Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-03-15 · Byla Nr. 2T-20-943/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-15
Bylos Nr.
2T-20-943/2021
Teisminio proceso Nr.
2-60-3-00102-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidija Tamošiūnienė
Skolininkas
uždarosios akcinės bendrovės „Valeriza“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2T-20-943/2021Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00102-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 3.6.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 15 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos atviros akcinės bendrovės „Lydachleboprodukt“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities ekonominio teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 37-3/2019 dėl skolos delspinigių ir baudos priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Valeriza“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Baltarusijos Respublikos Gardino srities ekonominis teismas 2020 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 37-3/2019, ir jos pagrindu 2020 m. vasario 10 d. išduotais teismo įsakymais, nuspręsta išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Valeriza“ pareiškėjos atviros akcinės bendrovės (toliau - AAB) „Lydachleboprodukt“ naudai 2 011 500 Rusijos rublių išankstinio mokėjimo sumą, 30 574,80 Rusijos rublių delspinigių, 402 300 Rusijos rublių baudos, iš viso 2 444 374,80 Rusijos rublių taip pat 2 893,34 Baltarusijos rublių valstybinės rinkliavos išlaidų.

Pareiškėja AAB „Lydachleboprodukt“, tarpininkaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Baltarusijos Respublikos Gardino srities ekonominio teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 37-3/2019 dėl skolos delspinigių ir baudos priteisimo iš skolininkės UAB „Valeriza“.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi buvo išspręstas pareiškėjos prašymo priėmimo klausimas ir nustatytas terminas suinteresuotam asmeniui atsiliepimui pateikti. Teismo pranešimas kartu su minėta nutartimi išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu įmonės adresu – Klaipėda, Debreceno g. 20-74. AB „Lietuvos paštas“ internetinio tinklalapio duomenimis (https://post.lt/siuntu-sekimas?parcels=EB902396938LT), siunta buvo 2021 m. sausio 25 d. įteikta gavėjui, tačiau bylos nagrinėjimo dieną, t. y. 2021 m. vasario 12 d., teisme nebuvo gautas pašto siuntos įteikimo pranešimas, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o suinteresuotam asmeniui UAB „Valeriza“ skirti procesiniai dokumentai pakartotinai išsiųsti įmonės registruotos buveinės adresu – Klaipėda, Debreceno g. 20-74, bei įmonės vadovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Dokumentai suinteresuotam asmeniui nebuvo įteikti, jam jų neatsiėmus iš pašto skyriaus (https://post.lt/siuntu-sekimas?parcels=EB902396938LT; https://post.lt/siuntu-sekimas?parcels=EB902396938LT).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 12 d. nutartis suinteresuotam asmeniui laikoma įteikta 2021 m. vasario 26 d., tačiau teismo nustatytu terminu UAB „Valeriza“ atsiliepimo į prašymą nepateikė, todėl pareiškėjos AAB „Lydachleboprodukt“ prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities ekonominio teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 37-3/2019, išnagrinėtas remiantis bylos medžiaga.

Prašymas netenkinamas

Užsienio valstybių teismų sprendimai Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautinių sutarčių nuostatas. Sudarydamos tarptautines sutartis, valstybės savanoriškai apriboja savo suverenitetą, prisiima viena kitos atžvilgiu tam tikrus įsipareigojimus ir išreiškia pasitikėjimą viena kitos viešąja tvarka ir institucijomis, šis principinis aspektas turi būti įvertinamas aiškinant ir taikant tarptautinių sutarčių nuostatas, be to, tarptautinių sutarčių nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos jų visumos kontekste, atsižvelgiant į tikslus, kurių siekė valstybės, sudarydamos sutartį.

Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 810 straipsnio 4 dalis). Tarptautinių sutarčių pagrindu užsienio teismų sprendimai pripažįstami pagal šiose sutartyse nustatytas sąlygas (CPK 810 straipsnio 5 dalis), šiomis sąlygomis valstybės iš esmės susitaria dėl kontrolės, kurią valstybių teisminės institucijos vykdo viena kitos atžvilgiu, ribų; jų tikslas – pamatinių pripažįstančios valstybės vidaus tvarkos nuostatų apsauga. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2002, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Prašymą dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi diskrecijos tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo diskrecijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti.

Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos 1992 m. spalio 20 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Tarptautinė sutartis) 52 straipsnyje įtvirtintas susitariančiųjų šalių teisingumo įstaigų sprendimų civilinėse ir šeimos bylose, nuosprendžių dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo abipusio pripažinimo principas, o Tarptautinės sutarties 55 straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Prie minėto prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtintus vertimus.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė: 1) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities ekonominio teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 37-3/2019 ir jos vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 9-11, 12-16), 2) Baltarusijos Respublikos Gardino srities ekonominio teismo 2020 m. vasario 10 d. teismo įsakymus ir jų vertimus (b. l. 17–18, 19-20), 3) pažymą, kad prašoma pripažinti ir vykdyti 2020 m. sausio 17 d. nutartis nėra apskųstas ir įsiteisėjo 2020 m. vasario 10 d., ir šios pažymos vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 21, 22); 4) pažymą apie tai, kad 2020 m. sausio 17 d. nutartis nebuvo vykdoma Baltarusijos Respublikoje ir jos vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 23, 24), 5) Baltarusijos Respublikos Gardino srities ekonominio teismo pažymą, patvirtinančią, kad suinteresuotas asmuo UAB ,,Valeriza“ buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b. l. 25, 26) bei dokumentų įteikimo patvirtinimo formą (b. l. 27).

Bylą nagrinėjantis teismas įvertinęs, kad pareiškėjos pateiktas prašymas su priedais formaliai atitinka Tarptautinės sutarties bei CPK nuostatas, kurių pagrindu gali būti inicijuojama procedūra dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pagal Tarptautinę sutartį, prašymą priėmė nagrinėti, tačiau nustatęs, kad remiantis kartu su prašymu pateiktais dokumentais, negalima vienareikšmiškai spręsti apie tai, kad suinteresuotam asmeniui UAB „Valeriza“ buvo tinkamai ir laiku pranešta apie teisminį procesą Baltarusijos Respublikos Gardino srities ekonominiame teisme, teismas, nustatė terminą pareiškėjai pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad UAB „Valeriza“, nedalyvavusiai procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą.

Teismo nustatytu terminu pareiškėja pateikė paaiškinimus, kad iš Klaipėdos apylinkės teismo parengto dokumento (dokumentų įteikimo patvirtinimo forma (b. l. 27), darytina išvada, kad atsakovė UAB „Valeriza“ iškviesta į posėdį, dokumentams įteiki, į teismą neatvyko, šaukimo nebuvo įmanoma pristatyti ir atsakovės direktoriui. Pareiškėjos teigimu, atsakovei neatvykus į teismo posėdį ir neatsiėmus jai išsiųstų procesinių dokumentų, remiantis Baltarusijos Respublikos ekonominio proceso 142 straipsnio nuostatomis laikoma, kad atsakovė buvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą Baltarusijos Respublikos Gardino srities ekonominiame teisme.

Teismo vertinimu, pareiškėjos papildomi paaiškinimai nėra pakankami tam, kad būtų pagrįsta, jog suinteresuotas asmuo buvo tinkamai nors kartą informuotas apie bylos nagrinėjimą, ir tai sudaro pagrindą prašymo netenkinti remiantis Tarptautinės sutarties 59 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad teisinė pagalba neteikiama, jeigu padavęs prašymą asmuo arba atsakovas nedalyvavo procese dėl to, kad jiems arba jų įgaliotiniams (atstovams) nebuvo laiku ir nustatyta forma įteiktas šaukimas į teismą, arba dėl to, kad šaukimas buvo įvykdytas tik viešai paskelbiant arba būdu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų.

Vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama teismų praktika bylose dėl užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti laikoma, kad atliekant asmens informavimo apie teismo procesą, bylos iškėlimo ar jiems lygiaverčių procesinių dokumentų įteikimo šiam asmeniui tinkamumo vertinimą, turi būti nustatoma, ar konkrečiu atveju buvo pasiekta minėto proceso teisės instituto paskirtis – užtikrintas realus asmens žinojimas apie užsienio valstybėje inicijuotą teismo procesą, ar informavimo ir procesinių dokumentų įteikimo būdas ir laikas neužkirto šiam asmeniui kelio veiksmingai naudotis atitinkamos valstybės procesiniuose teisės aktuose įtvirtintomis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-20/2012 ir kt.). Jeigu minėtas tikslas pasiekiamas – asmuo laiku ir tokiu būdu, kuris jam leidžia suprasti teismo procesą inicijavusio asmens reikalavimo esmę, informuojamas apie procesą – laikoma, jog jis turi realią galimybę šiame procese dalyvauti ir jame gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009 ir kt.). Dokumentai asmeniui gali būti įteikiami nebūtinai laikantis visų egzistuojančių formalių taisyklių, tačiau jie turi būti įteikiami prieš tiek laiko ir tokiu būdu, kad atsakovas galėtų veiksmingai pasirūpinti savo teisių gynimu teisme. Tokio aiškinimo tikslas yra atimti iš šalies galimybę piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis tokiu būdu, kad ji neįsitraukia į ginčo nagrinėjimą teisme, motyvuodamas tuo, jog jo informavimas apie proceso pradžią turėjo formalių procesinių trūkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio mėn. 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-13/2009, 2013 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2T-57/2013).

Šiuo atveju iš pareiškėjos pateikto prašomo pripažinti ir leisti vykdyti užsienio teismo sprendimo matyti, kad byla buvo nagrinėjam atsakovei UAB „Valeriza“ nedalyvaujant. Remiantis užsienio teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis ir papildomai pateiktais pareiškėjos paaiškinimais spręstina, kad teismas laikė, jog procesiniai dokumentai atsakovei įteikti pagal Baltarusijos Respublikos ekonominio proceso kodekso 142 straipsnyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo fikciją (vadinamasis pakaitinis įteikimas), pagal kurią įteikimas laikomas tinkamu, jeigu šalis neatsiėmė teismo siųsto dokumento, nors šaliai buvo sudarytos galimybės tai padaryti.

Dvišalėje tarptautinėje sutartyje yra reglamentuoti procesinių dokumentų įteikimo būdai iš vienos susitariančiosios valstybės į kitą, tačiau nėra reglamentuoti klausimai dėl procesinių dokumentų įteikimo tais atvejais, kai jie yra įteikiami atitinkamos susitariančiosios valstybės viduje. Todėl tais atvejais, kai procesiniai dokumentai įteikiami susitariančiosios valstybės viduje, Dvišalės tarptautinės sutarties 55 straipsnio 2 punkte, 59 straipsnio 2 punkte minimas asmens informavimas apie teismo procesą šaukimu turi būti suprantamas kaip informavimas, vykdomas pagal valstybės, dėl kurios teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti kreipiamasi, vidaus teisę, o nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo apie pradėtą prieš jį bylą turėjo būti informuojamas (šaukimas jam įteikiamas ar kitaip informuojama) pagal Baltarusijos Respublikos vidaus teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020).

Teismas, nekvestionuodamas užsienio teismo proceso teisėtumo, pažymi, kad tai, jog užsienio teismas procesinių dokumentų įteikimo fikciją laikė pakankama proceso eigai ir sprendimui priimti, nereiškia, kad toks asmens informavimas apie pradėtą procesą yra pakankamas remiantis Tarptautinės sutarties ir CPK nuostatomis užsienio teismo sprendimą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Sprendžiant, ar asmuo buvo tinkamai informuotas apie prieš jį pradėtą procesą civilinėje byloje pagal prašančiosios šalies teisę, būtina atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirma, turi būti patikrinama, ar toks informavimas atitinka Lietuvos Respublikos pagrindinius įstatymų principus (Dvišalės tarptautinės sutarties 19 straipsnis). Antra, Lietuvos Respublika yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) dalyvė, todėl Lietuvos Respublikos teismai, spręsdami dėl kitoje valstybėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti, turi ne tik vadovautis Dvišale tarptautine sutartimi, bet ir privalo įvertinti, ar toks įteikimas atitinka Konvencijos 6 straipsnio nuostatas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, aiškinant šią nuostatą, neatsižvelgiant į tai, ar prašymą pateikusi šalis yra Konvencijos dalyvė. Tokia kontrolė turi būti taikoma, nes Konvencija yra sudėtinė Lietuvos Respublikos teisės dalis, todėl Konvencijos nuostatų pažeidimas turi būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos pagrindinių įstatymų principų neatitikimas ir tai atitinka Dvišalės tarptautinės sutarties 19 straipsnyje įtvirtintą teisinės pagalbos neteikimo pagrindą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-611/2020).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32).

EŽTT praktikoje pažymima, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (žr., pvz., 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).

EŽTT nurodė, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. cituotų sprendimų bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 80; Aždajić prieš Slovėniją, par. 53). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. cituotų sprendimų bylose Gyuleva prieš Bulgariją, par. 42; Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, par. 87, 106; Aždajić prieš Slovėniją, par. 58).

Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT formuojamą praktiką, bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei pareiškėjos 2021 m. sausio 6 d. paaiškinimus, sprendžia, kad suinteresuotas asmuo UAB „Valeriza“ nebuvo tinkamai informuotas apie pareiškėjos inicijuotą teisminį procesą Baltarusijos Respublikos Gardino srities ekonominiame teisme ir šios jos teisės neužtikrinimas sudaro pagrindą Lietuvos apeliaciniam teismui atsisakyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities ekonominio teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 37-3/2019 dėl skolos delspinigių ir baudos priteisimo iš skolininkės UAB „Valeriza“ Tarptautinės sutarties 59 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis pareiškėjos prašymas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities ekonominio teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 37-3/2019, netenkinamas Tarptautinės sutarties 59 straipsnio 2 punkto pagrindu.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 293 straipsnio 1 punktu, 809–812 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti atviros akcinės bendrovės „Lydachleboprodukt“ prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Baltarusijos Respublikos Gardino srities ekonominio teismo 2020 m. sausio 17 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 37-3/2019 dėl skolos delspinigių ir baudos priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Valeriza“, juridinio asmens kodas 301696535.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos A. T..

Teisėja Egidija Tamošiūnienė