- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-04
- Bylos Nr.
- e2-1807-862/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16436-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „AJ INVEST“
- Kategorijos
- 2.6.1.4Prievolių vykdymas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ atstovui advokato padėjėjui T. T.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ ieškinį dėl skolos priteisimo, pareikštą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AJ INVEST“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka ir prašė priteisti iš atsakovės 35000 EUR skolą, 4585,48 EUR palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, kad 2020-05-13 šalys sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovė pardavė, o atsakovė už 35000 EUR nupirko 2017 metų laidos automobilį Volvo XC90, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiam sandoriui 2020-05-13 buvo išrašyta sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini), kurios apmokėjimo terminas - iki 2020-05-13. Ieškovė atsakovei automobilį perdavė, o atsakovė jį priėmė ir įregistravo atsakovės vardu. Tą pačią dieną (2020-05-13) atsakovė automobilį perleido kitam asmeniui I. V. Atsakovė, kuriai automobilis buvo perduotas, ieškovei nesumokėjo automobilio kainos, todėl ieškovė 2021-12-03 raštu „Dėl sąskaitos apmokėjimo“ kreipėsi į atsakovę su reikalavimu apmokėti skolą už parduotą automobilį. Atsakovė 2021-12-17 raštu informavo ieškovę, kad skolos neginčija ir artimiausiu metu informuos ieškovę apie galimybę apmokėti įsiskolinimą. Iki ieškinio pareiškimo teismui dienos atsakovė įsiskolinimo neapmokėjo. Ieškovės atliktu skaičiavimu atsakovė privalo sumokėti ieškovei ir 4585,48 EUR palūkanų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – MAPKSVPĮ) 3 straipsnio 2 dalimi, atsakovė turi mokėti ieškovei 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-29 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-21220-862/2022 ieškinys buvo patenkintas visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė prieštaravimus, kur prašo preliminarų sprendimą panaikinti, o ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pareikštas ieškinys pagal ieškovės pateiktus įrodymus negalėjo būti patenkintas ir negalėjo būti nustatyta, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę tik konstatavus, jog byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės atsiskaitymą su ieškove ir tuo, kad atsakovė savo prievolės neginčijo. Atkreipė dėmesį, jog ieškovės pateiktoje sąskaitoje faktūroje nėra įtvirtintas atsiskaitymo terminas, o pateikta PVM sąskaita faktūra yra vienašalis ieškovės dokumentas, kuris šalių nėra pasirašytas. Išdėstė poziciją, kad nesant numatyto atsiskaitymo termino tarp šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje bei nepateikus jokių kitų įrodymų apie tarp šalių sutartas atsiskaitymo sąlygas ir terminus, ieškinio nagrinėjimui pagal dokumentinio proceso taisykles trūksta įrodymų, pagrindžiančių esmines bylos aplinkybes. Paaiškino, kad PVM sąskaita-faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo įforminama ūkinė operacija PVM apskaitos tikslais, o asmens prievolė įforminti prekių tiekimą PVM sąskaita faktūra paprastai atsiranda jau patiekus prekes, todėl kilus ginčui sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Remdamasi nurodytu, atsakovė teigia, kad ieškovės išrašyta ir šalių nepasirašyta PVM sąskaita faktūra pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti jos apmokėjimo termino praleidimą.
Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus prašė prieštaravimus atmesti ir palikti galioti 2022-09-29 preliminarų sprendimą nepakeistą, visiškai patenkinant ieškinį bei priteisiant visas patirtas bylinėjimosi išlaidas; paskirti atsakovei 5000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atkreipė dėmesį, kad ieškovei yra iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. eB2-2741-614/2022), nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Ultima optio“. Paaiškino, kad atsakovės prieštaravime išdėstyti argumentai nėra pagrįsti, kadangi ieškovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad ieškovė automobilį atsakovei perleido, o atsakovė neatsiskaitė už automobilį ir kad atsakovė pripažino perleidimo bei įsiskolinimo faktą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokie rekvizitai turi būti išrašomoje PVM sąskaitoje – faktūroje. Įstatymas nenumato, jog PVM sąskaita-faktūra turi būti pasirašyta. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė prieštaravimuose neginčija fakto, jog atsakovė įsigijo iš ieškovės automobilį, neginčija automobilio įsigijimo kainos. Atsakovė kelia abejones dėl atsiskaitymo termino, tačiau nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl atsiskaitymo termino kitoks, nei tas kuris nurodytas sąskaitoje faktūroje. Pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos informaciją, kad ieškovės išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre nuo 2020-05-01 iki 2020-05-31 yra duomenys apie 2020-05-13 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą UAB „AJ INVEST“ 35000 EUR apmokestinamosios vertės sumai ir 0 eurų PVM sumai, nes UAB „AJ INVEST“ nurodytu laikotarpiu nebuvo PVM mokėtoja. Nurodytoji sąskaita-faktūra registruota Valstybinėje mokesčių inspekcijoje tuo laikotarpiu, kai tiek ieškovės, tiek atsakovės vadovu buvo tas pats asmuo - A. J., todėl būtent šiam asmeniui visos aplinkybės susijusios su automobilio perleidimu buvo žinomos. Kadangi atsakovė pareiškė visiškai neargumentuotus ir nemotyvuotus prieštaravimus, atsakovės nuomone, ji elgėsi nesąžiningai ir procesinėmis teisėmis naudojasi vilkindama ginčo nagrinėjimą.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Šalių sudaryta 2020-05-13, 8:00 valandos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, kad tarp šalių susiklostė transporto priemonės Volvo XC90 INSCRIPTIN pirkimo – pardavimo teisniai santykiai ir kad šia sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė atsakovei už 35000 EUR kainą parduoda 2017 metų laidos automobilį Volvo XC90 INSCRIPTIN, kurio identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini). Sutartyje nėra sąlygų, kuriomis būtų nustatytas kainos sumokėjimo terminas, tvarka ar būdas. Ieškovės pateikta 2020-05-13 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad ieškovei atsakovė iki 2020-05-13 turėjo sumokėti 35000 EUR kainą už automobilį Volvo XC90 INSCRIPTIN.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą).
Tos pačios dienos (2020-05-13), 8:30 valandos atsakovės ir byloje nedalyvaujančio asmens sudaryta transporto priemonės-pirkimo pardavimo sutartis, kuria už 35000 EUR kainą atsakovė pardavė tą patį automobilį Volvo XC90 INSCRIPTIN patvirtina, kad ieškovė pareigą pagal su atsakove sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį įvykdė – perdavė atsakovei sutartyje nurodytą automobilį. Aplinkybės, kad automobilį ieškovė atsakovei perdavė atsakovė neneigė teismui pateiktuose prieštaravimuose. Prieštaravimuose taip pat nėra išdėstyta argumentų, nepateikti įrodymai, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad automobilis atsakovei buvo perduotas ne 2020-05-13, o kitu laiku.
CK 6.314 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti ją pardavėjui daiktų perdavimo vietoje. CK 6.314 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti daiktų perdavimo momentu. CK 6.314 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą.
Nurodytos teisės normos reiškia, jog tuo atveju, kai pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nuostatų, kuriomis šalys būtų susitarusios dėl kainos sumokėjimo terminų, tvarkos ar būdo, kaina turi būti sumokėta pardavėjui daikto perdavimo momentu. Tai, kad šalys nebuvo sudariusios kitokio susitarimo dėl sutarties kainos sumokėjimo termino ir tvarkos patvirtina ne tik šalių sudaryta sutartis, bet ir ieškovės pateikta 2020-05-13 PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad už Volvo XC90 INSCRIPTIN atsakovė jo kainą (35000 EUR) turi sumokėti iki 2020-05-13. Taigi, pagal šalių sudarytą 2020-05-13 sutartį, atsižvelgiant į tai, kad automobilis ieškovei buvo perduotas 2020-05-13, atsakovė 35000 EUR sumą – automobilio kainą ieškovei turėjo sumokėti 2020-05-13.
Ieškovės pateiktas 2021-12-03 raštas dėl sąskaitos apmokėjimo, skirtas atsakovei, patvirtina, kad iki 2021-12-03 atsakovė nebuvo sumokėjusi ieškovei 2020-05-13 sutartimi jai parduoto automobilio kainos. Atsakovė 2021-12-17 rašte dėl sąskaitų apmokėjimo, skirtame atsakovei, nurodė, kad prievolės ieškovei neginčija, o tai reiškia, kad ieškovė 2021-12-17 raštu pripažino, jog prievolės sumokėti ieškovei 35000 EUR kainą už jai parduotą transporto priemonę nėra įvykdžiusi. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalys sutarties sudarymo metu ar vėliau susitarė dėl kitokios kainos pagal pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjimo tvarkos ar terminų, nei ta kuri yra nustatyta įstatymu, todėl nėra pagrindo laikyti pagrįstais atsakovės argumentus, išdėstytus prieštaravimuose, kad ieškovės išrašytoje sąskaitoje – faktūroje nurodytas atsiskaitymo terminas nėra tas terminas, kuriuo pagal 2020-05-13 transporto priemonės pirkimo – paradavimo sutartį atsakovė turėjo pareigą sumokėti ieškovei sutartyje sulygtą transporto priemonės kainą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
CK 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Atsakovė kartu su teismui pateiktais prieštaravimais, o taip pat iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė teismui įrodymų, kurie paneigtų ieškovės argumentus, kad atsakovė sutarties sudarymo metu ir 2021-12-03 rašte papildomai nustatytu terminu ieškovei nesumokėjo automobilio kainos 35000 EUR, todėl yra pagrindas sutikti su ieškove, kad atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę – sumokėti sutartyje nustatytą prekės kainą pardavėjui. CK 6.314 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas, todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės 35000 EUR skolą ir 4585,48 EUR palūkanas už praleistą piniginės prievolės įvykdymo terminą, pagrįsti ir tenkintini. Atsakovė neišdėstė argumentų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad ieškovė palūkanas paskaičiavo neteisingai, todėl nėra pagrindo keisti preliminaraus teismo sprendimo dalyje dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Ieškovė remdamasi MAPKSVPĮ prašo priteisi iš atsakovės procesines palūkanas, t. y. 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Byloje nėra ginčo, kad 2021-11-10 paslaugų teikimo sutartį sudarė ūkio subjektai, kuriuos siejo komerciniai santykiai. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl vadovaujantis 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės ieškovei yra pagrindas priteisti 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (39585,48 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, šioje dalyje preliminaraus teismo sprendimo taip pat nėra pagrindo keisti.
Ieškovė atsiliepimu į prieštaravimus prašo skirti atsakovei 5000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesine teise. Ieškovė prašymą skirti baudą atsakovei motyvavo tuo, kad atsakovė pateikė prieštaravimus, kuriuose išdėstė niekuo nepagrįstus teiginius, kad nėra aiškus piniginės prievolės įvykdymo terminas, nepateikė įrodymų savo pozicijai pagrįsti, todėl elgėsi nesąžiningai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs pirmiau įvardytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-01 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.
Ieškovė reikalavimus atsakovei pareiškė dokumentinio proceso tvarka, todėl ieškovei turėjo būti žinoma, kad bylos nagrinėjimas vyks pagal taisykles įtvirtintas CPK XXII skyriuje ir tai, kad pagal CPK 430 straipsnio 1 dalį atsakovė turi pareigą per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo įteikimo dienos, raštu pateikti prieštaravimus. Prieštaravimai gali būti neteikiami, jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus ir teismas (CPK 430 straipsnio 9 dalis). Nagrinėjamu atveju per terminą prieštaravimams pareikšti ieškovės reikalavimų atsakovė nebuvo įvykdžiusi. Atsakovė, neįvykdžiusi prievolės ieškovei, įvykdė įstatymo nustatytą procesinę pareigą ir pateikė prieštaravimus dėl išduoto preliminaraus sprendimo. Toks atsakovės procesinis elgesys negali būti laikomas nesąžiningu, o įstatymo nustatytos pareigos vykdymas negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesu, todėl ieškovės prašymas dėl baudos skyrimo atsakovei atmetamas kaip nepagrįstas.
CPK 430 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą. Preliminariu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteistos 1475,40 EUR bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 459 EUR žyminis mokestis už ieškinį ir 1016,40 EUR už advokato pagalbą parengiant ieškinį teismui (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovei pareiškus prieštaravimus, ieškovė nurodė, kad papildomai patyrė 3896,20 EUR išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą, patvirtino, kad už suteiktas paslaugas yra apmokėta. Kadangi preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, nėra pagrindo keisti ir sprendimo toje dalyje, kuria šalims buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Paliekant teismo preliminarų sprendimą nepakeistą, papildomai galutiniu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteisiamos 3896,20 EUR bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu už procesinių dokumentų įteikimą patirtos 4,48 EUR išlaidos, kurios yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-11-07 nutarimu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina suma (5 EUR), todėl valstybei bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Vilniaus apygardos teismas 2022-09-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-987-614/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01025-2022-9), ieškovei iškėlė bankroto bylą. Vadovaujantis JANĮ 29 straipsnio 4 dalimi, įsiteisėjusio galutinio sprendimo, priimto nagrinėjamoje byloje, kopija ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išsiųstina nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui – Vilniaus apygardos teismui.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-29 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės lieka galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 8 dalimi, 260 straipsniu, 268 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-29 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-21220-862/2022 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-16436-2022-5), kuriuo nuspręsta priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „SOSCREDIT“, juridinio asmens kodas 302776742, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AJ INVEST“, juridinio asmens kodas 300866899, 35000 EUR skolos, 4585,48 EUR palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (39585,48 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-09-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1475,40 EUR bylinėjimosi išlaidas, palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „SOSCREDIT“, juridinio asmens kodas 302776742, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AJ INVEST“, juridinio asmens kodas 300866899, 3896,20 EUR bylinėjimosi išlaidas.
Įsiteisėjus galutiniam sprendimui, per 3 dienas jo kopiją išsiųsti nemokumo bylą nagrinėjančiam teismui – Vilniaus apygardos teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.