Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-31-312/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-07
Bylos Nr.
eAN2-31-312/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01446-2018-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Advokatai
Vytautas Geležinis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eAN2-31-312/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01446-2018-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. G. atstovo advokato Vytauto Geležinio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo UAB „P. s.“ vadovo R. G. atžvilgiu nutraukta teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 119 straipsnio 1 dalį, nenustačius jo veikoje nusižengimo įvykio ir sudėties, taip pat iš R. G. priteista R. G. 400 eurų išlaidos, patirtos advokato paslaugoms apmokėti, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. UAB „P. s.“ akcininkas R. G. 2018 m. gegužės 30 d. pareiškimu prašė iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „P. s.“ direktoriui R. G. dėl to, kad jis būdamas UAB „P. s.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (toliau ir – Bendrovė) direktoriumi nuo 2002 m. rugsėjo 30 d.:

Žemesnės instancijos teismas

1) nesušaukė bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo 2016 m. metinių finansinių ataskaitų rinkiniui tvirtinti, tuo pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 23 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies, 58 straipsnio 2 dalies nuostatas;

2) nesudarė sutarties su audito įmone, neužtikrino, kad Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys už 2017 m. būtų audituotas ir auditas būtų atliktas Akcinių bendrovių įstatyme nustatytais terminais, audito išvados nepateikė 2018 m. balandžio 26 d. eiliniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, nei 2018 m. gegužės 25 d. pakartotiniam visuotiniam akcininkų susirinkimui, dėl ko nebuvo patvirtintas 2017 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinys, tuo pažeisdamas ABĮ 26 straipsnio 10 dalį, 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 37 straipsnio 12 dalies 5, 6 ir 15 punktus, pažeidė akcininko neturtinę teisę dalyvauti bendrovės valdyme, susipažįstant su Bendrovės finansinių ataskaitų audito išvada, ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu R. G. atstovas advokatas Vytautas Geležinis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą: patraukti R. G. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį dėl pakartotinai padaryto ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (ANK 40 straipsnis).

3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamame nutarime neapgrįstai nurodoma, kad Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo (toliau - VAS) darbotvarkės projektai atitinka reikalavimus, kadangi darbotvarkėse nurodoma informacija yra dviprasmiška ir sunkiai suprantama: apie 2016 metų ir 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimą turėjo būti aiškiai pranešta. Pareiškėjas manė, kad dėl 2016 metų finansinių ataskaitų tvirtinimo bus šaukiamas atskiras VAS, nes 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinys negalėjo būti tvirtinamas nesant 2016 metų finansinio rinkinio patvirtinimo. Apie vadovo pareigą sudaryti aiškią ir nedviprasmišką darbotvarkę pasisakė Lietuvos Aukščiausiais Teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2013. Teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir teisė pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose yra neturtinės akcininkų teisės ir kad akcininkai galėtų įgyvendinti šias civilines teises, jie turi būti tinkamai informuoti apie būsimą visuotinį akcininkų susirinkimą. Taigi, R. G. nevykdė savo imperatyvios pareigos sušaukti VAS dėl 2016 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo, todėl padarė ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

4. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodyta, kad Bendrovės auditas už 2017 metus yra neatliktas ne dėl R. G., kuris eina vadovo pareigas kaltės, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad auditas neatliktas išimtinai dėl vadovo - R. G. kaltės ir kad pats R. G. aktyviais veiksmais siekia išvengti bendrovės audito. R. G. kaltė pasireiškia tuo, kad jis nepateikia auditoriams visų bendrovės dokumentų, bendrauja su auditoriais nepagarbiai. R. G. nuo 2018 metų pradžios žinojo, kad pareiškėjas nori paskirti naują bendrovės auditorių, kad pareiškėjas nesutinka, jog bendrovės auditas būtų atliekamas UAB „F. a. a.“. Žinojo, kad UAB „F. a. a.“ nebuvo gavusi visų dokumentų iš bendrovės, kurie reikalingi audito atlikimui (Audito bendrovės 2018 m. balandžio 25 d. pateiktas raštas Bendrovės direktoriui, Nr. 04/21). 2018 m. balandžio 26 d VAS metu R. G. atskleidė, kad finansinė atskaitomybė nėra audituota. 2018 m. gegužės 25 d. pakartotinio VAS metu paaiškėjo, kad audito išvada dar nėra gauta, o R. G. nebuvo sudaręs sutarties su audito įmone dėl 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio audito. 2018 m. gegužės 25 d. VAS metu šalių sutarimu buvo paskirta nauja audito įmonė UAB „B. a. ir a.“, tačiau audito neatliko, nes R. G. nepateikė auditui reikalingų dokumentų. Finansinė atskaitomybė padeda suinteresuotiems informacijos vartotojams tinkamai įvertinti įmonės finansinę padėtį.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į R. G. atstovo apeliacinį skundą R. G. atstovė advokatė Ž. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

6. Atsiliepime nurodoma, jog apeliaciniame skunde remiamasi teismų praktika civilinėse, bet ne administracinių nusižengimų bylose.

Šalies argumentai

7. Apeliaciniu skundu neteisėtai išplečiamos administracinio nusižengimo sudėties, kvalifikavimo ribos, t. y. su apeliaciniu skundu pateikiami nauji įrodymai. Anksčiau nebuvo prašoma taikyti R. G. administracinę atsakomybę dėl veiksmų, susijusių su BDO auditorių atliekamu auditu, nebuvo prašoma taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį. Susirašinėjimas su BDO auditoriais (apeliacinio skundo 2 priedas) nebuvo anksčiau (2018 m. spalio 31 d. ir 2018 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžiuose) pateiktas, nors buvo turimas ir 2018 m. spalio 23 d. R. G. pateiktas Vilniaus apygardos teismui nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-941-794/2018 dėl priverstinio akcijų pardavimo. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo šiuos dokumentus vertinti apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime teigiama, kad jei R. G. nebuvo aišku, kurių metų finansinių ataskaitų rinkinių auditai bus tvirtinami, jis šį klausimą galėjo pateikti bendrovei, tačiau to nedarė.

9. Atsiliepime nurodoma, kad byloje liudytoju buvo apklaustas auditorius R. K., kuris parodė, jog R. G. visada pateikdavo reikiamus dokumentus audito atlikimui, dėl 2017 metų audito atlikimo kreipėsi 2018 m. sausio mėnesį, buvo gavęs R. G. patvirtinimą apie jo paskyrimą auditoriumi, turėjo paskyrimo 2016 m. VAS protokolą savo archyve; R. G. jam pateikė pasirašytą audito paslaugų sutartį dėl audito 2017 m. atlikimo. Audito išvados nepateikė, nes R. G. nurodė jam, kad jei atliks auditą ir teiks audito išvadą, liudytojo veiksmai bus skundžiami atsakingoms institucijoms, R. G. tikėjosi daugiau paslaugų iš audito nei priklauso, norėjo veiklos audito. Nesant nurodytų kliūčių, auditorius būtų pabaigęs audito išvadą 2018 m. balandžio 30 d.

10. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-774-935/2018, kuria buvo atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną R. G. atžvilgiu dėl VAS 2016 m. finansinei atskaitomybei tvirtinti nurodė, kad „ABĮ nenumato termino, per kurį turi būti sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, jeigu vienas iš anksčiau įvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtų sprendimų buvo panaikintas teismo“, „tarp akcininkų susiklostę santykiai yra civilinio pobūdžio, todėl kilę ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso nustatyta tvarka, o administracinio nusižengimo teisena negali būti naudojama kaip poveikio priemonė sprendžiant esamus ir potencialius civilinius ginčus tarp privačių asmenų“. Pažymima, kad R. G. siekiai nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos pradėjimu yra visiškai nesusijęs su jo, kaip akcininko interesų pažeidimu, tačiau sąlygoti siekimo šias aplinkybes naudoti kitose bylose, ypatingai vykstančiame ginče dėl priverstinio akcijų pardavimo, kuriame Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu nustatė ne R. G., o R. G. veiksmus kaip prieštaraujančius Bendrovės veiklos tikslams ir būtent R. G. įpareigojo parduoti savo turimas akcijas R. G..

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

11. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl R. G. kaltės nebuvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, liudytoją R. K.. Įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. G. atžvilgiu nutraukė teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nenustačius jo veikoje nusižengimo įvykio ir sudėties.

13. Nagrinėjamu atveju, pareiškimu buvo prašoma R. G. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Apeliantas prašo patraukti R. G. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį.

14. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.

15. Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, objektyviai pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo). Pažymėtina, kad šio administracinio nusižengimo dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo numatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami Akcinių bendrovių įstatyme. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018)

16. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje apeliantas ginčija, jog VAS darbotvarkės projektai atitinka reikalavimus, teigdamas, jog darbotvarkėse nurodoma informacija yra dviprasmiška ir sunkiai suprantama. Ginčija, kad bendrovės auditas yra neatliktas ne dėl R. G., kuris eina vadovo pareigas, kaltės.

17. ABĮ 16 straipsnyje numatytos neturtinės akcininkų teisės, iš jų teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018)

18. Be kita ko, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nors pažeidimui, kurio sudėtis formali, konstatuoti padarinių kilimas nebūtinas, tačiau padarinių nesukėlimas visų kitų bylos įrodymų kontekste taip pat yra reikšmingas išvadai dėl asmens kaltės buvimo ar nebuvimo padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-31-942/2017). Taigi, ir nagrinėjamu atveju, nors ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas aprašytas formaliąja sudėtimi, t. y. šio nusižengimo padariniai nėra akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimo sudėties būtinas požymis, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami administracinės nuobaudos skyrimo klausimą, pagrįstai atsižvelgia į veikos pavojingumą (ir padarinius), į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio nukentėjusiajam bei ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektui – akcininko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-40-489/2018).

19. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjęs teismas nenustatė ir pareiškėjas bei apeliantas nenurodė, kokios konkrečios žalingos teisinės pasekmės jam atsirado ir kuo tai pasireiškė dėl jo įvardijamų veiksmų, už kuriuos prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn R. G..

20. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma tuomet, kai yra išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/2016).

21. Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde teigiama, kad bendrovės VAS darbotvarkės projektai neatitinka reikalavimų, kadangi apie 2016 metų ir 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimą turėjo būti aiškiai pranešta, o R. G. manė, kad dėl 2016 metų finansinių ataskaitų tvirtinimo bus šaukiamas atskiras VAS, nes 2017 metų finansinių ataskaitų rinkinys negalėjo būti tvirtinamas nesant 2016 metų finansinio rinkinio patvirtinimo. Kaip matyti iš 2018 m. balandžio 3 d. UAB „P. s.“ pranešimo dėl eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, buvo suformuluota tokia susirinkimo darbotvarkė: „1. Metinių finansinių ataskaitų tvirtinimas. 2. Pelno nuostolio paskirstymas. 3. Bendrovės plėtros strategijos 2018-2019 m. investicijų į gamybą aptarimas“ (t. 1, b. l. 75). Esant tokiai formuluotei ir situacijai, kai nėra patvirtintos dviejų metų finansinės ataskaitos, yra pagrindas manyti, kad bus tvirtinama dviejų metų metinės finansinės ataskaitos. Vertinant R. G. kaltę dėl minėtos aplinkybės atsižvelgtina į tai, kad jis pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad (t. 2, b. l. 114) galvojo nešaukti dviejų VAS ir patvirtinti finansines atskaitomybes už dvejus metus, kad pranešimas buvo siunčiamas tik vienam akcininkui, kuris turi 50 procentų bendrovės akcijų, taip pat turi atstovą advokatą ir intensyviai bendrauja su bendrove jam rūpimų klausimų kreiptis į bendrovę, ką ir padarė 2018 m. balandžio 9 d. raštu, papildydamas visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę dviem klausimais ir prašydamas pateikti norimą informaciją (t. 1, b. l. 76). Be to, vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taigi, administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys neleidžia pagrįstai be abejonių manyti, kad R. G. suprato, jog formuluotė apie Metinių finansinių ataskaitų tvirtinimą gali būti suvokta kaip kelianti abejones ir yra neaiški. Nagrinėjamu atveju, nėra surinkta pakankamai neabejotinų R. G. kaltės administracinėje byloje įrodymų dėl neaiškios bendrovės VAS darbotvarkės. Tokiu būdu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nepaneigtas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginys, kad šiame susirinkime buvo numatyta tvirtinti iš karto ir 2016 metų, ir 2017 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinius, kad susirinkimas buvo sušauktas tinkamai. Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, nepritartina apeliacinio skundo teiginiui, jog R. G. 2018 metais nešaukė VAS dėl 2016 m. finansinių metinių ataskaitų tvirtinimo.

22. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nurodo teismų praktiką civilinėse bylose, tačiau administracinėse ir civilinėse bylose skiriasi kaltės įrodinėjimo standartas. Administracinėje byloje vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

23. Pažymėtina, kad, R. G. turi 50 procentų akcijų, todėl vadovaujantis ABĮ 23 straipsnio 1 dalimi, pats turėjo visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę.

24. ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta visuotinio akcininkų susirinkimo išimtinė teisė rinkti ir atšaukti auditorių ar audito įmonę metinių finansinių ataskaitų rinkinio auditui atlikti, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas. 12 straipsnio 5 punkte numatyta jog bendrovės vadovas atsako už sutarties su auditoriumi ar audito įmone sudarymą, kai auditas privalomas pagal įstatymus ar bendrovės įstatus. 15 straipsnyje numatyta bendrovės vadovo pareiga užtikrinti, kad auditoriui būtų pateikti visi sutartyje su auditoriumi ar audito įmone nurodytam patikrinimui reikalingi bendrovės dokumentai. 24 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu auditorius ar audito įmonė nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar yra numatytas įstatuose. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme terminas, kuriam visuotinis akcininkų susirinkimas gali paskirti audito įmonę, nenurodytas. Kaip matyti iš administracinėje byloje esančios medžiagos, UAB „F. a. a.“ auditoriumi buvo paskirta R. G. reikalavimu 2016 m. VAS ir minėta įmonė, R. G. įsitikinimu, niekada nebuvo atšaukta, jų įmonėje buvo praktika, kad auditorius kiekvienais metais nebuvo skiriamas (t. 1, b. l. 179; t. 2, b. l. 57-58). R. G. įsitikinimu, auditorius turėjo būti skiriamas kiekvienais metais. Tačiau R. G. akcininkas R. G. nepranešė, kad jam netinka auditorius UAB „F. a. a.“ (t. 2, b. l. 114). Minėta įmonė prieš tai atliko auditą dvejus metus: 2016 m. – už 2015 metus ir 2017 – už 2016 metus (t. 2, b. l. 108-109). Buvo preliminarūs pokalbiai dėl sutarties pasirašymo. Auditorius rašė raštą dėl termino pratęsimo. Auditorius informavo (t. 2, b. l. 174) vadovybę kokie bus reikalingi dokumentai, aptarė su vyr. buhaltere kokie bus reikalingi dokumentai (t. 2, b. l. 179-180). Kaip matyti iš byloje esančio pranešimo (t. 2, b. l. 164), UAB „F. a. a.“ 2018 m. balandžio 25 d. prašymu prašė pratęsti auditoriaus išvadų pateikimo terminą iki 2018 m. balandžio 30 d., 2018 m. gegužės 8 d. auditorius susisiekė su R. G. ir nurodė, kad 15 val. atvyks su pasirašyta audito išvada ir grąžins visus dokumentus bei antrą audito paslaugų sutarties egzempliorių, tačiau neatvyko ir telefonu informavo, kad audito išvada nebus teikiama, kol neišsispręs akcininkų ginčas, teigdamas, kad jam akcininkas reiškia pretenzijas dėl audito atlikimo. Apie minėtas aplinkybes jau 2018 m. gegužės 14 d. pranešimu, skirtu siųsti elektroniniu paštu, direktoriaus R. G. buvo informuoti kiti akcininkai, nurodant, kad dėl nurodytų aplinkybių 2018 m. gegužės 25 d. vyksiančiame neeiliniame visuotinių akcininkų susirinkime bus sprendžiamas klausimas dėl naujo auditoriaus skyrimo (t. 2, b. l. 164). Pats auditorius liudytojas R. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad įmonė „P. s.“ tą, ką jis prašė, viską pateikė. Nusiųsdavo finansų direktorei ar vyr. buhalterei dokumentų sąrašą ir įmonė tuos dokumentus paruošdavo. Žinojo, kad reikiamus auditui atlikti dokumentus buhalterė paruošė. Vadovas buvo pateikęs pasirašytą sutartį audito atlikimui, tačiau auditorius jos nepasirašė. 2017 m. auditas nebuvo atliktas, nes auditorius atsisakė jį atlikti, kadangi į jį kreipėsi akcininkas R. G. ir pastarojo advokatas, kurie žodžiu informavo, kad nesutinka atlikti audito. Esant išdėstytoms administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatytoms aplinkybėms ir vadovaujantis in dubio pro reo principu, kuriuo remiantis visos abejonės bei neaiškumai turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, nėra pakankamo teisinio pagrindo daryti išvadai, kad R. G. pažeidė įstatymų nuostatas, susijusias su sutarties su auditoriumi ar audito įmone sudarymu, auditoriui patikrinimui reikalingų bendrovės dokumentų pateikimu ar neeilinio visuotinių akcininkų susirinkimo sušaukimu, jeigu auditorius ar audito įmonė nutraukia sutartį su bendrove ar dėl kitų priežasčių negali patikrinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnyje.

25. Pažymėtina, jog R. G. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė R. G. motyvą jį apkalbėti dėl įvykdytų administracinių nusižengimų (jų pavojingumo laipsnio) paaiškindamas, kad nesutarimai su pastaruoju prasidėjo, kai brolis atidarė įmonę Didžiojoje Britanijoje, kuri gamino tas pačias duris, ir pradėjo vilioti klientus ir darbuotojus. R. G. nežinant, R. G. daro poveikį per auditorius, „visur ieško „kabliukų““.

26. Teismas nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su BDO auditorių atliekamu auditu, kadangi minėtos aplinkybės nebuvo nurodomos pareiškime, kuriuo apeliantas prašė iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB „P. s.“ direktoriui R. G. (t. 1, b. l. 1-6).

27. Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nutraukė UAB „P. s.“ vadovo R. G. atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį teiseną, nenustačius jo veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.

28. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o R. G. atstovo advokato Vytauto Geležinio skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. G. atstovo advokato Vytauto Geležinio apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė