Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1) 2021 m. balandžio 2 d. Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, paskirta 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliko 2022 m. balandžio 2 d.;

2) 2022 m. gegužės 27 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

3) 2022 m. gegužės 27 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta 38 minimalių gyvenimo lygių (toliau – ir MGL) dydžio (1 900 Eur) bauda;

4) 2022 m. lapkričio 29 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtas laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. bei Alytaus apylinkes teismo 2022 m. gegužės 27 d. nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 5 (penkiems) mėnesiams ir 38 MGL (1 900 Eur) bauda, bausmių neatlikęs, laisvės apribojimo bausmės pabaiga 2023 m. birželio 3 d.;

5) 2023 m. vasario 24 d. Alytaus apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, nubaustas penkiasdešimt (50) parų areštu; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis iš dalies sudedant ir nustatyta galutinė bausmė – areštas 90 (devyniasdešimčiai) parų ir 38 MGL (1 900 Eur) bauda; pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje; 2023 m. gegužės 19 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti jam paskirtos 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmės; bausmę neatlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2023 m. sausio 7 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo koridoriuje, smurtavo prieš savo šeimos narį – tėvą S. J., kuriam sudavė vieną kartą kumščiu į kairį skruostą, padarydamas veido sumušimą ir tokiu būdu nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2023 m. sausio 7 d., tiksliai neprisimena kada, bet prisimena, kad buvo tamsu, jis namuose gėrė alkoholį, buvo neblaivus. Jis gėrė kelias dienas iš eilės, buvo neblaivus, todėl prastai pamena įvykį. Prisimena, kad su tėvu dėl kažko pradėjo konfliktuoti ir konflikto metu jis trenkė savo tėvui S. J. kumščiu į galvą, kur tiksliai pataikė nepamena. Smūgi buvo stiprus, yra jaunas, tvirto sudėjimo, tėvui turėjo skaudėti. Kas buvo toliau, neatsimena, pamena tik kai jis buvo sulaikymo kameroje. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, šiuo metu su tėvu yra susitaikę, tėvas jam atleido, prašo paskirti kuo švelnesnę bausmė (t. 2, b. l. 68).

Nukentėjęs S. J. patvirtino, kad 2023 m. sausio 7 d. jis, jo tėvas A. J. ir sūnus D. J. girtavo (duomenys neskelbtini) esančiuose, A. J. priklausančiuose namuose. Maždaug apie 20 val., jiems begeriant, D. J. pradėjo konfliktuoti su jo tėvu, su juo negražiai kalbėjo. Kad neišsiplėstų konfliktas, jis savo sūnų nusivedė į gyvenamojo namo koridorių pakalbėti, norėjo jį nuraminti. Jo pastabų, kad nesikabinėtų prie senelio, jo sūnus D. neklausė, jie susipyko, todėl koridoriuje sūnus D. jam sudavė kumščiu vieną kartą į veidą, pataikė prie kairės akies. Jis parvertė savo sūnų ant grindų, kad jis nusiramintų, sūnaus nemušė, jis muistėsi ir keikėsi ir tada jis pamatė, kaip koridoriaus atsidarė duris jo tėvas ir viską stebėjo, į koridorių tėvas nėjo. Jis sūnui pasakė, kad iškvies policiją, liepė jam ramintis, sūnus nurimo, jis jį paleido ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai išsivežė sūnų, jis pats buvo pristatytas į ligoninę, jam nustatė skruosto sumušimą bei patinimą. Jis buvo išleistas į namus, jokio gydymo jam nepaskyrė, jokių vaistų nepirko, skruosto netepė, žalos nepatyrė. Civilinio ieškinio nei dėl turtinės, nei dėl neturtinės, jis nereiškia. Jam yra neryški kraujosruva po kaire akimi, taip pat nėra galutinai atslūgęs patinimas. Skausmo nejaučia. Skausmą skruoste jautė tik tą patį vakarą iki užmiegant, atsikėlęs sekančią dieną skausmo jau nejuto, pas teismo medicinos ekspertus jis nevyks, nenori sūnui blogo, tiki, kad jis pasikeis, iškvietė pareigūnus, nes tuo metu jam taip atrodė, pats buvo girtas, norėjo, kad pareigūnai jam padėtų sutramdyti sūnų. Jo sūnus grįžo į namus, jo atsiprašė, sūnus labai dėl to gailisi, jis jam atleido (t. 1, b. l. 69–72, 75–78). Baigiamųjų kalbų metu paprašė paskirti kuo švelnesnę bausmę.

Liudytojas A. J. patvirtino, kad su anūku D. J. gyvena (duomenys neskelbtini). Dažnai pas jį atvažiuoja ir jo sūnus S. J. 2023 m. sausio 7 d., apie pietus, jo sūnus S. atvažiavo pas jį į svečius, atsivežė degtinės. Visi trys (jis, sūnus ir anūkas) gyvenamojo namo kambaryje gėrė degtinę. Jis daug gerti nepakelia, todėl būdamas neblaivus nuėjo miegoti. Ar išgertuvių metu konfliktavo su savo anūku D. jis neprisimena dėl girtumo. Kas vyko kai jis miegojo, jis nežino, gal ir buvo pabudęs nuo triukšmo, bet neprisimena. Jis net neprisimena, kad buvo atvykusi policija. Kad anūkas galėjo suduoti savo tėvui jis tiki, kadangi tai nėra pirmas kartas kaip anūkas smurtauja prieš savo tėvus, yra atliktas ne vienas tyrimas dėl to (t. 1, b. l. b. l. 91–94)

Liudytojas Š. R. parodė, kad tarnybos metu, 2023 m. sausio 7 d., dirbant kartu su patruliu I. B., 20.07 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), gyvenančio pranešėjo sūnus D. J. smurtauja prieš savo senelį. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas S. J., pradėjo pasakoti, kad jo sūnus pradėjo ,,šokinėti“ prieš tėvuką (prieš pranešėjo tėvą A. J.) ir prieš jį patį. Namuose buvo rasti: pranešėjo tėvas A. J. bei pranešėjo sūnus D. J. Visi trys vyrai buvo stipriai neblaivūs. Pokalbio metu pranešėjas S. J. jiems paaiškino, kad visi trys vyrai vartojo alkoholinius gėrimus, namuose daugiau nieko nebuvo. Jiems begeriant tarp jų kilo konfliktas, D. J. pradėjo kabinėtis prie savo senelio. S. J. pradėjo savo sūnų D. raminti, nusivedė į koridorių pakalbėti, koridoriuje tėvas su savo sūnumi susistumdė, tada sūnus D. J. jam sudavė į veidą kumščiu vieną smūgį. S. J. paaiškino, kad po to kai jam sūnus trenkė, jis savo sūnų parvertė ant grindų, kad jis nusiramintų bei iškvietė policiją. S. J. patvirtino, kad kai jis sūnų nusivedė į koridorių, jis užsidarė duris ir tėvas jų tarpusavio konflikto negalėjo matyti. Įvykio vietoje taip pat buvo bendrauta ir su pranešėjo tėvu A. J., vyras buvo stipriai neblaivus, nesiorientavo aplinkoje. Pokalbio metu jis patikino, kad anūkas smūgių jam nesudavė, jo nemušė, nieko jis nematė. Ant A. J. veido jokių sužalojimų ar kitų požymių, kad jis būtų mušamas, nebuvo. Bendraujant su pranešėju S. J. matėsi sumušimas ant kairiojo skruosto, skruostas buvo patinęs, matėsi ryškėjanti kraujosruva. Pranešėjui S. J. buvo nustatytas 3,12 promilės girtumas, sūnui D. J. – 3,38 promilės girtumas. S. J. pristatė pas medikus apžiūrai, o D. J. buvo laikinai sulaikytas (t. 1, b. l. 97–100).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas (t. 1, b. l. 15–21).

Apžiūros protokolai, vaizdo ir garso įrašai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) vyriausiojo patrulio I. B. nešiojamos kameros vaizdo įraše matyti, kad 2023 m. sausio 7 d. 20.20 val. pagal pranešimą į įvykio vietą atvyksta pareigūnai Š. R. ir I. B., kuriuos pasitinka pranešėjas S. J.; namuose matyti dar du stipriai neblaivūs vyrai; paklaustas D. J. neigia, kad jis ką nors skriaudė; pranešėjas S. J. nurodo, kad jo sūnus šoko prieš jo tėvą, tačiau A. J. tai paneigė, nurodė, kad anūkas mušė jo sūnų S. J.; pareigūnas Š. R. pas pranešėją klausia, kur jam pataikė D. J.; šis ranka rodo į veidą, kairėje pusėje; girdėti pareigūnai žodžiai: ,,matau, kad yra pamušta“; pareigūnas I. B. taip pat patvirtina, kad ,,jūs tai čia gavęs“ (t. 1, b. l. 27–29; t. 2, pakete Nr. 1 esanti kompiuterinė laikmena); 2) Bendrojo pagalbos centro 2023 m. sausio 7 d. 20.03 val. garso įraše girdėti kaip pranešėjas S. J. nurodo, kad D. J. smurtauja prieš tėvuką; nurodo, kad sūnus kirto ir jam ir seneliui; operatorės paprašytas nurodo adresą – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30–32; t. 2, pakete Nr. 1 esanti kompiuterinė laikmena).

Tarnybiniai pranešimai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad 2023 m. sausio 7 d. apie 20.07 val. gautas pranešimas, kad pranešėjo S. J. sūnus J. D. smurtauja prieš savo senelį. Atvykus S. J. paaiškino, kad vartojant alkoholinius gėrimus sūnus D. J. konflikto jam sudavė kumščiu smūgį į kairės pusės skruosto dalį, dėl kurio jis jaučia fizinį skausmą. Alkoholio kiekio matuokliu ,,Drager Alcotest 7610 Nr. ARKL-0761“ 20.44 val. S. J. buvo nustatytas 3,12 promilės girtumas, 20.46 val. D. J. – 3,83 promilės, A. J. nustatyti neblaivumo nebuvo įmanoma, nes jis į alkoholio kiekio matuoklį įpūsti nesugebėjo. Ant S. J. veido, ties kairės pusės skruostu, matėsi patinimas (t. 1, b. l. 33–37)

Specialisto išvadoje nurodoma, kad S. J. kliniškai nustatyta veido sumušimas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neaprašytos. Nesant objektyvių trauminio poveikio žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 41–42).

Iš S. J. medicininių dokumentų išrašo matyti, kad į viešąją įstaigą Lazdijų ligoninę 2023 m. sausio 7 d. 21.08 val. pristatytas S. J.; klinikinė diagnozė: veido sumušimas. Pacientas skundų neturi. Atvežtas policijos, dėl smurto artimoje aplinkoje. Objektyvi būklė: sąmoningas, orientuotas, šiek tiek patinęs skruostas; meninginių simptomų nestebima. 2023 m. sausio 27 d. atliktas galvos rentgenologinis tyrimas, išvada – aiškių lūžimo linijų nematyti, kaulinėje struktūroje aiškių lūžimo linijų nematyti, padidinto intrakranijinio spaudimo pakitimų nematyti (t. 1, b. l. 45–49).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad 2023 m. sausio 7 d., 20.44 val. S. J. nustatytas 3,12 promilės girtumas; 2023 m. sausio 7 d., 20.46 val. D. J. nustatytas 3,83 promilės girtumas (t. 1, b. l. 52–54).

D. J. asmens anketinių duomenų pažyma patvirtina, kad S. J. yra D. J. tėvas (1 t., b. l. 145)

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015, 2016 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamasis smūgiavo jam kumščiu į veidą, jis jautė fizinį skausmą, buvo patinimas ir kraujosruva. Įvykio vietos apžiūros protokolas, duomenys apie neblaivumą patvirtina, kad kaltinamasis smurtavo namuose, buvo neblaivus. Tai, kad S. J. po smūgio nustatytas patinimas patvirtina ir medicinos dokumentų išrašas, specialisto išvada, liudytojo Š. R. parodymai, iš kurių matyti, kad iš karto po įvykio S. J. skruoste buvo matyti sumušimo žymė. Šios aplinkybės fiksuotos ir vaizdo įraše. Tai, kad S. J. iš karto po įvykio kvietėsi policijos pareigūnus, nurodydamas, kad sūnus jam smūgiavo į veidą patvirtina ir garso įrašas Bendrajam pagalbos centrui, kur fiksuotas S. J. pokalbis su operatore.

Aptartų įrodymų analizė kartu su kaltinamojo duodamais parodymais apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad D. J. smūgiuodamas kumščiu nukentėjusiajam sukėlė jam fizinį skausmą. Aptartame kontekste pažymėtina, kad D. J. veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, nes smūgiuodamas suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad tokie jo veiksmai gali jį sužaloti, ir nors to nesiekė, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.‏‏‎ Atsižvelgus į tai, jo veika kvalifikuotina pagal atsiradusias pasekmes – fizinio skausmo sukėlimą, nes dėl to, kad nukentėjęs nebuvo apžiūrėtas specialisto, kūno sutrikdymo mastas nekvalifikuotas.

Nukentėjęs yra kaltinamojo tėvas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Atsižvelgus į tai, kad smurtas panaudotas tėvo atžvilgiu, jis yra šeimos narys, D. J. nusikalstama veika kvalifikuotina kaip fizinio skausmo sukėlimas padarymas šeimos nariui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

II. Dėl bausmės paskyrimo

Kaltinamasis anksčiau teistas, turi penkis neišnykusius teistumus (t. 1, b. l. 146–152). Per pastaruosius penkerius metus devyniolika kartų baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 1–19). Jis nedirba (t. 2, b. l. 21–23), bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (t. 2, b. l. 30). Tai leidžia spręsti, kad ši jo padaryta veika nėra atsitiktinė, jis linkęs daryti teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas. D. J. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veikas, kuri yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). D. J., būdamas anksčiau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintam, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad D. J. teisiamas šeštą kartą, padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, pakartotinis veikų darymas rodo, kad jo vertybinės nuostatos neorientuotos į pagarbą teisės normoms, į visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių laikymąsi, anksčiau paskirtos bausmės nedaro poveikio jo elgesio ir vertybių pokyčiams ir tai rodo didesnį jo asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį. Parenkant bausmės rūšį įvertintina ir tai, kad nusikalstama veika nebuvo suplanuota iš anksto, kaltinamasis veikė spontaniškai, konflikto metu, nukentėjusiajam nekonstatuotas sveikatos sutrikdymo mastas, todėl sunkesnių pasekmių jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė. Įvertinus tai, pripažintina, kad tik terminuoto laisvės atėmimo bausmė bus pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad D. J. padarytos nusikalstamos veikos nepasižymėjo dideliu mastu ir intensyvumu, sužalojimas nepadarytas, fizinis skausmas sukeltas vienu trauminiu poveikiu, sunkių pasekmių nukentėjusiajam nesukėlė, gydymas netaikytas, jis prašo paskirti kaltinamajam kuo švelnesnę bausmę, kaltinamasis atkūrė socialinę taiką su nukentėjusiuoju, bendruomenė juo nesiskundžia. Atsižvelgus į visas aukščiau aptartas kaltinamojo asmenybę ir jo padarytas nusikalstamas veikas apibudinančias aplinkybes jam skirtina minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nors nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau įvertinus aptartas veikos pavojingumą apibudinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad minimalios trukmės sankcijoje nustatyta griežčiausia bausmė atitiks proporcingumo principą.

Remiantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas ir laikas D. J. išbūtas laikinajame sulaikyme – nuo 2023 m. sausio 7 d. iki 2023 m. sausio 8 d. (viena para) (t. 1, b. l. 111–113) (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Byloje nustatyta, kad iki šio nuosprendžio priėmimo D. J. padarė ir kitą nusikalstamą veiką, už kurią jis 2023 m. vasario 24 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir jam paskirta bausmė. Pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgus į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys).

III. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 21,32 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 58–59), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 60). Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad S. J. konsultuotas ortopedo traumatologo, atliktas radiologinis tyrimas, tam išleista 46,04 Eur (t. 1, b. l. 60).

Kaltinamasis su šiuo ieškiniu sutinka, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši 46,04 Eur turtinė žala atsirado dėl neteisėtų jo veiksmų sužalojant nukentėjusįjį, todėl jis privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į tai ieškinys tenkintinas ir iš D. J. priteistina 46,04 Eur Vilniaus teritorinei ligonių kasai (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Tenkinus civilinius ieškinius bei priteisus turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinių ieškovų reikalavimams ją priteisti, priteistinos ir procesines palūkanas, nustatytos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis Nr. 2K-P-75-788/2019). Civilinis ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti procesines palūkanas, todėl jos priteistinos.

IV. Dėl kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas (t. 1, b. l. 138–143), panaikintina pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompiuterinės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, saugotinos byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį nubausti terminuotu laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, D. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dviem) mėnesiams.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. vasario 24 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, ir nustatyti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 38 minimalių gyvenimo lygių (1 900 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, D. J. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. sausio 7 d. iki 2023 m. sausio 8 d. (vieną parą) ir bausmę, atliktą pagal 2023 m. vasario 24 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią jis pradės faktiškai atlikti bausmę.

Kardomąją priemonę – dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Priteisti iš D. J. 46,04 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 4 centus) gydymo išlaidų ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondui, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (į. k. 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi kompiuterines laikmenas, saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.