Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Audronės Nastulevičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. liepos 31 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą 3 metus naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, konfiskuojant automobilį „Audi 80“, arešto bausmę atliko 2019 m. spalio 2 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 13.10 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.66 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 13 d. įtariamuoju apklaustas A. K. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad psichinėmis ligomis neserga, nuo priklausomybių negydytas, galvos traumų neturėjo. Įtariamojo teisės jam išaiškintos, pranešimas apie įtarimą įteiktas, jį perskaitė, esmę suprato, savo kaltę visiškai prisipažįsta. Prieš metus laiko pagal pirkimo pardavimo sutartį įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau savo vardu jo neregistravo. 2020-09-12 apie 10.00 val. iš adresu iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su savo drauge L. D. minėtu automobiliu nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) mikrorajono galo esantį mišką grybauti. Automobilį vairavo jis. Grybaudami jie vartojo alkoholinius gėrimus, jis gėrė alų „Tauras stiprusis“, išgėrė du litrinius butelius. Vėliau tikslaus laiko nurodyti negali, jo draugė liko miške, nes norėjo dar pasivaikščioti su šunimi, o jam jau reikėjo važiuoti, todėl jis atsisėdo prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir pradėjo važiuoti. Iš pranešimo apie įtarimą mato, kad tai buvo 2020-09-12 apie 13.10 val. mano, kad panašiu laiku tai ir įvyko. Jam vairuojant minėtą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) gatvėje, išgirdo specialiosios transporto priemonės garsinį signalą ir pro galinį automobilį langą pamatė raudonos ir mėlynos spalvos policijos automobilio švyturėlius. Pamatęs policijos automobilį jis iš karto sustojo. Prie automobilio priėjo policijos pareigūnas, kurio jis paklausė: „Ką jis pažeidė?“ išgirdo iš policijos pareigūno atsakymą „pasižiūrėkit į veidrodį.“ Po šių policijos pareigūnų žodžių jis suprato, kad iš veido akivaizdžiai matosi, jog jis yra girtas. Vėliau jo paprašė pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir automobilio dokumentus, jis pateikė pasą ir automobilio dokumentus, po ko jo paprašė pasitikrinti girtumą alkotesterio pagalba. Jis sutiko pasitikrinti, atsimena, kad buvo nustatytas apie 2,60 promilės girtumas. Kiek buvo pakartotinio tikrinimo metu nustatyta promilių neatsimena, tačiau sutinka su alkotesterio parodymais, kad galėjo tiek įpūsti, kiek yra nustatyta. Su alkotesterio parodymais sutinka. Apie pusvalandį iki sustabdymo jau buvo nevartojęs alkoholio. Po ko jis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą. Automobilis priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. Prieš metus laiko buvo taip pat sustabdytas vairuojant transporto priemonę esant neblaiviam, dėl ko buvo pradėtas taip pat ikiteisminis tyrimas, trims metams uždrausta naudotis specialia teise teisė vairuoti visų rūšių transporto priemonės, taip pat buvo paimtas jo vairuotojo pažymėjimas. Savo kaltę visiškai prisipažįsta, dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 12 d. liudytoju apklaustas L. M. parodė, kad jis dirba Vilniaus AVPK PR, yra vyriausiuoju patruliu. Jo darbo metu, 2020-09-12 apie 12.57 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu T. M., iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme stovi pilkos spalvos automobilis „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Jiems nuvykus nurodytu adresu buvo gautas pranešimas, kad automobilis jau pajudėjo iš kiemo ir važiuoja link (duomenys neskelbtini) žiedo pusės. Jiems apsisukus, pastebėjo minėtą automobilį, jis važiavo (duomenys neskelbtini) g. didėjančia tvarka. Įjungus mėlynos bei raudonos spalvos spec. garso ir šviesos signalus, vairuotojui buvo išreikštas teisėtas reikalavimas sustoti dešinėje kelio pusėje. Sustabdžius vairuotoją, prie jo priėjus bei prisistačius paaiškėjo, jog vairuotojas A. K.. Iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. Paklausus automobilio vairuotojo, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus, šis atsakė, kad gėrė du butelius alaus prieš 30 minučių su žmona miške, kadangi buvo grybaut. Pasiklydus žmonai, vyras sėdo į savo automobilį ir nusprendė jos ieškoti. Patikrinus asmens blaivumą 13.10 val. alkotesteriu, pirmu pūtimu buvo nustatytas 2,66 prom. girtumas. Antrojo pūtimo metu apie 13.26 val. buvo nustatytas 3,02 prom. girtumas. Į įvykio vietą atvažiavo tralas, kuris nutempė minėtą automobilį į saugojamų automobilių aikštelę. Asmens faktinis sulaikymo laikas 13.10 val.. Automobilio vairuotojas vairuotojo pažymėjimo neturi, teisė vairuoti yra atimta. A. K. pristatytas į VPK OVS. Įvykis užfiksuotas Bodycam 1706 (b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugsėjo 12 d. liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad jis gyvena jam priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini). 2020-09-12 apie 12:50 val. jam būnant savo namuose išgirdo automobilio signalo garsą. Išėjo į balkoną, norėdamas pasižiūrėti, ar kartais kažkas neatsitiko. Būnant balkone, pastebėjo, kad šalia jo namų yra sustojęs automobilis „Subaru“, (duomenys neskelbtini) spalvos (jo valstybinių numerių tuo momentu neįsidėmėjo). Automobilyje sėdėjo asmuo, kurio požymių jis nurodyti negali, gali pasakyti tik tai, kad jis buvo vidutinio kūno sudėjimo. Šis asmuo sėdėdamas nurodyto automobilio viduje spaudinėjo automobilio signalą. Po to, šis asmuo išlipo iš automobilio pradėjo šaukti, minėjo kažkieno vardą, bei tuo pačiu metu keikėsi necenzūriniais žodžiais, po to išsitraukė mobilaus ryšio telefoną, su kažkuo kalbėjosi, garsiai rėkė. Jam atrodė, kad šis asmuo elgiasi neadekvačiai, stovėdamas jis svirduliavo, po ko, baigus pokalbį telefonu, įsėdo į automobilio vidų ir nuvažiavo apie penkių metrų atstumą. Tuo pačiu metu jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu, pranešė apie įvykį, paprašė kad policijos pareigūnai patikrintų nurodytą asmenį. Policijos pareigūnams paklausius jo šio asmens automobilio valstybinius numerius, jis išėjo iš namų į lauką. Jam išėjus į lauką ir būnant šalia savo namų, pamatė, kad nurodytas ((duomenys neskelbtini)) automobilis, pilkos spalvos, važiuoja priešinga kryptimi, negu važiavo iki tol. Kiek atsimena, nurodytą automobilį vairavo tas pats asmuo. Tuo momentu, kai automobilis pravažiuodavo jo namus, jis pamatė dalį valstybinio numerio. Vėliau nurodytas automobilis sustojo autobusų sustojimo stotelėje (duomenys neskelbtini), jis priėjo arčiau ir pamatė tikslų automobilio valstybinį numerį ir apie tai pranešė policijos pareigūnui bendruoju pagalbos numeriu 112. Po to jis pamatė atvažiuojantį policijos pareigūnų automobilį pažymėtą policijos skiriamaisiais ženklais. Policijos pareigūnams privažiavus iki jo, nurodė pilkos spalvos „Subaru“ automobilį, kuris jam sukėlė abejonių, kuris bendravimo su policijos pareigūnais metu pradėjo važiuoti. Po to policijos pareigūnai sustabdė nurodytą automobilį, o jis nuėjo iki savo buto (b. l. 12).

Iš 2020 m. rugsėjo 12 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkotesterio “Alcotest 7510” Nr. ARKB-0253, patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), pagalba pirmo patikrinimo metu 13.10 val. A. K. nustatė 2,66 promilių neblaivumą, o antro patikrinimo metu 13.26 val. – 3,02 promilių neblaivumą (b. l. 15–16).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) savininkas-valdytojas yra A. S.. Transporto priemonė išregistruota 2019-10-02, o 2019 m. spalio 7 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pardavėjas O. K., parduoda pirkėjui – A. K. (b. l. 24; 31).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, jog automobilio „(duomenys neskelbtini)“ 2001 metų vidutinė kaina Lietuvoje (be PVM) 1108 Eur, o su PVM – 1340 Eur (b. l. 25).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad A. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojų L. M. ir G. V. parodymai, pareigūno tarnybinis pranešimas, byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenys ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog A. K., 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 13.10 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,66% etilo alkoholio koncentracija. Taigi tokia A. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi, prašė sumažinti arešto parų skaičių (b. l. 61-62).

Pažymėtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės – bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. K., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei stadiją – kaltinamasis padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, susijusį su transporto eismo saugumu – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,66 promilių neblaivumas. Taip pat teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita vertus, teismas pažymi, jog kaltinamojo A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius A. K. – nevedęs, dirbantis, praeityje ne kartą teistas, tame tarpe ir už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 56-58; 59-60), pastaruosius metus administracine tvarka baustas vieną kartą (b. l. 54), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą, kurio trukmė nustatytina maksimaliam šios rūšies bausmės, skiriamos už nusikaltimą, dydžiui (t. y. 90 parų arešto).

A. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, todėl baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 60 parų arešto.

Kaltinamasis A. K., prašė sumažinti prokurorės siūlomos bausmės – arešto parų skaičių. Tačiau teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir dar labiau sumažinti bausmės dydį nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. 13.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 13 d. 11.09 val. (viena diena) išbūtas laikas (b. l. 36-38), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad A. K. naudodamasis šia teise padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,66 promilių neblaivumas ir kai jau praeityje buvo teistas už vairavimą esant neblaiviam, t. y. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Tokiu būdu A. K. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 4 (ketverių) metų šios priemonės taikymo terminą. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo 2020 m. rugsėjo 13 d. nutarimu jam skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 46-47), todėl nuo šio nutarimo priėmimo, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 13 d. ir skaičiuotinas specialiosios teisės atėmimo terminas.

Bylos duomenimis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį nusikaltimo padarymo metu vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam A. K.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal formuojamą teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus ir pagal BK 72 straipsnį nusikalstamos veikos priemonė turi būti konfiskuojama visais atvejais. Išimtys gali būti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (LAT nutartis byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. A. K. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, išgėręs stipraus alkoholinio gėrimo, būdamas neblaivus, tyčia sėdo už vairo, taip keldamas pavojų ne tik sau bet ir aplinkiniams. Be to, A. K. praeityje yra teistas už vairavimą esant neblaiviam, už ką jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau jis teigiamų išvadų nepadarė, vėl sėdo už vairo būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas yra privalomas (BK 72 str. 2, 3 d.).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. rugsėjo 14 d., nutarimu taikytas laikinas visiškas nuosavybės teisių apribojimas A. K. į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nuo 2020-09-14 iki 2021-03-14 (b. l. 26-28) paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, taip pat specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas (b. l. 46-49), panaikintinos šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Byloje civilinis ieškinys ar prašymas priteisti proceso išlaidų nėra pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. (A. K.) paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. 13.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 13 d. 11.09 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai ir A. K. (A. K.) paskirti galutinę bausmę – 59 (penkiasdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. K. (A. K.) atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmei atlikti, vykdant šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą, dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. K. (A. K.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 13 d., uždraudžiant šiuo laikotarpiu šią specialiąją teisę įgyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, A. K. (A. K.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2020 m. rugsėjo 14 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. K. (A. K.) į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, įvykdymo dienos.

A. K. (A. K.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti A. K. (A. K.), kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki septynių dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

3) Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai vyrai, kuriems teismai paskyrė arešto bausmę ir pilnamečiai vyrai, kuriems arešto bausmę paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.