- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-09
- Bylos Nr.
- 2A-1725-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02349-2011-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- V. K.
- Ieškovas
- J. Č.
- Išvadą teikia
- Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Č. ieškinį atsakovui V. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, institucijos, teikiančios išvadą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė J. Č. 2011-08-29 su ieškiniu (b.l. 2-6) kreipėsi į Vilniaus rajomno apylinkės teismą ir prašė : 1) nutraukti santuoką, įregistruotą 2009-08-29, dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko - sūnaus D. gyvenamąją vietą su ieškove; 3) iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 400 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės; paskirti sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę; 4) visus įsipareigojimus išieškotojui K. B. pagal 2010-03-01 Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 92 376,88 Lt išieškojimo bei su tuo susijusias vykdymo išlaidas pagal antstolės B. P. nutarimus, priskirti po santuokos nutraukimo atsakovui; 5) visus įsipareigojimus išieškotojui Vilniaus m. VPK VP EPT pagal 2009-08-05 nutarimą dėl 150 Lt išieškojimo ir susijusias vykdymo išlaidas po santuokos nutraukimo priskirti mokėti atsakovui; 6) visus įsipareigojimus išieškotojai R. K. ir su tuo susijusias vykdymo išlaidas po santuokos nutraukimo priskirti ieškovei; 7) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę Č., atsakovui – K.; 8) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šalys susituokė 2009-08-29 Vilniaus miesto CMS. Atsakovas pripažino tėvystę jos sūnui D., gim. (duomenys neskelbtini) . Teigė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, būtent jis pažeidė sutuoktinio pareigas ir bendras gyvenimas tapo negalimas. Iki santuokos sudarymo tebuvo pažįstami vos 3-4 mėnesius, tad tik po jos sudarymo ieškovė sužinojo apie atsakovo baustumą. Šiuo metu atsakovas taip pat atlieka bausmę. Dar iki santuokos sudarymo ir būnant santuokoje atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, naudojo prieš ieškovę smurtą. Po kurio laiko paaiškėjo, kad atsakovas sudarė santuoką ir pripažino ieškovės sūnaus tėvystę siekdamas naudos - galimybės sutrumpinti laisvės atėmimo terminą. Ieškovė registruota darbo biržoje, nedirba, gauna nedarbingumo išmoką 630 Lt, atsakovas darbingas, sveikas, šiuo metu atlieka bausmę, o vaiko poreikiai sparčiai auga, reikalinga pirkti drabužius, maistą, užtikrinti tinkamą priežiūrą, lavinimą, atitinkančius vaiko poreikį, todėl iš atsakovo prašė priteisti 400 Lt mėnesinį išlaikymą sūnui.
Atsiliepimas
Atsakovas V. K. atsiliepime į ieškinį (b.l. 59-61) iš esmės sutiko su ieškinio reikalavimais, išskyrus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Nurodė, jog 400 Lt suma per mėnesį jam yra per didelė. Jis atlieka bausmę, pataisos namuose darbo neturi, jokio turto neturi, negauna jokių pajamų. Galėtų teikti vaikui išlaikymą 130 Lt. Dėl santuokos nutraukimo sutino, tačiau ieškovės teiginiai, jog atsakovas ją apgavo, piktnaudžiauja alkoholiu, yra netiesa.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-11-25 sprendimu (b.l. 76-79) ieškinį patenkino: 1) nutraukė ieškovės J. Č. ir atsakovo V. K. santuoką, įregistruotą 2009-08-29 Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę – Č., atsakovui pavardę - K.; 3) nepilnamečio vaiko D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; 4) priteisė iš atsakovo V. K. išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo 2011-08-26 iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę; 5) nustatė, kad visus skolinius įsipareigojimus kreditoriui K. B. pagal Vilniaus apygardos teismo 2010-03-01 vykdomąjį raštą, taip pat įsipareigojimus valstybės (Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos) naudai pagal Vilniaus miesto VPK VP EPT 2009-08-05 nutarimą Nr. F515247, kartu su visomis priverstinio vykdymo išlaidomis po santuokos nutraukimo įvykdys asmeniškai atsakovas V. K.; 6) nustatė, kad visus skolinius įsipareigojimus kreditorei R. K. pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-12-13 teismo įsakymą kartu su visomis priverstinio vykdymo išlaidomis po santuokos nutraukimo įvykdys asmeniškai J. Č.; 7) priteisė iš atsakovo ieškovei 1339 Lt bylinėjimosi išlaidų; 8) priteisė iš atsakovo 139 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; 8) sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2009-08-18 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 213 str. 2 d. (du epizodai) ir pridėjus Vilniaus apygardos teismo 2003-06-09 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį jam skirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią šis atlieka Vilniaus pataisos namuose. Ieškovės teiginių, kad ši apie atsakovo teistumą sužinojusi tik po santuokos sudarymo, atsakovas atsiliepime nepaneigė. Todėl kaltu dėlo santuokos iširimo teismas pripažino atsakovą. Nustatydamas išlaikymo dydį šalių nepilnamečiui vaikui – D., gim. (duomenys neskelbtini), teismas atsižvelgė į vaiko amžių, į tai, jog tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus yra vienodos, į tai, kad ieškovė nedirba, gauna nedarbo draudimo išmoką, o atsakovas nors atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nedirba, tačiau neužilgo jam baigsis laisvės atėmimo bausmė, be to, ieškovė neturi jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, o atsakovas neteikia jam būtino išlaikymo, nors pats prisiėmė sau tėvo pareigą. Teismas sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 400 Lt išlaikymą vaikui, išlaikymo dydį susiedamas su CK 6.461 str. 2 d. nuostata ir kasacinio teismo praktika, kad išlaikymas negalui būti mažesnis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas V. K. apeliaciniu skundu (b.l. 83-84) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-11-25 sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnnamečiui vaikui po 130 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis, mokamomis nuo 2011-08-26 iki vaiko pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Nors likusios sprendimo dalies atsakovas neskundžia, tačiau mano, jog pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kuriomis teismas pripažino ieškoves nurodytas aplinkybes, jog šalių santuoka buvo sudaryta atsakovui naudojant apgaulę bei turint savanaudiškų išskaičiavimų – siekiant, jog jam būtų sušvelninta bausmė baudžiamojoje bykloje, yra nepagrįstos. Atsakovas pripažįsta pareigą išlaikyti vaiką bei juo rūpintis, tačiau ieškovės prašoma priteisti 400 Lt suma per mėnesį periodinėmnis išmokomis atsakovui yra per didelė. Šiuo metu atsakovas atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, neturi darbo, jo vardu neturi jokio registruoto turto, negauna jokių pajamų. Todėl jo realios galimybės yra mokėti vaikui per mėnesį 1 MGl - 130 Lt. Teismas, priteisdamas išlaikymą, visiškai neatsižvelgė į atsakovo padėtį. Atsakovas mokėti teismo priteisto išlaikymo negali dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Laisvės atėmimo vietoje dėl darbo trūkumo bei susiklosčiusios ekonominės padėties dirbti gali tik labai nedidelė nuteistųjų dalis, o didžiausias darbo užmokestis yra apie 150 Lt per mėnesį, jį gauna apie 1,5 proc. dirbančių nuteistųjų. Minėtas aplinkybes patvirtina atsakovo kartu su skundu pateiktos pažymos. Teismas, priteisęs iš atsakovo po 400 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis, nesivadovavo protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais.
ieškovė J. Č. atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje bylos dalyje teisingai išsprendė ginčą tiek faktiniu, tiek ir teisiniu pagrindu (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teisme ginčijamasi tokiais aspektais: dėl apelianto pareigos išlaikyti savo vaiką dydžio, t.y. kiek šis turėtų prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, taip pat dėl priteisto išlaikymo proporcingumo apelianto finansinėms galimybėms, atsižvelgiant į jo įkalinimą ir nedarbą. Dėl to kolegija ir pasisako.
Tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymas pripažįstamas pagrindiniu vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinančiu veiksniu. Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtiniausias vaiko vystimosi sąlygas. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, todėl teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, yra minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurį abu tėvui turėtų teikti. Tačiau ir šis kriterijus yra tik orientacinis bei taikytinas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečias bylos aplinkybes ir tėvų situaciją. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis c.b. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis c.b. Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-71/2010).
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nereikalavo iš ieškovės jokių duomenų apie tai, kiek ši vidutiniškai išleidžianti vaiko poreikiams, o rėmėsi jau minėtu minimalios mėnesinės algos, kuri šiuo metu yra 800 Lt, kriterijumi ir sprendė dėl lygios tėvų pareigos tokį išlaikymo minimumą (po 400 Lt) vaikui užtikrinti. Tokia teismo pozicija reikštų, kad ir pačiai ieškovei tenka lygi su atsakovu (apeliantu) pareiga teikti sūnui per mėnesį 700 Lt išlaikymą. Ieškovė teisme nurodė ir tai, kad ji pati išlaikymo vaikui nė nesiekusi, nes apeliantas nėra biologinis vaiko tėvas, o toks reikalavimas buvo įrašytas dokumentus teismui rengusio „Skyrybų centro“ teisininkų patarimu (b.l. 73).
Kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje priimti domėn tik šį vienintelį minimalios algos orientacinį kriterijų negalima ir su teismo išvada dėl išlaikymo dydžio apeliacinės instancijos teismas sutikti negali. Viena vertus, nustatydamas tokios apimties vaiko poreikius, teismas niekaip nepagrindė būtinybės juos būtent tokiu dydžiu nustatyti, neatsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį. Nagrinėjamu momentu nei vieno iš tėvų finansinės galimybės tokių vaiko poreikių (po 800 Lt kas mėnesį) užtikrinti neleidžia. Kaip matyti iš bylos, pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo bedarbė (b.l. 47), išlaikanti du nepilnamečius vaikus, kuriuos jai auginti padeda tik jos pačios tėvai (b.l. 57-58). Šiuo metu, SODROS duomenimis, gauna minimalias pajamas. Be to, turi įsipareigojimų kreditoriui. Skolų turi ir apeliantas, be to, jis yra nuteistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir negauna darbo užmokesčio (b.l.25-46, 86), bausmės pabaiga – 2012-09-29 (b.l.87), taigi įsidarbintini bei gauti atitinkamo dydžio pajamas, kurios leistų tinkamai vykdyti teismo sprendimą, mokėti sūnui po 400 Lt išlaikymo, jis objektyviai negali. Ir nors paprastai oficialių darbo santykių neturėjimas neeliminuoja ir neapsprendžia tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką dydžio, akivaizdu, kad pasirūpinti savo turtinės padėties pagerinimu apeliantui neleidžia įkalinimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vieno iš tėvų turtinės padėties nustatymas vertintinas ne tik pagal jo turimą turtą ir gaunamas pajamas, bet ir pagal tai, kokių priemonių šis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2009; 2009-05-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009).
Apibendrinant motyvus kolegija pripažįsta, kad D. Č. minimaliausiems poreikiams užtikrinti nagrinėjamu laikotarpiu 400 Lt sumos per mėnesį pakanka, o tokio dydžio išlaikymą lygiomis dalimis turi teikti abu jo tėvai. Todėl iš apelianto pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos 400 Lt kasmėnesinės išmokos dydis sumažintinas iki 200 Lt per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos. Dar didesnis sumažinimas, kaip to siekia apeliantas, t.y. vos po 130 Lt per mėnesį išmokomis, jau neleistų vertinti, kad minimalūs vaikų poreikiai yra užtikrinami. Ta dalimi, kuria jis finansiškai neišgalės prisidėti prie kasmėnesinių vaiko poreikių patenkinimo, turės padengti kaip skolą, kai tik turės galimybę gauti nuolatines stabilias pajamas (įsidarbinti). Taip pat pasikeitus vienos iš tėvų finansinėms galimybėms ar pakitus vaiko poreikiams, atsiradus papildomų išlaidų, šalys ateityje galės kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.)
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti.
Priteisto iš V. K. sūnui D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydį periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis sumažinti iki 200 (dviejų šimtų) litų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo, t.y. 2008-08-23 dienos, iki D. pilnametystės.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.