Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-09-05 · Civilinė byla Nr. 2A-999/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-09-05
Bylos Nr.
2A-999/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“
Ieškovas
Asociacijos LATGA
Kategorijos
  • 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-999/2013Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1; 84 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1126-653/2012 pagal ieškovo Asociacijos LATGA (buvęs pavadinimas Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra) ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Cgates“ dėl negauto autorinio atlyginimo ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Asociacija LATGA (toliau – LATGA), remdamasis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, ieškiniu (sumažinęs ieškinio reikalavimą) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Cgates“ ieškovo naudai 143 716 Lt negauto autorinio atlyginimo, 30 180,36 Lt pridėtinės vertės mokesčio; 14 273,60 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 1-8 l.; 2 b. t., 82-83 l.).

Ieškovas nurodė, kad jis su kabelinės retransliacijos operatoriais UAB „Viginta“, UAB „Telesat“ ir UAB „Marijampolės kabelinė televizija“ (toliau – „Kabelinės retransliacijos operatoriai“) sudarė licencines sutartis dėl teisės naudoti autorių kūrinius kabelinei retransliacijai: 1) su UAB „Viginta“ 1998-12-01 sudarytos sutarties Nr. TK-45 pagrindu ieškovas suteikė teisę UAB „Viginta“ retransliuoti jo abonentams ieškovo narių repertuaro kūrinius, o UAB „Viginta“ įsipareigojo ieškovui mokėti 1,85 proc. autorinį atlyginimą 1999 m., ir 1,9 proc. atlyginimą vėlesniais metais, nuo visų abonentinio mokesčio įplaukų, gautų iš fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais sudarytos paslaugų teikimo sutartys, nepriskaičiuojant PVM (6.1 p. „a“ papunktis); 2) su UAB „Telesat“ bei UAB „Marijampolės kabelinė televizija“ 2006-01-03 sudarytų Licencinių sutarčių Nr. TK-15 ir TK-16 pagrindu pastarosioms suteiktos neišimtinės teisės kabeliniais bei MDTV tinklais retransliuoti Lietuvos Respublikos teritorijoje kūrinius, panaudotus Kabelinės retransliacijos operatoriaus retransliuojamose televizijos ir radijo programose, ieškovui mokant 1,9 proc. autorinį atlyginimą nuo retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų, neskaičiuojant PVM, per atsiskaitomąjį laikotarpį gautų iš fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais Kabelinės retransliacijos operatoriai yra sudarę televizijos ir radijo programų retransliavimo paslaugų teikimo sutartis (4.1 p.; toliau – Licencinės sutartys). Pagal Licencines sutartis Kabelinės retransliacijos operatoriai taip pat įsipareigojo kartą per mėnesį iki kiekvieno mėnesio 20 d. pateikti ieškovui informaciją apie abonentinio mokesčio pajamas, gautas per praėjusį mėnesį, reikalingas autorinio atlyginimo ir PVM apskaičiavimui (1998-12-01 Licencinės sutarties 7 p.; 2006-01-03 Licencinių sutarčių 5.1 p.). Pasak ieškovo, Kabelinės retransliacijos operatoriai pranešimais informavo ieškovą apie keičiamą autorinio atlyginimo apskaičiavimo tvarką (UAB „Viginta“ 2008-01-02 pranešimu Nr. 01 apie keičiamą apskaičiavimo tvarką nuo 2008-01-01, UAB „Telesat“ 2009-06-30 pranešimu apie keičiamą apskaičiavimo tvarką nuo 2009-06-01, o UAB „Marijampolės kabelinė televizija“ 2009-10-20 pranešimu apie keičiamą apskaičiavimo tvarką nuo 2009-11-01), vienašališkai pakeitę Licencinių sutarčių sąlygas, nuspręsdami autorinį atlyginimą mokėti tik nuo dalies abonentinio mokesčio pajamų – retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio, jo nemokėdami nuo elektroninių ryšių tinklo aptarnavimo ir palaikymo pajamų. Ieškovo paskaičiavimu, atsižvelgus ir į atsakovo 2012 m. balandžio 26 d. pažymą apie Kabelinės retransliacijos operatorių gautas ir ieškovui nedeklaruotas pajamas (UAB „Viginta“ nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31, UAB „Telesat“ nuo 2009-06-01 iki 2010-12-31, UAB „Marijampolės kabelinė televizija“ nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31), ieškovo negautas autorinis atlyginimas su PVM sudaro 173 896,36 Lt (negautas autorinis atlyginimas - 143 716 Lt, PVM - 30 180,36 Lt).

Ieškovo teigimu, reikalavimas dėl negauto autorinio atlyginimo priteisimo reiškiamas atsakovui UAB „Cgates“, kadangi atsakovas UAB „Cgates“ yra reorganizuotų UAB „Viginta“, UAB „Telesat“ bei UAB „Marijampolės kabelinė televizija“ teisių ir pareigų perėmėjas (1 b. t., 20-48 l.).

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškiniu (1 b. t., 153-159 b. l.). Nurodė, kad ieškovas netinkamai aiškina Licencinių sutarčių sąlygas, susijusias su autorinio atlyginimo mokėjimu. Pasak atsakovo, Licencinėmis sutartimis ieškovas ir Kabelinės retransliacijos operatoriai susitarė, jog Kabelinės retransliacijos operatoriai ieškovui moka už autorių kūrinių retransliavimą, o kiti mokėjimai Licencinėmis sutartimis nebuvo sulygti. Atsakovo nuomone, Licencinių sutarčių pagrindu mokamas autorinis atlyginimas apskaičiuojamas atitinkamo procento dydžiu tik nuo retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamų, o už kitas abonentinio mokesčio pajamas, tokias kaip elektroninių ryšių aptarnavimo ir palaikymo ar kitas paslaugas, atsakovas nėra įsipareigojęs mokėti autorinio atlyginimo.

Atsakovas nesutiko, kad vienašališkai pakeitė Licencinių sutarčių sąlygas, susijusias su autorinio atlyginimo mokėjimu. Nurodė, jog aplinkybė, kad Kabelinės retransliacijos operatoriai įdiegė naują programinę įrangą, kuri suteikė galimybę tiksliai apskaičiuoti klientų sumokamo mokesčio sudedamąsias dalis už atskiras paslaugas bei pateikti ieškovui tikslius duomenis apie gautas iš klientų už retransliacijos paslaugas abonentinio mokesčio pajamas, nereiškia Licencinių sutarčių sąlygų pakeitimo; be to, Kabelinės retransliacijos operatoriai turėjo teisę savarankiškai nusistatyti savo teikiamų paslaugų, tarp jų ir retransliavimo, apskaitos metodus ir taisykles, kuriais remiantis ieškovui pateikiami duomenys, reikalingi autorinio atlyginimo paskaičiavimui. Atsakovo teigimu, nors ieškovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Licencines sutartis, Kabelinės retransliacijos operatoriams pažeidus sutartinius įsipareigojimus, tačiau ieškovas per visą tariamą Licencinių sutarčių pažeidimo laikotarpį nei karto neįspėjo Kabelinės retransliacijos operatorių apie autorinių atlyginimų mokėjimą, nesilaikant Licencinių sutarčių sąlygų, bei apie tai, kad Licencinės sutartys bus vienašališkai nutrauktos, nepašalinus pažeidimų per nustatytą terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu patenkino ieškovo ieškinį: priteisė iš atsakovo ieškovui 143 716 Lt negauto autorinio atlyginimo, 30 180,36 Lt PVM, 14 273,60 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (173 896,36 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-11-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 11 024,75 Lt bylinėjimosi išlaidų (CK 6.193 str.; 2 b. t., 110-115 l.).

Teismas nurodė, jog atsakovas neginčijo Licencinių sutarčių teisėtumo, o byloje yra kilęs ginčas dėl Licencinių sutarčių sąlygų, susijusių su autorinio atlyginimo dydžio nustatymu, aiškinimu. Aiškinant sutarčių sąlygas, svarbu nustatyti tikruosius šalių ketinimus, sudarant sutartis. Teismo teigimu, atsakovas pripažino, kad jo išskirta abonentų mokėtino mokesčio dalis, pavadinta TV linijos palaikymo mokesčiu, linijos mokesčiu arba el. ryšių tinklo aptarnavimu, nustatyta už paslaugą, kuri savo esme nėra savarankiška, o skirta įgyvendinti teikimą retransliavimo paslaugų, kurias atsakovas teikė nuo pat Licencinių sutarčių sudarymo momento, retransliavimo paslaugoms priskirdamas visas iš abonentinio mokesčio gautas pajamas, t. y. iki naujos mokesčių apskaitos sistemos įdiegimo, mokestis už autorinių kūrinių panaudojimą buvo apskaičiuojamas nuo visų iš fizinių ir juridinių asmenų, su kuriais Kabelinės retransliacijos operatoriai yra sudarę radijo ir televizijos programų retransliavimo/transliavimo paslaugų teikimo sutartis, gautų pajamų, neišskiriant linijos palaikymo dalies mokesčio; taigi, sudarant Licencines sutartis, abi šalys pripažino, jog visos šios pajamos priskirtinos pajamoms, gautoms už retransliavimo paslaugas, nuo kurių apskaičiuojamas autorinio atlyginimo dydis. Apygardos teismo nuomone, atsakovas ilgą laiką mokėjo ieškovui mokestį, skaičiuojamą nuo visų abonentinio mokesčio pajamų, pripažindamas jį protingu ir teisingu; be to, tokia mokesčio dydžio nustatymo tvarka yra logiška bei pagrįsta ir dėl to, kad linijos suteikimas yra neatsiejamai susijęs su retransliavimo paslaugos teikimo galimybe, o pajamos už linijos paslaugos suteikimą nepriskirtinos prie 1998-12-01 Licencinės sutarties Nr. TK-45 6.3 punkte nurodytų įplaukų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas sudarė sutartis su ieškovu tikslu vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, susijusią su autorinių kūrinių panaudojimu, atsakovas nėra vartotojas, tačiau veikė kaip verslininkas savo rizika, todėl privalėjo būti atidus, apdairus, protingas, rūpestingas, išsamiai išsiaiškinti, kokius padarinius gali sukelti vienos ar kitos sutarties sąlygos taikymas, o to negalėdamas suprasti – konsultuotis su teisininkais arba susilaikyti nuo sutarties pasirašymo. Teismo nuomone, byloje esantys faktiniai įrodymai patvirtina, jog UAB „Viginta“ tikslino autorinio atlyginimo apskaičiavimo sutarties sąlygą (tiek papildomu susitarimu su ieškovu, tiek sudarydama 2011-04-27 naują Licencinę sutartį), o atsakovas neįrodė, jog neturėjo galimybės derėtis dėl sutarčių sąlygų, ir nėra pagrindo pripažinti atsakovo silpnesniąja sandorio šalimi. Teismo teigimu, sutarčių sąlygų, kuriose yra numatytas autorinio atlyginimo apskaičiavimas, turinys yra pakankamai aiškus, šalių elgesys po sandorio sudarymo patvirtina, kad šalims nekilo neaiškumų dėl sutarties vykdymo, šalys vienodai suprato sutarčių sąlygas, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.193 straipsnio 4 dalyje numatytos sutarčių aiškinimo taisyklės.

Pasak apygardos teismo, byloje esantys įrodymai, tarp jų 2011-09-02 Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau - LRTK) raštas ir UAB „Mgi In salvo“ auditoriaus išvada patvirtina aplinkybę, jog linijos palaikymo paslauga nėra savarankiška, ji neatsiejamai susijusi su retransliavimo paslaugos teikimu, o linijos aptarnavimo mokestis yra abonentinio mokesčio dalis. Teismo teigimu, atsakovas, vienašališkai pakeitęs Licencinėse sutartyse numatytą ir šalių veiksmais patvirtintą autorinio atlyginimo dydžio nustatymo tvarką, pažeidė sutartinius įsipareigojimus bei CK 1.137 straipsnio 2 dalyje, 6.158 straipsnyje numatytus principus, o tai, kad atsakovas pakeitė savo gaunamų pajamų apskaitą, nepaneigia ieškovo teisės gauti tokį atlyginimo dydį, dėl kurio šalys iki tol buvo susitarusios. Teismas taip pat pažymėjo, kad naujoje šalių sudarytoje 2011-04-27 licencinėje sutartyje atsakovas nesiekė išskirti pajamas už programų retransliavimą, kadangi šalys susitarė dėl tvirtos mokesčių sumos už kiekvieną abonentą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2012 m. birželio 8 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir ieškovo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį (2 b. t., 119-126 l.). Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Licencinių sutarčių sąlygas pasiūlė ieškovas, sudarant Licencines sutartis ieškovas nesileido į derybas, minėtos sutartys buvo sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines ieškovo pasiūlytas sutarčių sąlygas, kurios nebuvo individualiai aptariamos, todėl atsakovas buvo priverstas priimti jam primetamas dominuojančią padėtį rinkoje užimančio ieškovo siūlomas Licencinės sutarties sąlygas arba atsisakyti sudaryti sutartį. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog į bylą pateikta 2006-10-02 ieškovo ir TEO LT, AB, sudaryta Licencinė sutartis Nr. TK-69 yra derybų dėl kitokių sutarties sąlygų pavyzdys, kadangi minėtos sutarties sąlygos iš esmės nesiskyrė nuo atsakovui pasiūlytų Licencinių sutarčių sąlygų, tarp jų ir skaičiuojant autorinį atlyginimą nuo abonentinio mokesčio už retransliavimo paslaugas, tačiau ieškovas minėtą Licencinę sutartį aiškina ir taiko skirtingai negu atsakovo Licencines sutartis, nereikalaudamas TEO LT, AB mokėti autorinio mokesčio nuo pajamų, gautų už prieigos liniją, būtiną retransliavimo paslaugoms teikti. Atsakovo nuomone, aiškinant sutartinius santykius su ieškovu, negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu; Licencinių sutarčių sąlygas pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti apelianto naudai, kadangi tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

2. Nepagrįsta teismo išvada, jog atsakovas, išskirdamas mokamo abonentinio mokesčio sudedamąsias dalis ir skaičiuodamas autorinį atlyginimą nuo dalies iš klientų gaunamų pajamų, pažeidė Licencines sutartis. Atsakovas iki apskaitos programos įdiegimo neturėjo techninių galimybių apskaičiuoti abonento sumokamo mokesčio atskirų sudedamųjų dalių, todėl ieškovui mokėjo autorinį atlyginimą nuo bet kokių iš atsakovo veiklos pajamų, o, taikydamas efektyvesnį verslo apskaitos modelį, siekė tiksliai apskaičiuoti pajamas, gautas už autorių kūrinių retransliavimą, bei tiksliai apskaičiuoti autorinį atlyginimą, o ne pakeisti Licencinių sutarčių sąlygas. Atsakovas neturėjo pagrindo manyti, jog verslo apskaitos tvarkos keitimas keičia Licencinių sutarčių sąlygas, todėl neinicijavo sutarties keitimo procedūros, be to, pagrįstai tikėjosi, jog, TEO LT, AB, nemokant autorinio atlyginimo nuo linijos mokesčio ir ieškovui neginčijant tokių TEO LT, AB, veiksmų, vienodas sąlygas ieškovas taikys ir atsakovui;

3. Atsakovo teikiamą linijos palaikymo paslaugą sudaro tinklo įdiegimas, jo dalių keitimas, gedimų šalinimas bei tinklo modernizavimas, tokia paslauga nėra susijusi su programų turinio naudojimu, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog linijos palaikymo pajamos negali būti priskirtos prie 1998-12-01 sudarytos Licencinės sutarties su UAB „Viginta“ Nr. TK-45 6.3 punkte minimų „mokesčių už kitas KTV tinklais teikiamas paslaugas“, kurie neįtraukiami į abonentinio mokesčio įplaukų sumą;

4. Teismas, pažeisdamas CPK 185 ir 265 straipsnius, neteisingai vertino įrodymų, kuriais grindė savo sprendimą, turinį, tarp jų ieškovo pateiktą LRTK 2011-09-02 rašte Nr. S-354 nurodytą informaciją, padarydamas nepagrįstą išvadą, jog visi abonentų sumokėti mokesčiai yra susiję su retransliavimo paslauga, kadangi yra mokami už galimybę priimti retransliuojamas programas. Mokesčio, mokamo LRTK, ir autorinio atlyginimo, negalima lyginti bei tapatinti jų skaičiavimo metodikos, kadangi skiriasi jų paskirtis, be to, apeliantas moka LRTK už jos veiklos finansavimą, mokėtinas sumas apskaičiuodamas nuo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo ir kitos veiklos, susijusios su retransliavimu, o ieškovui mokamas autorinis atlyginimas jo atstovaujamiems autoriams už kūrinių retransliavimą. Be to, apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi ir auditorių UAB „Mgi In Salvo“ išvada, kadangi minėta įmonė nėra autorių teisių ir retransliavimo paslaugų ekspertai, o išvada nesusijusi su finansinių dokumentų ir ataskaitų analize (Audito įstatymo 2 str. 4 d.).

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą ieškovas LATGA prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012-06-08 sprendimą, priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 b. t., 140-146 l.). Nurodo, kad Kabelinės retransliacijos operatoriai Licencinių sutarčių sudarymo metu visas abonentinio mokesčio pajamas, gaunamas iš abonentų, priskyrė retransliavimo paslaugos abonentinio mokesčio pajamoms, kadangi atskiras elektroninių ryšių aptarnavimo ir palaikymo mokestis nebuvo išskirtas. Ieškovo teigimu, elektroninių ryšių aptarnavimo ir palaikymo paslauga yra neatsiejamai susijusi su turinio retransliavimo paslauga, Kabelinės retransliacijos operatoriai iki pranešimų apie pakeistus apskaitos modelius teikė ieškovui duomenis apie visas iš abonentų surenkamas pajamas, neišskirdami elektroninių ryšių aptarnavimo ir palaikymo mokesčio, todėl visos pajamos, surenkamos abonentų už kabelinės televizijos retransliavimą, turi būti priskiriamos prie retransliavimo abonentinio mokesčio pajamų, nuo kurių skaičiuojamas ir mokamas ieškovui autorinis atlyginimas. Ieškovo teigimu, jo ir TEO LT, AB susitarimai nagrinėjamu atveju nėra ginčo objektas, o aplinkybė, jog ieškovas neginčija minėto paslaugų teikėjo veiksmų, nėra pagrindas nemokėti ieškovui autorinio atlyginimo nuo linijos palaikymo mokesčio; apygardos teismas LRTK 2011-09-02 raštą bei UAB „MG In salvo“ išvadą vertino tik kaip papildomus rašytinius įrodymus, nelemiančius teismo išvadų, kurias teismas grindė Licencinių sutarčių analize, šalių elgesiu tiek Licencinių sutarčių sudarymo metu, tiek vykdant sutartinius įsipareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas išvadas, jog atsakovo išskirta abonentinio mokesčio dalis (vadinama TV linijos palaikymo mokestis, linijos mokestis) yra priskirtina prie pajamų, gautų už teikiamas retransliavimo paslaugas, nuo kurių skaičiuojamas autorinio atlyginimo dydis, iš esmės tinkamai aiškindamas Licencinių sutarčių nuostatas, susijusias su atsakovo pareiga mokėti ieškovui autorinį atlyginimą nuo visų retransliavimo pajamų.

Autorinis atlyginimas mokamas už viešą kūrinių panaudojimą juos paskelbiant (retransliuojant), jo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis (ATGTĮ 15 str. 1 d. 8 p., 3 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas su kabelinės retransliacijos operatoriais UAB „Viginta“, UAB „Telesat“ ir UAB „Marijampolės kabelinė televizija“, kurių teises ir pareigas perėmė atsakovas UAB „Cgates“, sudarė Licencines sutartis, kurių pagrindu susitarė su minėtais juridiniais asmenims dėl autorinio atlyginimo dydžio ir jo skaičiavimo tvarkos už suteiktą teisę retransliuoti jų abonentams ieškovo narių repertuaro kūrinius (1 b. t., 49-61 l.).

Apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas neginčijo Licencinių sutarčių nuostatų, tarp jų ir autorinio atlyginimo skaičiavimo tvarkos, ir po naujos programinės įrangos įdiegimo nereiškė reikalavimo pakeisti Licencinėmis sutartimis sulygto autorinio atlyginimo skaičiavimo, todėl ieškovo nurodytu laikotarpiu (dėl UAB „Viginta“ mokėto autorinio atlyginimo nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31; dėl UAB „Telesat“ – laikotarpiu nuo 2009-06-01 iki 2010-12-31 ir UAB „Marijampolės kabelinė televizija“ - laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31) autorinis atlyginimas turi būti skaičiuojamas remiantis Licencinėse sutartyse numatyta tvarka.

Spręsdamas ginčą dėl sutarties šalių teisių ir pareigų apimties, teismas vadovaujasi CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytomis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011). Įstatymas reglamentuoja, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai ir, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, taip pat turi būti atsižvelgiama į sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes, analizuojamas šalių elgesys, derantis dėl sutarties sudarymo bei po jos sudarymo (CK 6.193 str. 1 d., 1.193 str. 2, 5 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2008; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2011-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas Licencinių sutarčių nuostatas, susijusias su autorinio atlyginimo skaičiavimu, teisingai nustatė tikruosius šalių ketinimus tiek sudarant, tiek vykdant Licencines sutartis, pagrįstai spręsdamas, jog atsakovas pagal galiojančias Licencines sutartis turėjo pareigą autorinį atlyginimą mokėti ir nuo išskirtos abonentinio mokesčio dalies – elektroninių ryšių aptarnavimo ir palaikymo. Beje, bylos duomenimis (tarp jų UAB „Viginta“, UAB „Telesat“ ir UAB „Marijampolės kabelinės televizijos“ pranešimų apie pasikeitusią autorinio atlyginimo skaičiavimo tvarką, atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu), atsakovas Linijos palaikymo paslaugą teikė ir iki naujos programinės įrangos įdiegimo, ji nėra savarankiška paslauga, o yra skirta įgyvendinti atsakovo abonentams teikiamas retransliavimo paslaugas (1 b. t., 62-64 l.; 2 b. t., 104-108 l.). Todėl sutiktina su apygardos teismo išvada, jog, sudarydamos Licencines sutartis, ginčo šalys susitarė autorinį atlyginimą skaičiuoti nuo visų pajamų, gautų iš kabelinės televizijos abonentų mokamo abonentinio mokesčio, neišskiriant jo sudėtinių dalių, o atsakovas, tokį mokestį mokėjo, pripažindamas jį teisingu. Taigi neturi pagrindo atsakovo argumentas, jog jo teikiama Linijos palaikymo paslauga nėra susijusi su retransliuojamų programų turinio naudojimu.

Nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo ir apelianto argumentas, jog Licencinės sutartys buvo sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines ieškovo pasiūlytas sutarčių sąlygas, dėl kurių atsakovas negalėjo derėtis. Bylos duomenimis, Licencinės sutartys buvo sudarytos iki atsakovui įdiegiant naują programinę įrangą, o 2004-12-28 papildomu susitarimu Nr. 1, sudarytu tarp UAB „Viginta“ ir ieškovo, buvo pakeistas 1998 m. gruodžio 1 d. sutarties 6.1 punktas, reglamentuojantis autorinio atlyginimo skaičiavimą; autorinio atlyginimo dydžio skaičiavimas pakeistas ir 2011-04-27 kolektyvinio administravimo asociacijų (tarp jų ir ieškovo) bei Kabelinės retransliacijos operatorių sudarytomis naujomis Licencinėmis sutartimis (1 b. t., 53 l., 62-64 l.; 2 b. t., 26-46 l.). Byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas, įdiegęs naują programinę įrangą, raštu derėjosi ar siūlė derėtis ieškovui dėl autorinio atlyginimo skaičiavimo tik nuo jo nurodytos dalies abonementinio mokesčio, o ieškovas atsisakė derėtis; tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 314 str.).

Nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo ir dėl atsakovo nurodytų aplinkybių, susijusių su TEO LT, AB, mokamu ieškovui autoriniu atlyginimu bei jo skaičiavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad TEO LT, AB, ir ieškovą siejantys sutartiniai santykiai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, beje, byloje nepateikti ir duomenys apie nurodyto asmens abonentinio mokesčio skaičiavimą (tarp jų ir apie Linijos palaikymo mokestį), todėl nėra vertintini, nagrinėjant atsakovo apeliacinį skundą.

Aukščiau nurodyti ir kiti apygardos teismo išdėstyti motyvai sudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas pažeidė Licencinių sutarčių sąlygas, susijusias su autorinio atlyginimo skaičiavimu, apmokant autorinį atlyginimą tik nuo paminėtos dalies abonentinio mokesčio pajamų, ir kad atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui jo nurodytą autorinį atlyginimą (CK 6.189 str., 1 d., 6.200 str. 1 d., CPK 185 str.).

Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų argumentų, nurodytų apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį, kurie neturi reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

Atmetus apeliacinį skundą, patenkintina dalis ieškovo prašymo priteisti iš apelianto advokato pagalbos išlaidas, ieškovo turėtas apeliacinės instancijos teisme (2 b. t., 148-152 l.; CPK 88 str. 1 d. 1, 6 p., 98 str., 302 str.). Ieškovo pateiktais įrodymais, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą advokato pagalbos išlaidos sudaro 2904 Lt (2 b. t., 149-152 l.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį bylos šalies išlaidos, susijusios su advokato teisine pagalba, yra priteisiamos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei advokato darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnės nei nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytus maksimalius priteistinus dydžius (toliau - Rekomendacijos). Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo atstovo darbo sąnaudas, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, turint omenyje tai, kad ieškovo atstovas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bei atsižvelgdama į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, sumažina ieškovo turėtas advokato pagalbos išlaidas iki 2000 Lt (CPK 98 str., 302 str.; Rekomendacijų 2.1-2.4 p.,2.7 p., 8.10 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Cgates“, į. k. 120622256, ieškovo Asociacijos LATGA, į. k. 110061038, naudai 2000 Lt (du tūkstančiai litų) advokato pagalbos išlaidų, ieškovo turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėAudronė JarackaitėVigintas Višinskis