mokslus. Jam išėjus, mama gavo socialinį būstą, jame iš pradžių gyveno viena, vėliau parsivedė N. Prieš tai mama dirbdavo, bet N. ją išvedė iš kelio. Jis padėjo mamai kiek galėjo, sumokėjo skolą už elektrą, duodavo pinigų, kai mama neturėdavo už ką pavalgyti. Mama su N. kartu gyveno apie 4 ar 5 metus, kiek žino, N. niekada nedirbo, rado silpnesnį žmogų ir juo naudojosi. Būdamas jaunas, susirado pagyvenusią moterį. Prašo priteisti 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Jokie pinigai mamos nesugrąžins, bet mano, kad ši suma yra reali.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. N. parodė, kad jis pas mamą gyveno iki 2015 metų, tada išsikraustė gyventi su sese, nes buvo arčiau mokykla. Tuo metu mama gyveno socialiniame bute (duomenys neskelbtini), jie su mama santykius palaikė, susitikdavo ir bendraudavo. 2015 metais jis dar mokėsi mokykloje, o sesuo nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kaltinamojo nebuvo matęs, tik buvo girdėjęs, kad mušdavo mamą, išnešdavo pinigus, jo nuomone, N. naudojosi mama, nes buvo labai didelis amžiaus skirtumas. Socialiniame būste yra buvęs, bet niekada N. nėra sutikęs. Socialinis būstas buvo dviejų kambarių su virtuve. Jis padėdavo skolas sumokėti. Po įvykio buvo sunku matyti savo mamą tokios būklės, ji buvo apdegusi 40–50 proc. viso kūno. Vaizdas buvo nemalonus, reikėjo mamą atpažinti. Prašo patenkinti civilinį ieškinį.

Liudytojas S. L. parodė, kad 2022 metų liepos mėnesį N. G. padegė sodo namelį, gaisro metu nukentėjo I.. Jam pats N. vėliau sakė, kad padegė tą namelį. Liudytojas patvirtino savo parodymus, užfiksuotus 2022-08-25 liudytojo apklausos protokole, kad nepamena kurio mėnesio 10 dieną jis ryte apie 9 val. atėjo pas I. N., atsinešė pusę butelio degtinės ir dvi skardines alaus. Žinojo, kad I. bus namelyje, nes su ja kalbėjo telefonu. Iš I. sužinojo, kad N. G. yra išėjęs. Po to į namelį atėjo ir A. V. ir atsinešė tris skardines alaus. Trise namelio viduje gėrė atsineštą alkoholį. I. veide jokių mėlynių nematė, bet I. skundėsi, jog N. jai sulaužė šonkaulius, spardė ją kaltindamas neištikimybe. Kada N. sulaužė šonkaulius, jis nežino, bet tai turėjo įvykti prieš tą dieną. Apie 20 ar 21 val. jis su A. išėjo, o I. liko namelyje. Kai nuo namelio buvo nuėjęs daugiau nei 100 metrų, atsisukęs pamatė dūmus, kurie maišėsi su liepsna. Kadangi prie I. gyvenamojo namelio nėra daugiau gyvenamųjų namų, suprato, kad dega būtent I. namelis. Kaip šis užsidegė, kas atsitiko, jis nežino. Išeidamas iš I., N. G. nesutiko. Pamatęs gaisrą, niekam neskambino ir negrįžo pasižiūrėti, kur yra I. Jis gaisro nesukėlė, o kas jį sukėlė, nežino. Apie tai, kad I. mirė nuo gaisro metu patirtų nudegimų, jis sužinojo iš N. G. motinos L. Taip pat sužinojo, kad N. yra sulaikytas policijoje (t. 2, b. l. 7–9). Jis kartais užeidavo pas I., iš pradžių sutarė su N. gerai, pykčių nebuvo. N. jam pasakė, kad sudegino namelį, po gaisro praėjus porai savaičių. Susitiko mieste, buvo pažįstami ir jis papasakojo. Po gaisro jų santykiai pablogėjo. Jis nuo namo buvo nuėjęs daugiau nei 100 metrų, buvo prie geležinkelio, kai pamatė dūmus ir kaip I. iš degančio namelio buvo išėjusi, bandė pilti vandenį, ugnies neužgesino, niekam neskambino, paliko ją vieną. N. nebuvo, vienu momentu šis buvo atėjęs, atrodė išsigandęs.

Liudytojas A. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, artimų santykių nebuvo, bendraudavo, išgerdavo. Jis bendravo su S. L., kartu dalyvavomo išgertuvėse, buvo ir kaltinamasis. Su I. N. kartu visi bendrai girtavo, bet artimai jos nepažinojo, pas ją į namus jis neužeidavo, gerdavo lauke. I. N. jam nesiskundė dėl sumušimo, o jis pats jos nėra mušęs. Apie gaisrą nieko nežino. Jis nuteistas už vagystes ir plėšimus, jau pusmetį atlieka bausmę. Vasarą buvo laisvėje, gyvendavo nakvynės namuose. Buvo ieškomas dėl teismo, nes kelis kartus nebuvo nuėjęs. Su S. L. paskutinį kartą bendravo prieš 7 ar 8 mėnesius, susipažino kalėjime. Su S. L. ryšių nepalaiko, nežino, kur jis yra.

Liudytojas K. N. parodė, kad I. gyveno su N. sode namelyje, pragyveno 5 metus. Tuo metu, kai kilo gaisras, jis su N. ir jo motina buvo pas draugą M., girtavo visą savaitę. D. su M., kurių pavardžių jis nežino, nuomoja vieno kambario butą, bet buto adreso nežino. Jie nežinojo, kad įvyko gaisras, tik vėliau žmonės iš garažų viską papasakojo, kad buvo gaisras, kad kažkas buvo išvežtas į ligoninę. N. čia nieko dėtas, yra nekaltas, nes tuo metu ten nebuvo, N. taip pat buvo sumuštas ir peiliu buvo subadytas į petį. Visą savaitę jie gėrė, N. nebuvo išėjęs iš tų namų. Jie po to visi grįžę namo sužinojo, kad namelis sudegė. Pasakojo žmonės iš garažo, kad S. su A. buvo dviese, kiek girdėjo, ją prigirdė ir pripjovė. Sakė, kad buvo nuvežta į ligoninę ir ligoninėje mirė. Vyras vardu K. matė degantį namelį ir jam papasakojo. Kas buvo viduje, šis nematė, tik žinojo, kad I. ten gyveno, matė, kad A. su S. ten apsigyveno. Su I. jis matėsi iki gaisro likus dviem savaitėms, dar prieš tą gėrimą. Matė ją tame sodo namelyje, mėlynių nematė, ji nesiskundė. Jį buvo sumušę A. su S., jam šonkaulius skaudėjo pusmetį, bet jis nerašė pareiškimo ir nesikreipė į medikus. Tas A. yra banditas, buvo apvogęs garažą. Gaisro metu jis buvo kartu su N., kartu girtavo bute visą savaitę. Grįžtant namo ir einant pro garažus, žmonės papasakojo, kad buvo gaisras, buvo greitoji, gaisrinė ir pareigūnai.

Liudytojas K. N. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad L. G. yra jo sugyventinė, su ja gyvena apleistame sodo namelyje, esančiame už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, jokios gatvės ten nėra. N. G. yra L. sūnus, jis apie 5–6 metus gyveno su I., pavardės nežino. N. ir I. buvo sugyventiniai, paskutiniu metu gyveno apleistuose soduose esančiame namelyje, kurį parodė M. M.. Liudytojas ir jo sugyventinė su I. nebendravo, nes ji išgėrusi kalbėdavo visokias nesąmones. Be to, L. nepatiko, kad toks jaunas jos sūnus K. susidėjo su pensininke. I. ir K. išgėrę alkoholio bardavosi, konfliktuodavo, bet jis niekada nėra matęs ar girdėjęs, kad I. ir K. muštųsi. I. buvo labai priklausoma nuo alkoholio, gėrė bet kokį gėrimą, niekada neatsisakydavo. Kai I. susipažino su S. ir A., šie pradėjo lankytis I. ir N. sodo namelyje, tai N. G. labai nepatiko. Jis kilusio gaisro nematė, nežino, kaip gaisras namelyje kilo. Kiek prisimena, kartu su L. ir jos sūnumi N. tuo metu lankėsi M. M. namuose, gėrė alkoholį. Iš atsitiktinai sutikto žmogaus sužinojo, kad I. ir K. namelyje kilo gaisras. Kurioje vietoje buvo I., kai kilo gaisras, kas tą gaisrą sukėlė, jis nežino (t. 2, b. l. 14–16).

Liudytojas M. M. parodė, kad N. G. yra jo draugas, pas jį 5 dienas gyveno. Kai draugo senelis mirė, šis liko be namų, apsigyveno su I. ir dar dviem benamiais sodo namelyje. Viena močiutė turėjo ten sodą, kai numirė, buvo išdaužyti namelio langai, durys, stogas buvo kiauras. Jis pats lipo tvarkyti stogo. Tame namelyje pirmiausia apsigyveno N. su I., paskui S. su A. Jis su draugu atvažiuodavo su dviračiais ten pabūti, išgerti, po to išvažiuodavo namo. Jis nežino, kaip šie gyveno. Kai N. gyveno pas jį 5 paras, I. skambino. Dabar negali tiksliai pasakyti, kada tai buvo. 2022 m. gruodžio mėnesį buvo davęs raktą nuo namų, nes prižiūrėjo jo šunį. Paskutinį kartą prieš du mėnesius su draugu buvo nuvažiavę dviračiais pažiūrėti, kaip atrodo po gaisro namelis, visas yra išdegęs, nėra stogo, liko kelios lentos. N. nenorėjo, kad S. su A. ten gyventų, bet pati I. juos pakvietė ir priėmė gyventi. N. jam skundėsi, kad buvo išvarytas. Namelyje buvo viena lova, bet joje nemiegojo, jie miegojo ant žemės, padėdavo čiužinius, patalynę. N. yra bailys, nieko negali nuskriausti, nes pats visko bijo. N. jam nesiskundė, kad buvo sumuštas kitų asmenų. Gal galėjo N. girtas primušti I., jis tikrai negali pasakyti, nes pats nematė. N. mama jam skambino, pranešė, kad rūksta namelis. N. mama gyvena kairėje pusėje, galėjo matyti tą namuką, ten buvo tik vienas medis ir dar yra stovintis metalinis garažas, todėl iš toli galėjo matyti. Ji pasakė, kad rūksta namelis, bet jis nesuprato kieno. Kai N. motina skambino, N. buvo pas jį, jie girtavo. Atstumas nuo jo namo iki namelio yra apie pusę kilometro, netoli. Jis pro langą dūmų nematė, N. G. nakvojo pas jį. Prieš tai buvo nuvažiavę dviračiais su draugu, N. pasikvietė pas save. Jis su draugu parvažiavo su dviračiais, N. atėjo pėsčias. Pačiame namelyje nieko nebuvo, jokio židinio, įėjus stovėjo spinta, dešinėje pusėje stovėjo lova, sukalta iš lentų, ten buvo sudėti daiktai, o patys gulėjo ant žemės. Prie lango buvo stalas, vėliau kaimynas atėjo įstatė jiems langą. Durys į namelį atsidarinėjo į lauko pusę. Jis yra skambinęs G. kelis kartus, nes I. neturėjo telefone sąskaitos ir prašė paskambinti jos dukrai, prašė, kad ji atvažiuotų, nupirktų jai maisto. Ji kalbėjo jo telefonu. G. skambino į jo telefoną, prašė perduoti motinai, kad yra išmetama iš buto, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pats G. neskambino, nebuvo išsaugojęs jos numerio.

Liudytojas M. B. parodė, kad jis iškvietė ugniagesius. Tiksliai laiko neprisimena, buvo apie 20 val., atrodo, buvo 2022 m. vasara, važiuodamas iš darbo pamatė dūmus. Privažiavęs arčiau pamatė atvira liepsna degantį pastatą ir iškvietė pagalbą. Tai galėjo būti (duomenys neskelbtini) gatvės gale, už 200 metrų degė namukas prie geležinkelio, arčiau jis nėjo, aplink žmonių nematė. Palaukė, kol atvyko ugniagesiai, ir išvažiavo, dar matė, kaip greitoji pagalba išnešė žmogų. Tikriausiai ugniagesiai iškvietė medikus.

Liudytojas M. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad (duomenys neskelbtini) apie 20.50 val. jis, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo apie 500 metrų atstumu už (duomenys neskelbtini) gatvės kylančius dūmus. Privažiavęs arčiau pamatė degantį medinį namelį. Kieno tas namelis ir kas jame gyveno, nežino. Aplinkui ir šalia gaisro jokių žmonių nematė, įtartinų asmenų nepastebėjo. Apie gaisrą pranešė paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112. Atvykus tarnyboms, jis stebėjo, kaip priešgaisrinės pagalbos pareigūnai gesino gaisrą, ir matė, kaip iš krūmų, esančių šalia degančio namelio, ant neštuvų buvo išneštas žmogus, kurį greitosios pagalbos medikai išsivežė. Tai buvo moteris ar vyras, nematė (t. 1, b. l. 168–169).

Liudytoja L. G. parodė, kad jos sūnus N. G. apie 5 metus gyveno su I. N. namelyje, kuriame kilo gaisras, ir I. mirė ligoninėje. I. buvo atsivedusi į namelį A. ir S. Jos sūnus tuo metu buvo pas M. ir K. N.. Ji gyvena netoli, bet gaisro nematė, nežino, nuo ko galėjo kilti gaisras. Nuo jos namų iki sudegusio namo yra apie 10–15 minučių ėjimo. Tarp namų yra miškelis, dėl to nematė gaisro. S. ir A. nepažįsta, bet žino, kad jie yra narkomanai. S. ir A. sumušė sūnų ir jis atėjo pas ją gyventi. Jis buvo stipriai sumuštas. Ar jie mušė ir I., sūnus jai nepasakojo.

Liudytojas D. A. parodė, kad neprisimena visų ligonių, reikėtų pažiūrėti ligos istoriją. Per mėnesį praeina 500–600 ligonių, natūraliai per metus laiko būna apie 6 000 žmonių ir visko neprisiminsi. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2022 m. birželio 10 dieną budėjo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (duomenys neskelbtini). Susipažinęs su pateiktu medicininiu dokumentu, t. y. I. N. gydymo stacionare ligos istorija, patvirtino, kad ligonę apžiūrėjo (konsultavo) birželio 10 dieną 22.10 val. ir po konsultacijos įrašė į istoriją jos išsakytus žodžius, kad prieš savaitę buvo stipriai sumušta sugyventinio. Šiandien jos nemušė, tik padegė. Įrašai – sąmoninga, orientuota, kritiška, sąmonė 15 balų pagal GKS, reiškia, moteris buvo sąmoninga, kritiška, orientuota, kontaktui prieinama ir visiškai galėjo suteikti informaciją, kas jai atsitiko. Ką moteris pasakė, tą jis ir pažymėjo istorijoje. Aiškintis moters patirtos traumos aplinkybes yra ne gydytojo kompetencija. Kiek pamena, I. N., tik pristatyta į ligoninę, iš pradžių nepasakojo, kaip nukentėjo, o kai ją konsultavo, moteris trumpai užsiminė, kad ją sužalojo sugyventinis ir kad jis moterį padegė. Tai, kad moteris galėjo būti sumušta prieš savaitę, patvirtino ant jos rankų buvusios kraujosruvos ir pakitimai galvos smegenyse, nustatyti atlikus kompiuterinę tomografiją. I. N. veidas, krūtinė, rankos iš dalies buvo apdegę (t. 2, b. l. 55–56). Moteris iš pradžių nieko nesakė, norėjo nutylėti, užstoti savo gyvenimo draugą. Paskui po kelių valandų žmogiškai pakalbėjus ji pradėjo aiškinti, kad prieš savaitę buvo sumušta, o šiandien jos nemušė, tik padegė. Tą jis parašė ir po to ji kitiems daktarams papasakojo tą patį. Kaip žmogus pasako, taip jis ir užrašo, turi pasitikėti. Ji buvo sąmoninga, kritiška.

Liudytoja R. J. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK Greitojo reagavimo skyriaus tyrėja. Tą dieną gavo budėtojo pranešimą, kad reikia nuvykti į Klaipėdos universitetinę ligoninę apklausti moters, vėliau paaiškėjo, kad tai yra I. N., kuri buvo patyrusi 1 ir 3 laipsnio nugedimus, nebuvo nurodyta, ar pati nukentėjo ir kaip įvyko gaisras. Reikėjo nuvykti išsiaiškinti, nes kitaip apklausti nebuvo galimybės. Nuvyko į ligoninę, moteris nurodė, kad ją padegė sugyventinis, kuris nuolat grasino padegti. Ji nurodė, kad tai yra N. G., apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gimęs (duomenys neskelbtini) mėnesį. Ji pranešė gautą informaciją, budėtojai nustatė tapatybę. Pokalbio metu moteris nurodė, kad jis ne pirmą kartą grasino, ir nurodė, kad buvo namelyje, kai N. G. padegė popierių ir užkišo už durų. Ji miegojo tuo metu prie durų, iššliaužė į lauką ir buvo prie krūmų. Pakalbėjus su tą dieną reagavusiais ugniagesiais, šie nurodė, kad moterį rado gulinčią prie krūmų ir išvežė į ligoninę. Tuo metu N. G. dar nebuvo surastas. I. N. sakė, kad buvo neblaivi, pajutusi, kad smilksta, iššliaužė iš namelio. Dėl rūbų nieko nepasakojo. Kai atvyko į ligoninę, I. N. buvo su deguonies kauke, kalbėjo labai sunkiai. Gydytojas nuėmė deguonies kaukę ir, kiek galėjo apklausti pagal nukentėjusiosios būklę, bandė išsiaiškinti. Dėl sumušimo ji informacijos neturi, nes atvykusi aiškinosi aplinkybes, susijusias su nudegimais. Gydytojai nurodė, kad padaryti 1 ir 3 laipsnio nudegimai.

Liudytojas M. M. parodė, kad dirba Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 3-ios komandos budinčioje pamainoje. (duomenys neskelbtini) apie 21.00 val. gavo iškvietimą, kad Klaipėdos (duomenys neskelbtini) teritorijoje, netoli (duomenys neskelbtini), dega apleistas namelis. Atvykus namelis degė atvira liepsna. Jis su kolega A. R. ištraukė švirkštą, pasirengė gesinti namelį. A. pribėgo gesinti namelio, jis apėjęs aplink namą pamatė šalia namelio 1 metro ar pusantro metro atstumu gulinčią moterį. Jis moterį patraukė nuo namelio, moteris buvo apdegusi, raudona, kažką bandė sakyti, buvo leisgyvė. Jis pranešė, kad yra moteris, ir vadas iškvietė greitąją pagalbą. Tuo metu vyko gesinimas, jis buvo šalia moters, iš mašinos atnešė vandens, padavė moteriai atsigerti. Kažką ji bandė sakyti, bet nebuvo galima suprasti, ką sakė. Atvažiavo GMP, paguldė ją ant neštuvų ir išvežė į ligoninę. Moteris ne visai buvo apsirengusi, vilkėjo viršutinį rūbą, buvo užsiklojusi violetinės spalvos pledu. Tą dieną jie komandoje budėjo, kadangi jų būstinė netoli įvykio vietos, tuo metu jautė degėsių kvapą. Kai gavo iškvietimą, išvažiuodami iš gaisrinės matė juodus dūmus. Atvažiavus, visas namelis degė atvira liepsna. Namelis buvo visas sudegęs, ten buvo čiužiniai ir visa kita manta, matė, kad gyveno nepasiturintis žmogus.

Liudytojas A. R. parodė, kad dirba ugniagesiu. Neatsimena datos, kada tiksliai vyko gaisras. Būdami savo būstinėje jautė kvapą ir tuoj pat gavo iškvietimą. Išvykę iš komandos pamatė, kad objektas dega atvira liepsna. Atvykus pradėjo gesinti, kolega ėjo aplinkui ir pradėjo šaukti, kad yra žmogus. Tada nutraukęs gesinimą, pamatė, kad kiti kolegos eina link nukentėjusiojo, ir toliau gesino, daugiau nieko nematė. Gaisras kilo (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prie geležinkelio buvo mažas namelis, palyginti gana tvarkingas, matė, kad ten kažkas gyvena. Su moterimi nebendravo ir nieko nežino, nes kažkas turi toliau tęsti gesinimą, jis vykdė gesinimo darbus. Netrukus atvažiavo greitoji. Nežino, dėl ko galėjo kilti gaisras, nes elektros nebuvo, dažniausiai kyla nuo cigaretės. Aplinkui nieko įtartino nerado ir jokių žmonių nematė.

Liudytoja S. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotyje. Buvo gautas iškvietimas vykti į Pramonės gatvėje esančius laukus. Atvykus į vietą jau buvo atvykę gelbėtojai, buvo rasta apdegusi moteris. Ji buvo sąmoninga, suteikus pagalbą buvo transportuota į ligoninę. Visą kelią, kol vyko į ligoninę, ji kalbino moterį, bet būklė buvo sunki, buvo dideli nudegimo plotai. Moteris jai pasakė savo vardą, tačiau dabar ji vardo nepamena, sakė, kad yra apie (duomenys neskelbtini) metų. Daugiau nieko neminėjo, nes labai skaudėjo. Ji, norėdama išlaikyti kontaktą, klausinėjo, ar buvo viena, ši atsakė, kad ne viena. Antrą kartą prie ligoninės dar paklausė, kas nutiko, moteris atsakė, kad sugyventinis pabėgo, ir daugiau nieko nesakė. Ji negali pasakyti, kokiu atstumu gulėjo moteris nuo namelio, šalia buvo sudegęs namelis. Moteris bendravo normaliai, atsakinėjo logiškai. Moteris rasta apdegusiais rūbais, nugara, krūtinė, rankos, kojos, veidas buvo su 1 ir 2 laipsnio nudegimo žymėmis. Moterį įsikėlė ant neštuvų, veidas buvo su pirmo laipsnio nudegimais.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Klaipėdoje (duomenys neskelbtini) pradžioje. Už 100 metrų nuo (duomenys neskelbtini) žvyrkelio kairėje yra sudegęs medinis statinys. Sudegęs medinis statinys yra 270 cm pločio, 330 cm ilgio ir 230 cm aukščio. Statinio konstrukcijos ir daiktai, esantys viduje, sudegę. Lauke prie sudegusio statinio rastas ir paimtas žalios spalvos permatomo plastiko žiebtuvėlis (t. 1, b. l. 28–35).

Žalios spalvos žiebtuvėlis, rastas ir paimtas įvykio vietoje, tyrimo metu buvo apžiūrėtas, saugomas Klaipėdos apskrities VPK KP SNTV patalpose (t.1, b. l. 36–40).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I. N. mirė nuo IIA-IIBº terminio kūno nudegimo, apimančio 45 proc. kūno paviršiaus, kuris sukėlė sepsį, sunkų septinį šoką ir dauginį organų disfunkcijos sindromą, ir stipraus krūtinės ląstos sumušimo su kairės pusės daugybiniais šonkaulių lūžiais ir kairiojo plaučio sužalojimu, sukėlusiais kairės pusės pneumohemotoraksą ir ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, kas remiantis 2003-05-23 Sveikatos sutrikdymo masto nustatyto taisyklių 6.6.16 ir 6.6.15 punktais, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju baigęsis mirtimi. (duomenys neskelbtini) 21.37 val. ligoninėje paimtas I. N. kraujas etanolio koncentracijai nustatyti, jį ištyrus, etanolio koncentracijos kraujo serume tyrimo rezultatas 0,22 promilės (t. 1, b. l. 84–88).

Papildomoje teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad dėl stipraus krūtinės ląstos sumušimo padaryti kairės pusės daugybiniai (VIII, IX, X, XI, XI) šonkaulių lūžiai, pažeidę priesieninę pleurą ir kairįjį plautį ir sukėlę kairės pusės pneumohemotoraksą su ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, yra sunkus sveikatos sutrikdymas, šiuo atveju baigęsis mirtimi. Kadangi tiek I. N. padarytas terminis kūno nudegimas, tiek ir krūtinės ląstos sužalojimas yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, todėl I. N. galėjo mirti ir nuo kiekvieno iš šių sužalojimų atskirai. Krūtinės ląstos sužalojimų galėjo atsirasti nuo ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus krūtinės ląstos kairės pusės apatinės dalies nugarinį paviršių, dėl trypimo arba užkritus ant užpakalinio krūtinės ląstos paviršiaus masyviam kietam bukam daiktui. Atvežus į ligoninę I. N. buvo sąmoninga, savarankiškai kvėpavo, atsakinėjo į klausimus. Mirusiosios I. N. kūno tyrimo metu rasta skysto kraujo ir raudonų kraujo krešulių pavidalo 1 500 g svorio kraujo sankaupa kairėje pleuros ertmėje ir paviršinių kairiojo plaučio sužalojimų, pasidengusių raudonais kraujo krešuliais, kraujosruvų tarpšonkauliniuose raumenyse lūžių srityse, infekcinio proceso nebuvimas atvežus I. N. į ligoninę, esant masyviai poodinei emfizemai ir abipusiam pneumotoraksui, nurodo buvusį šviežią krūtinės ląstos sužalojimą, kuris buvo padarytas mažiau nei prieš savaitę laiko iki mirties (t. 1, b. l. 93–94).

(duomenys neskelbtini) Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus surašytame akte dėl kilusio gaisro nurodyta, kad gaisras mediniame namelyje (duomenys neskelbtini) gatvėje lokalizuotas (duomenys neskelbtini) 21.10 val. Gaisro metu apdegė medinio namelio medinės konstrukcijos, pradegė stogas, apdegė viduje buvę daiktai. Įvykio metu nukentėjo moteris, kuri apdegė įvairias kūno vietas, GMP automobiliu išvežta į ligoninę (t. 1, b. l. 45–54).

Tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 21.10 val. gavus informaciją iš Bendrojo pagalbos centro apie Klaipėdos (duomenys neskelbtini) teritorijoje degantį apleistą medinį namą nuvykta į įvykio vietą. Atvykus visas medinis statinys buvo apimtas liepsnos, netoli jo (apie 4 m atstumu) buvo rasta nukentėjusi, sąmoninga, tačiau kalbėti nepajėgianti moteris, ji gulėjo ant žemės ant dešiniojo šono. Iš nugaros pusės moteris neatrodė nukentėjusi, rūbai nebuvo apdegę. Asmenų, buvusių ar besišalinančių iš gaisravietės, išskyrus nukentėjusiąją, nebuvo. Apžiūrėjus statinio, kuriame kilo gaisras, vidų ir aplink jį esančią teritoriją, pagal rastus namų apyvokos daiktus galima buvo spręsti, kad šioje vietoje glaudėsi nuolatinės gyvenamosios vietos neturintis asmuo ar asmenys. Apie 22.24 val. paskambinus į Klaipėdos universitetinės ligoninės Reanimacijos skyrių, sužinota, kad nukentėjusioji yra I. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., būklė labai sunki. (duomenys neskelbtini) kartu su policijos pareigūnais vėl nuvyko į įvykio vietą prie (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Pagal nustatytas faktines aplinkybes, kad patalpoje nebuvo elektros tiekimo, gaisro židinio zonoje rastas nuorūkas, popieriaus atliekas, čiužinio, pagalvės liekanas, tuščią cigarečių pakelį ir kitas degias medžiagas, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – pašalinis ugnies šaltinis. Tyčinės veikos versija neatmetama (t. , b. l. 42–44).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad (duomenys neskelbtini) 21.13 val. vykta į (duomenys neskelbtini) teritoriją (duomenys neskelbtini), Klaipėda) dėl galimai gaisre nukentėjusio žmogaus. Atvykus rasta moteris, ji ištraukta iš degančios pašiūrės, paguldyta ant žolės. Ant veido, rankų, kojų, sėdmenų, nugaros buvo nepatikslinto storio nudegimas, išvežta į ligoninę (t. 1, b. l. 61–62).

Iš 2022-06-16 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti į Klaipėdos universitetinę ligoninę vykusių pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas pareigūnų atvykimas į Reanimacijos skyrių ir pokalbis su I. N. Į policijos pareigūno klausimą, kas nutiko, I. atsakė, kad ją norėjo sudeginti K., kuris su ja gyveno ir kuris yra jos sugyventinis. Gydytojui nuėmus kvėpavimo įrangą nuo moters veido, ji aiškiai pasako, kad K. pavardė yra G., kad jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Paaiškino, kad N. pasiėmė degtukus, ji užbėgo už krūmų ir tada K. padegė duris, sakydamas „tu čia, kurva, negyvensi“. I. patikslino, kad tuo momentu, kai K. uždegė duris, ji buvo namelio viduje, gal sėdėjo netoli durų. Abu buvo išgėrę, įvyko konfliktas ir K. padegė prie durų surinktas popierines šiukšles. Dėl apdegusio veido I. painiojasi, negali tiksliai atsakyti, kaip ji apdegė, tik tiksliai prisimena, kad K. laiko popierius rankoje ir padega pašiūrės, kurioje ji buvo, duris ir kad po kurio laiko išbėgo į lauką. Toliau „Body“ kamera užfiksuota, kaip I. patikslina, kad prieš padegant K. grasino tai padaryti žodžiu, todėl ji stengėsi būti prie durų, kad spėtų pabėgti. K. paėmė popierių, žiebtuvėlį ir padegė popierių, nuo liepsnos užsiliepsnojo pašiūrės durys ir ji išbėgo. Pasak moters, K. nuolat grasino ją padegti, yra prieš ją ir kitaip smurtavęs (t. 2, b. l. 77–79).

BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą. Ši veika gali būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Pagal kasacinės instancijos teismo formuojamą praktiką, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-316-699/2015, 2K-267-942/2017, 2K-231-303/2018).

Remiantis visais išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad N. G. nužudė I. N. Kaltinamasis savo kaltę teisme bandė neigti, sakydamas, kad apie namelio padegimą jis nieko nežinojo. Bet N. G. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino tik iš dalies, prisipažino padegęs namelį, bet teigė nežinojęs, kad tuo metu jame buvo I. N. N. G. paaiškino, kad, būdamas neblaivus, padegė namelį, pro duris įmetęs žiebtuvėliu uždegtą laikraštį, tačiau nežinojo, jog I. yra namelio viduje. Jis tik norėjo, kad namelyje nesilankytų kiti asmenys. Ikiteisminio tyrimo metu jis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nors N. G. neprisipažino spyręs ir rankomis sudavęs smūgius nukentėjusiajai, bet liudytojas D. A. užrašė į ligos istoriją I. N. žodžius, kad prieš savaitę ją stipriai sumušė sugyventinis, o šiandien jos nemušė, tik padegė. Liudytojas S. L. patvirtino girdėjęs iš I. N., kad jai sulaužė šonkaulius N. Specialisto išvada patvirtina, kad I. N. krūtinės ląstos sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip vieno tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku daiktu paveikus krūtinės ląstos kairės pusės apatinės dalies nugarinį paviršių likus mažiau nei savaitei iki mirties. Specialisto išvadoje konstatuota, kad I. N. mirė nuo IIA-IIBº terminio kūno nudegimo, apimančio 45 proc. kūno paviršiaus, kuris sukėlė sepsį, sunkų septinį šoką ir dauginį organų disfunkcijos sindromą, ir stipraus krūtinės ląstos sumušimo, kairės pusės daugybinių šonkaulių lūžių ir kairio plaučio sužalojimo, sukėlusių kairės pusės pneumohemotoraksą ir ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą. Liudytoja R. J. parodė, kad ligoninėje kalbėjosi su I. N., ši patvirtino, kad namelį padegė jos sugyventinis N. G., kad nuolat grasino tai padaryti. Liudytoja S. J., suteikusi pirmąją pagalbą I. N., patvirtino iš jos išgirdusi, kad tai padarė sugyventinis. Surašant apžiūros protokolą apžiūrėti į Klaipėdos universitetinę ligoninę vykusių pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas pareigūnų pokalbis su I. N. apie gaisro kilimą. Šie įrašai patvirtina, kad I. N. ne tik matė, kaip N. G. padegė popierių ir uždegė namelio duris, bet tarp jų vyko ir konfliktas, kurio metu N. G. grasino padegti. Šie įrodymai paneigia N. G. versiją, kad padegdamas namelį jis nukentėjusiosios nematė.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad I. N. mirtis buvo dėsninga N. G. atliktų smurtinių veiksmų pasekmė. Kaltinamasis smurtaudamas kelis kartus spirdamas ir rankomis smūgiuodamas nukentėjusiajai į krūtinę, padegdamas namelį, kuriame buvo I. N., veikė tyčia, siekė sukelti nukentėjusiajai dideles kančias. N. G. suprato vartojamo smurto, padegimo pavojingumą, numatė to padarinius – ne tik galimą sveikatos sutrikdymą, bet ir I. N. mirtį. Kaltinamasis matė, jog uždegus namelį nukentėjusioji jame pasiliko, nepadėjo išeiti, neskubėjo suteikti pagalbos, o pasišalino. Pavartoto fizinio smurto pobūdis ir intensyvumas, suduotų smūgių lokalizacija, padegimas, abejingumas kilsiančioms pasekmėms objektyviai atskleidžia N. G. tyčios sukelti I. N. ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes turinį.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininkas atima kito žmogaus gyvybę kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Kiekvienas nužudymas savaime vertinamas kaip nežmoniškas ir žiaurus veiksmas, tačiau papildomai šio požymio buvimas kaltininko veiksmuose gali būti konstatuojamas atsižvelgiant į veikos padarymo būdą (pvz., sudeginimas, sušaldymas, ypač didelių fizinių kančių sukėlimas), taip pat ir į kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti apie ypatingą nusikaltimo arba paties kaltininko žiaurumą. Šis veiką kvalifikuojantis požymis žymi nužudymo padarymo būdą, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumas tokiu atveju yra daug didesnis būtent dėl išskirtinio veikos padarymo būdo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316-1073/2018).

Nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu ir kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Padegimas neabejotinai sukelia didelį skausmą. Gaisro židinys buvo padegtos durys, tai užkirto kelią nukentėjusiajai nepatiriant nudegimų pasišalinti iš degančio namelio. N. G. žinojo, kad namelyje yra I. N., suvokė, jog gaisras sukels pavojų jos gyvybei ir ji neturės kito kelio išsigelbėti, kaip bandyti pro degančias duris patekti į lauką, o tai sukels didelę riziką patirti sunkius kūno nudegimus, kurie sukels nepakeliamą skausmą, arba turės likti namelyje ir sudegti gyva. Toks elgesys peržengia paprasto nužudymo ribas bei pagal savo objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius atitinka kvalifikuojančio požymio, tai yra nužudymo „itin žiauriai“, turinį. N. G. suvokė, kad I. N. nužudo itin žiauriai, ir to siekė, veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Kaltinamasis N. G. buvo kaltinamas tyčia nužudęs savo šeimos narį, nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą – šeimos nario nužudymas.

Šeimos nario sąvoką atskleidžia BK 248 straipsnio 2 dalis, pagal kurią šeimos nariu laikomas ir asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Aiškinant BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, reikšminga Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kurioje išaiškinta, kad bendras gyvenimas nesudarius santuokos atitinka šeimos sampratą, jei jis grindžiamas pastoviais emocinio prieraišumo, tarpusavio supratimo, atsakomybės, pagarbos, bendro vaikų auklėjimo ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, kurie yra konstitucinių motinystės, tėvystės ir vaikystės institutų pagrindas. Taigi konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Dėl to, sprendžiant dėl partnerystės (bendro gyvenimo kartu neįregistravus santuokos) fakto, atsižvelgiama į aplinkybių, rodančių kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, visumą. Nustatant, ar kartu gyvenusių, bet santuokos neįregistravusių asmenų santykiai laikomi šeimos narių santykiais, paprastai atsižvelgiama į šių asmenų tarpusavio atsakomybės supratimą, savanoriškus abipusius įsipareigojimus (atitinkamų pareigų prisiėmimą vieno kitam), emocinį prieraišumą ir panašius tarpusavio ryšius (pagarbą, pagalbą, supratimą ir kt.), kaltininko požiūrį į kartu su juo gyvenantį asmenį ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-327/2013, 2K-487/2013, 2K-301-139/2016).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad aplinkybės, jog nukentėjusioji ir nuteistasis, siejami bendro tikslo – nuolatinio girtavimo, gyveno viename būste, dalydavosi buto raktu, miegodavo vienoje lovoje, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, neįregistravusių santuokos (partnerystės), santykiai. Tokiais atvejais reikia atidžiai vertinti visumą tų aplinkybių, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų vieno į kitą požiūrį, ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės suteikia pagrindą konstatuoti esant šeimai būdingų santykių turinį atitinkančius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-6/2012).

Nors N. G. ir I. N. gyveno kartu, vienas kitą vadino sugyventiniais, tačiau tarp jų buvo didelis amžiaus skirtumas, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, nebuvo ir savanoriškai prisiimtų abipusių įsipareigojimų, kiekvienas bendravo su tais asmenimis, kurie galėdavo pasiūlyti alkoholio, N. G. girtaudavo su M. M., K. N., o pas I. N. ateidavo S. L. ir A. V. Nukentėjusysis M. N. parodė, kad N. niekada nedirbo, rado silpnesnį žmogų, jų mamą, ir ja naudojosi. Nukentėjusieji tvirtino, kad N. G. mušdavo jų mamą, vengdavo susitikimo su jais, naudojosi mamos pinigais. Nors N. G. ir I. N. kartu gyveno keletą metų, bet juos siejo tik nuolatinis bendras girtavimas, kaip matyti iš liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų, jie nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, laikinai glaudėsi namelyje, kuris nebuvo pritaikytas gyventi, jokio bendro turto neturėjo. Laikinoje gyvenamojoje vietoje vykstant nuolatinėms išgertuvėms, konfliktams, smurtavimui prieš I. N., nesant kitų reikšmingų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų asmenų tarpusavio santykių, panašių į šeimos, turinį, negali būti vertinama, kad buvo susiformavusi šeima (atitinkanti partnerystės formą).

Esant tokioms aplinkybėms, N. G. įvykdytas I. N. nužudymas neatitinka kvalifikuojančio požymio - šeimos nario nužudymas, todėl iš kaltinimo pašalinamas šis kvalifikuojamasis požymis, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamojo N. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis pats patvirtino, kad prieš įvykį vartojo alkoholį, liudytojas K. N. tvirtino, kad tai jie darė 5 paras, tai neabejotinai turėjo įtakos jo veiksmams.

Teismas, skirdamas bausmę N. G., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamasis N. G. anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nedirbo, charakterizuojamas gerai (3 t. b. l. 86), padarė tyčinį labai sunkų nusikaltimą, turintį negrįžtamų pasekmių. Sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę ir į visas aptartas aplinkybes kaltinamajam N. G. skirtina bausmė, mažesnė nei sankcijos vidurkis.

Nukentėjusioji G. N.-L. byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 3, b. l. 90–96), juo prašo priteisti iš N. G. 2 705,90 euro turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad laidojo motiną, pateikė dokumentus, kad 120 eurų sumokėjo už kūno paruošimą (3 t. b. l. 94), pirko gedulingą papuošalą už 150 eurų, 360 eurų kainavo duobės iškasimas ir užkasimas, 280 eurų sumokėjo avansą už paminklo pastatymą, pateikė pasirašytą sutartį dėl paminklo pastatymo ir kapavietės sutvarkymo už 1 236 eurus (3 t., b. l. 92), įmonei UAB (duomenys neskelbtini) už laidojimo paslaugas sumokėjo 559,90 euro (t. 3, b. l. 90). Laidojimo išlaidos ir paminklo pastatymas sudaro 2 705,90 euro. UAB (duomenys neskelbtini) 368 eurų laidojimo pašalpą išnaudojo laidojimo reikmėms (3 t. b. l. 93).

Pripažinus N. G. kaltų dėl I. N. nužudymo, kaltinamajam pagal CK 6.246–6.249 str. atsirado pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su laidotuvių išlaidomis. Nukentėjusiosios turėtos 2 705,90 euro laidojimo išlaidos yra realios, nėra padidintos, jas patvirtina pateikti dokumentai, todėl civilinis ieškinys, dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas.

Nukentėjusieji G. N.-L., M. N. ir K. N. dėl motinos I. N. nužudymo kiekvienas pareiškė po 15 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusieji nurodo, kad dėl motinos mirties patyrė dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, vienišumo jausmą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus.

Neturtinė žala G. N.-L., M. N. ir K. N. padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo N. G. veiksmais, kuriais atimta gyvybė jų artimam žmogui. Nužudytoji yra nukentėjusiųjų motina, todėl akivaizdu, kad nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį stresą, ir tuo jiems padaryta ypatinga žala, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Motina, kaip teigia nukentėjusieji, su jais bendraudavo, jie padėdavo motinai, lydėdavo į gydymo įstaigas, sumokėdavo skolas, tačiau jie gana ilgą laiką gyveno atskirai. Nukentėjusieji nurodo, kad su motina juos siejo glaudūs socialiniai ir emociniai ryšiai, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jie kiekvienas turėjo savo interesus ir atskirą gyvenimą. Be to, svarbu pažymėti, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, greta minėtų turinčių lemiamą reikšmę pinigais įvertinant neturtinės žalos dydį kriterijų, atsižvelgiama ir į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Nors kaltinamasis neturi turto ar didesnių pajamų, bet yra darbingas, pakankamai išsilavinęs, kad turėtų galimybę atlyginti civilinį ieškinį. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, G. N.-L., M. N. ir K. N. civilinis ieškinys dėl kiekvienam 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo sumažintinas, priteisiant iš kaltinamojo N. G. nukentėjusiesiems G. N.-L., M. N. ir K. N. po 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 2 214,01 Eur civilinį ieškinį ir prašo šią sumą priteisti iš N. G. (1 t., b. l. 114–116). Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys yra pagrįstas, nes dėl patirtų sužalojimų, sukėlusių sunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusioji I. N. VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo gydoma nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Už I. N. gydymo paslaugas buvo sumokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 2 214,01 Eur. Turtinė žala atsirado dėl neteisėtų N. G. veiksmų. Ši suma priteistina iš kaltinamojo N. G.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, žiebtuvėlis, saugomas Klaipėdos apskrities VPK (1 tomas, b. l. 36–40), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikintinas.

Teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad kaltinamajam N. G. buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba baudžiamojoje byloje, todėl iš kaltinamojo valstybės naudai prašoma priteisti 761,61 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). N. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas. N. G. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, už kurį gali būti skiriama laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, padarymu, todėl teisme gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (BPK 51 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš N. G. atmestinas.‏‏‎ ‏‏‎

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

N. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu 12 metų.

Palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę – suėmimą. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš N. G. atlyginti G. N.-L. 2 705,90 Eur turtinę žalą ir 10 000 Eur neturtinę žalą, M. N. 10 000 Eur neturtinę žalą ir K. N. 10 000 Eur neturtinę žalą, kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti. Priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai iš N. G. 2 214,01 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, žiebtuvėlį, saugomą Klaipėdos apskrities VPK, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 761,61 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš N. G. atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teisme.