Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2025-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-218-961/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-06-04
Bylos Nr.
1-218-961/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18329-2024-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
D. T.
Nukentėjusysis
E. A.
Advokatai
Gitana Šimkutė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-218-961/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18329-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Tomai Daučiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Audronei Šukienei,kaltinamajam D. T., jo gynėjai advokatei Renatai Narbutienei,nukentėjusiajai E. A., jos įgaliotajai atstovei advokatei Gitanai Šimkutei,vertėjoms Svetlanai Minakovai, Erikai Vencevičienei, Julijai Portnovai, Anai Rastenienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. T. 2024 m. gegužės 12 d. apie 14.30 val. Rodūnios kel. 10A, Vilniuje, prie Vilniaus tarptautinio oro uosto pastato durų, žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja E. A., tyčia sugriebęs ranka lagaminą pradėjo jį tampyti bandydamas ištraukti iš rankų, po to, nukentėjusiajai išėjus į lauką, jis pasivijęs ją automobilių stovėjimo aikštelėje rankomis stipriai sugriebė už nukentėjusiosios E. A. abiejų rankų žastų, taip padarydamas nukentėjusiajai E. A. poodines kraujosruvas abiejuose žastuose, dešinės plaštakos II ir V pirštų nagų plokštelių lūžius, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. T. kaltės nepripažino ir parodė, kad jie su E. A. iki to įvykio palaikė artimus santykius. Prieš tai jie bendravo visą savaitę. Ji buvo užsienyje ir pamelavo jam apie grįžimą, sakė, kad grįš gegužės 13 d., o ne gegužės 12 d. Gegužės 13 d. net nebuvo lėktuvo iš Gruzijos. Jis stovėjo salėje, norėjo pasižiūrėti, su kuo ji išvažiuos iš oro uosto. Oro uoste ji ėjo su draugais. Kai ji pamatė jį, tai ji kažką toms draugėms pasakė. Ji susinervino. Draugės nuėjo į priekį, o ji liko. Prie nukentėjusiosios jis priėjo prie laiptelių. Ji buvo su lagaminu. Pasakė jai, kad tarp jų viskas baigta. E. kažką kalbėjo, tačiau neprisimena, ką. Viskas truko apie penkias minutes. Jie pasikalbėjo, jis pakvietė ją važiuoti namo, paėmė už jos lagamino ir paleido jį, nes ji pradėjo ,,psichuoti“. Ji neatidavė jam lagamino ir pasakė, kad nori važiuoti su draugėmis. Jis ėjo iš paskos. Prie jos neprisilietė ir jos nestūmė. Tas lagaminas nebuvo traukomas. Jie prie kolonos net nebuvo. Jis jos už rankos net neėmė. Jie viską aiškinosi žodžiu. Nebuvo jokio konflikto, aplinkui buvo daug žmonių. Telefono ji rankoje neturėjo. Niekas nieko nesakė, nes jie kalbėjo ramiu tonu. Ji nuėjo link automobilio, o jis ėjo iš paskos. Jie buvo vienas nuo kito atitolę kelis metrus. Jis matė, kaip ji įsėdo į automobilį. Jis priėjo prie automobilio ir pasakė jai apie skolas. Ji sėdėjo mašinos gale. Jis nebuvo palinkęs prie automobilio ir jos nelietė. Paklausė jos, kodėl ji taip daro. Draugės pasakė, kad jis jai padarė gėdą. Jis apsisuko ir išvažiavo namo. Ji nori tik pinigų. Nebuvo jokios policijos, nieko. Viskas prasiėjo tada, kai jis pasakė jai apie skolas.

Ji nėra jam siuntusi žinučių, kad nustotų ją sekti ar stebėti. Viskas prasidėjo nuo tos dienos. Ji atsisakė su juo eiti. Po to jis jos jau neįkalbinėjo. Jo transporto priemonė buvo pastatyta senojoje automobilių stovėjimo aikštelėje iš šono. E. ėjo į centrinę aikštelę. Jis ją sekė todėl, kad ji jam grąžintų pinigus. Jis nemėgino iš jos paimti lagamino. Prie mašinos pasikalbėjo trumpai. Ji padėjo lagaminą į mašiną ir atsisėdo į ją. Jis stovėjo lauke, o ji atsisėdo į mašiną. Jis stovėjo iš dešinės, o ji sėdėjo automobilio gale. Jis nebandė jos ištraukti iš mašinos. Mašinoje sėdėjo dar kažkoks draugės vyras. Šie žmonės galėjo prie mašinos girdėti jų pokalbį. E. pasakė tikslią atvykimo datą, tačiau ji jam pamelavo. Ji pamelavo, nes turėjo kitą meilužį, jis tai žino. Tai yra tik jo spėjimai. Jis norėjo viską užbaigti ir norėjo, kad ji jam grąžintų pinigus. Jis ieškojo su ja kontakto, rašė jai žinutes dėl daiktų grąžinimo. Po šio įvykio E. gėlių nedovanojo. Jis buvo atvykęs pas ją į namus ir skambino į duris. Jam skambino policija ir sakė, kad su ja nebendrautų. Pirmą kartą ji iš jo paėmė 1000 eurų. Kitą kartą jis jai davė dar 1000 eurų. Jis nedarė nieko, kad jam būtų grąžinti pinigai. Gegužės 23 d. skambino į jos buto duris 3 val. nakties. Ji nekėlė telefono, todėl jis jai skambino. Atėjo naktį, kad ji jam atiduotų jo daiktus.

Ji jam skolinga apie 3000 eurų. Jis jai sakė apie skolą. Ji skolinosi tuos pinigus. Pirmą kartą ji skolinosi ir sumokėjo tuos pinigus už kažkokius rūbus. Sakė, kad tą sumą atiduos namuose. Jis nereikalavo tų pinigų, nes jie bendravo. Ji sakė, kad tuos pinigus atiduos vakare. Tų pinigų ji neatidavė iki šiol. Anksčiau jis tų pinigų nereikalavo. Antras skolintas tūkstantis buvo dėl kelionės. Ji paprašė 1000 eurų. Jis neprašytų tų pinigų, jeigu ne šis dalykas. Jis galvojo, kad žmogus pats supras ir atiduos. Tų kartų buvo daug. Tada tegul atiduoda tiek, kiek pati gali. Jų bendravimas tęsėsi nuo mokyklos laikų. Paskui nesimatė gal dvidešimt metų. Metus bendravo iki šio įvykio. Ji norėjo, kad jis išsiskirtų su savo žmona. Ji suprato, kad šio dalyko nebus, todėl santykiai pradėjo šalti.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. A. parodė, kad šis įvykis oro uoste vainikavo visą grandinę šių santykių. Čia buvo kertinis taškas. Jis tęsia jos persekiojimą, bandė ją įbauginti, grasino jai ir jos šeimai. Negalėjo viena niekur važiuoti. Viskas tęsėsi labai ilgai. Jie susitiko 2023 m. sporto klube. Jie pažįstami nuo mokyklos laikų, tačiau jokio kontakto nepalaikė, susitiko atsitiktinai. Jis jai parodė dėmesį. Taip prasidėjo jų bendravimas. Ji turi du verslus. Vienas iš jų yra (duomenys neskelbtini) verslas, o kitas (duomenys neskelbtini) verslas. Jos gyvenimas susideda iš daug kelionių. Dažnai važinėja į užsienį. Kai pradėjo važinėti į užsienį, tai pastebėjo, kad kaltinamasis elgiasi keistai. Po paskutinės kelionės 2023 m. jis pradėjo dingti savaitgaliais. Atsirasdavo tik pirmadieniais. Prasidėjo skambučiai ir atvažiavimas iki jos namų. Ji suprato, kad toks bendravimas jai yra nepriimtinas. Ji norėjo rimtų santykių. Parašė jam, kad nebenori taip bendrauti ir nori viską nutraukti. Tai buvo 2023 metais. Tada jis pradėjo ją persekioti. Viskas sustiprėjo po Naujų metų. Jis ateidavo iki jos namų ir skambindavo į duris. Rašydavo, kad iškels jai skandalus prie kaimynų. Blokavo jos parkavimo vietą. Vasario mėnesį jis prieš ją pakėlė ranką ir panaudojo fizinį smurtą. Ji parašė teisininkei dėl šios situacijos. Pačioje pradžioje su kaltinamuoju intymiai bendravo. Normalūs santykiai su juo buvo iki 2023 m. gegužės mėnesio. Paskui jis pas ją dar ateidavo. Ji jo nekviesdavo į savo namus. Tą dieną ji ignoravo jo skambučius, tačiau jis laukė jos laiptinėje. Jam buvo manija, kad ji jam neištikima. Jai buvo didžiulis stresas. Ji norėjo patekti į savo butą, o jis jai trenkė ir pradėjo ją smaugti. Ji į policiją nesikreipė. Jam parašė žinutę, kad jis prie jos nesiartintų. Išaiškino jam, kad jeigu jis dar kartą prie jos prisiartins, tai ji kreipsis į policiją. Jis nenustodamas ją terorizavo. Ji ignoruodavo jo skambučius, tačiau jis toliau tęsė savo veiklą. Balandžio mėnesį su sportininkų komanda ji turėjo išvyką į Druskininkus. Ji jam apie tą išvyką nepasakė, tai jis jai trenkė į veidą ir jai skilo lūpa. Tą naktį ji nenakvojo savo namuose, nes bijojo. Ji jam pasakė, kad santykiai yra nutraukti, tačiau jam buvo manija. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Ji tris kartus kreipėsi į policiją papildomai. Jis ją sekdavo su mašina. Yra prie sandėlių kameros ir ten matyti, kad jis jai užblokuoja kelią. Jis čia pasakojo apie bendravimą su ja, tačiau žinutes jis rašydavo monologu. Ji su juo nebendravo. Nenorėjo su juo bendrauti ir jo matyti.

Į oro uostą atvyko kartu su savo draugėmis. Su ja buvo draugė O., R. ir I. Ž. Jos ėjo link išėjimo. Draugės vyras atvažiavo jų pasiimti. Ji kaltinamojo nematė, jai draugės pasakė, kad kažkas slepiasi už stulpo ir ją stebi. Ji draugėms pasakė, kad jos neišvažiuotų be jos. Ji įtarė, kad kažkas gali būti negerai. Oro uoste iš kairės pusės buvo du stulpai. Jis įspraudė ją tarp tų stulpų ir nepaleido. Rankoje ji laikė telefoną, šaukė, kad su juo niekur nevažiuos. Jis iš jos atėmė lagaminą ir telefoną. Ji bandė juos iš jo atimti. Jis sakė, kad ji yra su kažkuo kitu. Ji nenorėjo su juo bendrauti. Jis pasakė, kad mašinoje jos laukia gėlės. Ji atsisakė ir ėjo link mašinos. Žmonės matė visą skandalą. Ji ėjo link mašinos, tačiau jis neapsiramino. Prie mašinos prasidėjo visos pavydo scenos. Jis bandė ištraukti jos lagaminą iš bagažinės. Pradėjo ją tampyti už rankos. Ji greitai įsėdo į mašiną, kad kuo greičiau išvažiuotų. Draugės buvo išsigandusios. Ji nebuvo jam skolinga. Automobilį ne jis remontavo, o kitas žmogus. Ji neėmė iš jo pinigų. Nežino, kodėl jis taip sako. Kaltinamasis stovėjo priešais ją, tempė ją per prievartą. Jis ją paėmė už rankos, pečių ir žasto. Jis paėmė ją už abiejų rankų. Jis suimdavo su viena ranka. Kaltinamasis atėmė iš jos lagaminą ir telefoną. Ji paėmė tuos daiktus atgal. Kol stovėjo prie stulpų, tai jis ją tempė. Kai ji nesutiko su juo eiti, tai jis pradėjo atiminėti jos daiktus. Ji pradėjo plėšti tuos daiktus iš jo. Jai buvo baisu. Niekas nepriėjo ir jai nepadėjo. Jai skaudėjo pirštus ir rankas. Viskas truko apie pusvalandį. Ji stipriai rėkė, kad jis jai grąžintų lagaminą. Ji išplėšė iš jo lagaminą. Kai atėmė iš jo daiktus, tai ėjo link mašinos. Jis ėjo iš paskos. Draugai buvo prie jos. Ji pirma įsėdo į mašiną. Draugės buvo šoke. Ji jam pasakė, kad niekur su juo nevažiuos ir jo matyti nenori. Jo paskutinis sakinys buvo apie pinigus. Ji nežadėjo jam atiduoti jokių pinigų, nes neturi ką atiduoti.

Tarp jų įvyko grumtynės. Jis atiminėjo iš jos telefoną, ji keitė rankų poziciją. Telefoną jis atiminėjo griebdamas jai už riešo, už pačio telefono ir pirštų. Tuo pačiu momentu ji pajuto, kad jai yra nuskilę nagai. Pamatė bėgantį kraują mašinoje. Jis ją tempė iš automobilio, bandė padaryti taip, kad ji neatsisėstų į mašiną. Kaltinamasis bandė išimti jos lagaminus iš bagažinės. Jis sugriebė ją iš dešinės pusės, bandė ją ištraukti rankomis iš automobilio. Sėdėdama mašinoje ji priešinosi, su viena ranka laikėsi atramos. Išlipo tik vieną kartą, kai jis bandė ištraukti lagaminą iš automobilio. Visos merginos buvo strese. Nežino, ar jos matė, kad jai bėga kraujas. Kaltinamasis pasakė, kad ji grąžintų pinigus, kuriuos jis davė jai į Gruziją. Jis jai nedavė jokių pinigų.

Jis atiminėjo daiktus iš jos, ji pati nesusižalojo. Buvo konkrečiai sulaužytas nagas su viskuo. Jai atrodo, kad buvo sulaužyti du nagai. Iš vieno piršto bėgo kraujas. Šie nagai lūžo tada, kai jis iš jos atiminėjo lagaminą. Draugės nuėjo į centrinę aikštelę. Ji jų pagalbos nešaukė, bet rėkė. Žmonių aplinkui buvo daug. Ji neprašė žmonių pagalbos. Ji šaukė, kad nenori važiuoti. Ji paminėjo, kad jai skauda. Neprisimena, ar telefonas buvo pas jį rankoje. Po įvykio kreipėsi tik į savo šeimos gydytoją. Iškart po įvykio užsirašė į teismo ekspertizę. Kada kreipėsi į šeimos gydytoją, neprisimena. Prie automobilio viena draugė bandė juos išskirti. Kuriuo momentu ji bandė išskirti, nepasakys. Mašinoje ji atsisėdo per vidurį ir tada jie išvažiavo. Šūksnis apie skolas buvo jo paskutinis žodis. Jis norėjo, kad tai išgirstų jos draugės. Jis po šio įvykio mėgino su ja susisiekti, buvo atėjęs pas ją į namus gegužės 22 d. Policijai yra parašyti trys pareiškimai. Jis tęsia savo veiklą prieš ją.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. G. parodė, kad jos buvo išvykusios į Gruziją. Sugrįžusios atgal į Lietuvą išeidinėjo iš oro uosto. Buvo ji, E., O. ir dar viena draugė. Jos visos keturios ėjo iš oro uosto. O. pasakė, kad tyliau kalbėtų, nes jas stebi vyriškis. Paskui prie jų priėjo vaikinas. Tas vaikinas buvo E. pažįstamas. Kai jos ėjo link mašinos, tai E. su tuo vyriškiu šnekučiavosi, jis bandė kažką įrodinėti ir kažko iš jos reikalauti. Ji (E. G.) nelabai ten gilinosi. Jie labai ilgai aiškinosi prie perėjos. Ji matė, kaip tas vyriškis porą kartų griebė E. už rankos ir laikė jos lagaminą. Tuo metu jos buvo mašinoje. Paskui O. atėjo link mašinos. E. bandė įlipti į mašiną, tačiau vyriškis traukė jos lagaminą iš mašinos ir sakė, kad niekur ji nevažiuos. E. priešinosi ir sakė, kad nori važiuoti su jomis.

Vyriškį pamatė išeinantį iš oro uosto pastato. Jis buvo prie kolonos. Jis priėjo prie jų per penkias sekundes. E. nieko joms nesakė. Jos labai lėtai ėjo, E. su D. pasiliko gale. Jos kelis kartus atsisuko, ji matė, kad jis bando kažką E. pasakyti, bet nieko negirdėjo. Matė, kad jo elgesys buvo agresyvus. Buvo visokie gestai, viskas buvo daroma per jėgą. Matė, kad E. to nenorėjo. Ginčas truko penkias ar septynias minutes. E. turėjo lagaminą ir rankinę. D. bandė paimti lagaminą. Jis elgėsi labai agresyviai, tačiau niekas į tai nesureagavo. Draugė turėjo telefoną, ji niekam neskambino. Prie automobilio jos atėjo trise, atsisėdo į mašiną, laisva vieta liko iš dešinės pusės. O. sėdo į priekį, I. iš kairės. Šalia jos (R. G.) turėjo atsisėsti E. E. bandė kaltinamajam aiškinti, kad ji nenori su juo važiuoti, tačiau jis ištraukė jos lagaminą iš mašinos. E. tuo metu sėdo į mašiną. D. bandė ją ištraukti iš automobilio, tačiau jam nepavyko. E. pasakė, kad turi važiuoti, tai jos uždarė duris ir išvažiavo. Lagaminas liko bagažinėje. E. visą kelią verkė ir buvo itin susijaudinusi. Paskui liudytoja jai bandė skambinti, tačiau ji ilgą laiką nekėlė telefono. E. jos prašė leisti su vaikais pernakvoti jos namuose. Anksčiau ji mažai apie jį pasakojo. Kelis kartus girdėjo, kad jis stovi prie E. balkono. Jam buvo kviečiama policija.

Vyriškis buvo agresyvus, jis pasakė E. važiuoti kartu su juo. Buvo keista, kad viskas vyko per jėgą. Lagaminą jis paėmė už rankenos. E. lagaminą laikė už tos pačios rankenos. Kiek laiko vyko tampymas, ji neprisimena. Ji tik matė, kad jai iš rankų buvo išplėšiamas lagaminas. E. nenorėjo atiduoti lagamino. Neprisimena, ar jis bandė atimti telefoną. E. jis tempė už rankos. Neprisimena, už kokios vietos ji buvo tempiama. Už vienos rankos ją tampė. E. laikėsi ir sakė, kad ji niekur nevažiuos. Ant E. kūno tuo momentu nieko nematė. Po įvykio ji sakė, kad jai labai skauda ranką. Liudytojai atrodo, kad tai buvo kairė ranka. E. automobilyje galėjo sėdėti iš dešinės. Ji sėdėjo nugara į liudytoją, o jis traukė E. už kairės rankos. E. jau buvo įkėlusi kojas į automobilį. Ji iškart krito į mašiną, atsisėdo šonu, sakė, kad kuo greičiau reikia važiuoti. Ji sakė, kad jai labai skauda ranką, buvo labai susinervinusi ir susijaudinusi, sakė, kad bijo. Liudytoja neatkreipė dėmesio į E. plaštakas.

Nežino, ar kelionėje E. bendravo su D. Žinojo, kad yra kažkoks žmogus E. gyvenime. Jis pastoviai ją persekiojo. D. pasakė E., kad turi apie ką pasikalbėti. D. kalbėjo apie pinigus. Ji nežino, ar E. ištraukė iš automobilio, atrodo, kad ji buvo ištraukta. Ji tikrai buvo tampyta atgal ne vieną kartą. Buvo žodis pinigai. Jis prie visų nesakė, kad ji keliavo už jo pinigus. Jos bandė jam kažką sakyti, bet nieko nedarė. O. bandė išskirti juos žodžiais. E. rėkė ir klausė, kodėl jis taip daro. Ką ikiteisminio tyrimo metu momentu atsiminė, tai tą ir sakė. Eiliškumo nelabai prisimena, negalvojo, kad reikės eiti į teismą. Duodama parodymus nežinojo, kad galima sakyti, kad neprisimena. Ji gerai prisimena, kad jis tampė E. už rankų. D. norėjo ištempti E. iš mašinos. Jis labai negražiai šnekėjo su E. Iš šono atrodė, kad tai yra labai nemalonus elgesys. Jis specialiai smūgių nesudavė.

Teisiamajame posėdyje liudytoja O. U. parodė, kad jos grįžo iš kelionės ir ėjo link mašinos. Jas pasitiko D., o tada prasidėjo visa istorija. Jos ėjo su lagaminais, liudytojos draugas laukė aikštelėje. Jos turėjo vykti namo kartu. Ėjo oro uosto salėje, draugė I. pamatė D. I. pasakė, kad ir D. čia yra. Liudytoja suprato, kad D. su E. yra pažįstami. D. kaip ir gražiai priėjo prie E., tačiau paskui įvyko vis garsesnis pokalbis. D. pradėjo tempti už E. lagamino. Išėjus iš oro uosto ant tų laiptų buvo panaudota jėga. Jos nenorėjo lįsti į jų pokalbį, išėjo link mašinos. Išeinant iš oro uosto E. gal ir kalbėjo telefonu. Nematė, ar vyriškis traukė už tos rankos, kurioje buvo telefonas. Nesėdo į mašiną, nes norėjo stebėti situaciją. Jai atrodo, jos pačios susidėjo lagaminus. Jos kaip ir laukė E., o ji pati pirmoji atsisėdo į mašinos vidurį. D. pradėjo šūkauti, sakė, kad ji turi važiuoti su juo, griebė ją ir ištraukė iš mašinos. Liudytoja labai susinervino. E. vėl įlipo į mašiną. Liudytojai atrodo, ji juos atstūmė. D. kategoriškai sakė, kad E. turi su juo važiuoti kartu. Faktas, kad žmogus nenorėjo važiuoti.

E. ji pažįsta seniai. Su kitomis merginomis susipažino kelionėje. E. atsistojo prie kolonos, o D. ją prispaudė. D. bandė paimti E. lagaminą. Visas agresyvumas buvo prie mašinos. Ar E. dar kažką laikė rankoje, neprisimena. Ji visada būna su telefonu. D. elgėsi labai vulgariai ir agresyviai. Jis ištraukė E. iš mašinos. E. net verkė. Viskas buvo labai momentaliai. Liudytoja supyko ant A., nes jis tiesiog sėdėjo mašinoje ir nieko nedarė. D. buvo palinkęs prie mašinos į saloną ir ją ištraukė. Buvo panaudota jėga, liudytoja pasakė, kad užtenka. Kaip jis ten traukė E., tai ji nematė. Žino, kad traukė už rankų. Ant E. tuo metu sužalojimų nematė. E. skundėsi mašinoje, kad jai skauda ranką. Ji nerodė tos rankos. Nuo to streso jos ta tema nekalbėjo. E. verkė, kai ją D. traukė iš mašinos. Matyt, E. skaudėjo, tai todėl ji ir verkė. E. buvo susilenkusi. Kraujo liudytoja nematė. Viduje to agresyvumo nebuvo. Jeigu E. būtų norėjusi atiduoti tą lagaminą, tai ir būtų jį atidavusi. Jos stovėjo lauke su atvira bagažine ir laukė E. Liudytojai atrodo, kad E. pati įdėjo lagaminą į bagažinę. Neatsimena, ar jos lagaminas buvo išimtas iš bagažinės.

E. minėjo apie D. Ji sakė, kad turi gerbėją ir jis landžioja po jos balkonu. D. nuolatos sakė tą patį, kad E. turi važiuoti su juo. Kai E. ištraukė iš automobilio, tai tada jis ją prispaudė prie automobilio. Durelės buvo atidarytos, o jis ją spaudė. Liudytoja sunerimo ir dėl mašinos. Čia yra negražu, kad vyras taip elgiasi. Tuo metu, kai įsėdo į mašiną, medicininės pagalbos E. nereikėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad važiavo į oro uostą pasitikti O. ir jų draugių. Atėjo merginos, E. sėdo į galą, ji pradėjo su kažkuo bartis. Jis nematė įvykio. Visi atsisėdo ir išvažiavo. D. tempė ją iš mašinos. Kol liudytojas laukė mašinoje, tai viskas vyko maždaug dešimt minučių. O. buvo aikštelėje, E. barėsi su tuo vyriškiu. Nežino, kodėl buvo ginčas tarp E. ir D. Nežino, ką jis ten jai sakė. Jie pradėjo bartis ir viskas. Dabar neprisimena, ką jis ten sakė. Į laiką nežiūrėjo. Pusę minutės jis ją traukė. Neilgai jie buvo lauke. Jis važiuodamas žiūrėjo į kelią, o ne į E. E. verkė, ji sakė, kad jai skauda. Jai buvo nemalonu, nes ji barėsi su D. Nelabai prisimena, nematė, ar jis ten ją traukė, ar netraukė. Gali būti, kad jis (A. V.) žiūrėjo į telefoną. Negali teigti, kad ji buvo ištraukta arba neištraukta iš mašinos. E. buvo ištraukta iš automobilio. Jam atrodo, kad automobilio durys buvo uždarytos. Jokių žodžių negirdėjo. E. verkė. Nematė, ar E. priešinosi. Negirdėjo, iš kurio pusės buvo tie priekaištai. Gal taip ir buvo, kaip jis pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, bet neprisimena. Jis nematė, ar E. buvo prispausta prie mašinos. E. ne visą kelią verkė. Ji nesakė, ar jai kažką skauda.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024-07-04 apklaustas įtariamasis D. T. parodė, kad kaltės dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, neprisipažįsta. Yra psichiškai sveikas, nėra registruotas psichiatro įskaitose, galvos traumų nėra turėjęs. Nuo priklausomybių ligų nesigydo. Priklausomybių narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms neturi. Alkoholio nevartoja 5 metus visiškai. Prieš dvi savaites po ilgo laiko vartojo pirmą kartą, iš streso. Su E. A. yra pažįstami apie 25 metus. Jaunystėje yra draugavę, kai jam buvo maždaug 20 metų. Tuomet po maždaug metų laiko jų bendravimas nutrūko. Po maždaug 25 metų jie susitiko „Forum“ sporto klube ir tą pačią dieną atnaujino santykius. Nuo ryšio atnaujinimo jie bendrauja apie 1,5 metų. Kartu negyveno niekada, bendro ūkio nevedė, tik planavo. Kartais jis apsilankydavo pas ją, kartais vykdavo kažkur į viešbutį kartu praleisti laiką. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), o ji gyvena netoli jo, kitame pastate ir jie net naudojasi ta pačia automobilių stovėjimo aikštele. Iš pradžių, apie pusę metų, tarp jų santykiai buvo labai geri, gerai sutarė. Ji norėjo, kad jis skirtųsi su savo dabartine žmona, bet jam su ja pabendravus ilgiau, jis iš kitų žmonių sužinojo, kad ji bendrauja su kitais vaikinais, kad yra aferistė, iš jo norėjo tik pinigų. Jie su E. dažnai bendravo telefonu, dažnai susitikdavo, kone kiekvieną dieną, jeigu yra laisvi. E. jam pusę metų iki skrydžio buvo minėjusi, kad su draugėmis išvyks į Gruziją atostogoms gegužės mėnesį, 6-7-ioms dienoms. Prieš išvykstant jai į oro uostą, jie visą vakarą jo automobilyje praleido kartu, po jų pasibuvimo jis ją nuvežė į miestą, kur buvo paliktas jos automobilis, ir išleido ją mieste. Ji tą vakarą susitikimo metu prašė jo pinigų, bet jis nesutiko duoti, atsakė, kad jeigu neturi pinigų, tegul neskrenda. Jie nesusipyko, bet ji buvo nepatenkinta, kad jai nedavė pinigų. E. būdama atostogose jam naudojantis „telegram“ programa visą laiką rašydavo žinutes, siųsdavo nuotraukas, kaip gerai leidžia laiką ir pan. Taip pat prieš išvykstant atostogų ji jam norėjo palikti savo automobilį „Lexus“, kad jis per jos atostogas jį sutvarkytų ir nuvežtų į servisą suremontuoti. Bet automobilio taip ir nepaliko. Tuomet ji jam buvo minėjusi, kad ji grįš iš oro uosto pirmadienį, bet jis peržiūrėjo internete lėktuvo bilietus ir pamatė, kad pirmadieniais nėra skrydžių iš Gruzijos. Tuomet jai būnant Gruzijoje ir gegužės 11 d. bekalbant telefonu, ji netyčia prasitarė, kad važiuoja į rajoną Gruzijoje, kur yra oro uostas, tuomet jis jos paklausė, ar skrydis rytoj, t. y. sekmadienį? Ji jam patvirtino, kad ne rytoj, o pirmadienį. Kadangi jis jau buvo patikrinęs, jog skrydžių pirmadieniais nėra, suprato, kad ji jam meluoja. Todėl jis peržiūrėjęs, kad skrydžiai yra sekmadienį apie pietus, nuvyko į Vilniaus oro uostą, adresu Rodūnios kel. 10A, Vilniuje, patikrinti, kodėl ji jam meluoja, ir patikrinti, kas ją paims iš oro uosto. Jam būnant oro uoste, galimai įtarime nurodytu laiku, gegužės 12 dieną, apie pietus, 13.00-15.00 val., jis pirmame aukšte, atvykimo salėje pamatė E. su trimis draugėmis, kurių nepažįsta ir vardų nežino. Jo tikslas buvo patikrinti, kas jas paims iš oro uosto, nenorėjo, kad ji jį pamatytų. Bet kažkuriuo momentu ji jį pastebėjo. Tuomet jam nebuvo kitos išeities, todėl jis nuėjo su ja pasikalbėti. Jiems susitikus netoli išėjimo durų, beveik lauke, jis jos paklausė, kodėl ji jam meluoja, kodėl ji jį apgavo. Jis siūlė jai kartu važiuoti su jos mašina namo, nes galvojo, kad kažkas kitas atvyko jos pasiimti su jos automobiliu. Jau išėjus iš pastato į lauką, nuo pagrindinių durų, ant laiptų paėmė jos lagaminą, kaip džentelmenas, kad jai padėtų, ir eidamas sakė važiuoti su juo. Ji sakė, kad niekur su juo nevažiuos, taip pat sakė paleisti lagaminą. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Po ko jis jai pasakė, kad po jos tokių melavimų jie kartu nebus. Paleido jos lagaminą ir palydėjo ją iki jos kažkurios draugės vaikino automobilio „Lexus“, valst. Nr. neprisimena. Taip pat jis neprisimena, ar buvo paėmęs E. už rankos. Gali tikrai užtikrintai pasakyti, kad jokio smurto ir muštynių iš jo pusės tikrai nebuvo, jokių piktų kėslų ir ketinimų neturėjo. Jis tiesiog buvo nusivylęs, kad ji jam meluoja. Net nebuvo pakėlęs balso tono, su ja kalbėjo ramiai. Pripažįsta, kad buvo paėmęs už lagamino ir jį padėjo nunešti, nors ji to neprašė, bet už rankų jos nebuvo sugriebęs. Kaltės neprisipažįsta visiškai (1 t., b. l. 107-110).

2024-09-09 apklaustas įtariamasis D. T. parodė, kad kaltės dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas, neprisipažįsta visiškai. Pasilieka prie savo anksčiau duotų parodymų ir juos patvirtina. Papildomai nori parodyti, kad prieš E. jis nesmurtavo, tik buvo paėmęs jos lagaminą, kad jai padėtų, ir pasakė, kad parveš ją namo. Tačiau jai už rankų, t. y. abiejų rankų žastų, jis nebuvo paėmęs ir jai jokio fizinio skausmo nesukėlė, net nebuvo už rankos paėmęs. Taip pat nebuvo paėmęs jos rankose laikomo telefono ir nebandė išplėšti. Po 2024 m. gegužės 12 d. įvykio jis su E. nesimatė ir nebendravo. Pas jį į namus praeitą savaitę buvo atvykę specialistai iš vaikų teisių, kurie šiuo metu tikrina jo šeimos santykius. Jis sprendžia, kad E. yra pranešusi vaikų teisių specialistams apie neva blogus santykius jo šeimoje. E. visais būdais bando jam pakenkti ir jis mano, kad E. iš jo nori pasipelnyti finansiškai (1 t., b. l. 120-123).

2024-05-13 E. A. pareiškime nurodyta, kad kreipiasi į su pareiškimu dėl nusikaltimo, kuris buvo įvykdytas jos atžvilgiu, t. y. persekiojimo bei moralinio ir fizinio smurto. Prašo imtis atitinkamų veiksmų dėl šio incidento. Incidento aplinkybės: 2024 m. gegužės 12 d. apie 14:25 val. grįžo iš kelionės (Gruzija) į Vilniaus oro uostą ir patyrė begalę moralinio ir fizinio smurto. Šią dieną jai žinomas asmuo D. T. tyčia domėjosi ir sužinojo iš trečių asmenų jos atvykimo laiką bei vietą. Atvykęs į Vilniaus oro uostą, jis slėpėsi už stulpų atvykimo salėje ir sekė ją iki pat išėjimo. Jos draugė, pamačiusi jį, įspėjo ją, kad jai iš paskos seka vyras. Susitiko prie pagrindinio oro uosto išėjimo durų lauko pusėje. Nedelsiant informavo savo drauges apie tai, kad niekur neišvažiuotų be jos, nes niekur neketina su juo važiuoti. Vyras tuo tarpu garsiai šaukė ir reikalavo važiuoti su juo. Griežtai atsisakė ir aiškiai išsakė savo poziciją jam, kad nenori turėti nieko bendro su juo ir niekur su juo nevažiuos. Nepaisant jos aiškaus atsisakymo, vyras pradėjo fiziškai ją traukti už rankos, sukėlė jai fizinį skausmą, ko pasėkoje atsirado mėlynė. Grėsmingai reikalavo, kad važiuotų su juo. Atėmė jos lagaminą, paskui bandė atimti telefoną. Ši situacija sukėlė jai ir jos draugėms didelį emocinį stresą, o jai fizinį smurtą. Jautėsi ypatingai nesaugiai. Paskui jis pareiškė, kad eis su ja žiūrėti, kas atvažiavo jos pasiimti, ir persekiojo iki pat parkavimo vietos, esančios greta išėjimo. Iš oro uosto atvažiavo jas visas pasitikti draugės vyras. Atėjus prie mašinos, jis pradėjo tampyti jos lagaminą sakydamas, kad jis pats jį pasiims ir jai atveš vėliau. Griežtai atsisakė visų jo pasiūlymų, o jis pradėjo tampyti ją už kairės rankos ir draudė jai išvažiuoti. Galiausiai jai pavyko išsprukti iš jo rankų ir įsėdo į mašiną. Po šio įvykio sulaukė begalės skambučių ir SMS žinučių. Rašo jai įžeidžiančias ir grasinančias žinutes. Prieš šį incidentą kelis kartus bandė su juo susitarti geruoju ir aiškiai prašė, kad nustotų jai rašyti, skambinti ir ją persekioti. Nepaisant jos prašymų, jis toliau ją persekioja, laukia prie jos namų, parkinge, ateina iki namų, skambina į duris. Atvykimo į oro uostą incidentas buvo tiesioginis šio ilgalaikio persekiojimo rezultatas. Prie pareiškimo pridėtos susirašinėjimų bei skambučių kopijos rusų kalba (atliktas vertimas į lietuvių kalbą) ir fotonuotraukos (2 vnt.), kuriose užfiksuota ranka, ant kurios matoma tamsios spalvos dėmė (1 t., b. l. 7-1, 13-17, 18-19).

2024-05-15 apklausta nukentėjusioji E. A. parodė, kad ji 2024-05-12 apie 14.30 val. parskrido iš Gruzijos į Vilniaus oro uostą, adresu Rodūnios kel. 10 A. Vilnius. Išėjus į atvykimo salę jos draugė I. Ž. jai pasakė, kad ją stebi bei jai iš paskos eina vyras, požymiai: ūgis 1,90 cm, juoda odine striuke, baltais marškiniais, juodomis kelnėmis, juodais batais, liekno kūno sudėjimo, trumpai kirptas. Ji į vyriškio pusę neatsisuko, tik draugėm pasakė, kad jos nepaliktų vienos. Ji įtarė, kad tas vyriškis gali būti D. T., kadangi jis ją maždaug metus seka, t. y jai rašo SMS žinutes, skambina į mobilųjį telefoną. Vyriškį D. T. ji pažįsta nuo mokyklos laikų, taip pat jis yra jos kaimynas, kuris gyvena šalia esančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Ji su juo niekada kartu negyveno, bendros buities nevedė. Nori pažymėti, kad išeinant iš atvykimo salės, prie pagrindinio įėjimo, iš nugaros D. T. ją pasivijo ir pradėjo ją kalbinti, iš pradžių pasisveikino ir pasakė, kad ji važiuos su juo (kur, nesakė). Ji aiškiai jam pasakė, kad su juo neketina niekur važiuoti, bandė nuo jo pasitraukti, kad išvengtų tolimesnio bendravimo su juo, bet jis užstojo jai kelią iš priekio, taip neleisdamas jai eiti. Ji rankoje laikė lagaminą ir mobilųjį telefoną. D. T. jai iš rankų atėmė lagaminą ir pasakė, kad ji vis vien važiuos su juo. Ji iš jo rankų taip pat paėmė jai priklausantį lagaminą, bet jis staiga griebė jai už kitos rankos, kurioje laikė mobilųjį telefoną, ir bandė atimti, bet ji pasipriešindama jam telefono neatidavė. Jis jai garsiai šaukdamas pasakė, kad ji jam meluoja ir kad jos atvyko pasiimti kažkoks bernas. Kadangi jos draugės nuėjo atokiau į automobilių stovėjimo aikštutę, kuri yra priešais išėjimą iš oro uosto, ji taip pat ėjo link draugių, o D. T. ėjo jai iš paskos, sakydamas, kad lagaminą pasiims iš jos pats ir atveš vėliau iki namų. Ji jam dar kartą paaiškino, kad ji su juo nieko bendro nenori turėti ir ji pati važiuos su draugėm. Į automobilių aikštelę atvyko vienos draugės vyras (jo duomenų nežino), kuris į automobilį įdėjo jos lagaminą, bet staiga D. T. stvėrė ją už rankų ir ėmė ją tampyti, sakydamas, kad ji privalo važiuoti su juo. Kai jis ją paėmė už rankų ir pradėjo tampyti, ji pajuto fizinį skausmą, kadangi jis jos rankas laikė sugriebęs stipriai, per pečių plotą. Po ko vėliau atsirado mėlynės. Ji draugėm pasakė, kad sėstų jos į automobilį ir važiuotų iš čia greičiau. Jos įsėdo į draugės automobilį, kurį vairavo jos vyras, ir išvyko iš oro uosto. Taip pat nori pažymėti, kad D. T. prieš ją anksčiau buvo smurtavęs, t. y. 2024-02-05 jis jai buvo praskėlęs lūpą bei ranką prispaudęs prie kaklo laikė, bet dėl įvykio nesikreipė į policijos komisariatą, nes galvojo, kad jis atstos. Tai pat 2024-04-13 jis jai ranka buvo praskėlęs lūpą, taip pat į policiją nesikreipė. Po įvykio oro uoste jis pradėjo jai skambinti ir rašyti žinutes su reikalavimu, kad neva ji jam skolinga pinigų (sumos nepasakė), kitu atveju grasino, kad jai bus blogai (1 t., b. l. 70-72).

2024-09-09 nukentėjusioji E. A. apklausta papildomai parodė, kad dėl 2024-05-12 adresu Rodūnios kel. 10A, Vilniuje, D. T. atliktų veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 8 balais dešimtbalėje sistemoje. Jai teismo medikai nustatė, kad buvo padarytos rankų žastuose mėlynės, rankų nagų lūžiai. Daugiau papildomai į jokias gydymosi įstaigas nesikreipė. Po šio įvykio ji į policiją kreipėsi dar tris kartus, dėl to, kad D. T. ją ir toliau nuolat persekioja. Seka ją automobiliu, elgiasi agresyviai, naktimis beldžiasi į namų duris, nuolat rašinėja jai žinutes ir skambinėja naktimis. Dėl 2024-05-12 įvykio pageidauja reikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Jeigu asmuo jos atsiprašys, pasižadės daugiau jos nepersekioti ir su ja nebendrauti, taip pat atlygins jai padarytą žalą, ji jam atleis ir sutiktų su juo susitaikyti (1 t., b. l. 80-83).

2024-07-23 apklausta kaip liudytoja O. U. parodė, kad 2024-05-12 dienos metu, kadangi dažnai skraido į užsienį, tikslaus laiko neprisimena, kartu su draugėmis E. A., R., kurios pavardės neprisimena, ir dar viena mergina vardu I. (kurią matė pirmą kartą, susipažino kartu kelionėje) grįžo iš kelionės Gruzijoje į Vilniaus oro uostą, Rodūnios kel. 10A. Į oro uostą buvo atvykęs jų pasiimti jos draugas A. V., kuris laukė su jai priklausančiu automobiliu „Lexus NX“, (duomenys neskelbtini) (oranžinės spalvos), jų visų pagrindinėje automobilių stovėjimo aikštelėje, kur galima nemokamai laukti 15 minučių, ir turėjo jas parvežti namo. Atvykimo salėje joms einant link išėjimo iš oro uosto, I. pastebėjo esantį vyriškį ir pasakė: „o Dieve, ir jis čia“. Po tokių jos žodžių suprato, kad I. jį galimai pažįsta, todėl ir atpažino. E. iš pradžių nesuprato, apie ką I. kalba. Kaip suprato, E. jo nelaukė ir jai buvo netikėta. Tai buvo jos pažįstamas D., apie kurį ji vėliau papasakojo joms, kad jis seniai ją persekioja. Po to vyriškis, pamatęs, kad jį pamatė E., prie jos priėjo ir paėmęs jai už rankos pasakė: „sustok, pasikalbėkime“ (E. apsimetė, kad jo nepažįsta, tokiu būdu parodydama jam, kad nenori su juo bendrauti). Vyriškis iš pradžių gražiai ir su šypsena bendravo, vis teigdamas E., kad paims jos bagažą ir ją parveš namo. Bet ji su juo važiuoti niekur nenorėjo ir jam aiškiai pasakė, kad ji grįš kartu su draugėmis namo, taip, kaip ir buvo suplanavusi, nurodė, kad nenori su juo bendrauti. Dėl tokių E. žodžių vyriškis susinervino ir vis bandė ją įkalbėti, kad važiuotų kartu su juo. Tarp E. ir vyriškio taip ir prasidėjo žodinis konfliktas, o būtent dėl to, kad E. niekur nenorėjo su juo važiuoti. Kuomet jos su merginomis nuėjo prie automobilio pasidėti savo lagaminų, E. su vyriškiu taip pat išėjo pro pagrindines duris ir liko lauke ant laiptelių bendrauti. Joms einant link automobilio, matė, kad vyriškis prispaudė E. prie kolonos, kurios yra prie išėjimo laiptelių (ar rankomis, ar tiesiog savo korpusu, ji neprisimena) ir tokiu būdu neleido jai praeiti ir visaip bandydamas užkirsti jai kelią. Taip pat bandė paimti iš jos lagaminą ir kvietė ją vis važiuoti su juo namo, tampė ją už rankų, bet E. priešinosi. Po ko netrukus E., atbėgusi prie jos automobilio, numetė savo lagaminą šalia automobilio, o pati įlipo į automobilio galą. Vyriškis vis sekiojo ją ir ėjo jai iš paskos. Merginos tuo metu stovėjo dar lauke, šalia automobilio, jos draugas A. sėdėjo automobilyje. Ar A. matė, kaip vyriškis rankomis tampė E., ji nežino, galbūt per automobilio veidrodėlį ir galėjo matyti. Vyriškis labai vulgariai, net nepasisveikinęs, lyg niekur nieko, atėjo prie automobilio ir rankomis ištraukė iš automobilio sėdinčią E., po ko prispaudė ją prie jos automobilio ir toliau vis bandė su ja pasikalbėti, prašė jos pasilikti ir važiuoti kartu. E. pradėjo net verkti, tuomet ji priėjo prie jų ir užstojo draugę ir juos išskyrė. Po ko jis atsitraukė, jos atsisėdo į automobilį ir išvažiavo. Kiek jai žinoma, vyriškis E. kelionės metu ne kartą skambinėjo, bet kaip suprato, ji nenorėjo su juo bendrauti, tai suprato iš E. kalbėjimo manieros ir akcento su juo, bet dėl jai nežinomų priežasčių jie kažkokį ryšį kelionės metu palaikė, girdėjo, kaip jie kalbėjo apie kažkokius darbinius reikalus. Kiek pasakojo E., D. yra vedęs ir turi vaikų, o E. yra prieš tokius santykius ir kiek jai pasakojo E., tarp jų jokių santykių nėra buvę (1 t., b. l. 85-87).

2024-08-27 apklausta kaip liudytoja R. G. parodė, ji yra E. A. draugė, jos pažįstamos apie 3 metus. Ji kartu su E. ir jos draugėmis I. ir O., kurių pavardžių neprisimena, su kuriomis asmeniškai nėra pažįstamos, buvo išvykusios į kelionę – Gruziją, kelionės trukmė buvo 5 dienos. 2024-05-12 apie 14:30 val. iš kelionės parskrido į Vilniaus oro uostą. Ji oro uosto atvykimo salėje eidama priekyje pasakojo kelionės įspūdžius ir O. jai pasakė, kad tyliau kalbėtų, kadangi E. draugas jas stebi, ji pastebėjo, kad E. pažįstamas D. stovėjo oro uosto atvykimo salėje už stulpo ir stebėjo. E. draugas D. priėjo prie E. ir griebė jai už rankos, po ko nusivedė į šoną pakalbėti. Pagal D. elgesį matė, kad jis elgėsi agresyviai ir pakeltu tonu kalbėjo su E., ką kalbėjo, ji negirdėjo. Jai ir kitoms merginoms išėjus iš oro uosto laukimo salės į lauką, jos nuėjo link automobilių stovėjimo aikštelės, kuri buvo priešais oro uostą, pereinant per perėją, kadangi jų buvo atvykęs pasiimti O. draugas su jos automobiliu ir jų laukė. D. E. sustabdė einant prieš perėję, šalia perėjos ir bandė iš jos atimti lagaminą ir vis kartojo, kad ji važiuotų su juo, bet E. nenorėjo vykti kartu su juo ir prašė, kad nuo jos atstotų. Po kurio laiko E. atėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, prie automobilio, įdėjo savo lagaminą į automobilio bagažinę ir atsisėdo šalia jos automobilio gale, bet E. draugas ištraukė jos lagaminą iš automobilio, po ko rankomis griebė E. už rankų, prievarta ištraukė E. iš automobilio ir pasakė, kad ji už jo pinigus keliauja ir nenori dabar su juo važiuoti. Taip pat D. ją vadino tokiais žodžiais kaip „suka“. E. jam pasakė, kad nelįstų prie jos, kad ji niekur su juo nevyks. O., pamačiusi, kas vyksta, kad D. labai agresyviai prie E. kabinėjasi ir ją tampo, bandė juos išskirti. Tik tuomet D. pasišalino, o jos visos įlipo į automobilį ir išvyko. Apie E. santykius su D. ji nieko nežino. Žino tik tiek, kad D. turi šeimą, yra vedęs, taip pat, kad jis gyvena netoli E. ir jų automobilių stovėjimo aikštelė yra bendra. Kiek jai žinoma, jis ją persekioja, naktimis skambina į duris. Taip pat, kiek E. yra pasakojusi, jis vis bandydavo su ja susisiekti, susikurdamas naujus „Facebook“ profilius ar pakeisdamas savo telefono numerius. Taip pat kelionės metu yra mačiusi, kad jis E. rašinėdavo ir skambinėdavo. Jokio kito fizinio smurto 2024-05-12 prieš E. naudojant nematė, tik matė, kad ją tampė už rankų ir labai agresyviai elgėsi ir kalbėjo jos atžvilgiu (1 t., b. l. 90-93).

2024-09-03 apklaustas kaip liudytojas A. V. parodė, jis yra pažįstamas su O. U. 2024 gegužės mėnesį, tikslaus laiko neprisimena, O. jo paprašė su jai priklausančiu automobiliu „Lexus NX“ (duomenys neskelbtini), atvykti jos ir draugių (kurių nepažįsta) pasiimti iš oro uosto, esančio adresu Rodūnios kel. 10A, Vilniuje. Sutartu laiku, koks tai laikas buvo, jis neprisimena, jis atvyko minėtu adresu ir O. kartu su trimis draugėmis atėjo iki automobilių stovėjimo aikštelės, kurioje buvo prisiparkavęs ir jų laukė. Jis sėdėdamas automobilio viduje, vairuotojo vietoje, girdėjo (kadangi galinės durys buvo atidarytos), kaip O. draugės (kaip vėliau suprato, jos vardas E.) pažįstamas, kurį pirmą kartą matė, prašė E., kad ji kartu su juo važiuotų, bet E. atsisakė, pasakė, kad namo grįš su tuo, su kuo yra suplanavusi. E. pažįstamas elgėsi ganėtinai agresyviai, vis reikalavo E. vykti kartu su juo. E. sėdint automobilio gale, jis bandė ją iš automobilio ištraukti savo rankomis, bet kiek prisimena, jam nepavyko jos ištraukti iš automobilio, kadangi greitai kitos draugės atsisėdo E. iš šonų ir ji sėdėjo automobilio gale per vidurį. Visoms merginoms įlipus į automobilį, jie išvyko. Kas vyko iki merginom ateinant iki parkavimo aikštelės, jis nematė. Visą laiką sėdėjo automobilyje ir nebuvo išlipęs (1 t., b. l. 96-99).

2024-05-22 Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pavadinimu „Centrinė aikštelė“. Vaizdo įrašo trukmė 1 val. 30 min. Vaizdo įrašas atidaromas „Digifort“ vaizdo įrašo grotuvu. Vaizdo įrašo viršuje kairiajame ekrano kampe matoma data 2024-05-12. Vaizdo įrašo 14:52:53 val. matyti šviesus paros metas, pėsčiųjų perėja, kuri veda į priešais esančią automobilių aikštelę. Matyti per perėją einantys žmonės. Vaizdo įrašo kampe, t. y. prie pėsčiųjų perėjos, matomas vyriškis ir moteris. Vyriškio požymiai: trumpai kirptas (praplikęs), tamsios spalvos striukė, šviesios spalvos marškinėliai, tamsios kelnės. Moters požymiai: tamsių plaukų, dėvi šviesios spalvos trumpomis rankovėmis marškinėliais, dėvi tamsios spalvos kelnes, ant nugaros užsidėjusi šviesios spalvos kuprinę, dešinėje rankoje laiko lagaminą. Minėtas vyriškis dešine ranka tiesia iš moters paimti lagaminą. Moteris bando išvengti vyriškio kontakto nuo jo atsitraukdama. Moteris su vyriškiu pereina pėsčiųjų perėją ir nueina į automobilių aikštelę, kur stovi oranžinės spalvos automobilis. Vaizdo įraše nesimato, ką asmenys veikia prie automobilio, automobilio markės ir modelio nustatyti neįmanoma dėl vaizdo įrašo kokybės. 14:57:54 minėtas automobilis išvažiuoja iš automobilių aikštelės. Daugiau vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 44-46, 47-49).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024-05-16 specialisto išvadoje Nr. G 1466/2024 (01) nurodyta, kad pateikia išvadą remiantis E. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., kūno apžiūros duomenimis: 1. E. A. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, dešinės plaštakos II ir V pirštų nagų plokštelių lūžiai. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiais kietais-bukais daiktais. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms. 2. Poodinė kraujosruva dešiniame žaste galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Poodinė kraujosruva kairiame žaste galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. Dešinės plaštakos II ir V pirštų nagų plokštelių lūžiai galėjo būti padaryta 1 trauminiu poveikiu. 3. Poodinės kraujosruvos atitinka apie 3-5 parų laikotarpį. Nagų lūžių laiko nurodyti nėra galimybės. 4. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. 5. Sužalojimuose nėra požymių, kuriais remiantis būtų galima identifikuoti žalojusį objektą. 6. Sužalojimai galėjo būti padaryti bet kokiomis aplinkybėmis – tiek suspaudžiant pirštais, kaip teigia nukentėjusioji, tiek ir jai pačiai susižalojant kažkur atsitrenkus ir pan. – patikslinti nėra galimybės. 7. Bet kokie sužalojimai įprastai sukelia fizinį skausmą, tačiau skausmo jutimą nurodyti gali tik pats nukentėjusysis (1 t., b. l. 77-78).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą arba sveikatą. Šios nusikalstamos veikos padarymui konstatuoti būtini ir padariniai – fizinio skausmo sukėlimas ir/arba nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis D. T. kaltės nepripažino. Parodė, kad jį su E. A. siejo artimi santykiai, tačiau jis sužinojo, kad ji jį apgavo. Išsiaiškino, kad ji pamelavo jam apie grįžimo iš Gruzijos datą, todėl laukė jos oro uoste grįžtant iš kelionės. Slėpėsi nuo jos norėdamas patikrinti, su kuo ji grįš namo, tačiau jį pastebėjo, todėl jis priėjo prie jos. Jie pasikalbėjo, jis pakvietė ją važiuoti namo, paėmė už jos lagamino. Ji neatidavė jam lagamino, sakė, kad nori važiuoti su draugėmis. Jis paleido lagaminą, ėjo iš paskos, prie jos neprisilietė ir jos nestūmė. Telefono ji rankoje neturėjo. Nebuvo jokio konflikto, aplinkui buvo daug žmonių, niekas nieko nesakė, nes jie kalbėjo ramiu tonu. Ji nuėjo link automobilio, o jis ėjo iš paskos. Kai ji sėdo į automobilį, jis jos nelietė, nebandė jos ištraukti iš mašinos. Prie mašinos pasikalbėjo trumpai. Ji padėjo lagaminą į mašiną ir atsisėdo į ją. Ikiteisminio tyrimo metu D. T. taip pat kaltės nepripažino, nurodė, kad lagaminą buvo paėmęs tik norėdamas padėti. Prieš nukentėjusiąją nesmurtavo ir jai jokio fizinio skausmo nesukėlė, net nebuvo už rankos paėmęs. Taip pat nebuvo paėmęs jos rankose laikomo telefono ir nebandė išplėšti. Jokio smurto ir muštynių iš jo pusės tikrai nebuvo, jokių piktų kėslų ir ketinimų neturėjo. Jis tiesiog buvo nusivylęs, kad ji jam meluoja. Net nebuvo pakėlęs balso tono, su ja kalbėjo ramiai.

Vis tik teismas neturi pagrindo vadovautis kaltinamojo parodymais, kad jie kalbėjosi ramiai, kad jis E. A. nepalietė, už rankų neėmė, jokio konflikto nebuvo. Kaip nurodė nukentėjusioji E. A., Oro uoste, lauke, prie kolonų, jis įspraudė ją tarp kolonų ir nepaleido, reikalavo važiuoti su juo. Rankoje ji laikė telefoną, šaukė, kad su juo niekur nevažiuos. Kai ji nesutiko su juo eiti, jis pradėjo atiminėti jos daiktus, atėmė lagaminą ir telefoną, ji atėmė juos atgal, atsisakė eiti su juo ir ėjo link mašinos, tačiau jis neapsiramino. Prie mašinos prasidėjo visos pavydo scenos. Jis bandė ištraukti jos lagaminą iš bagažinės, pradėjo ją tampyti už rankos. Ji stipriai rėkė, kad jis jai grąžintų lagaminą, išplėšė iš jo lagaminą. Jai skaudėjo pirštus ir rankas. Po to jis bandė ją ištraukti rankomis iš automobilio. Sėdėdama mašinoje ji priešinosi, su viena ranka laikėsi atramos. Buvo sulaužytas nagas su viskuo. Jai atrodo, kad buvo sulaužyti du nagai. Iš vieno piršto bėgo kraujas. Šie nagai lūžo tada, kai jis iš jos atiminėjo lagaminą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji taip pat nurodė, kad Oro uoste D. T. jai iš rankų atėmė lagaminą ir pasakė, kad ji vis vien važiuos su juo. Ji iš jo rankų taip pat paėmė jai priklausantį lagaminą, bet jis staiga griebė jai už kitos rankos, kurioje laikė mobilųjį telefoną, ir bandė atimti, bet ji pasipriešindama jam telefono neatidavė. D. T. ją nusekė iki draugės automobilio, draugės vyras į automobilį įdėjo jos lagaminą, bet staiga D. T. stvėrė ją už rankų ir ėmė ją tampyti, sakydamas, kad ji privalo važiuoti su juo. Tada ji pajuto fizinį skausmą, kadangi jis jos rankas laikė sugriebęs stipriai, per pečių plotą. Po ko vėliau atsirado mėlynės. Ji draugėms pasakė, kad sėstų jos į automobilį ir važiuotų iš čia greičiau. Jos įsėdo į draugės automobilį, kurį vairavo šios vyras, ir išvyko iš oro uosto.

Aplinkybes, kad D. T. elgesys buvo agresyvus, patvirtino ir liudytojai. Liudytoja R. G. parodė, kad matė, kaip E. su kaltinamuoju šnekučiavosi, jis bandė kažką įrodinėti ir kažko iš jos reikalauti. Jis porą kartų griebė E. už rankos ir laikė jos lagaminą. Buvo visokie gestai, viskas buvo daroma per jėgą. Matė, kad E. to nenorėjo. Ginčas truko penkias ar septynias minutes. Prie automobilio E. bandė kaltinamajam aiškinti, kad ji nenori su juo važiuoti, tačiau jis ištraukė jos lagaminą iš mašinos. E. tuo metu sėdo į mašiną, D. bandė ją ištraukti iš automobilio, tačiau jam nepavyko. Po įvykio E. sakė, kad jai labai skauda ranką, buvo labai susinervinusi ir susijaudinusi. Liudytoja O. U. patvirtino mačiusi, kaip E. atsistojo prie kolonos, o D. ją prispaudė, bandė paimti E. lagaminą. Visas agresyvumas buvo prie mašinos. Ar E. dar kažką laikė rankoje, neprisimena. Jis ištraukė E. iš mašinos, E. net verkė. D. buvo palinkęs į automobilio saloną ir ją ištraukė. Kaip jis traukė E., tai ji nematė. Buvo panaudota jėga, liudytoja pasakė, kad užtenka. Ant E. tuo metu sužalojimų nematė. E. skundėsi mašinoje, kad jai skauda ranką. Liudytojas A. V. taip pat patvirtino, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo ginčas. Jis viso konflikto nematė, bet kai kaltinamasis ir nukentėjusioji atėjo prie automobilio, nukentėjusioji buvo ištraukta iš automobilio, ji verkė. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, jis parodė, kad E. pažįstamas elgėsi ganėtinai agresyviai, vis reikalavo E. vykti kartu su juo. E. sėdint automobilio gale, jis bandė ją iš automobilio ištraukti savo rankomis, bet kiek prisimena, jam nepavyko jos ištraukti iš automobilio, kadangi greitai kitos draugės atsisėdo E. iš šonų ir ji sėdėjo automobilio gale per vidurį, jie išvažiavo.

Taigi teismas neturi pagrindo spręsti, kad D. T. tik kalbėjosi su E. A., kad pokalbis buvo ramus, kad jis nepanaudojo prieš ją jėgos. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus darytina išvada, kad įrodyta, jog D. T. tyčia sugriebęs ranka lagaminą pradėjo jį tampyti bandydamas ištraukti, po to automobilių stovėjimo aikštelėje rankomis stipriai sugriebė už nukentėjusiosios E. A. abiejų rankų žastų ir būtent šiais veiksmais padarė E. A. nagų lūžius ir kraujosruvas žastuose. Tiek bandymą paimti lagaminą, tiek tampymą už rankų patvirtino matę ir liudytojai. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad E. A. padarytos poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose (po vieną kiekviename), dešinės plaštakos II ir V pirštų nagų plokštelių lūžiai, sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiais kietais-bukais daiktais, o sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms. Atsižvelgus į išdėstytą, nekyla abejonių, kad šie sužalojimai E. A. padaryti kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku. Tačiau kaltinime nurodyta aplinkybė, kad D. T. bandė išplėšti iš E. A. rankų ir telefoną, nepasitvirtino. Visų pirma, pati E. A. teisme akcentavo, kad nagai jai sulūžo tuo metu, kai D. T. atiminėjo iš jos lagaminą. Nors teisme ji teigė, kad jis buvo atėmęs iš jos ir telefoną (kurį ji atėmė atgal), ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad jis griebė jai už rankos, bandydamas atimti telefoną, bet ji jo neatidavė. Antra, nė vienas iš liudytojų nematė telefono atiminėjimo, juolab jo atėmimo, fakto. Todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo. Be to darytina išvada, kad jei D. T. ir bandė atimti telefoną, šie veiksmai nesukėlė jokių pasekmių E. A. sveikatai ir niekaip nesusiję priežastiniu ryšiu su nagų lūžiais. Taip pat nustatyta, kad konflikto pradžia, lagamino atiminėjimas prasidėjo ne atvykimo salėje, o lauke prie Oro uosto pagrindinio išėjimo, todėl ši aplinkybė taip pat tikslintina.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas ne tik tiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti, bet ir netiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Byloje nenustatyta, kad D. T. norėjo tyčia nesunkiai sužaloti E. A., tačiau jis suvokė (ką ir pats nurodė), kad nukentėjusioji kategoriškai atsisako eiti su juo, todėl, atiminėdamas iš jos lagaminą, griebdamas už rankų, jai besipriešinant, neabejotinai turėjo numatyti ir numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai – sužalotas žmogus, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, todėl veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymi, kad E. A. pareiškime apie įvykį iš viso nenurodė tokių aplinkybių, kaip kad D. T. būtų ją jėga traukęs iš automobilio. Ji aiškiai nurodė, kad jie susitiko prie pagrindinio Oro uosto išėjimo lauko durų; ten D. T. reikalavo vykti su juo; ji griežtai atsisakė, tuomet jis pradėjo ją fiziškai traukti už rankos, ko pasėkoje atsirado mėlynė. Dar jis atėmė jos lagaminą ir bandė atimti telefoną. Taip pat pareiškime ji nurodė, kad jiems atėjus prie mašinos, D. T. vėl pradėjo tampyti jos lagaminą, o jai atsisakius jo pasiūlymų, jis pradėjo ją tampyti už kairės rankos ir draudė jai išvažiuoti; galiausiai jai pavyko išsprukti iš jo rankų ir ji įsėdo į mašiną. Įvertinus šias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes bei padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą, konstatuotina, kad šiame pareiškime įvardinti D. T. veiksmai ir lėmė sveikatos sutrikdymą. Paprastai tuo atveju, kai besipriešinantis asmuo jėga traukiamas iš automobilio, jėgos poveikis nukentėjusiojo kūnui yra ženkliai didesnis, intensyvesnis, taigi ir pasekmės būna didesnės (kraujosruvų kiekis, dydis, galbūt apdraskymai ir pan.). Šiuo gi atveju sužalojimai labiau atitinka E. A. pareiškime, taigi, ir kaltinime, nurodytas jų atsiradimo aplinkybes.

Atsižvelgiant į išdėstytą darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog D. T. kaltinime nurodytu laiku, prie Vilniaus tarptautinio oro uosto pastato durų, tyčia sugriebęs ranka lagaminą pradėjo jį tampyti bandydamas ištraukti iš rankų, po to automobilių stovėjimo aikštelėje rankomis stipriai sugriebė už nukentėjusiosios E. A. abiejų rankų žastų, dėl ko atsirado baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai – nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi tarp D. T. veiksmų ir kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir jo veika atitinka visus būtinuosius objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Kita vertus, iš teismo medicinos specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad nagų plokštelių kraštų lūžiai (įskilimai) po 0,3 cm ilgio, lygiagrečiai nagų pagrindui, nagai ilgi, lakuoti, po nagu žaizdos nesimato, paraudimo ar patinimo nėra. Tai rodo, kad nagai tebuvo įskilę iš kraštų, o patys pirštai sužaloti, sužeisti nebuvo. Padaryti vienu trauminiu poveikiu. Kraujosruvos žastuose, kaip nustatyta, taipogi yra nedidelės (1x2 cm ir 1,5x2 cm), iš viso dvi, kiekviena padaryta vienu trauminiu poveikiu, pagal dydį vertintina, kad padarytos suspaudus pirštais. Nukentėjusioji apžiūrėta po 4 dienų po įvykio, jokių kitų sužalojimų nenurodė, o iš nustatytų sužalojimų dydžio matyti, kad sužalojimai itin menki, liekamųjų reiškinių beveik nėra. Turtinė žala nepadaryta. Tai sudaro pagrindą vertinti, ar kaltinamojo veiksmai siekė tokį pavojingumo lygį, kad už juos būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021 ir kt.). Kartu pažymėta, kad pagal BK 37 straipsnį, konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020).

Neabejotinai D. T. elgesys buvo netoleruotinas, tačiau byloje nustatyta, kad D. T. veiksmai buvo spontaniški, įtakoti pavydo, padaryti netiesiogine tyčia, fizinis kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus. Kaip nustatyta, smūgių jis nesudavė; iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja įraše pasirodo 14:52:53 val., jie eina nuo pastato link automobilio, o 14:57:54 minėtas automobilis jau išvažiuoja iš automobilių aikštelės, vadinasi, su visu ėjimu tetruko apie 5 minutes. Iš aplinkinių reakcijos, t. y. jos nebuvimo, galima suprasti, kad D. T. veiksmai, nors nepriimtini, vis tik nebuvo įvertinti kaip užpuolimas. Be to, minėta, sužalojimai E. A. padaryti trimis trauminiais poveikiais, galimai pirštais suspaudus žastus ir bandant atimti lagaminą. Tokius veiksmus laikyti intensyviais pagrindo nėra. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2024-09-09 E. A. nurodė, kad kreipėsi tik į teismo medikus, į kitas gydymo įstaigas nesikreipė. Taip pat iš E. A. parodymų matyti, kad šį įvykį ji laiko ankstesnių D. T. veiksmų tąsa; ji nurodo, kad jis jai keldavo stresą, persekiojo ją. Tačiau teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje tiriami įrodymai tik tos veikos, dėl kurios byla perduota teisiamajam posėdžiui. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad D. T. anksčiau buvo padaręs nusikalstamą veiką prieš E. A., todėl vertinamos tik šioje byloje nustatytos aplinkybės, o jos nagrinėjamu atveju suponuoja, kad padaryta veika yra mažareikšmė. Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, ją vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas. D. T. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu. Pažymėtina, kad vertinant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo, yra vertinama pati veika, o ne kaltinamojo asmenybė, todėl neturi reikšmės tai, kad nebuvo nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 (toliau – ir CK) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą paD.io asmens kaltę; 3) žalą paD.io asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį (prašymą), kuriuo prašė įpareigoti D. T. atlyginti turtinę žalą – 3500 Eur, moralinių nuostolių kompensaciją – 6500 Eur (1 t., b. l. 54-55). Teisminio nagrinėjimo metu pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo priteisti tik neturtinę žalą 5000 Eur dydžio (1 t., b. l. 191-194). Ieškinyje aptarė faktines įvykio aplinkybes, išdėstė iki įvykio ir po įvykio buvusį, kaip teigia, D. T. ilgalaikį persekiojimą, kasacinio teismo praktiką. Pažymėjo, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų ne tik patyrė fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą, pažeminimą, o šios traumos neišnyks be pasekmių – juntama baimė, nuolatinis pergyvenimas, kiti emociniai nepatogumai. Nors ji nesikreipė į medikus dėl pagalbos, nes gydėsi namų sąlygomis, gerdama raminančias arbatas ir vartodama nereceptinius vaistus (papildus) miegui, tačiau akivaizdu, kad baimė, emocinis nestabilumas, išgyvenimai neišnyks be liekamųjų reiškinių sveikatai, kurių ji nebūtų patyrusi, jei D. T. sistemingai nebūtų jos persekiojęs ir nebūtų ne kartą sukėlęs fizinį skausmą. Nukentėjusiosios patirta moralinė ir fizinė žala iš esmės pakeitė jos gyvenimą, kadangi potrauminio streso sukėlimas nepraeis be pasekmių ir neaišku, ar išgijimas bus visiškas ir kada, jei apskritai įmanoma bus pamiršti nemalonius prisiminimus keliančius įvykius.

Teisiamajame posėdyje E. A. palaikė patikslintą civilinį ieškinį. Nurodė, kad ji iki šiol yra strese, negali normaliai išvažiuoti, turi nemigą. Bandė susitvarkyti pati, tačiau reikės kreiptis į gydytojus. Bijo skraidyti lėktuvais, nes bijo, kad pasikartos šie įvykiai. Mano, kad ši suma yra adekvati ir proporcinga padarytiems įvykiams. Šie du įvykiai ir fizinis smurtas buvo iki įvykio. D. T. ją du kartus yra sumušęs. Jis atėjo pas ją trečią nakties ir skambino jai į telefoną, ji bijo. Viskas buvo po oro uosto įvykio. Niekas jai nepadėjo. Jis tampė ją už rankų, jai skaudėjo sąnarius, raumenis. Ji buvo pas kineziterapeutą. Jai buvo gėda prieš drauges, jis neturėjo teisės daryti tokių dalykų. Ji pati yra gydytoja, pirko raminamuosius. Iki šiol geria arbatas, vaistus, daro meditacijas. Jos būsena nesusitvarko, jai baisu. Ji kreipėsi į policiją, skundė nutarimą, jam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Kitas jo žingsnis bus ją nužudyti. Jis laukė jos prie lifto durų, viską daro sąmoningai. Ji pati gydosi, bet kreipsis į psichologus. Šeimos gydytojas jai nepadės. Psichoterapeuto konsultacijos dar neturėjo. Buvo vienkartinis apsilankymas pas gydytoją po įvykio. Šiandieną jai irgi skauda po mentėmis. Nežino, kada po įvykio buvo pas gydytoją. Ji patyrė stresą, jautėsi visiškai neapsaugota. Skraidymas jai primena tuos įvykius. Ji lanko asmeninio tobulėjimo seminarus, kad galėtų susitvarkyti su stresu. Šiuo metu pavadinimų negali pateikti.

Kaltinamasis D. T. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis nieko nepadarė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

BPK 115 straipsnyje nustatyta, kokius procesinius sprendimus dėl civilinio ieškinio teismas gali priimti apkaltinamojo ir išteisinamojo nuosprendžio atvejais, tačiau nenurodo, koks procesinis sprendimas turi būti priimamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju. Tai laikytina teisinio reguliavimo spraga, nes teismas, užbaigdamas procesą, negali „nutylėti“ civilinio ieškinio klausimo. Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad baudžiamosios bylos nutraukimo atveju teismas gali iš esmės išspręsti ir nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296/2012, 2K-7-304-976/2016, 2K-128-4892020).

Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą paD.io asmens kaltę; 3) žalą paD.io asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).

Teismas jau pasisakė dėl D. T. kaltės, jo veiksmų ir priežastinio ryšio su kilusiais padariniais, motyvų nekartoja. Tačiau pažymėtina, nors D. T. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo teisei priešingi veiksmai yra įrodyti. Teismui nekyla abejonių, kad fizine jėga buvo padarytas neteisėtas poveikis nukentėjusiosios kūnui, neteisėti veiksmai nepriimtini, nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta. Kita vertus, aptarta situacija, kurioje kaltinamojo veiksmai, nors ir atitinkantys BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytus nusikaltimo požymius, vertintini kaip mažareikšmiai, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala neatitinka ieškinyje nurodyto dydžio ir yra nereali. Teismas jau ne kartą pasisakė, kad trauminiais poveikiais padaryti sužalojimai yra itin nedideli. Nukentėjusioji į gydytojus nesikreipė. Ji nebuvo mušama, tiesiog kaltinamasis pasirinko netinkamą santykių aiškinimosi būdą; sužalojimai gyvybiškai svarbiems kūno organams nepadaryti, neteisėti veiksmai truko neilgą laiką, buvo įtakoti artimų tarpusavio santykių ir spontaniški. Pažymėtina ir tai, kad ir nukentėjusiosios civilinis ieškinys iš esmės grindžiamas ankstesniu kaltinamojo elgesiu (persekiojimu) bei po įvykio buvusiu elgesiu (taip pat persekiojimu). Tačiau baudžiamojoje byloje yra atlyginama tik tiesiogiai iš nagrinėjamos nusikalstamos veikos kilusi turtinė ar neturtinė žala, todėl E. A. nurodomos aplinkybės apie praeities ar po nagrinėjamos veikos sekusius įvykius negali įtakoti priteistinos žalos dydžio. Taigi teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia tik į nukentėjusiajai padaryto kūno sužalojimo pobūdį (dvi kraujosruvos žastuose ir įskilusios dviejų nagų plokštelės) ir būtent dėl to patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizinį diskomfortą. Neabejotina, kad galimai nukentėjusioji jautriai sureagavo į kaltinamojo veiksmus, kaip paliudijo apklausti liudytojai, ji apsiverkė, tačiau vėlgi pažymėtina, jai padaryto sveikatos sutrikdymo mastas yra nežymus ir nors situacija akivaizdžiai nemaloni ir erzinanti, nukentėjusioji nepatyrė jokių liekamųjų reiškinių. Iš esmės kaltinamojo kaltais veiksmais sukeltos pasekmės buvo momentinės ir trumpalaikio pobūdžio. Per metus po įvykio nukentėjusioji nesikreipė jokios medikų pagalbos, todėl ieškinio argumentai apie baimę, tame tarpe ir skrydžių, nemigą ir pan. laikytini deklaratyviais. Nėra pagrindo manyti, jog nukentėjusiosios praradimai buvo itin reikšmingi. Duomenų apie tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų šioje byloje nukentėjusiosios sveikata gali pašlyti ateityje, taip pat nėra. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. A. neturtinę žalą atlygins 300 eurų suma.

Duomenų apie proceso išlaidas nepateikta.

Ikiteisminio tyrimo metu D. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 111-114). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais paliktina saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302, 304-305, 307-308, 313 straipsniais,

nusprendžia:

D. T., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnį, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jam nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai E. A. iš kaltinamojo D. T. 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė