Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. O. ieškinį atsakovui L. J. dėl piniginių lėšų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas bylos nagrinėjimo metu taip pat pateikė prašymą skirti ieškovui ir jo atstovui po 1 000,00 Eur dydžio baudą už nesąžiningą elgesį bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (e. b. l. 95-97). Ieškovas pateiktu atsiliepimu į prašymą dėl baudos skyrimo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (e. b. l. 109-111).

Ieškovas T. O. ir atsakovas L. J. teismo posėdyje nedalyvavo, šalys yra atstovaujamos advokatų, šalių dalyvavimas teismo posėdžiuose nebuvo pripažintas būtinu, todėl teismas vadovaujantis CPK 246 straipsniu nagrinėja bylą ieškovui T. O. ir atsakovui L. J. nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Byla dalyje dėl 1 052,17 Eur priteisimo nutrauktina. Ieškinys tenkintinas. Atsakovo prašymas dėl baudos skyrimo paliktinas nenagrinėtas.

Ieškovas 2016-04-26 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsisakė nuo 1 052,17 Eur sumos pradinio ieškinio reikalavimo, patvirtino, jog atsisakymo pasekmės jam yra žinomos (e. b. l. 189-192), o sumažinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas prašo grąžinti žyminio mokesčio permoką, t. y. 24,00 Eur (e. b. l. 164-167).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 140 straipsnio 1 dalimi bei 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinė byla nutraukiama, jei ieškovas bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje atsisako atsakovui pareikšto ieškinio ir teismas tokį atsisakymą priima. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju dalies ieškinio (1 052,17 Eur sumos) atsisakymas ir bylos nutraukimas šioje dalyje neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajai tvarkai (CPK 42 straipsnio 2 dalis), ieškovui yra žinomos bylos nutraukimo procesinės pasekmės, teismas priima ieškovo atsisakymą nuo 1 052,17 Eur ieškinio dalies ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukia.

Pažymėtina, jog ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų, jam mokėtina žyminio mokesčio suma sumažėjo 24,00 Eur, tačiau remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio (jo dalies) šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos, todėl ieškovui grąžinama 18,00 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio (24,00 Eur x 75 %).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad T. O., L. J. ir A. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 127,13 kv. m ploto gyvenamasis namas ir kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini): ieškovui priklauso 14413/38139 gyvenamojo namo ir kiemo statinių, atsakovui – 1/3 gyvenamojo namo ir kiemo statinių, o A. D. 3671/12713 gyvenamojo namo ir kiemo statinių; gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), yra prijungtas prie komunalinio vandentiekio ir komunalinio nuotekų šalinimo (e. b. l. 9-10), tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad faktiškai geriamas vanduo per komunalinį vandentiekį nėra tiekiamas jau ilgą laiką dėl 2008-12-31 d. įvykusios vandentiekio avarijos, kuomet vandens tiekimas į gyvenamąjį namą nutrūko. Dėl šios faktinės aplinkybės tarp šalių ginčo nėra.

Iš ieškovo paaiškinimų, kurių atsakovas CPK nustatyta tvarka taip pat neginčijo, nustatyta, kad atstatyti geriamojo vandens tiekimo į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nepavyko, nes žemės sklypo, kuriame esančioje vandentiekio atšakoje įvyko avarija, savininkas nesutiko, kad jo sklype būtų atliekami kasimo ir atšakos remonto darbai. Todėl ieškovas, 2010-01-19 d. gavęs technines sąlygas iš UAB „Vilniaus vandenys“ Nr. 10/48, ėmėsi veiksmų įvesti naują vandentiekio įvadą ir nuotekų išvadą gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad spręsdamas naujo vandentiekio įvado ir nuotekų išvado gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), įrengimo klausimą ieškovas derino veiksmus su atsakovu, tačiau atsakovas bendradarbiauti nesutiko, nurodydamas, kad jam nėra tinkama vandens įvado paklojimo vieta, jis neturi pajamų tokioms išlaidoms padengti. Todėl ieškovas savo teises gynė teismine tvarka: ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu įpareigoti atsakovą duoti sutikimą projektavimo sąlygų sąvadui geriamojo vandens įvadui ir nutekamųjų vandenų nuleidimui prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), gauti, tačiau civilinė byla Nr. 2-17913-129/2010 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-05 d. nutartimi buvo nutraukta ieškovui atsisakius ieškinio, nes tokį sutikimą atsakovas išdavė 2010-08-25 d. (e. b. l. 11), vėliau ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti ieškovo teisę gauti leidimą vandentiekio ir buitinės nuotekynės statybai pagal Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų Pušyno kelias 10, Vilniuje, statybos techninį projektą be atsakovo sutikimo, kur civilinėje byloje Nr. 2-6266-294/2013 2013-09-19 d. sprendimu už akių Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė ieškinį tenkinti pilnai (e. b. l. 15-19), dar vėliau ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti ½ dalį jo patirtų projektavimo darbų ir leidimo išdavimo išlaidų - 2 025,00 Lt, kur civilinėje byloje Nr. 2-1289-43/2014 2014-05-15 d. priimtu sprendimu už akių Vilniaus miesto apylinkės teismas taip pat nutarė ieškovo ieškinį tenkinti (e. b. l. 12-14).

Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovas, 2013-12-18 d. gavęs rašytinį pritarimą statinio – vandentiekio ir buitinės nuotekynės gyvenamajam namui Pušyno kelias 10, Vilniuje, statybos projektui Nr. RPP-01-131218-01043 (e. b. l. 29) bei techninį projektą (e. b. l. 31-67), ėmėsi ieškoti asmenų, galinčių šiuos darbus atlikti. 2013-12-27 d. pasiūlymą atlikti šiuos darbus už 84 700,00 Lt sumą ieškovui pateikė UAB „Caterva“ (e. b. l. 21-22). 2014-01-09 d. raštu ieškovas paprašė atsakovo išreikšti nuomonę dėl pateikto pasiūlymo arba pateikti alternatyvų (e. b. l. 20). Kadangi atsakovas į prašymą neatsakė, ieškovas ėmėsi ieškoti pigesnio varianto bei paprašė UAB „Caterva“ darbus išskaidyti etapais. 2014-09-22 d. ieškovas gavo UAB „Caterva“ pasiūlymą, pagal kurį pirmojo etapo vandentiekio darbų įrengimo kaina – 61 760,00 Lt, o antrojo etapo – 22 940,00 Lt (e. b. l. 23), ir UAB „Callida“ pasiūlymą, pagal kurį pirmojo etapo darbų kaina 61 500,00 Lt, o antrojo etapo – 21 800,00 Lt (e. b. l. 24). 2014-11-12 d. su UAB „Callida“ ieškovas sudarė rangos sutartį Nr. 2014/11/12 dėl pirmojo etapo vandentiekio įrengimo darbų atlikimo pagal patvirtintą projektą (e. b. l. 25-28). UAB „Callida“ atliko pirmojo etapo vandentiekio įrengimo darbus bei pateikė ieškovui apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 00075 17 811,63 Eur sumai (e. b. l. 68-69). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas 17 811,63 Eur sumą UAB „Callida“ apmokėjo 2015-09-02 mokėjimo nurodymais (e. b. l. 70-73). 2015-09-14 d. raštu ieškovas paprašė ½ šios sumos – 8 905,82 Eur, padengti atsakovą (e. b. l. 74-75), tačiau jokio atsakymo ieškovas nesulaukė.

Ieškovas, tęsdamas darbus, 2015-10-28 d. su UAB „Callida” sudarė Rangos sutarti? Nr. 2015/10/28 de?l 2-ojo etapo vandentiekio ir nuoteku? s?alinimo tinklu? i?rengimo darbu? atlikimo (e. b. l. 76-79), o „Callida” 2015-10-28 d. is?ras?e? ieškovui išankstinę sa?skaita? apmoke?jimui GD Nr. 00019, 6 313,00 Eur sumai (e. b. l. 80), todėl ieškovas reikalauja apmokėti atsakovą 1/3 išlaidų dalį, kuri sudaro 2 104,33 Eur.

Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo argumentus, kad pastarasis nesinaudoja patalpomis, kuriose yra vandentiekis, pateikė Vilniaus apygardos teismo 2008-03-06 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A48-16/2008 bei 2013-03-27 d. nutartį Nr. 2A-681-640/2013 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), taip pat Nekilnojamojo daikto, adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą (e. b. l. 171-188).

Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovas turi atlyginti 1/3 ieškovo patirtų antrojo etapo vandentiekio įrengimo gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), išlaidų. Ieškovas nurodė, kad tokia pareiga atsakovui kyla kaip gyvenamojo namo bendraturčiui, turinčiam pareigą apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti. Atsakovas su tuo nesutiko, nurodydamas, kad jis nėra davęs sutikimo tokioms išlaidoms patirti, jos nėra susijusios su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimais, be to, ieškovas išlaidų faktiškai dar nėra patyręs.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75, 4.76 straipsnių nuostatas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, sutiktina su ieškovu, kad visiems bendraturčiams tenka ta pati pareiga bendrą daiktą išlaikyti ir išsaugoti bei padengti su tuo susijusias išlaidas. Pagal CK 4.76 straipsnį, jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti daiktą, tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.

Byloje nustatyta, kad ieškovui, atsakovui ir A. D. priklausantis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), šiai dienai nėra prijungtas prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, nes dėl 2008-12-31 d. įvykusios avarijos vandens tiekimas į namą buvo nutrauktas. Gyvenamasis namas yra gyvenimui pritaikytas pastatas, kuriam esminius reikalavimus nustato teisės aktai. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtintą statybos techninį reglamentą STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ gyvenamasis pastatas turi būti aprūpintas geriamuoju vandeniu, išspręstas jo nuotekų klausimas (131, 137.1, 256.1 punktai). Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutinka su atsakovo teiginiu, kad ieškovo iniciatyva atlikti vandentiekio įrengimo darbai nėra susiję su privalomaisiais statinio naudojimo ir jo priežiūros reikalavimais, kad juos atlikdamas ieškovas veikė tik savo noru ir rizika, o ne vykdė jam kaip ir atsakovui tenkančią neginčijamą pareigą užtikrinti, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), visą jo naudojimo laikotarpį atitiktų jam teisės aktų keliamus privalomuosius reikalavimus. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimas“ numato, kad privalomųjų reikalavimą visumą sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, taip pat reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti ir prižiūrėti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registre (5, 5.1, 5.2, 5.2.1 punktai). Nesant galimybės gyvenamajam namui tiekti geriamojo vandens ir šalinti iš jo nuotekas, jis negali būti laikomas atitinkančiu Nekilnojamajame turto registre nurodomą gyvenamąją paskirtį.

Visų gyvenamojo namo Pušyno kelias 10, Vilniuje, bendraturčių įstatyminės pareigos prisidėti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų įrengimo išlaidų nešalina ir tai, kad ieškovo kaip statytojo šiandien tiesiamas vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas yra ne pačiame gyvenamajame name Pušyno kelias 10, Vilniuje (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties patalpų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktas). Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ numato, kad papildomos inžinerinės sistemos, skirtos pastato ar buto gyventojams, gali būti projektuojamos ne tik gyvenamajame pastate, bet ir jo sklype (5.4 punktas). Todėl gyvenamojo namo Pušyno kelias 10, Vilniuje, privalomiesiems reikalavimams užtikrinti vieno iš namo bendraturčių pastatytas atskiras naujas statinys – vandentiekio įvadas ir nuotekų išvadas, tampa gyvenamojo namo priklausiniu (CK 4.19 straipsnis), o kartu sukuria pareigą kitiems bendraturčiams, neprisidėjusiems prie jo statybos, įstatymo nustatytomis dalimis atlyginti jį stačiusiam turėtas išlaidas kaip išlaidas gyvenamajam namui išsaugoti (CK 4.75 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad vandentiekis ir nuotekos į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), yra įrenginėjamos tik ieškovo pastangomis ir lėšomis. Atsakovas prie to nei darbu, nei lėšomis neprisideda, į ieškovo paklausimus, siūlymus nereaguoja, nebendradarbiauja, savo pasiūlymų neteikia, dėl ko ieškovas ne kartą buvo priverstas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, įgyvendinti gindamas pažeistą bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo tvarką teismine tvarka. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip ir jam tenkančios pareigos išlaikyti ir prižiūrėti bendrąją dalinę nuosavybę – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), nevykdymas, dėl ko ieškovas turi teisę reikalauti jo turėtų išlaidų atlyginimo (CK 4.75 straipsnis, 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovo pozicija, jog išsaugoti gyvenamąjį namą Pušyno kelias 10, Vilniuje (užtikrinti vandens į jį įvedimą), jam yra nepakeliama finansinė našta, nešalina jo pareigos prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo ir neatleidžia jo nuo šios pareigos vykdymo.

Pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas neapima ieškovo atliekamų statybos darbų teisėtumo klausimo (jų atlikimas be atsakovo sutikimo), nes šis klausimas yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-6266-294/2013. Ieškovas turi jam išduotą statybą leidžiantį dokumentą (e. b. l. 29), todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, jog ieškovo atlikti darbai yra neteisėti ir atsakovas neprivalo padengti tokių ieškovo išlaidų.

Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus, jog ieškovas neturi teisės prašyti atsakovo atlyginti išlaidų pagal išankstinio mokėjimo sąskaitą. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, jog teismas gali atidėti būsimos žalos įvertinimą arba įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Šiais atvejais kaip žalos atlyginimą teismas gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jo finansinė padėtis yra bloga, jis neturi tam pinigų. Šiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. UAB „Druskininkų vandentiekis“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-13/2012). Taigi kasacinės instancijos teismas, formuodamas praktiką tokios kategorijos bylose, nurodo, kad asmuo, kuris siekia, kad jam būtų atlyginti būsimi nuostoliai, be kitų sąlygų turi įrodyti žalos šalinimo padarinių būtinumą. Nagrinėjamu atveju teismui konstatavus, jog nesant galimybės gyvenamajam namui tiekti geriamojo vandens ir šalinti iš jo nuotekas, jis negali būti laikomas atitinkančiu Nekilnojamajame turto registre nurodomą gyvenamąją paskirtį, darytina išvada, jog siekiant užtikrinti geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą iš gyvenamojo namo, adresu Pušyno kelias 10, Vilnius, yra būtina pabaigti vandentiekio įrengimo gyvenamajam namui Pušyno kelias 10, Vilniuje, darbus, kurių išlaidoms ieškovas lėšų iškart sumokėti neturi. Teismo vertinimu, byloje pateikta rangos sutarties pagrindu UAB „Callida” 2015-10-28 d. is?ras?yta išankstinė sa?skaita apmoke?jimui GD Nr. 00019, 6 313,00 Eur sumai (e. b. l. 80) pagrindžia būsimus ieškovo nuostolius, ir ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti dalį šių išlaidų iš atsakovo.

Atsakovo argumentai, jog jis naudojasi namo dalimi, kurioje nėra nei vandentiekio, nei nuotėkų šalinimo vamzdyno, nei sanitarinių mazgų, todėl neturi pareigos dengti išlaidų vandentiekio įrengimui, taip pat atmestini. Teismo vertinimu, aplinkybės, kokiomis konkrečiai patalpomis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), naudojasi bendraturčiai, nėra reikšmingos sprendžiant, kokia dalimi atsakovas turi prisidėti prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), išlaikymo. Atsakovo atsakomybę riboja CK 4.76 straipsnis, numatantis, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti. Atsakovo dalis gyvenamajame name Pušyno kelias 10, Vilniuje, yra lygi 1/3 (e. b. l. 9-10), atsakovas kitų įrodymų dėl galimos vandentiekio įrengimo kainos neteikė (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 1/3, t. y. 2 104,33 Eur, ieškovo patirtų antrojo etapo vandentiekio įrengimo gyvenamajam namui Pušyno kelias 10, Vilniuje, išlaidų (CK 4.75 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas neįvykdė savo prievolių ieškovui, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 104,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 47,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (e. b. l. 6) ir 650,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (e. b. l. 7-8). Pagal 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo nurodyti patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydžiai neviršija rekomendacijose numatytų, tačiau teismas įvertindamas paminėtose rekomendacijose nurodytus kriterijus nustatant priteistiną užmokestį už teisinę pagalbą – byla nėra labai didelės apimties ar sudėtingumo, joje nesprendžiami nauji teisiniai klausimai, reikalaujantys specialių žinių, be to, ieškovo atstovas atstovavo ieškovą kitoje panašioje civilinėje byloje Nr. e2-2356-819/2016 - mano, kad yra pagrindas ieškovo prašomą priteisti 650,00 Eur sumą už suteiktas teisines paslaugas sumažinti iki 300,00 Eur, kuri yra pagrįsta ir protinga. Dėl nurodytų motyvų ir patenkinus ieškinį, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo iš viso priteistina 347,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,48 Eur), nepriteistinos, nes neviršija 3,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Įvertinus tai, kad atsakovo atstovas 2016-05-30 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog nebepalaiko savo prašymo dėl baudos skyrimo, atsakovo prašymas skirti ieškovui ir jo atstovui po 1 000,00 Eur dydžio baudą už nesąžiningą elgesį bei piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paliktinas nenagrinėtu (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

priimti ieškovo T. O., a. k. (duomenys neskelbtini), atsisakymą nuo 1 052,17 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt dviejų eurų 17 ct) dalies ieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-3973-541/2016 šioje dalyje nutraukti.

Išaiškinti ieškovui, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Grąžinti ieškovui T. O., a. k. (duomenys neskelbtini), 18,00 Eur (aštuoniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2015-12-03 d. mokėjimo nurodymu AB Šiaulių banke, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia teismo nutartimi.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo L. J., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovo T. O., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 2 104,33 Eur (du tūkstančius vieną šimtą keturis eurus 33 ct) išlaidų atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 2 104,33 Eur sumos nuo 2015-12-11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 347,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Palikti atsakovo L. J. 2016-03-07 d. prašymą dėl baudos skyrimo nenagrinėtą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.