Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-60-524/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-02-15
Bylos Nr.: e2A-60-524/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-07890-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-60-524/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07890-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.18.3; 2.6.18.6 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Lyderio grupė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės ,,Lyderio grupė“, atstovaujamos nemokumo administratorės B. M., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto UAB „Lyderio grupė“ (toliau – ir ieškovė, LUAB „Lyderio grupė“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“ (toliau – ir atsakovė) prašydama priteisti iš atsakovės 6 419,68 Eur skolą, 231,10 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi LUAB ,,Lyderio grupė“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta B. M. (toliau – ir Administratorė). Administratorė, remdamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) nuostatomis, siekia išieškoti skolas iš bankrutavusios įmonės skolininkų. Nurodė, jog ieškovė ir atsakovė sudarė 2015 m. sausio 23 d. rangos darbų su projekto parengimu pirkimo sutartį Nr. DB-SUT-15-0003 (toliau – ir Sutartis). Administratorė, remdamasi perduotais dokumentais, nustatė, jog atsakovė nėra atsiskaičiusi su ieškove už sutartyje atliktų darbų atlikimą. Ieškovė išrašė sąskaitas faktūras, kurios nėra visiškai apmokėtos (2018 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra, serija LG18, Nr. 1031, nesumokėta suma 3 209,84 Eur; sąskaita faktūra LG19 Nr. 0443, nesumokėta suma 2 629,97 Eur). Remiantis LUAB ,,Lyderio grupė“ 2020 m. kovo 5 d. detalių skolų ataskaitos duomenimis, skola sudaro 5 839,81 Eur. Peržiūrėjus kitas LUAB ,,Lyderio grupė“ išrašytas sąskaitas, nustatyta, kad bendrovė už atliktus darbus objekte pagal sutartį UAB ,,Pajūrio NT“ 2019 m. birželio 28 d. išrašė sąskaitą faktūrą LG19 Nr. 0442 579,87 Eur sumai. Bendra neapmokėtų sąskaitų suma už darbus objekte sudaro 6 419,68 Eur. Bankroto administratorė su pranešimu kreipėsi į atsakovę dėl skolos sumokėjimo, tačiau atsakymo negavo. Atsakovė atsakymo į pakartotinį raginimą nepateikė, skolos nesumokėjo. Atsakovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė priversta kreiptis į teismą ir reikalauti prievolės įvykdymo, t. y. reikalauti padengti skolą. Remdamasi Sutarties nuostatomis ieškovė apskaičiavo atsakovei 231,10 Eur delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Atsakovė nurodė, jog tarp šalių buvo sudaryta 2015 m. sausio 23 d. rangos darbų su projekto parengimu pirkimo sutartis. Tačiau nurodė, jog, jos turimais duomenimis, visos sąskaitos faktūros, kurios buvo gautos ir patvirtintos iš ieškovės, yra apmokėtos. Atsakovės turima 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra, serija LG18, Nr. 1031, yra išrašyta 7 159,50 Eur sumai, o ne ieškovės nurodytai sumai, be to, ieškovės pateikta sąskaita yra be parašų, o atsakovės turima sąskaita yra pasirašyta ir patvirtinta atsakingų ieškovės ir atsakovės darbuotojų parašais. Tarp šalių buvo aiški sąskaitų faktūrų išsiuntimo ir priėmimo tvarka, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog jos turima sąskaita atsakovei buvo išsiųsta ir atsakovė ją priėmė. 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra serija LG18, Nr. 1031, išrašyta 7 159,50 Eur sumai, kartu su 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra, serija LG18, Nr. 1030, išrašyta UAB ,,Pajūrio NT“ 1 578,55 Eur sumai su PVM, yra apmokėta. 2019 m. birželio 28 d. sąskaitos faktūros LG19 Nr. 0443, išrašytos 2 629,97 Eur sumai, atsakovė iš ieškovės nėra gavusi, atsakovei nėra žinoma apie statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 7. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, jog tarp šalių toks aktas buvo sudarytas ir pasirašytas. Paskutinis atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas atsakovės žinioje yra aktas Nr. 6 ir jo pagrindu išrašyta 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra, serija LG18, Nr. 1031, yra apmokėta. Ieškovė nepateikė jokių 2019 m. birželio 28 d. sąskaitos faktūros LG19 Nr. 0443, išrašytos 2 629,97 Eur, siuntimo faktą patvirtinančių dokumentų. 2019 m. birželio 28 d. sąskaita faktūra UAB ,,Pajūrio NT“ išrašyta pagal darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 7, kuris atsakovei nėra žinomas. Akivaizdu, kad ieškovės reikalavimai nepagrįsti, be to, abejotina, ar su ieškiniu pateiktos sąskaitos faktūros yra neteisingos ir vienašališkai koreguotos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 3 d. sprendimu ieškinio netenkino ir priteisė atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“ 121 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovės LUAB ,,Lyderio grupė“ nemokumo administravimui skirtų lėšų.

6. Teismas nurodė, kad, ieškovės teigimu, atsakovė sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, už atliktus darbus neatsiskaitė. Ieškinio reikalavimus įrodinėja LUAB ,,Lyderio grupė“ buhalterinės apskaitos dokumentais – 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra Nr. 1031, 2019 m. birželio 28 d. sąskaitomis faktūromis Nr. 0442 ir Nr. 0443, bendrovės detalios skolos suvestinės ataskaitos duomenimis. Ieškovė pateikė 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. 1031, išrašytą dėl 9 789,48 Eur. Ieškovės pateikta sąskaita faktūra nėra pasirašyta – sąskaitoje nėra ją parengusio asmens parašo, kaip ir sąskaitą gavusio asmens parašo. Atsakovė byloje taip pat pateikė 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą Nr. 1031, tačiau mažesnei sumai – 7 159,50 Eur, ir duomenis, jog ši sąskaita yra apmokėta. Atsakovės pateikta sąskaita faktūra yra pasirašyta UAB ,,Lyderio grupė“ biuro administratorės bei atsakovės atsakingo asmens techninės priežiūros inžinieriaus, sąskaitoje yra žyma apie jos apmokėjimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su savo pateikta 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra teismui nepateikė atliktų statybos darbų priėmimo–perdavimo akto, kurio pagrindu parengta sąskaita ieškovės nurodytai sumai, be to, minėta, sąskaita nėra pasirašyta Sutarties nustatyta tvarka. Atsakovė byloje neneigė, jog paskutinis žinomas šalių sudarytas statybos darbų priėmimo–perdavimo aktas yra statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 6, tačiau atsakovė pateikė duomenis, jog šio akto pagrindu jai pateikta apmokėti sąskaita 7 159,50 Eur sumai ir ši suma yra sumokėta. Taigi byloje pateikti duomenys, įvertinus Sutarties dalyko specifiškumą, šalių sutartą statybos darbų priėmimo–perdavimo tvarką, sudaro pagrindą abejoti ieškovės pateiktos 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitos faktūros Nr. 1031 bendrai 9 789,48 Eur sumai pagrįstumu ir suponuoja tikėtiną išvadą, kad atsakovė sąskaitą faktūrą Nr. 1031 yra apmokėjusi.

7. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė byloje pateikė 2019 m. birželio 28 d. sąskaitas faktūras Nr. 0442 (579,87 Eur (be PVM)) bei Nr. 0443 (2 629,97 Eur), išrašytas pagal Sutartį ir statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 7. Atsakovė procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdyje nurodė, jog minėtas aktas atsakovei nėra žinomas. Statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 7, kurio pagrindu minėtos sąskaitos atsakovei buvo išrašytos, nėra pateiktas. Byloje nėra duomenų apie atsakovės vengimą priimti ieškovės atliktus darbus ar vienašalį LUAB ,,Lyderio grupė“ tokio akto pasirašymą. Objektyvių duomenų, jog bankroto administratorei nėra perduoti visi LUAB ,,Lyderio grupė“ buhalterinės apskaitos ir (ar) įmonės veiklos dokumentai, nepateikta. Be to, pateiktos 2019 m. birželio 28 d. sąskaitos faktūros neatitinka šalių sudarytos Sutarties 5.2.2 punkte numatytos darbų priėmimo–perdavimo tvarkos, nėra pasirašytos šalių, kitų atsakingų asmenų. Atsakovė byloje pateikė banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, jog atsakovė ieškovei pagal Sutartį 2018 m. gruodžio 11 d. sumokėjo 80 181,21 Eur, 2019 m. vasario 1 d. sumokėjo 30 790,60 Eur ir 11 803,75 Eur ir 2019 m. gegužės 6 d. sumokėjo 8 738,05 Eur (įskaitant 2018 m. gruodžio 31 d. sąskaitą faktūrą 7 159,50 Eur sumai). Taigi byloje pateikti duomenys, jog atsakovė ieškovei pagal Sutartį sumokėjo 131 513,61 Eur. Teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, jog darbai pagal Sutartį nėra baigti. Ieškovė byloje duomenų, patvirtinančių, jog Sutartimi sulygtus darbus atliko ir perdavė užsakovui, nepateikė, atsakovės nurodytų aplinkybių nepaneigė. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, teismas neturi pagrindo išvadai, jog atsakovei kilo pareiga apmokėti ieškovės pateiktas 2019 m. birželio 28 d. sąskaitas faktūras.

8. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė ar vykdė netinkamai ar kad už ieškovės atliktus darbus neatsiskaitė. Ieškovė ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo grindė LUAB ,,Lyderio grupė“ parengtais buhalterinės apskaitos dokumentais, kurie nėra pasirašyti juos parengusių atsakingų asmenų. Byloje yra pateiktos dvi 2018 m. gruodžio 31 d. LUAB ,,Lyderio grupė“ sąskaitos faktūros Nr. 1031, tačiau skirtingoms sumoms, ieškovės pateiktoje sąskaitoje nurodyta didesnė suma, kurios pagrįstumo ieškovė neįrodė. Byloje nėra pateikti duomenys, patvirtinantys 2019 m. birželio 28 d. išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytų sumų pagrįstumą. Kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių atsakovės prievolę padengti įsiskolinimą pagal Sutartį, byloje nėra. Esant byloje pateiktiems įrodymams bei nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti skolą negali būti tenkinamas. Taigi, ieškovė ieškinio reikalavimų neįrodė, ieškinys nėra pagrįstas, todėl netenkintinas. Netenkinus ieškinio atsakovei iš ieškovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 121 Eur iš bendrovės nemokumo administravimo išlaidų.

III. Apeliacinio skundo argumentai

9. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo iš atsakovės išreikalauti šiuos įrodymus: 1) Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) ataskaitą (viešojo pirkimo sutarties įvykdymo ataskaitą); 2) visus pakeitimus ir papildomus susitarimus, sudarytus prie 2015 m. sausio 23 d. rangos darbų su projekto parengimu pirkimo sutarties Nr. DB-SUT-15-003; 3) suvestinę darbų, kurių pagal 2015 m. sausio 23 d. rangos darbų su projekto parengimu pirkimo sutartį Nr. DB-SUT-15-003 neatliko LUAB „Lyderio grupė“.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir turi būti panaikintas, be to, pirmosios instancijos teisme buvo pažeista ieškovo teisė į teisminę gynybą bei teisingą teismą. Pirmosios instancijos teismas itin skubėjo nagrinėti bylą, proceso operatyvumui nepagrįstai teikė pirmenybę prieš tinkamą bylos išnagrinėjimą, teismo posėdžio datą (2022 m. rugsėjo 13 d.) paskyrė nesuderinęs su ieškovės atstovu ir nepagrįstai atmetė prašymą dėl 2022 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio atidėjimo, nagrinėjo bylą ieškovei teismo posėdyje nedalyvaujant, tuo pažeidė ieškovės teisę į teisminę gynybą. Teismas formaliais pagrindais netenkino ieškovės prašymo dėl 2022 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio atidėjimo, nors pagal bylos įrodymus matė, kad ieškovei atstovauja advokatas E. S., kuris dėl iš anksto suplanuotų atostogų (pažymėtų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO) negali dalyvauti teismo posėdyje. Būtina įvertinti tai, kad iš pradžių šalių suderintu laiku teismo posėdis buvo paskirtas 2022 m. birželio 16 d. 10.30 val., tačiau dėl nežinomų priežasčių nurodytas teismo posėdis nevyko (EPP byloje buvo padarytas įrašas „Posėdis nevyks“), o po to teismo posėdžio iš naujo buvo paskirta 2022 m. rugsėjo 13 d. data, nesuderinus su ieškovės atstovu ir neatsižvelgiant į Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO paskelbtą informaciją apie ieškovo atstovo užimtumą. Posėdžio dieną ieškovės atstovas buvo išvykęs iš Lietuvos. Pažymėtina ir tai, jog teisėja atmetė ieškovės prašymą sudaryti galimybę ieškovės atstovui dalyvauti nuotoliniu būdu, tuo taip pat ieškovei užkirstas kelias į teisminę gynybą, nors teisme yra sudarytos galimybės leisti šalims dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Priežastys, kodėl ieškovės atstovui nebuvo leista dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, yra neaiškios. Laikytina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeisti esminiai proceso principai ir ieškovės teisė į teisminę gynybą. Ieškovė tam, kad nebūtų priimtas teismo sprendimas už akių, prašė nagrinėti bylą teismo posėdyje ieškovei nedalyvaujant. Tačiau toks prašymas buvo pateiktas atsižvelgiant į tai, kad buvo atmestas ieškovės prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo ir kilo reali grėsmė, kad gali būti priimtas teismo sprendimas už akių. Reikia vertinti sistemiškai visus ieškovės pateiktus prašymus dėl 2022 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio, kuriais pirmiausia buvo prašoma atidėti šį teismo posėdį.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį išnagrinėjo itin formaliai, nepagrįstai sureikšmino faktą, kad PVM sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai, kurių pagrindu pareikštas ieškinys dėl skolos priteisimo, nėra pasirašytos atsakovės. Teismas, spręsdamas kilusį ginčą dėl skolos priteisimo už darbus, turėjo aiškintis, ar Sutartyje numatyti darbai atlikti ar neatlikti, o ne formaliai apsiriboti vertinimu, ar PVM sąskaitos faktūros bei atliktų darbų aktai pasirašyti ar ne. Teismas nepagrįstai nevertino, ar atsakovė, kaip užsakovė, tinkamai vykdė savo pareigą priimti ieškovės atliktus darbus. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą išreikalauti įrodymus, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar Sutartyje numatyti darbai, už kuriuos susidarė skola, buvo faktiškai atlikti. Administratorės duomenimis, Sutartyje numatyti darbai, už kuriuos susidarė 5 839,81 Eur skola, buvo atlikti, tik dėl nežinomų priežasčių atsakovė atsisakė pasirašyti šių darbų atlikimo aktus ir nepriėmė bei neapmokėjo PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų už šiuos darbus. Vien tai, kad atsakovė atsisakė pasirašyti darbų atlikimo dokumentus, yra tik formalumas ir negali būti pakankamas pagrindas atmesti ieškinį, nes teismas turėjo aiškintis, ar faktiškai darbai atlikti ir ar atsakovė nepažeidė savo, kaip užsakovės, pareigos priimti darbus ir už juos sumokėti. Jeigu Sutartyje numatyti darbai yra atlikti, ieškovė įgyja teisę iš atsakovės reikalauti sutartyje numatytos darbų kainos. Sutarties kaina – 141 624,19 Eur be PVM (Sutarties 3.1 punktas). Kaip pats pirmosios instancijos teismas nustatė, pagal Sutartį atsakovė sumokėjo ieškovei 131 513,31 Eur. Esant faktui, kad Sutartyje numatyti darbai atlikti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino ir nenustatė, kodėl ieškovei nesumokėta likusi Sutarties kainos dalis. 2022 m. vasario 7 d., siekiant išsiaiškinti, kokia apimtimi ieškovė atliko darbus objekte (duomenys neskelbtini), ir ar atsakovė priėmė visus ieškovės atliktus darbus ir už juos sumokėjo, ieškovė pateikė teismui prašymą iš atsakovės išreikalauti įrodymus. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė minėtą ieškovės prašymą. Atsakovė, neigdama skolą už darbus, turėjo įrodyti, kad darbai, už kuriuos ieškovė prašo priteisti skolą, neatlikti arba atlikti su defektais. Tačiau atsakovė vengė atskleisti aplinkybes dėl pagal Sutartį ieškovės faktiškai atliktų darbų apimties. Jeigu kokie nors darbai pagal Sutartį buvo neatlikti, atsakovė turėjo turėti tai patvirtinančius įrodymus ir pateikti į bylą. Tačiau atsakovė vengė tai atskleisti ir neteikė su tuo susijusių įrodymų. Tai reiškia, kad, atsakovei atsisakius pateikti įrodymus apie pagal Sutartį ieškovės neatliktų darbų apimtį, turi būti laikoma, kad ieškovė atliko visus Sutartyje numatytus darbus ir turi teisę gauti Sutartyje numatytų darbų kainą.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad būtina įvertinti ir šios bylos specifiką. Ieškinį pareiškė ieškovo nemokumo administratorė, kuri gina viešąjį interesą. Administratorė nedalyvavo vykdant Sutartį, o apie bylos aplinkybes gali spręsti tik pagal perimtus dokumentus. Teismas tokiose bylose turi būti aktyvesnis. Tačiau šiuo atveju teismas nebuvo aktyvus, nesiekė surinkti bylai reikšmingų įrodymų ir nepagrįstai paskubomis ir itin formaliai išnagrinėjo bylą, neatskleisdamas bylos esmės ir priimdamas nepagrįstą skundžiamą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

14. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovės LUAB „Lyderio grupė“ ieškinys atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“ dėl 6 419,68 Eur skolos, 231,10 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir kuriuo atsakovei priteista 121 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš ieškovės nemokumo administravimui skirtų lėšų.

16. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, teismas ieškinį išnagrinėjo itin formaliai, nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą išreikalauti įrodymus. Teigiama, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant esminius proceso principus ir ieškovės teisę į teisminę gynybą, kadangi teismo posėdžio data iš naujo buvo paskirta nesuderinus su ieškovės atstovu ir neatsižvelgiant į Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO paskelbtą informaciją apie ieškovės atstovo užimtumą, formaliais pagrindais netenkintas ieškovės prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo, nepagrįstai atmestas ieškovės atstovo prašymas sudaryti galimybę ieškovės atstovui teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Be to, nurodoma, kad būtina įvertinti ir šios bylos specifiką – ieškinį pareiškė ieškovo nemokumo administratorė, kuri gina viešąjį interesą, todėl teismas tokiose bylose turi būti aktyvesnis.

Dėl prašymo išreikalauti įrodymus

17. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

18. Atsižvelgiant į tai, prašymas išreikalauti įrodymus apeliacinės instancijos teisme netenkintinas.

Dėl proceso teisės pažeidimo

19. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO ir byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 12 d. pirmosios instancijos teisme teisėjos rezoliucija priimtas nagrinėti ieškovės LUAB „Lyderio grupė“ ieškinys atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“ dėl 6 419,68 Eur skolos, 231,10 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, be to, nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Gavus atsakovės atsiliepimą, 2021 m. gruodžio 13 d. teisėjos rezoliucija paskirtas parengiamasis posėdis 2022 m. vasario 8 d.

20. Ieškinyje buvo nurodoma, kad byla bus vedama per advokatą V. N.. Ieškovės atstovas advokatas E. S. 2022 m. vasario 7 d. pateikė teismui prašymus (teisme gauti 2022 m. vasario 8 d.) išreikalauti įrodymus ir sudaryti galimybę 2022 m. vasario 8 d. parengiamajame teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Ieškovės atstovas nurodė, kad greitasis testas parodė, jog atstovo dukra galimai serga COVID19 infekcija, 2022 m. vasario 7 d. apie 16 val. padarytas PGR testas, tačiau rezultatai dar nėra gauti ir, tikėtina, nebus gauti iki 2022 m. vasario 8 d. parengiamojo teismo posėdžio. Informacinėje 2022 m. vasario 8 d. parengiamojo teismo posėdžio pažymoje nurodoma, kad parengiamasis posėdis atidedamas, kadangi proceso dalyviai neatvyko, kitas teismo posėdis paskirtas 2022 m. balandžio 5 d. Ant ieškovės atstovo 2022 m. vasario 7 d. prašymo išreikalauti įrodymus uždėtos teisėjos rezoliucijos, jog kitas posėdis paskirtas 2022 m. balandžio 5 d., ir nurodyta išsiųsti atsakovui dėl prašomų dokumentų pateikimo.

21. Ieškovės atstovas advokatas E. S. 2022 m. kovo 31 d. teismui pateikė prašymą sudaryti galimybę dalyvauti 2022 m. balandžio 5 d. parengiamajame teismo posėdyje nuotoliniu būdu ir išnagrinėti šį prašymą rašytinio proceso tvarka iki paskirto parengiamojo teismo posėdžio. Nurodė, kad prašymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atstovo buveinė yra Vilniuje, ir siekiant įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą ir nedidinti bylinėjimosi išlaidų. Teisėjos 2022 m. kovo 31 d. rezoliucija prašymas netenkintas.

22. Ieškovės atstovas advokatas E. S. 2022 m. balandžio 1 d. teismui dar kartą pateikė prašymą sudaryti galimybę dalyvauti 2022 m. balandžio 5 d. parengiamajame teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Nurodė, kad dėl užimtumo kitoje byloje advokatas gali nespėti atvykti į šioje byloje paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, be to, nėra duomenų, kad egzistuoja kokios nors kitos rimtos ir pagrįstos priežastys, dėl kurių negali būti patenkintas ieškovo prašymas. Teisėjos 2022 m. balandžio 4 d. rezoliucija prašymas netenkintas.

23. Ieškovės atstovas advokatas E. S. 2022 m. balandžio 5 d. pateikė teismui prašymą bylą 2022 m. balandžio 5 d. parengiamajame teismo posėdyje nagrinėti ieškovui nedalyvaujant dėl ieškovės atstovo užimtumo, teismo posėdžio neskirti atitinkamomis dienomis, sudaryti galimybę ieškovei teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, parengiamajame teismo posėdyje išnagrinėti šiame prašyme nurodytus ieškovės prašymus dėl įrodymų išreikalavimo.

24. Teismo 2022 m. balandžio 5 d. parengiamajame posėdyje dalyvavo atsakovės atstovas, pereita į teismo posėdį. Teismas nutarė atidėti bylos nagrinėjimą. Suderinęs su atsakovės atstovu paskyrė kitą teismo posėdžio datą – 2022 m. birželio 16 d. Atsakovei nustatytas terminas iki 2022 m. gegužės 15 d. pateikti teismui dalį ieškovės atstovo prašomų išreikalauti įrodymų.

25. Ieškovės atstovas advokatas E. S. 2022 m. balandžio 5 d. pateikė teismui prašymą, jame nurodė, kad 2022 m. balandžio 5 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nebuvo išnagrinėta dalis 2022 m. balandžio 5 d. pateiktame prašyme pareikštų prašymų dėl įrodymų išreikalavimo, prašė rašytinio proceso tvarka išnagrinėti šiuos prašymus.

26. Teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2022 m. birželio 16 d. ir netenkintas ieškovės 2022 m. vasario 8 d. prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi netenkintas ieškovės 2022 m. balandžio 5 d. prašymas dėl įrodymų išreikalavimo.

27. Teismo 2022 m. gegužės 16 d. pranešimu šalims pranešta, kad 2022 m. birželio 16 d. paskirtas teismo posėdis neįvyks dėl teisėto teisėjos nebuvimo darbe ir kad apie kito posėdžio vietą ir laiką bus informuojama vėliau. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO prie 2022 m. birželio 16 d. teismo posėdžio taip pat nurodyta, kad posėdis nevyks dėl teisėto teisėjos nebuvimo darbe.

28. Teisėjos 2022 m. birželio 23 d. rezoliucija teismo posėdis paskirtas 2022 m. rugsėjo 13 d. Ieškovės atstovas advokatas E. S. 2022 m. rugpjūčio 31 d. pateikė teismui prašymą atidėti 2022 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdį dėl ieškovės atstovo atostogų, nes jis nuo 2022 m. rugsėjo 8 d. iki 2022 m. rugsėjo 16 d. bus išvykęs į Austriją, duomenys apie šias ieškovės atstovo atostogas pažymėti Lietuvos teismų sistemoje LITEKO advokatų užimtumo kalendoriuje, posėdžio data paskirta nesuderinus su ieškovės atstovu. Taip pat prašė kito teismo posėdžio neskirti atitinkamomis dienomis. Taip pat, jeigu kito teismo posėdžio paskyrimo klausimas būtų sprendžiamas vėliau ar teismo posėdžio dieną, prašė atsižvelgti į teismų sistemoje LITEKO paskelbtą informaciją apie ieškovės atstovo užimtumą, kuri nuolat atnaujinama. Be to, jeigu teismas atmestų ieškovės prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, tokiu atveju prašė bylą nagrinėti ieškovei teismo posėdyje nedalyvaujant ir remiantis ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Nesutiko, kad ieškovės atžvilgiu būtų priimtas teismo sprendimas už akių. Nurodė, kad teismui atmetus ieškovės prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo, kai teismo posėdžio data paskirta nesuderinus su ieškovės atstovu, būtų pažeista ieškovės teisė į teisminę gynybą.

29. Įvertinus atsakovės pateiktą nuomonę dėl ieškovės atstovo 2022 m. rugpjūčio 31 d. pateikto prašymo, teisėjos 2022 m. rugsėjo 12 d. rezoliucija prašymas netenkintas, kadangi ieškovei atstovauja 3 atstovai.

30. Teisme 2022 m. rugsėjo 13 d. gautas advokato V. N. prašymas panaikinti šiam atstovui prieigą prie šios elektroninės bylos, kadangi jis nuo 2022 m. vasario 8 d. nebėra ieškovės atstovas šioje civilinėje byloje.

31. Byla išnagrinėta 2022 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdyje dalyvaujant atsakovės atstovui, procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas iki 2022 m. spalio 3 d. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovės atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, byloje gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovės atstovui (advokatui) nedalyvaujant, jei teismas netenkintų prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teigiama, kad, nagrinėjant ieškovės atstovo prašymą, nustatyta, jog apie byloje paskirtą teismo posėdį šalims (jų atstovams) pranešta 2022 m. birželio 28 d. pranešimu, t. y. daugiau nei prieš du mėnesius iki paskirto posėdžio datos, o ieškovės atstovo advokato prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovo atostogų gautas likus dviem savaitėms iki teismo posėdžio datos. Nurodoma, kad ieškovė iki 2022 m. rugsėjo 13 d. turėjo du atstovus advokatus, be to, ieškovei atstovauja ir nemokumo administratorė, kuriai, be kitų, priskirtos funkcijos įgyvendinti juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, atstovauti juridiniam asmeniui teisme, tačiau nemokumo administratorė teismo posėdyje nedalyvavo, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nežinomos, prašymų negauta. Teigiama, kad teismui nusprendus teismo posėdžio datos nekeisti, atsižvelgiant į tai, kad civilinio proceso įstatymas numato teismui pareigą imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias proceso vilkimui, o ieškovės procesinis elgesys sudaro prielaidas šiuos principus pažeisti, esant alternatyviam ieškovės prašymui dėl bylos nagrinėjimo jai (jos atstovams) nedalyvaujant, civilinė byla nagrinėtina ieškovės atstovams nedalyvaujant.

32. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis; neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes; kitais atvejais teismas atsakovo prašymu ir CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių; kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

33. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos proceso duomenys patvirtina, kad civilinė byla iki 2022 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdžio iš esmės tebebuvo pasirengimo nagrinėti stadijoje. Nors ieškinys pareikštas dar 2021 m. lapkričio 10 d., tačiau iš esmės neįvyko nė vienas parengiamasis teismo posėdis, kuriame būtų dalyvavę abiejų šalių atstovai. Nustatyta, kad ieškovės atstovas aktyviai reiškė prašymus išreikalauti įrodymus bei atidėti paskirtus parengiamuosius teismo posėdžius, nurodydamas atidėjimo priežastis – COVID19 infekcijos grėsmė susirgus šeimos nariui, užimtumas kitoje byloje, teismo posėdis paskirtas nesuderinus iš anksto suplanuotų atostogų, pažymėtų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, laikotarpiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios ieškovės atstovo nurodomos priežastys laikytinos svarbiomis.

34. Pažymėtina ir tai, kad, nepaisant minėtų ieškovės atstovo nurodomų teismo posėdžių atidėjimo priežasčių, ieškovės atstovas ne kartą prašė sudaryti jam galimybę teismo posėdžiuose dalyvauti nuotoliniu būdu. Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nenurodydamas jokių motyvų tokių prašymų netenkino. Byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo techninių priemonių užtikrinti galimybę proceso dalyviams dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu ar egzistavo kokios nors kitos rimtos ir pagrįstos priežastys, dėl kurių negalėjo būti patenkintas ieškovės atstovo prašymas.

35. Bylos duomenimis, ieškovė yra likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010, 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1099/2003), reikalaujantis teismo spręsti visus klausimus atsižvelgiant į bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Sutiktina, jog, iškėlus įmonei bankroto bylą, viešasis interesas įpareigoja teismą būti aktyvesnį ir šioje byloje. Todėl teismas turėjo itin atidžiai vertinti ieškovės atstovo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis ir iš to kylančias pasekmes.

36. Ieškovės atstovas advokatas E. S. 2022 m. rugpjūčio 31 d. pateikė teismui prašymą atidėti 2022 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdį ir nurodė, kad jeigu teismas prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo atmestų, tokiu atveju prašo bylą nagrinėti ieškovei teismo posėdyje nedalyvaujant. Tačiau nurodė, kad teismui atmetus ieškovės prašymą dėl teismo posėdžio atidėjimo būtų pažeista ieškovės teisė į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konkuruojant dviem prašymams, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, į bylos proceso stadiją, į procesinį ieškovės ir jos atstovo elgesį ir kitas minėtas aplinkybes, susijusias su teismo posėdžių atidėjimu ir galimybių dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu sudarymu, pirmosios instancijos teismas, netgi nepasiūlęs ir nesudaręs galimybės ieškovės atstovui dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, nepagrįstai netenkino ieškovės atstovo prašymo atidėti 2022 m. rugsėjo 13 d. teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks teismo elgesys tiesiogiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse įtvirtintiems proceso ekonomiškumo, koncentracijos, kooperacijos principams (CPK 7, 8 straipsniai), pažeidžia CPK 5 straipsnyje įtvirtintą teisę į teisminę gynybą, CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatytas šalių teises, CPK 246 straipsnio 1 dalį.

37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos išvados nekeičia ir pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog ieškovei atstovauja ir nemokumo administratorė, kuriai, be kitų, priskirtos funkcijos įgyvendinti juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas, atstovauti juridiniam asmeniui teisme (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 10 punktas), kadangi šios nuostatos neatima teisės nemokumo administratorei naudotis profesionalaus teisininko – advokato paslaugomis ir vesti per jį bylą. Taip pat minėtos išvados nekeičia ir pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog iki 2022 m. rugsėjo 13 d. turėjo du advokatus, tuo labiau kad 2022 m. rugsėjo 13 d. gautas vieno iš advokatų prašymas panaikinti jam prieigą prie šios elektroninės bylos, kadangi jis dar nuo 2022 m. vasario 8 d. nebėra ieškovės atstovas šioje civilinėje byloje.

Dėl bylos procesinės baigties

38. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

39. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, tai yra pagrindas panaikinti sprendimą; šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad proceso teisės normų pažeidimai, kurie yra pagrindas naikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą, yra dviejų rūšių, besiskiriantys savo pobūdžiu ir teisiniais padariniais. Pirma, absoliutūs ir santykinai absoliutūs sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai, nustatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo. CPK 329 straipsnio 3 dalyje nurodyti pagrindai taikomi tuomet, kai asmuo, kurio teisės pažeistos, jais remiasi apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Antra, kiti proceso teisės pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokie proceso teisės pažeidimai sukelia materialinius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą. Todėl šiuo atveju teismas turi nustatyti ne tik proceso teisės pažeidimą, bet ir aplinkybę, ar toks pažeidimas turėjo įtakos priimto teismo sprendimo ar nutarties teisėtumui, t. y. būtina konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp proceso teisės pažeidimo ir sprendimo ar nutarties neteisėtumo. Taigi ši norma draudžia naikinti sprendimą vien tik dėl formalių, neesminių proceso teisės pažeidimų. Tokia taisyklė tiesiogiai įtvirtinta ir CPK 328 straipsnyje, draudžiančiame iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ar nutartį panaikinti vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-114-1075/2019).

40. CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę, be kita ko, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, liudytojams ir ekspertams, pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams ir kt. Nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia prisiteisti skolą iš atsakovės pagal tarp šalių 2015 m. sausio 23 d. sudarytą rangos darbų su projekto parengimu pirkimo sutartį Nr. DB-SUT-15-0003 ir jos pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas vertinant iš esmės tik šalių pateiktas skirtingas Sutarties pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, atsakovės pateiktus banko sąskaitos išrašus bei atsakovo atstovo paaiškinimus teismo posėdyje. Bylos duomenimis, Sutarties kaina – 141 624,19 Eur be PVM (Sutarties 3.1 punktas), o atsakovė pagal Sutartį sumokėjo ieškovei 131 513,31 Eur. Teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, jog darbai pagal Sutartį nėra baigti. Ieškovės teigimu, esant faktui, kad Sutartyje numatyti darbai atlikti, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiaiškino ir nenustatė, kodėl ieškovei nesumokėta likusi dalis Sutarties kainos. Darytina išvada, jog byloje kyla ginčas dėl to, ar Sutartis ieškovės apskritai buvo įvykdyta. Pirmosios instancijos teismui nesuteikus galimybės ieškovės atstovui dalyvauti teismo posėdyje, šis negalėjo dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų atsakovės atstovui, pateikti prašymų, duoti teismui paaiškinimų žodžiu, teikti savo argumentų ir samprotavimų visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti atsakovės atstovo argumentams ir samprotavimams ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl šių priežasčių galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes, darytina išvada, kad šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos tokia apimtimi nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje reikštų jos išnagrinėjimą iš esmės tik apeliacinės instancijos teisme, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) ir apriboja šalių teisę į apeliaciją.

41. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Netenkinti ieškovės prašymo dėl įrodymų išreikalavimo.

Apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 3 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė