- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- B2-1168-527/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01482-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Atsakovas
- BUAB „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- VMI, VSDFV
procesinių sprendimų kategorijos: 112; 113.2; 117.1; 117.2; 126.8.
NUTARTIS
2013 m. kovo 7 d.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos buvusios atsakovės darbuotojos V. M. prašymą patvirtinti jos finansinį reikalavimą atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje Nr. B2-308-527/2013 (tretieji asmenys: VMI ir VSDFV),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012-12-06 reikalavimu (b. l. 11-12) pareiškėja kreipėsi į atsakovės bankroto administratorę, prašydama patvirtinti jos 2 228,80 Lt (atskaičius mokesčius) finansinį reikalavimą, kurį sudaro: atlyginimas už 2009 sausio mėn. bruto - 1 200 Lt (atskaičius mokesčius - 970,50 Lt); atlyginimas už 2009 vasario mėn. bruto - 821,05 Lt ir kompensacija už nepanaudotas atostogas - 437,25 Lt (atskaičius mokesčius už vasario mėn. - 1 258,30 Lt). 2013-01-10 patikslintoje pretenzijoje (b. l. 22-25) pareiškėja nurodė, kad atsakovės įmonėje dirbo nuo 2006-07-24 iki 2009-02-19, tačiau jai nebuvo sumokėtas darbo užmokestis už 2009 m. sausio ir vasario mėnesius (iki 2009-02-19). 2009 m. vasario mėn. pradžioje pareiškėjai buvo nurodyta, kad niekas nesirengia mokėti darbo užmokesčio, todėl ji informavo atsakovės administracijos vadovą, kad toliau įmonėje nebedirbs. VSDFV duomenų bazėje užfiksuota, kad jos darbo santykiai su atsakove nutrūko nuo 2009-02-19 (b. l. 13-15). Iki 2008-12-31 jai buvo mokamas 1 200 Lt darbo užmokestis. Pareiškėjos teigimu, atsakovės administratorės įgaliotas asmuo nepateikė jokių įrodymų, kad jos darbo užmokestis 2009 m. sausio ir vasario mėn. buvo sumažintas ar dėl kitų priežasčių neturėjo būti mokamas. Darbo užmokestis buvo mokamas grynaisiais pinigais iš atsakovės kasos, todėl pareiškėja negali pateikti jokių duomenų iš savo atsiskaitomosios banko sąskaitos apie gautą darbo užmokestį. Be to, dirbdama BUAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja neatostogavo nuo 2008-09-30 ir paskutinę darbo dieną turėjo 18,04 dienų nepanaudotų atostogų, už kurias jai turėjo būti sumokėta 773,19 Lt kompensacija. Tokiu būdu pareiškėja turėjo gauti 2 794,24 Lt, kurie iki šios dienos jai nesumokėti. Už 2 794,24 Lt sumą, kurią pareiškėjai liko skolinga atsakovė, turėjo būti sumokėtas 314 Lt pajamų mokestis bei 1 117,14 Lt socialinio draudimo įmokų. Atsakovės VMI paskutinį kartą teiktoje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2009 m. sausio mėn. yra nurodyta (b. l. 16-17), kad 2009 m. sausio mėn. atsakovė neatliko jokių finansinių operacijų, inter alia darbo užmokesčio mokėjimų darbuotojams. Dėl šios priežasties minėtoje ataskaitoje nėra nurodyta duomenų apie mokėtiną darbuotojų pajamų mokestį, nes 2009 m. sausio mėn. atsakovės darbuotojai negavo iš atsakovės jokių pajamų. Tai, kad vėliau nebuvo teikiamos pajamų mokesčio deklaracijos VMI, nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės darbuotojams, įskaitant pareiškėją, buvo tinkamai mokamas darbo užmokestis. Šis atsakovės neveikimas įrodo tik tą aplinkybę, kad atsakovė nustojo vesti buhalterinę apskaitą, o valdymo organų nariai neteisėtai likusius dokumentus paslėpė. Tai pripažįsta ir pats administratorės įgaliotas asmuo, nurodydamas, kad atsakovės vadovas E. M. šiuo metu slapstosi nuo teisėsaugos institucijų. Savo ruožtu tai, kad atsakovė 2009 m. nebepateikė metinės pajamų mokesčio deklaracijos, neturi reikšmės duomenims, nurodytiems 2009 m. sausio mėn. deklaracijoje, kuri yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis, kad 2009 m. sausio mėn. atsakovės darbuotojams darbo užmokestis nebuvo mokamas. Akivaizdu, kad E. M. atsakovės įgaliotam asmeniui pateikti paaiškinimai ir būtent tai, kad jis atskirai nenurodė, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjai, neįrodo, kad atsakovė su pareiškėja tinkamai atsiskaitė. Priešingai, ta aplinkybė, kad E. M. slapstosi nuo teisėsaugos institucijų, jo pateiktus paaiškinimus daro visiškai nepatikimus ir atmestinus. Pareigą įrodyti, kad piniginė prievolė buvo tinkamai įvykdyta, turi skolininkas, šiuo atveju – atsakovė (CK 6.65 str. 1 d.), tačiau ji tokios aplinkybės neįrodo. Dėl praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti (turėjo būti pareikštas iki 2011-03-14) pareiškėja nurodo, kad jai nebuvo žinoma, kad atsakovei iškelta bankroto byla arba, kad ji turi kreiptis su reikalavimu į atsakovės administratorę. Tik 2012 m. lapkričio mėnesį, atsitiktinai susisiekus su atsakovės darbuotoja V. K., iš jos pareiškėja sužinojo, kad atsakovei iškelta bankroto byla. Ji paaiškinusi, kad jeigu norėtų atgauti nesumokėtą darbo užmokestį, turi kreiptis į Garantinį fondą, ką ji ir padarė, tačiau Garantinis fondas nurodė kreiptis į administratorę.
Atsiliepimas
Atsakovė (per bankroto administratorės įgaliotą asmenį) 2013-02-07 atsiliepimu į patikslintą 2013-01-10 pretenziją (b. l. 36) prašo pretenziją atmesti. Atsakovė palaiko teisme elektroniniu paštu 2012-12-17 gautame prašyme išsakytą nuomonę (b. l. 10), kuriame nurodyta, jog administratorė, 2012-12-07 gavusi atsakovės buvusių darbuotojų V. M., A. V. ir R. V. finansinius reikalavimus su pažymomis apie asmens valstybinį socialinį draudimą, užklausė Kauno apskrities VMI apie tai, ar atsakovė už minėtą laikotarpį teikė VMI pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaraciją. Kauno AVMI nurodė, jog paskutinė atsakovės teikta atitinkama deklaracija yra už 2009 m. sausio mėn., metinė deklaracija nebuvo teikta. Socialinio draudimo pažymos parodo tik duomenis apie priskaitytą darbo užmokestį. Apie realiai išmokėtą darbo užmokestį galima spręsti tik iš VMI pateiktų pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų metinės deklaracijos duomenų, tačiau atitinkamas dokumentas VMI nebuvo teiktas. Administratorės turimais duomenimis, darbo užmokestis atsakovės įmonėje buvo mokamas tik per kasą. Kasos knygos, kaip ir dauguma kitų įmonės dokumentų, yra pagrobti, dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-00673-10, tačiau dokumentai tyrimo metu rasti nebuvo. Pats atsakovės vadovas E. M. apie tai, jog bendrovė yra skolinga minėtoms darbuotojoms, administratorei nurodęs nebuvo, šiuo metu apie tai konkrečiau sužinoti nėra galimybių, nes jis slapstosi nuo teisėsaugos institucijų, yra paskelbta jo tarptautinė paieška. Objektyvių duomenų apie tai, kad minėtiems asmenims nebuvo išmokėtas darbo užmokestis ar su jais nebuvo visiškai atsiskaityta atleidimo dieną, nėra. Dėl to, administratorės nuomone, nėra galimybių tvirtinti V. M., A. V. ir R. V. pirmos eilės finansinių reikalavimų. Papildomai atsakovė šiame atsiliepime nurodo, kad V. M. reikalavimo 7 p. nurodytos tiesos neatitinkančios aplinkybės, kad jos darbo užmokestis nebuvo sumažintas paskutiniais darbo mėnesiais, nes ji nuo 2009-01-01 pervesta dirbti 0,5 etato, jai nustatytas mėnesinis darbo užmokestis 800 Lt, apie ką liudija įrašas jos darbo sutartyje (b. l. 46). Bendrovės dokumentai prarasti ne dėl administracijos kaltės, o dėl trečiųjų asmenų tyčinių veikų (buvo pagrobti vagystės metu, dėl ko policijoje atliekamas tyrimas). Bendrovėje vyr. buhalterės pareigas ėjo pareiškėja V. M.. Susisiekus su Kauno VSDFV darbuotoja S. M. G. (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), administratorei buvo paaiškinta, kad VSDFV neturi techninės galimybės išduoti pažymos apie mėnesinius darbuotojų algų priskaičiavimus už laikotarpį iki 2010 m.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Kauno apygardos teismo 2010-11-19 nutartimi (b. l. 3-4) UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Viresita“ (jos įgaliotas asmuo P. P.). 2011-01-20 nutartimi (b. l. 5) kreditorinių reikalavimų pateikimo terminas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje, kuris baigėsi 2011-01-14, pratęstas iki 2011-03-14. 2011-04-14 nutartimi (b. l. 6) patvirtintas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas.
Pasibaigus terminui finansiniam reikalavimui pareikšti, pareiškėja kreipėsi į administratorę, prašydama (b. l. 12) patvirtinti jos 2 228,8 Lt finansinį reikalavimą atsakovei, susidariusį laikotarpiu nuo 2009 metų sausio iki vasario (iki 2009-02-19) mėnesio įskaitytinai atsakovei nesumokėjus atlyginimo bei kompensacijos už 18,04 dienų nepanaudotų atostogų (atskaičius mokesčius).
Pirmiausia pažymėtina, jog atsakovės administratorė neginčijo fakto, kad pareiškėja atsakovės įmonėje dirbo nuo 2006-07-24 iki 2009-02-19 (t. y. ir ginčo laikotarpį 2009 metais) ir kad jai turėjo būti išmokėtas darbo užmokestis už visą šį laikotarpį. Dėl šios aplinkybės nekilus ginčui, teismas ją laiko nustatyta.
Kaip spręstina iš bylos duomenų (darbo sutarties (b. l. 43-45) ir VSDFV Kauno skyriaus pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 13-15, 26)), pareiškėja atsakovės įmonėje dirbo vyr. buhaltere nuo 2006-07-24 iki 2009-02-19. Iš 2006-07-20 darbo sutarties Nr. 503 (b. l. 43-45) matyti, jog pareiškėja nuo 2009-01-01 buvo pervesta dirbti puse etato (0,5), o mėnesinis darbo užmokestis - 800 Lt. Kaip teismo posėdyje paaiškino pareiškėja, atsakovė dėl pinigų stygiaus darbo užmokesčio nemokėjo nuo sausio mėnesio, žadėdama sumokėti vėliau. Tačiau 2009 metų vasario mėnesio pradžioje jai buvo nurodyta, kad darbo užmokestis nebus mokamas, todėl ji informavo administracijos vadovą, kad įmonėje nebedirbs.
Nors pareiškėja ir nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad jai nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2009 metus ir kad su ja nebuvo visiškai atsiskaityta atleidimo dieną, pažymėtina, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999).
Nustatyta, jog atsakovės administratorės įgaliotas asmuo, gavęs šios bei kitų dviejų atsakovės darbuotojų pretenzijas dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo (b. l. 12), siekdamas išsiaiškinti aplinkybes apie pareiškėjai realiai išmokėtą darbo užmokestį, užklausė Kauno apskrities VMI, ar atsakovė už minėtą laikotarpį teikė VMI pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų nuo A klasės pajamų deklaraciją. Kauno AVMI nurodė, jog atsakovė 2009 metais pateikė tik 2009 metų sausio mėnesio Mėnesinę pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaraciją (forma FR0572). Atsakovė 2009 metais Metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos (forma FR0573) neteikė (b. l. 16, 17).
Iš pajamų mokesčio deklaracijos už 2009 metų sausio mėnesį matyti, kad 2009 metų sausio mėnesį atsakovė neatliko jokių finansinių operacijų, inter alia darbo užmokesčio mokėjimų darbuotojams. Ši deklaracija, teismo nuomone, patvirtina pareiškėjos teiginį, kad darbo užmokestis už 2009 m. sausio mėnesį jai nebuvo išmokėtas. Tai, kad vėliau nebuvo teikiamos pajamų mokesčio deklaracijos VMI, teismo nuomone, taip pat nepaneigia pareiškėjos teiginių apie tai, kad ir tolimesniais mėnesiais iki atleidimo pareiškėjai buvo nemokėtas darbo užmokestis. Kaip teismo posėdyje paaiškino pareiškėja, ji pati pildė tas deklaracijas ir teikė VMI, tačiau nuo 2009-02-01 sąmoningai to nebedarė, nes po sausio mėnesį pateiktos nulinės deklaracijos jai buvo paaiškinta, jog nulinių deklaracijų teikti nereikia.
Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės vadovas E. M. šiuo metu slapstosi nuo teisėsaugos institucijų, o dėl kasos knygos, kaip ir daugumos kitų įmonės dokumentų pagrobimo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-00673-10, tačiau dokumentai iki šiol nerasti.
Teismo nuomone, byloje pakanka duomenų nuspręsti, jog pareiškėjai nebuvo sumokėtas darbo užmokestis nuo 2009 metų sausio iki vasario (iki 2009-02-19) mėnesio įskaitytinai bei kompensacija už nepanaudotas atostogas.
Tačiau, kaip matyti iš 2013-02-28 teismo posėdyje pateikto pačios pareiškėjos, kaip buvusios atsakovės buhalterės, atlikto darbo užmokesčio paskaičiavimo (b. l. 57), laikant, jog pareiškėja dirbo puse etato ir už 800 Lt atlyginimą (su kuo pareiškėja sutinka, nors neprisimena pasirašiusi darbo sutarties pakeitimo), už 2009 m. sausio mėn. jai turėjo būti priskaičiuota tik 800 Lt atlyginimo (678,5 Lt išmokama suma), už vasario mėn. 13 d. d. – tik 547,37 Lt bei atitinkamai tik 931,10 Lt kompensacija už 18,04 dienas nepanaudotų atostogų (paskaičiuota tokiu būdu: iš viso 3 mėnesių atlyginimas sudaro 3 200 Lt / 62 d. d. x 18,04 Lt dienų nepanaudotų atostogų), t. y. viso 2 278,47 Lt (800 + 931,1 + 547,37).
Atsakovei pateikus duomenis, kad pareiškėjos darbo užmokestis nuo 2009-01-01 buvo sumažintas iki 800 Lt, o pareiškėjai teismo posėdyje šį faktą pripažinus ir jo nebeginčijant, taip pat atsakovei neginčijant fakto, kad pareiškėja ginčo laikotarpiu dirbo, darytina išvada, kad už 2009 metų sausio ir vasario (iki 2009-02-19) mėnesius pareiškėjai turėjo būti sumokėta 1 347,37 Lt darbo užmokesčio ir 931,1 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, iš viso 2 278,47 Lt (priskaityta suma). Pažymėtina, jog iš šios sumos, mokant atlyginimą pareiškėjai, turės būti išskaitytas gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir socialinio draudimo įmokos (SDĮ), tačiau pareiškėja į atsakovės kreditorių sąrašą įtrauktina su visa priskaičiuota 2 278,47 Lt suma, neišskaičius mokesčių, nuo kurios privalomi mokesčiai turės būti išskaičiuoti teisės aktų nustatyta tvarka.
Kadangi nėra priimtas sprendimas dėl atsakovės pabaigos ir įmonės kreditorių sąrašo patikslinimas yra galimas, pareiškėjos finansinis reikalavimas pagrįstas į bylą pateiktais duomenimis, atsakovės kreditorių sąrašas tikslintinas, į jį įtraukiant buvusią pareiškėją (atsakovės darbuotoją) su 2 278,47 Lt finansiniu reikalavimu, termino praleidimo priežastį pripažįstant svarbia (nėra pateikta duomenų, kad pareiškėja buvo informuota apie atsakovei iškeltą bankroto bylą).
Dėl įpareigojimo atsakovės administratorę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti Garantinio fondo administratoriui paraišką skirti lėšas iš Garantinio fondo pareiškėjai (ĮBĮ 11 str. 3 d. 12 p.) nespręstina, nesant duomenų, kad administratorė, įsiteisėjus šiai nutarčiai, pati to nedarys.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktu, 26 straipsniu, CPK 290-292 straipsniais,
nutaria:
į atsakovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašą įtraukti atsakovės darbuotoją V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) su 2 278,47 Lt (atskaičius mokesčius) finansiniu reikalavimu, kylančiu iš darbo teisinių santykių, kurį tenkinti iš lėšų, gautų pardavus bankrutavusios įmonės turtą, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai V. M. (Kaunas, Tvirtovės al. 61-9) ir atsakovės administratorės UAB „Viresita” įgaliotam asmeniui P. P. (Vilnius, Kęstučio g. 4) bei tretiesiems asmenims VMI (Europos pr. 105, Kaunas) ir VSDFV (A. Mickevičiaus g. 42, Kaunas).
Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.