- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- e2-936-761/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00714-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Ieškovas
- Vytautės B, V. B.
- Išvadą teikia
- Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 2.6.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 2.6.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.6.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei ir ieškovų Vytautės B. L. .
Institucijos teikiančios išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, B. S.,
Uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ir ieškovų V. B., L. B. atstovės pagal įstatymą D. P. ieškinį atsakovui A. B., institucijai teikiančiai išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir įsiskolinimo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su tėvu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ir ieškovų V. B., L. B. atstovė pagal įstatymą D. P. ieškiniu prašė nustatyti nepilnamečių vaikų V. B., L. B. gyvenamąją vietą su ja, priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą kiekvienam vaikui po 100 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės bei nustatyti vaikų bendravimo tvarką su tėvu pagal jos pasiūlymą.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji aštuonis metus gyveno kartu su A. B.. Gyvenami kartu (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus L. B., o (duomenys neskelbtini) dukros V. B.. Gyvendami kartu abu augino vaikus. Po dviejų metų gyvenimo kartu atsakovas pradėjo važinėti į užsienį dirbti. Išlaikymą vaikams teikė nereguliariai. Nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio A. B. išlaikymo vaikams nebeteikė. Spalio mėnesį pritaikius laikinąsias apsaugos priemones išlaikymą atsakovas teikia. Spalio mėnesį atsakovas buvo grįžęs ir jie kurį laiką gyveno kartu. Tuo metu atsakovas prisidėjo prie išlaikymo. Atsakovas sužinojęs, kad ji kreipėsi į antstolį dėl laikinojo išlaikymo išieškojimo supyko, nes jam buvo uždėtas areštas sąskaitai banke. Po konflikto atsakovas vėl su ja nebegyvena ir yra išvykęs į užsienį. Paskambinęs telefonu atsakovas prieš ją naudojo psichologinį smurtą. Jos nepilnamečiai vaikai V. B. ir L. B. nuo gimimo gyvena su ja, todėl vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja jos gyvenamojoje vietoje. Vaikai su tėvu A. B. bendrauja noriai. Vaikų interesais prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką pagal jos pasiūlymą, tai yra atsakovas prieš penkias dienas telefonu praneša ir su ja suderiną bendravimo laiką su vaikais. Lankymo metu būnant kartu atsakovas turi užtikrinti sąlygas kaip namie, susirgus skubiai pranešti jai vaikų motinai, neperduodant vaikų tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškinio reikalavimais iš esmės sutiko, tačiau nepateikė teismui duomenų apie gaunamas pajamas ir turimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje dalyvaujančių asmenų, liudytojų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad D. P. su A. B., gyvenami kartu (duomenys neskelbtini). susilaukė sūnaus L. B., o (duomenys neskelbtini). dukros V. B., kurios augino kartu. Po dviejų metų gyvenimo kartu atsakovas pradėjo važinėti dirbti į užsienį. Išlaikymą vaikams teikė nereguliariai. Nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio A. B. išlaikymo vaikams nebeteikė. Nepilnamečiai vaikai nuo gimimo visą laiką gyveno kartu su mama D. P.. Atsakovas šiuo metu dirba Olandijoje, tačiau duomenų apie gaunamas pajamas teismui nepateikė.
Ieškovė pragyvena iš pašalpų (b. l. 8), mokėsi ir įgijo specialybę – baigė konditerių kursus, jai išlaikyti vaikus padeda sesuo L. N.. D. P. su vaikais gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, jos turtinė padėtis sunki. Atsakovas dirba užsienyje, išlaiko dar du nepilnamečius vaikus iš pirmos santuokos.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-916/2016). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).
Institucija teikianti išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje bei jo atstovė teismo posėdyje neprieštaravo, kad vaikų L. B. ir V. B. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama D. P.. Nurodė, kad D. P. ir A. B. šeima nuo 2014 m. sausio 6 d. įrašyta į Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai rūpintis vaikais abiejų sugyventinių piktnaudžiavimo alkoholiu. D. P. su A. B. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute su visais patogumais, gyvenimo sąlygos patenkinamos. Paskutiniu metu D. P. stengėsi tinkamai rūpintis vaikais. Iš vaikų ugdymo įstaigų dėl vaikų nepriežiūros nusiskundimų negauta. Dėl atsakovo naudojamo psichinio smurto D. P. nuo 2017-11-02 gydėsi Klaipėdos jūrininkų ligoninės psichiatrijos departamento Švėkšnoje. D. P. sprendžia savo sveikatos problemas, gydosi. Ieškovė yra padariusi daug teigiamų poslinkių lankė mokymus dėl vaikų auklėjimo jų priežiūros. Šiuo metu svarstomas klausimas dėl D. P. išbraukimo ir socialinės rizikos šeimų apskaitos. Atsakovas atsiliepime sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama D. P.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes vaikų L. B. ir V. B. gyvenamoji vieta nustatoma su mama D. P..
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo
Įstatymas nustato, kad visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.165 str. 3 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.170 str. 2 d. vaikas su kuriuo tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais.
Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tėvo su vaikais bendravimo tvarką pagal kurią atsakovas prieš penkias dienas telefonu praneš ir su ja suderins bendravimo laiką su vaikais. Lankymo metu būnant kartu atsakovas užtikrins sąlygas kaip namie, susirgus skubiai praneš jai vaikų motinai, neperduodant vaikų tretiesiems asmenims.
Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad vaikų tėvas A. B. yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti mažamečius vaikus, piktnaudžiauja tėvo valdžia, nesidomėdamas vaikų sveikata, ugdymosi, laisvalaikio praleidimo ir kitais vaikų poreikiais. Iš ieškovės paaiškinimų matosi, kad vaikai noriai bendrauja su tėvu. Institucija teikianti išvadą Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje ir atstovės teismo posėdžio metu sutiko su ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka. Atsakovas ieškovės pasiūlytai bendravimo su vaikais tvarkai neprieštaravo.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.175 str. 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2014 m. balandžio 11 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
Pažymėtina, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Įvertinus aptartas aplinkybes ieškovės pasiūlyta tėvo A. B. bendravimo su vaikais tvarka atitinka vaikų interesus, todėl nustatytina ieškovės pasiūlyta tėvo ir vaikų bendravimo tvarka.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustačius mažamečių šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove išlaikymas priteistinas iš atsakovo A. B.. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-77/2008, Nr. 3K-3-569/2008, Nr. 3K.-3-37/2010 ir kt.).
Vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove jai tenka didesnė pareiga nepilnamečių vaikų išlaikymo kontekste, nes kasdien tenka vaikus prižiūrėti, gaminti maistą, skalbti rūbus, juos auklėti, o taip visiškai materialiai išlaikyti. Nepilnamečiams vaikams reikalinga apranga, avalynė. Ieškovė nurodė, kad minimaliai vaikams per mėnesį maistui išleidžia apie 100 €, higienos priemonėms apie 20 €, laisvalaikiui apie 20 €, žieminė striukė kainuoja apie 40 € vienam vaikui, batai žieminiai po 35 €, sezoniniai batai apie 25 €, kitiems rūbams per mėnesį išleidžia maždaug po 100 € žiemos ir vasaros sezonams.
Ieškovė pragyvena iš pašalpų (b. l. 8), mokėsi ir įgijo specialybę – baigė konditerių kursus, jai išlaikyti vaikus padeda sesuo L. N.. D. P. su vaikais gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, tačiau yra įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jos turtinė padėtis sunki. Atsakovas dirba užsienyje, išlaiko dar du nepilnamečius vaikus iš pirmos santuokos, šiuo metu dirba Olandijoje. Atsiliepime atsakovas sutiko su išlaikymo dydžiu, todėl yra pajėgus teikti prašomą išlaikymą vaikams. Ieškovė prašo išlaikymą priteisti nuo ieškinio pateikimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad nuo ieškinio pateikimo dienos išlaikymas buvo teikiamas pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, tai yra nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2017-10-13 nutartimi nustatytas laikinas išlaikymas iki teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymas vaikams nustatytinas nuo ieškinio priėmimo dienos. Kadangi teismui priėmus sprendimą laikinoji apsaugos priemonė tampa nereikalinga, 2017-10-13 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikinama.
Ieškovė ieškiniu taip pat prašo iš atsakovo A. B. priteisti išlaikymo įsiskolinimą už išlaikymą savo vaikams, už laikotarpį nuo 2017-09-01 iki ieškinio pateikimo teismui dienos, kiekvienam vaikui po 100 €, viso 200 €. CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas po ieškinio pateikimo buvo grįžęs ir šiek tiek prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Tačiau šalys nepateikė teismui įrodymų apie tai, kad A. B. yra atlyginęs išlaikymo įsiskolinimą savo vaikams. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės materialinė padėtis yra sunki, atsakovas sutinka su ieškiniu, mažamečių vaikų interesais iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas po 100 € kiekvienam vaikui.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017-09-18 sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.3.-(NTP-2)-17-T-1896-17890 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 72 € dydžio žyminis mokestis (100 € x 2 vaikai x 12 mėn.= 2400 €; 2400 x 3% =72). (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas.). Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo mokėtinas 31 € žyminis mokestis. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 75 € žyminio mokesčio. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą, kad suteikiant ieškovei D. P. teisinę pagalbą šios išlaidos sudarė 188,50 €. Teismas tenkino ieškovės reikalavimus, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos 188,50 € išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą.
Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 - 270 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Nustatyti nepilnamečių vaikų L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su mama D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.
Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokant po 100 € (vieną šimtą eurų) per mėnesį kiekvienam periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2017 m. lapkričio 30 d. iki vaikų pilnametystės. Priteistų lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskirti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą vaikams L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam po 100 € (vieną šimtą eurų) iki ieškinio pateikimo dienos. Priteistų lėšų administratoriumi uzufrukto teise paskirti D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: vaikų tėvas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja prieš penkias dienas pranešęs ir suderinęs lankymo laiką su vaikų motina D. P.. Lankymo metu A. B. turi užtikrinti sąlygas esamas kaip namie, susirgus, skubiai apie vaikų negalavimus pranešti vaikų motinai, neperduoti vaikų tretiesiems asmenims.
Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 147 € (vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.
Priteisti iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 188,50 € (vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus 50 centų) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Panaikinti 2017m. spalio 13 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę, kuria iš A. B. priteistas laikinas išlaikymas V. B. ir L. B. po 100 € periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.