- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-681-640/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-10984-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė, Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- T. O., A. D.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovams T. O. ir A. D. dėl nustatytos naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarkos pakeitimo ir atsakovo T. O. priešieškinį ieškovui L. J. dėl pažeistų teisių gynimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas, patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti įsiteisėjusiu 2008-03-06 Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatytą naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką, o būtent – L. J. paskirti naudotis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-1 (5,31 kv.m.), 1-5 (12,2 kv.m.) ir 1-6 (11,98 kv.m.), viso 29.49 kv.m., atsakovams T. O. ir A. D. paskirti naudotis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patalpomis, pažymėtomis indeksais 1-2 (13,69 kv.m.), 1-3 (10,24 kv.m.), 1-10 (4,18 kv.m.), 1-11 (11,81 kv.m.), 1-14 (1,8 kv.m.), 1-12 (12,62 kv.m.), 1-13 (12,69 kv.m.), viso 67,03 kv.m., patalpas, pažymėtas indeksais 1-4 (6,25 kv.m.), 1-7 (8,5 kv.m.), 1-8 (3,86 kv.m.), 1-9 (2,21 kv.m.), rūsio patalpą R-l (11,59 kvm), viso 32,41 kv.m., palikti visų savininkų bendram naudojimui; L. J. palikti naudotis žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0010-0378) dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ ir taškais 10, 4, 5, 12, 11, viso 95 kv.m., atsakovams T. O. ir A. D. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu ,,C“ ir taškais 5, 6, 7, 27, 16, 15, 14, 13, 11, 12 (183 kv.m.) bei taškais 1, 2, 25, 26 (40 kv.m.), viso 223 kv.m., žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu ,,A“ ir taškais 2, 3, 4, 10, 9, 25 (166 kv.m.) bei taškais 26, 25, 9, 24, 23, 22, 21, 20, 19, 18, 17, 16, 27, 8 (40 kv.m.), viso 206 kv.m., skirti naudoti savininkams bendrai. Nurodė, kad nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimą sąlygoja iš esmės pasikeitusi faktinė situacija, nes nenaudojant R-1 patalpoje įrengto šildymo katilo sprogo dalis radiatorių, esančių patalpose 1-7 ir 1-8 (atsakovas minėtomis patalpomis nesinaudojo ir čia negyveno), šildymo sistema nuo katilo pasiekia tik ieškovo patalpas, ieškovas dalį šildymo sistemos po avarijos atjungė, atsakovas šildosi pečiais, būtinumo naudotis bendra šildymo sistema nebeliko (b.l. 106-111, 140-150, 2 tomas).
Atsakovai pareikštu priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovą per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti (išmontuoti) savavališkai bendro naudojimo patalpoje 1-1 įrengtą krosnį, ją iškeliant iš bendro naudojimo patalpų ir patalpas atstatant į pradinę padėtį; įpareigoti L. J. per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), centrinio šildymo sistemą atstatyti į pradinę padėtį, t. y. atstatyti (suremontuoti) išardytą centrinio šildymo sistemos dalį (vamzdyną) patalpoje 1-1, ją prijungiant atgal prie centrinio šildymo sistemos, centrinio šildymo sistemos vamzdyno dalį, prijungtą prie neteisėtai pastatytos krosnies prijungti atgal prie centrinio šildymo sistemos ir atstatyti centrinio šildymo sistemos veikimą; jam neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, leisti T. O. nurodytus darbus atlikti savo lėšomis jas vėliau išieškant iš L. J.. Nurodė, kad ieškovas L. J. (atsakovas pagal priešieškinį) savavališkai išardė name buvusią šildymo sistemą, pritaikydamas ją faktiškai tik savo poreikių tenkinimui (b.l. 39-42, 140-150, 2 tomas).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-17 sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino. Nurodė, kad ieškovo siūlomas jau nustatytos naudojimosi bendru turtu tvarkos pakeitimo variantas nėra efektyvus, protingas ir racionalus. Jis atspindi ne visų ginčo šalių, o tik vieno ieškovo poreikius ir asmeninius interesus, o dėl to yra subjektyvus. Nurodė, kad jokiuose bylos dokumentuose patalpa 1-14 nefigūruoja ir nėra atžymėta, todėl savavališkai įtvirtindamas nesančios 1,8 kv.m. patalpos buvimą bei tokiu būdu jos sąskaita mėgindamas suformuoti atsakovams tenkančią nuosavybės ploto dalį, ieškovas elgiasi netinkamai ir nesąžiningai (LR CK 1.5 str.). Taip pat nurodė, kad ieškovas savo veiksmais nulėmė priežasčių nustatytai naudojimosi tvarkai pakeisti atsiradimą, t.y. dirbtinai suformavo prielaidas nustatytai tvarkai pakeisti. Nurodė, kad ieškovo siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos pakeitimas, teismo manymu, neišsprendžia esamų problemų ir dėl patekimo į bendram naudojimui jau priskirtą ir siūlomą taip palikti rūsio patalpą R-1. Tenkindamas priešieškinį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas sąmoningais veiksmais siekė sudaryti priežastis naudojimosi tvarkos pakeitimui, viena kurių yra šildymo sistemos gedimas. Todėl neatmetama galimybė, jog tokia sistemos pertvarka ieškovo jėgomis galėjo būti atliekama ir be objektyvios priežasties tam. Sistema aptarnavo bendrą namo šildymo sistemą, šiuo metu ji aptarnauja tik ieškovo patalpas ir faktiškai patalpą 1-1, kurios jis siekia. Kadangi ieškovas neneigia, jog sistemą atjungė pats, nėra duomenų, kad tokiems veiksmams atlikti buvo gautas atsakovų pritarimas ir sutikimas, nėra taip pat duomenų, kad namo šildymo sistema veikia ir atsakovų patalpose, todėl teismas mano, jog yra pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimus ir įpareigoti ieškovą grąžinti turtą į buvusią padėtį, t.y. įpareigoti jį sumontuoti jo paties išmontuotą šildymo sistemą taip, kaip prašo atsakovas. Nurodė, kad ieškovas posėdžio metu patvirtino, jog atstatyti sistemą didelio vargo nėra, tereikia nuvesti plastikinius vamzdžius ir perkelti krosnelę prie kitos sienos, tik tai nėra tikslinga, nes atsakovas šildosi pečiais (b.l. 83-84, 2 tomas). Tokie ieškovo teiginiai vertintini kritiškai, nes jis neturi teisės spręsti už kitus bendros nuosavybės dalyvius, kaip ir kuo šildyti patalpas (LR CK 4.82 str. 1 d., 4.83 str. 1 d., 4.98 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas L. J. apeliaciniu skundu (b.l. 161-163, 2 tomas) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, apelianto L. J. ieškinį patenkinti ir atsakovo T. O. priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nevertino 2010-06-28 d. atsakovo T. O. rašto, kuriame atsakovas pats pareiškė, jog apeliantas neturi teisės patekti į bendro naudojimosi rūsio patalpą R-l (kurioje yra įrengtas šildymo katilas), nes į ją galima patekti tik per atsakovui priskirtą žemės sklypo dalį. Nurodė, kad nuo 2008-05-26 d. neliko ir bendro naudojimo elektros įrenginių patalpoje 1-1, o bendro naudojimo patalpoje 1-1 esantis objektas - kanalizacijos pravala - techniniu požiūriu yra net nereikalinga. Taip pat nurodė, kad teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių apelianto siūloma tvarka būtų neteisėta, suvaržytų atsakovų teises, būtų laikoma neracionalia, neefektyvia, ar mažintų socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus. Taip pat nurodė, kad teismas neįvertino visų byloje esančių įrodymų - 2010-06-28 d. atsakovo T. O. rašto, kuriame atsakovas nurodė, jog šildymo sistema veikia tik apeliantui skirtoje patalpoje, jog atsakovas apskritai atsisakė kūrenti centrinį katilą; 2010-02- 02 d. susitarimo, kuriame šalys laisva valia pripažino, jog bendro naudojimosi patalpose 1-7 ir 1-8 yra susprogę radiatoriai, be to, byloje esanti patalpos 1-8 fotonuotrauka liudija, jog radiatorių čia iš viso nėra. Nurodo, kad nėra aišku, kaip galima įvykdyti pirmos instancijos teismo sprendimą - atstatyti cirkuliaciją šildymo sistemoje. Teismas nepaaiškino, kodėl būtent apeliantą laiko atsakingu už tai, jog neveikia centrinė šildymo sistema, ir kodėl būtent jį įpareigojo šią sistemą atstatyti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu (b.l. 168-171, 2 tomas) į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas teismo posėdžio metu pripažino faktą, kad pirkdamas ginčo žemės sklypo ir namo dalį buvo supažindintas su nustatyta naudojimosi tvarka ir žinojo ką perka, jį nustatyta tvarka tenkino. Nurodo, kad iš esmės ieškovas tais pačiais argumentais siekė palikti savo atskiram naudojimui patalpą 1-1, dėl kurios jau buvo pasisakyta teismo nutartyje, t. y. faktiškai ginčas vyko dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Nurodo, kad ieškovo pasiūlymai buvo ne pozityvaus, o negatyvaus pobūdžio, nes jis savo veiksmais siekė ne išvengti, o pagilinti socialinį konfliktą tarp bendraturčių, t.y. siekė naudos sau bendraturčių sąskaita: palikus kanalizacijos pravalą jo atskiram naudojimui nuotekų užsikimšimo atveju kiti bendraturčiai neturėtų galimybės pašalinti susidariusį kamštį; patalpoje 1-1 įrengti vandens apskaitos prietaisai; visą namą elektros energija aprūpinantis kabelis prijungtas prie komunikacinės dėžutės lauke ant namo sienos, iš kurios laidas nuvestas į bendro naudojimo patalpą 1-1 ir seno skaitiklio vietoje prijungtas prie visą namą maitinančių laidų; apeliantas, siekdamas pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką, į patalpų balansą įtraukė ir prašė palikti atsakovų atskiram naudojimui patalpą 1-14, kurios realiai nei pastato plotų eksplikacijoje, nei plane nėra, jos nebuvo ir priimant Vilniaus apygardos teismo 2008-03-06 nutartį c/b Nr. 2A48-16/2008 dėl naudojimosi tvarkos nustatymo; pagal teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką bendram naudojimui buvo paliktas 167,01 kv.m. sklypo plotas, tuo tarpu pagal ieškovo pasiūlymą šį plotą siekiama padidinti iki 206 kv.m. išimtinai atsakovų atskirai naudojamo ploto sąskaita, nes ieškovo atskirai naudojamas plotas sumažėtų tik 16 kv.cm. – nuo 95,16 kv.m. iki 95 kv.m.; žemės sklypo planas turi būti suderintas su žemėtvarkos skyriumi, tokio derinimo plane nėra, todėl nustatant ar keičiant naudojimosi tvarką juo vadovautis negalima. Taip pat nurodo, kad savo atsiliepime į priešieškinį ieškovas pats nurodė ir pripažino faktinę aplinkybę, kad radiatoriai patalpose 1-7 ir 1-8 užšalo ir jų sujungimo vietos, siekiant užtikrinti centrinio šildymo sistemos cirkuliaciją, buvo “užtrumpintos”, tokiu būdu neliko būtinumo įrodinėti šį faktą. Nurodo, kad 2010-01-27 patalpų kūrenimo grafikas bei 2010-02-02 Susitarimas dėl šildymo bendro naudojimo patalpų, kurie leidžia pagrįstai teigti, kad 2009-2010 metų šildymo sezono metu centrinio šildymo sistema veikė, radiatoriai patalpose 1-7 ir 1-8 sprogo būtent tuo metu, kuomet krosnį pagal grafiką turėjo kūrenti apeliantas, įvykus šiai avarijai vienas radiatorius buvo “užtrumpintas”, o kitas paliktas dalinai veikiantis. Nurodo, kad pats apeliantas yra policijos pareigūnams patvirtinęs centrinio šildymo sistemos išardymo faktą, tačiau įrodymų, kad tai padaryta atsakovams pritarus, nepateikė. Centrinio šildymo sistemos išardymo faktą patvirtina paties apelianto pateiktas antstolio A. B. 2011-03-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriame konstatuota faktinė aplinkybė, kad apeliantui atskiram naudojimui skirtose patalpose esantys radiatoriai vamzdžiais prijungti prie jo patalpoje 1-1 pastatytos krosnies.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Ginčas byloje yra kilęs dėl naudojimo šalims kaip bendraturčiams priklausančiu namu bei žemės sklypu tvarkos pakeitimo.
Byloje nustatyta, kad šalims bendros dalinės nuosavybės teise priklauso namas bei žemės sklypas, esantys Pušyno g. 10, Vilniuje. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu 2008-03-06 yra nustatyta naudojimosi gyvenamu namu bei žemės sklypu tvarka. Ieškovas ginčo namą bei sklypą įsigijo jau po minėto teismo sprendimo priėmimo. Apeliantui nustatyta naudojimosi tvarka buvo žinoma ir įsigydamas turtą jis apie ją žinojo. Apeliantas ieškiniu kėlė reikalavimą dėl teismo sprendimu nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo.
Kolegija nurodo, kad naudojimosi bendru daiktu tvarka gali būti keičiama, tačiau šalis prašanti pakeisti nustatytą naudojimosi tvarką turi pagrįsti ir įrodyti, jog toks naudojimosi tvarkos pakeitimas nepadarys žalos kitų bendraturčių interesams. Tokiu būdu byloje apeliantas turėjo pagrįsti, jog jo prašoma pakeisti naudojimosi tvarka nepažeis atsakovų teisių ir teisėtų interesų.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl apelianto siūloma tvarka būtų neteisėta, suvaržytų atsakovų teises. Kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas analizavo apelianto pateiktą naudojimosi tvarkos planą bei argumentavo savo sprendimą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog klausimą dėl patalpos 1-1 priskyrimo buvusiam savininkui, iš kurio apeliantas įsigijo turtą, jau sprendė teismas ir pasisakė Vilniaus apygardos teismo 2008-03-06 nutartyje. Apeliantas vėl keldamas klausimą dėl minėtos patalpos priskyrimo jam iš esmės kelia tuos pačius argumentus, kurie jau buvo analizuoti ir išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Naujų aplinkybių ar argumentų apeliantas nenurodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad mėgindamas minėtą patalpą priskirti sau apeliantas veikia išskirtinai savo interesais, suvaržydamas atsakovų interesus.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad bendrose patalpose buvęs elektros įvadas buvo perkeltas prie žemės sklypo ribos, todėl nebeliko bendro naudojimo įrenginių minėtoje patalpoje. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad minėtoje patalpoje yra kiti bendri įrenginiai – vandens apskaitos prietaisai, taip pat yra kanalizacijos pravala. Apelianto argumentai, jog minėta pravala yra nereikalinga bei ją galima įrengti kitoje vietoje, todėl galima keisti naudojimosi tvarką, nėra pagrįsti. Vien apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina, jog bendro naudojimosi patalpoje nėra likusių bendrų įrenginių. Tas faktas, jog kanalizacijos pravala nenaudojama ar naudojama, neturi įtakos sprendimui dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo, nes tiek vienas, tiek kitas bendraturtis turi teisę minėta patalpa naudotis bendrai, o vieno iš bendraturčių sprendimas nenaudoti bendrai patalpos negali suvaržyti kito bendraturčio teisių į minėtą patalpą.
Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal apelianto prašomą nustatyti naudojimosi tvarką būtų pažeistos CK 4.75 str. ir 4.81 str. nustatytos nuostatos, nes atsakovams tenkanti naudojimosi dalis viršytų jiems tenkančią bendrojoje nuosavybėje esančią nuosavybės dalių proporciją. Apeliantas atsakovams naudoti priskirdamas patalpą, kurios nėra dokumentuose, elgiasi netinkamai ir nesąžiningai. Kolegija sutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais.
Apeliantas nurodo, kad teismas nevertino 2010-06-28 atsakovo rašto, kuriame atsakovas atsisakė šildymo. Be to, nurodo, kad nėra aišku, kaip vykdyti teismo sprendimą dėl įsipareigojimo atstatyti šildymo sistemą ir nepaaiškino, kodėl apeliantas yra atsakingas už tai.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tiek bylos medžiaga nustatyta, tiek pats ieškovas patirtino, kad dalis šildymo sistemos name buvo išmontuota jo valia ir lėšomis ir nesant kito bendraturčio sutikimo. Apelianto argumentus, jog tai buvo padaryta dėl sprogimo, byloje nėra pateikta. Nors pirmosios instancijos teismas atskirai dėl apelianto nurodyto rašto nepasisakė, tačiau minėtas raštas bei jo turinys neturi teisinės reikšmės kitokiam ginčo sprendimo būdui, nes nepaneigia to, kad apelianto iniciatyva ir valia bei nesant kito bendraturčio sutikimo buvo išmontuota šildymo sistema. Todėl kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir įpareigojo apeliantą atstatyti šildymo sistemą. Kritiškai vertintinas apelianto argumentas, jog jis nesupranta kaip vykdyti teismo sprendimą, nes pats bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pripažino ir nurodė, kad atstatyti sistemą nėra sudėtinga. Be to, visiškai pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas, jog apeliantas negali vienasmeniškai spręsti už kitus bendraturčius kokiu būdu šildyti patalpas.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą iš apelianto atsakovo T. O. naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme – 1300 Lt (b.l. 172-174, 2 tomas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto L. J. 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo T. O. naudai.