Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-03-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-774-935/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-02
Bylos Nr.
A6.-774-935/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00469-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Pareiškėjas
R. G.
Advokatai
Gediminas Pranevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-774-935/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00469-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 7.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, susipažinęs su pareiškėjo R. G. atstovo advokato Gedimino Pranevičiaus pareiškimu, kuriame prašoma UAB „P.S.“ direktoriui R. G. skirti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje numatytą nuobaudą, bei šio pareiškimo priedais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas R. G. atstovo advokato Gedimino Pranevičiaus pareiškimas, kuriame nurodoma, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-33921-779/2017 buvo tenkintas pareiškėjo ieškinys ir pripažintas negaliojančiu 2017 m. birželio 14 d. pakartotiniame visuotiniame UAB „P.S.“ akcininkų susirinkime direktoriaus vienasmeniškai priimtas sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas šios bendrovės metinis finansinis ataskaitų rinkinys už 2016 metus. Pareiškime nurodoma, kad įmonės vadovas 2018 m. sausio 16 d. nusprendė sušaukti visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą, šis susirinkimas turėjo vykti 2018 m. vasario 7 d. Bendrovės direktoriui buvo pateikti klausimai, susiję su 2016 metų finansine atskaitomybe. Pareiškime aiškinama, jog klausimai, susiję su 2016 metų finansinių ataskaitų rinkiniu (ir tuo pačiu su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke) pirmą kartą buvo užduoti dar 2017 m. gegužės 31 d., vėliau iš dalies jie buvo pakartoti 2018 m. sausio 5 d. ir visa apimtimi pakartoti 2018 m. vasario 1 d. Reaguodamas į susidariusią situaciją, bendrovės vadovas priėmė vienašališką sprendimą atšaukti 2018 m. vasario 7 d. turėjusį vykti visuotinį akcininkų susirinkimą nenustatytam terminui, motyvuodamas tuo, kad su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke susiję klausimai buvo gauti 2018 m. vasario 2 d., t. y. likus mažiau nei trims darbo dienoms iki visuotinio akcininkų susirinkimo. Pareiškėjo atstovo nuomone, pakartotinis klausimų uždavimas negali būti priežastimi atšaukti visuotinį akcininkų susirinkimą nepriklausomai nuo to, kada įmonės vadovas gavo pakartotinai užduodamus klausimus, todėl įmonės vadovo veiksmai vertini kaip neteisėti, pažeidžiantys akcininko teises dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime

Administracinio nusižengimo teiseną atsisakytina pradėti.

ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl ANK 119 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo pradedama pagal akcininko pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų teisių pažeidimus. Šioje normoje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Paminėtoje normoje iš esmės nėra įtvirtinti reikalavimai keliami teismui pateikiamo pareiškimo turiniui, tačiau teigtina, jog sprendžiant klausimą dėl galimybės pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal akcininko pateiktą pareiškimą, negali būti ignoruojamos ir nuostatos, numatančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises. Taigi ir šiuo atveju pareiškime kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai, jame kaip ir administracinio nusižengimo protokole, turi būti tiksliai nurodytos visos svarbios bylai aplinkybės, kurios reikalingos ne tik tinkamam inkriminuojamo nusižengimo išnagrinėjimui ir reikšmingų bylai aplinkybių nustatymui bei jų teisiniam įvertinimui, bet ir traukiamo asmens teisių, taip pat ir teisės į gynybą užtikrinimui.

Motyvuojamoji dalis

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą, kliudymą akcininkams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą akcininkams ar kitų įstatuose numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą, taip pat akcininkų turtinių teisių pažeidimą. Taigi, kaip matyti iš ANK 119 straipsnio 1 dalies dispozicijos, administracinė atsakomybė uždarosios akcinės bendrovės vadovui kyla, jeigu jis: 1) nesušaukia visuotinio akcininkų susirinkimo nustatytu laiku; 2) nesilaiko visuotinio akcininkų susirinkimo rengimo tvarkos; 3) kliudo akcininkams dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime; 4) nepateikia įstatymų numatytos informacijos akcininkams; 5) kitaip pažeidžia akcininkų turtines ar neturtines teises. Aptariamoje normoje nurodytos veikos yra alternatyvios ir administracinei atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vienos iš paminėtų veikų egzistavimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas nurodo, kad UAB „P.S.“ vadovas R. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, kadangi vienasmeniškai atšaukė 2018 m. vasario 7 d. turėjusį įvykti įmonės visuotinį akcininkų susirinkimą, tokiu būdu apribodamas R. G. teisę dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Pareiškėjo atstovas pabrėžė, kad įstatymai nenumato įmonės vadovo teisės atšaukti paskelbtą visuotinį akcininkų susirinkimą. Tuo pačiu čia teismas pažymi, jog ABĮ nėra numatytas ir draudimas subjektui iniciavusiam visuotinio akcininkų susirinkimą sušaukimą atšaukti tokį susirinkimą.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog nagrinėjamu atveju 2018 m. vasario 7 d. turėjęs įvykti visuotinis akcininkų susirinkimas buvo atšauktas UAB „P.S.“ vadovo, kuris yra ir šios įmonės akcininkas, turintis 50 procentų jos akcijų, sprendimu, t. y. to paties subjekto sprendimu, kuris ir iniciavo šį susirinkimą. Iš pateiktoje medžiagoje esančio susirašinėjimo elektroniniais laiškais turinio matyti, kad pranešant apie visuotinio akcininkų susirinkimo atšaukimą, įmonės vadovas informavo pareiškėjo atstovą, jog bendrovė per trisdešimt dienų nuo paklausimo gavimo pateiks atsakymus į gautus klausimus ir bus suteiktas protingas terminas susipažinti su pateikta informacija. Tuomet bus priimtas sprendimas dėl pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo. ABĮ nenumato termino, per kurį turi būti sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas, jeigu vienas iš anksčiau vykusio visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimtų sprendimų buvo panaikintas teismo. ABĮ 24 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi vykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenų matyti, jog UAB „P.S.“ finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, t. y. finansinių metų pradžia yra sausio pirmoji diena, o pabaiga yra gruodžio trisdešimt pirmoji diena. Taigi eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas nagrinėjamu atveju privalo būti šaukiamas ne vėliau kaip balandžio mėnesį.

Kaip jau buvo minėta, UAB „P.S.“ visuotinis akcininkų susirinkimas turėjo vykti 2018 m. vasario 7 d., tačiau jis buvo atšauktas, išaiškinant akcininkui R. G., kad toks susirinkimas vyks vėliau. Šiuo metu ABĮ numatytas keturių mėnesių terminas, per kurį turi būti sušauktas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, nėra praleistas, be to, bendrovės vadovas neatsisakė įstatymo nustatyta tvarka sušaukti visuotinio akcininkų susirinkimo. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog suplanuotas visuotinis akcininkų susirinkimas buvo atšauktas, savaime nepažeidžia akcininko ar akcininkų teisių, taip pat ir ABĮ 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės dalyvauti bei balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, kadangi nevykstant tokiam susirinkimui, neatsiranda ir teisė jame dalyvauti bei balsuoti. Čia dar kartą pažymėtina, jog visuotinio akcininkų susirinkimo iniciatorius šiuo atveju buvo įmonės vadovas, kuris yra ir įmonės akcininkas, turintis 50 procentų įmonės akcijų. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ABĮ 27 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad visuotinis akcininkų susirinkimas gali priimti sprendimus ir laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 visų balsų. Teismas konstatuoja ir tai, jog šiuo atveju gautame pareiškime apskritai nėra nurodoma, kokias imperatyvias normas pažeidė UAB „P.S.“ vadovas, o vien subjektyvus manymas, kad įmonės vadovo veiksmai pažeidžia vieno iš akcininkų teises, nėra pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

Teigtina, jog, sprendžiant, kokia teisinės atsakomybės rūšis asmeniui kyla kiekvienu konkrečiu atveju, būtina įvertinti ir skirtingų teisės šakų normų veiksmingumą atkuriant galimai pažeistas teises. ABĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi stebėtojų taryba, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovas) bei akcininkai, kuriems priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, jeigu įstatai nenumato mažesnio balsų skaičiaus. UAB „P.S.“ įstatai kitos tvarkos nenumato, todėl tokiu atveju turi būti vadovaujamasi ABĮ. Taigi nagrinėjamu atveju vadovui R. G. atšaukus visuotinį akcininkų susirinkimą pareiškėjas turi teisę pats inicijuoti visuotinį akcininkų susirinkimo sušaukimą, o įmonės vadovas privalės vykdyti įstatyme numatytas pareigas. Teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju tarp akcininkų kilę ginčai nėra peržengę civilinių teisinių santykių ribų. Pareiškėjas nepasinaudojo visomis įstatymų suteiktomis galimybėmis ginti savo galimai pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad tarp akcininkų susiklostę santykiai yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl kilę ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso nustatyta tvarka, o administracinio nusižengimo teisena negali būti naudojama kaip poveikio priemonė sprendžiant esamus ir potencialius civilinius ginčus tarp privačių subjektų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590, 591, 635 straipsniais,

nutarė:

Atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi R. G. veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ugnius Trumpulis