Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-09-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1078-1017/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-13
Bylos Nr.
II-1078-1017/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01225-2024-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Pažeidėjas
A. A.
Kategorijos
Skundas Nr. II-1078-1017/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01225-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. rugsėjo 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,sekretoriaujant Anastasijai Česonienei,dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui K. J.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. A. (toliau – ir pareiškėja), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiojo specialisto 2024 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-10687-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės (toliau – ir Institucija) vyriausiojo specialisto 2024 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-10687-2024 (toliau – ir Nutarimas) A. A. buvo pripažinta kalta, padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą dėl to, kad ji 2024 m. balandžio 24 d., 14.55 val., Vilniuje, Gedimino pr. 4, vairuodama transporto priemonę BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje – ant dviračių juostos. Tokiu būdu ji pažeidė KET 150.6 punktą, 8 punktą, 3 priedo 1.23 punktą, už ką jai buvo paskira nuobauda – 60 Eur bauda (b. l. 13).

Šalies argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėja A. A. pateikė skundą, kuriuo ji prašė peržiūrėti jos atvejį ir jai paskirtą baudą. Pateiktame skunde nurodė, jog minėto įvykio metu ji vežė savo dukrą į šokių studiją, prie kurios šaligatvio ji pristabdė tam, kad dukra galėtų išlipti ir saugiai nueiti į užsiėmimą. Nurodė, kad tai nebuvo automobilio priparkavimas neleistinoje vietoje ar dviračių juostoje, nes vaikas buvo pasiruošęs greitai išlipti, prieš vaikui išlipant apžiūrėjo ir įsitikino, jog netrukdo eismui (t. y. ar nejuda elektrinis paspirtukas ar dviratis). Vaikui išlipus iš transporto priemonės, ji iš karto pajudėjo gatve toliau. Matė, kai ne dviračių taku važiavęs dviratininkas nufotografavo jos automobilį. Mano, jog jai paskirta nuobauda yra neadekvati, nebuvo nei automobilio judėjimo, nei parkavimo neleistinoje vietoje (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Institucijos pateiktame atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas. Pareiškėjos nurodytas argumentas, jog minėtoje vietoje ji tik stabtelėjo, kad iš automobilio galėtų išlipti vaikas, nepaneigia jos kaltės padarius minėtą administracinį pažeidimą. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 80 dalyje yra nustatyta, kad transporto priemonės sustojimu laikomas transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės (t. y. kad tik trumpai stabtelėjo) atitinka minėtame įstatyme įtvirtintą transporto priemonės sustojimo apibrėžimą, todėl sustojusi ant dviračių juostos išleisti keleivį, pagrįstai buvo įvertinti kaip minėti KET pažeidimai. Pažymėta, jog KET pažeidimui (kartu ir administraciniam nusižengimui) konstatuoti pakanka vien paties transporto priemonės sustojimo ant dviračių juostos fakto, nepriklausomai nuo to, kokiu veiksmu buvo sukeltas realus pavojus dviračių juosta judantiems paspirtukininkams ar dviratininkams. Pareiškėjai buvo paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda, kadangi pakartotinai buvo padarytas analogiškas nusižengimas. Atsižvelgiant į tai, laikosi pozicijos, kad pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn, panaikinti ar pakeisti nutarimą, nėra teisinio pagrindo, dėl to prašo skundą atmesti (b. l. 25-26).

Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas palaikė atsiliepimo į skundą argumentus ir prašė skundą atmesti (b. l. 31).

Teismo posėdyje nedalyvavo administracinėn atsakomybėn patraukta A. A., kuri buvo tinkamai (naudojamu elektroniniu paštu) informuota apie šį teismo posėdį ir teisę jame dalyvauti (b. l. 19, 32).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostatomis, sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles (KET) draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Vadovaujantis KET 8 punktu, eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti, be kita ko, Taisyklių 3 priede; eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 150.6 punkte numatyta, jog sustoti ir stovėti draudžiama ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos. KET 3 priedo 1.23 punkto nuostatomis, dviračio simbolis žymi dviračių juostą, dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirtą pėsčiųjų ir dviračių tako ar šaligatvio dalį arba dviračių taką.

Nagrinėjamu atveju A. A. skundžiamu nutarimu buvo nubausta už tai, kad ji sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje – ant dviračių juostos. Byloje esantys duomenys (tarp jų elektroniniu būdu pateiktas pranešimas apie padarytą stovėjimo tvarkos pažeidimą bei prie jo pridėta foto nuotrauka, A. A. paaiškinimai) patvirtina, jog 2024 m. balandžio 24 d., 14.55 val., Vilniuje, Gedimino pr. 4, A. A. vairuojama transporto priemonė BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustojusi draudžiamoje vietoje – ant dviračių juostos (b. l. 2-3, 5-7). Tai, jog pareiškėja, vairuodama transporto priemonę, buvo sustojusi dviračių juostos zonoje, jai buvo akivaizdžiai suprantama, kadangi įvykio vietoje dviračių juosta yra labai aiškiai pažymėta.

Nors skunde A. A. nurodė, kad ji nesutinka su pažeidimu, kadangi nestatė savo automobilio neleistinoje vietoje, teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad ji yra nubausta ne už automobilio pastatymą neleistinoje vietoje, o už sustojimą ir laikiną stovėjimą joje. Iš esmės pareiškėja skunde pripažįsta, jog ji buvo laikinai sustojusi ir stovėjo ant dviračių tako, kol vaikas išlipo iš automobilio. Kaip teisingai nurodyta Institucijos atsiliepime į skundą, pareiškėjos nurodytos įvykio aplinkybės (jos veiksmai) atitinka SEAKĮ įtvirtintą transporto priemonės sustojimo sąvoką. Transporto priemonės sustojimas apibrėžiamas kaip transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti (SEAKĮ 2 straipsnio 2 dalies 80 punktas). Už tokių veiksmų atlikimą draudžiamoje vietoje yra numatyta administracinė atsakomybė ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju A. A. buvo teisėtai ir pagrįstai pripažinta kalta, pažeidusi KET 150.6 punktą, 8 punktą ir 3 priedo 1.23 punktą bei padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Skunde pareiškėja taip pat nurodė, kad, jos vertinimu, pareiškėjai paskirta yra neadekvati nuobauda. Su šiuo teiginiu taip pat nesutiktina. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda; kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

Nagrinėjamu atveju Institucija, paskirdama nuobaudą pareiškėjai, atsižvelgė ne tik į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jos kaltės formą ir rūšį, asmenybę, bet ir į tai, jog šiuo atveju nenustatyta A. A. atsakomybę švelninančių aplinkybių, tačiau nustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, pareiškėja 2023 m. gegužės 30 d. buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2023 m. balandžio 1 d. sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje; paskirtą 15 Eur baudą ji sumokėjo 2023 m. birželio 23 d. Nagrinėjamas pažeidimas buvo padarytas nepraėjus metams nuo minėtos baudos sumokėjimo, todėl laikoma, jog nagrinėjamas administracinis nusižengimas buvo padarytas pakartotinai (ANK 40 straipsnis; b. l. 33-34). Nagrinėjamu atveju Institucija, įvertinusi visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes bei ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas, teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai paskyrė 60 Eur, t. y. vidurkio dydžio, baudą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra. Be to, teismas sprendžia, jog pareiškėjai šiuo nutarimu paskirta teisinga nuobauda, tinkamai įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei pažeidėjos asmenybę. Teismas sprendžia, kad pritaikyta atsakomybė nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktos A. A. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjos A. A. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyriausiojo specialisto 2024 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-10687-2024.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Norvilienė