- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-07-10
- Bylos Nr.
- 1-938-880/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23016-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Kaltinamasis
- E. M.
- Advokatai
- Česlovas Bakasėnas
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokurorui Dariui Šneideriui,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. M., (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. M. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:
E. M. 2020 m. birželio 13 d. apie 01.37 val., Širvintų r., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 1,81 promilių neblaivumą.
Šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino ir nurodė, kad 2020 m. vasario mėn. nusipirko automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. birželio 12 d. vakare jis su draugu nuvažiavo savo automobiliu pas pusbrolį į Širvintų r., (duomenys neskelbtini). Ten jie vartojo alkoholinius gėrimus, kadangi jis buvo nusprendęs pas pusbrolį likti miegoti. Jis gėrė vakaro metu ir alaus, ir degtinės. Jiems begeriant, tarp jo draugo ir pusbrolio įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis juos pradėjo raminti. Pusbrolis užpyko ir jam liepė važiuoti namo. Nors jis vartojo alkoholį, bet jautėsi pakankamai gerai ir nenorėdamas daugiau konfliktų nusprendė važiuoti namo į (duomenys neskelbtini). Buvo jau naktis ir jis nerado, kas jį galėtų pavežti. Jis atsisėdo į savo automobilį ir vienas išvažiavo namo. Jam pavažiavus apie 1,5 km. pamatė, kad jam iš paskos važiuoja policijos pareigūnų automobilis, kuris įjungęs švyturėlius jį sustabdė. Priėjus pareigūnui jis pateikė nurodytus dokumentus, tada jo pasiteiravo ar vartojo alkoholį, jis prisipažino, kad taip. Tada jį patikrino alkoholio kiekio matuokliu ir pirmu pūtimu jam nustatė 2,00 prom. neblaivumą, gal po kokių 15-20 min. alkoholio kiekio matuokliu jį patikrino antrą kartą ir jam buvo nustatytas 1,81 prom. neblaivumas. Tada pareigūnai jį pristatė į policijos komisariatą dokumentų pildymui, o jam priklausantį automobilį nuvežė į saugojimo aikštelę. Jis nuoširdžiai gailisi, kad vairavo automobilį neblaivus.
Byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. A. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 13 d. dirbo pamainoje su vyr. tyrėju S. V. ir tyrėja M. B., tarnybiniu automobiliu VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šaukiniu V4075. Jiems patruliuojant Širvintų r., (duomenys neskelbtini), pamatė įtartinai manevruojantį automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdė patikrinimui. Jos kolega S. V. nuėjo patikrinti vairuotojo dokumentus. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir atėjo prie jų tarnybinio automobilio, tada pajautė, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad automobilį vairavo pats automobilio savininkas E. M.. Patikrinus jį alkoholio kiekio matuokliu jam pirmu pūtimu buvo nustatytas 2.00 prom. neblaivumas, pusvalandžio bėgyje vairuotoją patikrino antrą kartą alkoholio kiekio matuokliu ir antru pūtimu buvo jam nustatytas 1,81 prom. girtumas. E. M. iš kart prisipažino, kad alkoholį vartojo valandos bėgyje ir savo kaltę, kad vairavo neblaivus automobilį pripažino. Todėl jis buvo pristatytas į Širvintų RPK dokumentų pildymui, tiksliau ikiteisminio tyrimo pradėjimui, o jo automobilis nutraluotas į UAB „Dovydo transportas" saugojimo aikštelę. ( b.l. 28-30).
Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alkotest 6810 Nr. ARFM-0403, E. M. nustatyti 2,00 prom. ir 1,81 prom. neblaivumai. (b.l. 32).
Užpildytas neblaivumo nustatymo aktas, kuriame pažymėti E. M. neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. (b.l. 34)
2020-06-13 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis VW Passat, valst. Nr: (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini). Apgadinimų nenustatyta. Padarytos fotonuotraukos. (b.l. 13-20)
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad lengvojo automobilio VW Passat vidutinė kaina be PVM 942 eurai. (b.l. 23).
VĮ „Regitros“ registracijos liudijime nurodoma, kad automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. M.. (b.l. 24).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ straipsnio 7 dalyje, įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis kaltu prisipažino. Jo kaltę patvirtina ne tik teismo posėdžio metu duoti kaltinamojo parodymai, tačiau ir pareigūnės K. A. parodymai, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, alkotesterio kvitai ir kita bylos medžiaga. Teismas sprendžia, kad E. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti, pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kadangi ji vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas G. M. prašymas, perduoti jos atsakomybei kaltinamąjį pagal laidavimą su užstatu. Ji paaiškino, kad brolis alkoholiu nepiktnaudžiauja. Anksčiau neblaivus nėra vairavęs, visada elgėsi atsakingai. Brolis gailisi dėl savo poelgio. Ji mano, kad galės daryti jam teigiamą įtaką, nes jie labai artimai bendrauja, jis visada jos klauso, o ji jam yra autoritetas. Ji sutinka sumokėti užstatą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl E. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Byloje nustatyta, kad E. M. anksčiau neteistas, taigi ji nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje rasta daugiau nei 1,50 promilės alkoholio, nevengė atsakomybės ir pripažino faktines bylos aplinkybes, dėl savo poelgio nuoširdžiai gailėjosi. Nusikalstama veika žala padaryta nebuvo (BK 40 straipsnio 2 dalies 2-3 punktai).
Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertimu, E. M. šią sąlygą atitinka, nes jis neteista, administracine tvarka nebaustas vieną kartą už smulkų KET pažeidimą, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 38-39), dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Teismo posėdyje E. M. nuoširdžiai gailėjosi, teigė, kad įvertino savo netinkamą elgesį. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo teiginiais, juo labiau, kad apie jo nuoširdumą leidžia spręsti ir jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Nagrinėjamu atveju E. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės prašo jo sesuo G. M.. Ji yra įsitikinusi, kad galės daryti jam teigiamą poveikį, kadangi kaltinamasis jos klauso, gerbia jos nuomonę, jie kartu gyvena, kartu sprendžia svarbius gyvenimo klausimus. Ji neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotoja G. M. yra verta teismo pasitikėjimo. Laiduotojos asmenybė yra teigiama, ji kritiškai vertina E. M. įvykdytą nusikalstamą veiką, į laiduotojos pareigas žiūri atsakingai ir ji galės daryti E. M. teigiamą įtaką, nes palaiko glaudžius tarpusavio ryšius (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Nagrinėjamu atveju nustačius visas BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytas sąlygas, E. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Iš paminėto spręstina, kad dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Teisės teorijoje teigiama, kad paprastai užstatas turėtų būti skiriamas atsižvelgus į laiduotoją ir nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančias savybes.
Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu. Pirmiausia pažymėtina, tai, kad nors kaltinamasis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavimas kelių transporto priemonių esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra potencialiai pavojingas, nes kelia realią grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Juo labiau, kad kaltinamasis būdamas neblaivus sėdo vairuoti be jokios svarbios priežasties, o tik norėdamas grįžti namo. Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 500 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiam kaltinamajam spręsti savo problemas, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės ir sesers bei laiduotojos pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojai dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Nagrinėjamos bylos atveju, teismas sprendžia, vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, kad asmuo padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą, taip pat, jog galima būtų vertinti, kad laiduotoja, išties daro jam teigiamą įtaką, skatina laikytis įstatymuose numatytų reikalavimų ir nepažeisti draudimų bei ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Atsižvelgiant į tai, kad E. M. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, todėl jam nustatytinas minėtos baudžiamosios priemonės taikymo terminas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Teismo posėdyje prokuroras prašė teismo, kad transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis būtų pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone ir konfiskuota.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti, bei kitais BK 72 straipsnio 4 dalyje, numatytais pagrindais.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo taikymo kaltinamajam E. M. nustatyta, kad jis būdamas neblaivus vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaip jau buvo minėta, kaltinamajam nustatytas 1,81 promilių girtumo laipsnis. Taigi jis tikrai suprato, jog yra neblaivus ir sąmoningai sėdo už vairo. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis sėdo už vairo be svarbių priežasčių, o tik norėdamas grįžti į namus. Tokiais savo veiksmais jis sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Spręsdamas šioje byloje automobilio konfiskavimo klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam. Tai patvirtina transporto priemonės registracijos liudijimas. Įvertinus visas aplinkybes, teismas pritaria valstybinį kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro pozicijai, kad kaltinamojo automobilis šioje byloje privalo būti konfiskuotas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis išdėstytu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais,
nusprendžia:
E. M., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos G. M. atsakomybei su 500 Eur užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti laiduotojai G. M., kad 500 eurų užstatą ji turi įnešti per 20 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus regiono apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke. Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jei asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuoti E. M. priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti E. M. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo 2020 m. birželio 13 d.
E. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vykdančiai institucijai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
E. M. taikytą kardomąją priemonę - dokumento paėmimą - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.