Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centrui, išvadą teikianti institucija (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir ribotai veiksniu tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai netenkinami.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas.

20. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjo pareiškimas pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikrose srityse ir neveiksniu tam tikrose srityse, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

21. Apeliantai prašo apklausti (duomenys neskelbtini) papildomai, kad galėtų pateikti naujus, patikslintus įrodymus, peržiūrėti įrodančią vaizdo medžiagą kompaktiniame diske ir pridėti prie bylos. Apeliaciniuose skunduose apeliantai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, atmetė prašymą apeliantą apklausti papildomai, kad galėtų pateikti teismui naujus įrodymus, atmetė prašymą peržiūrėti filmuotą medžiagą, kurioje buvo svarbūs įrodymai, nesuteikė termino, kad ši filmuota medžiaga būtų pateikta teismui kompaktiniame diske.

22. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų argumentus, tai, kad tiek apeliantas (duomenys neskelbtini) (asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu), tiek apeliantas (duomenys neskelbtini) (suinteresuotas asmuo) dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas (duomenys neskelbtini) buvo apklaustas teismo, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šiuo konkrečiu atveju apeliaciniams skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos, o byloje papildomai išklausyti (duomenys neskelbtini) nėra būtinybės.

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai nenurodo jokių priežasčių, kodėl jų minima vaizdo medžiaga apeliacinės instancijos teismui negalėjo būti pateikiama kartu su apeliaciniais skundais, todėl, remdamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad vien apeliantų nurodyta aplinkybė dėl vaizdo medžiagos pateikimo apeliacinės instancijos teismui, nesudaro pagrindo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

25. Nurodytų motyvų pagrindu apeliantų prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

Dėl advokato pakeitimo

26. Apeliantai prašo skirti (duomenys neskelbtini)kitą valstybės advokatą. Apeliaciniuose skunduose apeliantai nurodė, kad apelianto (duomenys neskelbtini) advokatas (duomenys neskelbtini)pirmosios instancijos teisme apelianto negynė, o priešingai, palaikė prokurorės pareiškimą.

27. Pažymėtina, kad pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme, be kita ko, gali būti advokatai (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Asmuo yra laisvas pasirinkti, ar jam vesti bylą pačiam, ar per atstovą bei teisę pačiam pasirinkti atstovą (advokatą), kuriam jis sudaryta rašytine atstovavimo sutartimi suteiks įgaliojimus procesiniams veiksmams atlikti. Taigi, pagal minėtas CPK teisės normas, asmuo turi ne tik teisę turėti atstovą (advokatą), bet ir teisę jį pakeisti.

28. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesu (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal Įstatymą užtikrina Tarnyba (Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punkte nustatyta, kad Tarnyba, be kita ko, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir sudaro su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir kontroliuoja šių sutarčių vykdymą. Įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad Tarnybos sprendimu antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba.

29. Taigi, būtent apeliantas (duomenys neskelbtini) ar jo teisėtas atstovas turi teisę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl paskirto advokato pakeitimo. Kaip teisingai nurodė pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į apeliacinius skundus, klausimas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu paskirto advokato pakeitimo teismams nepriskirtas nagrinėti.

Dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.10 straipsnio 1 dalį, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi, neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

31. Teismo sprendimas dėl asmens, turinčio psichikos sutrikimą, pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje turi būti pagrįstas išsamiais, protingais įrodymų vertinimais, atliktais teisingo, visus įstatyme nustatytus procesinius reikalavimus atitinkančio teisminio nagrinėjimo metu, priimtas vadovaujantis šio asmens interesų apsaugos tikslais ir tik įsitikinus, kad tuo konkrečiu atveju asmens teisių ir laisvių suvaržymo pagrindai yra svarbūs bei pakankami, ir šis jo privataus gyvenimo (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis) apribojimas nebus neproporcingas teisėtam tikslui apsaugoti jo paties ir kitų asmenų sveikatą bei interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-684/2019).

32. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija, tokiais įrodymais teismas laiko išsamią ir visapusišką eksperto medicininę išvadą. EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti (EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimas byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09; 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 44009/05).

33. Yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018, CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl (duomenys neskelbtini) veiksnumo, rėmėsi pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, su pareiškimu pateiktais medicininiais duomenimis apie (duomenys neskelbtini), iš gydymo įstaigų išreikalavo medicininius duomenis bei paskyrė teismo psichiatrijos ekspertizę (CPK 470, 471 straipsniai).

35. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus (duomenys neskelbtini) atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 pateiktos išvados nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su ryškėjančiu defektu, dėl kurio negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti - asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais ir savitvarkos įgūdžių srityje. Teismo psichiatrinės ekspertizės metu naudoti ekspertinio tyrimo metodai: gyvenimo bei socialinių duomenų anamnezė, ligos anamnezė, pusiau struktūrizuotas klinikinis pokalbis, psichikos būsenos ir stebėtų psichikos simptomų įvertinimas, derinio su psichologiniais duomenimis analizė, medicininių dokumentų duomenų analizė, visų surinktų duomenų interpretacija. Psichologinio tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)„mąstymas konkretus, stokoja produktyvumo. Tyrimo metu aktyvios psichopatologijos nekonstatuota. Hipomimiškas, emocijos blankios, pokalbio metu nekintančios. Asmenybė nebrandi, turinti autistiškų bruožų. Stebimas kritęs energetinis potencialas. Nukentėjusi valia. Atsiribojęs, konkrečių ateities planų neturintis, tik kartoja, kad „nori grįžti pas tėvelius“, neturi interesų, kryptingos veiklos nėra. Stebima vyraujanti negatyvi simptomatika, nekintantis asmenybės defektas. Tiriamasis socialiai nenuovokus. Stokoja kritikos savo būklės atžvilgiu“. Apibendrinus psichologinio įvertinimo duomenis galima konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) būdingas kliniškai reikšmingas intelekto ir asmenybės nuskurdimas, stebimas ryškus skilimas tarp išlaikytų anksčiau įgytų žinių ir praktinio jų panaudojimo kasdienėje veikloje, kraštutinis iniciatyvumo praradimas derinyje su dezorganizaciniais intelekto ir elgesio požymiais visiškai komplikuoja tiriamajam aktualių sudėtingų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių pilnavertį apmąstymą ir praktinį nuoseklių veiksmų atlikimą.

36. Teismo psichiatrė ekspertė (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino pateiktą ekspertizės išvadą. Ekspertė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini)psichikos sutrikimas vystėsi nuo mažumės, bet jis buvo nustatytas tik 2017 metais. (duomenys neskelbtini) turi žinių, tačiau jis turimų žinių negeba panaudoti. Psichologinio tyrimo metu nustatyta, kad sutrikusi jo valia, mąstymas konkretus, neproduktyvus, kai kartoja tas pačias frazes, o esmės nepasako. 2019 metais trečio lygio ligoninėje (duomenys neskelbtini)pastebėti mąstymo defektai, rekomenduotas įgūdžių lavinimas. Teikiant nuolatinę pagalbą įgūdžiai gali pagerėti, tačiau mąstymas negali pagerėti. Ekspertė į (duomenys neskelbtini) keliamas abejones nurodė, kad iki šios ekspertizės atlikimo eilė gydytojų matė (duomenys neskelbtini) psichikos sutrikimą, defektinę simptomatiką. (duomenys neskelbtini) būdingas pasyvumas, jis turi būti nuolat raginamas.

37. Taigi, kaip matyti, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu (duomenys neskelbtini) konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su ryškėjančiu defektu, dėl kurio jis negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, iš dalies gali suprasti savo veiksnių reikšmę ir juos valdyti – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais ir savitvarkos įgūdžių srityje.

38. Kaip nustatyta iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas išvadą, kad (duomenys neskelbtini) yra ribotai veiksnus turtinių santykių srityje (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais), asmeninių neturtinių santykių srityje (savitvarkos įgūdžių sritis), neveiksnus turtinių santykių srityse (asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu, kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo, paveldėjimo teisiniai santykiai, dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje) bei asmeninių neturtinių santykių srityse (sveikatos priežiūros sritis; darbo teisinių santykių sritis; šeimos santykių sritis; socialinių paslaugų sritis; gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas sritis), darė remdamasis ne tik minėtu teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, teismo ekspertės paaiškinimais, teismo posėdyje dalyvavusių suinteresuotų asmenų ir jų atstovų paaiškinimais, bet ir byloje esančiais kitais rašytiniais įrodymais ((duomenys neskelbtini) medicininiais išrašais, (duomenys neskelbtini) rajono socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorės 2021 m. rugpjūčio 19 išvada Nr. (duomenys neskelbtini)ir kt.).

39. Esant nustatytoms aplinkybėms laikytini nepagrįsti apeliantų apeliacinių skundų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, padarė nepagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini) yra ribotai veiksnus ir neveiksnus teismo nurodytose srityse.

40. Pažymėtina, kad teismo ekspertų išvados (teismo ekspertizės aktai) turi didesnę įrodomąją galią nei kiti byloje esantys įrodymai, nes teismo ekspertizės aktuose nurodyti duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kitus byloje esančius rašytinius įrodymus. Kilus neaiškumų dėl ekspertų išvadoje suformuluotų atsakymų, jų teisingumo ar objektyvumo, apeliantai galėjo pasinaudoti procesine teise užduoti klausimus ekspertams (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 217 straipsnis), prašyti papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo (CPK 219 straipsnis), tačiau šia procesine teise iki įrodymų tyrimo pabaigos nepasinaudojo.

41. Apeliaciniuose skunduose nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Nesant duomenų, jog pirmosios teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, bei nesant apeliantų pagrįstų argumentų dėl įrodymų turinio ir vertinimo, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios pagrįstos byloje esančių įrodymų visetu. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

42. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju apeliantai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų jų nurodomas aplinkybes apie (duomenys neskelbtini) gebėjimą susitvarkyti pačiam tose srityse, kuriose pirmosios instancijos teismas jį pripažino neveiksniu ir ribotai veiksniu. Apeliantai nepaneigė byloje surinktais įrodymais pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, kurios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrįstos ir teisingos bei padarytos vadovaujantis (duomenys neskelbtini) interesų apsaugos tikslais.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo ekspertizės akto pagrindu konstatavus (duomenys neskelbtini) psichinės sveikatos sutrikimą – (duomenys neskelbtini)((duomenys neskelbtini)) su ryškėjančiu defektu, šis sutrikimas lemia poreikį pripažinti jį neveiksniu ir riboti jo veiksnumą atitinkamose turtinių santykių bei asmeninių neturtinių santykių srityje tam, kad būtų apsaugotos tiek jo, tiek kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.

44. Apeliantai apeliaciniuose skunduose teigia, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, kadangi atmetė prašymą peržiūrėti filmuotą medžiagą, kurioje buvo svarbūs įrodymai, nesuteikė termino, kad ši filmuota medžiaga būtų pateikta teismui kompaktiniame diske, atmetė prašymą apklausti papildomai (duomenys neskelbtini), kad galėtų pateikti teismui naujus įrodymus.

45. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su aukščiau nurodytais apeliantų argumentais. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje. Įrodymų sąsajumo taisyklę turi taikyti ne tik teismas, bet ir dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas, vykdydamas savo pareigas įrodinėjimo procese, tikrina, ar įrodymus teikiantys asmenys vadovavosi CPK 180 straipsnio, nustatančio sąsajumo taisyklę, nuostatomis. Įrodymų sąsajumo taisyklė taikytina visiems įrodymams, tarp jų ir nurodytiems CPK 177 straipsnio 3 dalyje, t. y. nepažeidžiant įstatymų padarytiems vaizdo bei garso įrašams, nuotraukoms.

46. Iš 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio informacinės pažymos nustatyta, kad suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) teismo prašė peržiūrėti filmuotą medžiagą telefone ir papildomai apklausti (duomenys neskelbtini). Suinteresuotas asmuo nurodė, kad nori užduoti (duomenys neskelbtini) papildomai klausimų, susijusių su neveiksnumu. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog tiesiog nori papildyti veiksnumo aplinkybes. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, kad turi dviejų minučių filmuotą medžiagą kaip (duomenys neskelbtini) apsipirkinėjo parduotuvėje. Nurodė, kad šią filmuotą medžiagą nori parodyti iš savo telefono, kad teismas pamatytų, kaip vaikas pats vienas savarankiškai apsipirko be niekieno pagalbos.

47. Įvertinęs aukščiau nurodytus suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) prašymų argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad suinteresuotas asmuo nepagrindė, kokias bylai reikšmingas aplinkybes (kurios paneigtų atliktos ekspertizės išvadą) galėtų padėti nustatyti papildoma (duomenys neskelbtini) apklausa bei teikiama filmuota medžiaga telefone. Suinteresuotas asmuo taip pat nenurodė, kuo pakartotinė (duomenys neskelbtini)apklausa galėtų būti teisingesnė, išsamesnė.

48. Iš minėtos 2022 m. kovo 15 d. teismo posėdžio informacinės pažymos taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nutarė netenkinti suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) prašymų peržiūrėti filmuotą medžiagą telefone ir papildomai apklausti (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini)jau buvo apklaustas ir nebėra tikslinga jo pakartotinai apklausti, o įrodymai, pateikiami į bylą, atitinkamai turi būti paruošti, bei filmukas suinteresuoto asmens telefone nėra tinkamai paruoštas įrodymas, kurį galima peržiūrėti.

49. Taigi, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, protokoline nutartimi atmesdamas suinteresuoto asmens prašymus, nurodė aiškius tokio sprendimo motyvus. Apeliantai apeliacinio skundo argumentais aukščiau nurodytų pirmosios instancijos teismo motyvų nepaneigė. Atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens prašymus ir juos atmesdamas, pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti minėtus (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu pateiktus prašymus.

50. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, priimtas vadovaujantis apelianto (duomenys neskelbtini) interesų apsaugos tikslais, ir taikytas jo teisių suvaržymas yra proporcingas teisėtam tikslui apsaugoti tiek jo paties, tiek kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinių skundų argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Suinteresuoti asmenys neprašo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.