- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-12
- Bylos Nr.
- e2A-2-267/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- Lietuvos ir Ukrainos UAB „Lakmalit“
- Atsakovas
- UAB „Launera“
- Kategorijos
- 2.6.8Sutarčių teisė
Įžanginė dalis
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Launera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos ir Ukrainos UAB „Lakmalit“ ieškinį atsakovei UAB „Launera“ dėl skolos, nuostolių ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Lietuvos ir Ukrainos UAB „Lakmalit“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovės UAB „Launera“ priteisti 11 721,50 Eur skolą už atliktus darbus, 3 000,00 Eur nuostolių, 391,82 Eur delspinigius, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. LAK-003, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti vandentiekio, bei nuotekų įrengimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė įsipareigojo už atsakovės atliktus darbus sumokėti. Vykdant darbus, atsakovė susidūrė su darbuotojų trūkumu ir nesugebėjo užtikrinti reikiamo darbuotojų skaičiaus, todėl laiku nesugebėjo atlikti sutartyje nustatytų statybos darbų. Šalys sudarė žodinį susitarimą, jog ieškovės darbuotojai atsakovės naudai atliks dalį atsakovės objekte atliekamų santechnikos statybos darbų ir už šiuos darbus atsakovė atsiskaitys su ieškove valandiniu įkainiu. Ieškovės darbuotojų atsakovės naudai atliekamų darbų apskaita buvo vedama tabeliu, kurį pasirašydavo atsakovės darbų vadovas P. M.. Ieškovės darbuotojams pabaigus vykdyti reikiamus statybos darbus, ieškovė atsakovei 2019 m. gruodžio 10 d. pateikė atliktų darbų aktą Nr. S032-A004, 11 721,50 Eur sumai. Atsakovės darbų vadovas aktą ir jame išvardintus statybos darbus pasirašytinai priėmė, darbų kokybei ir (ar) kiekiui pretenzijų nereiškė, todėl ieškovė išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. LAK000031164. Tarp šalių kilus abipusiam ginčui dėl šalių priešpriešinių pareigų nevykdymo, ieškovė vylėsi, jog šalys ginčą užbaigs taikiai abipusių nuolaidų būdu, todėl sąskaitos ieškovė atsakovei neperdavė. Šalims ginčo nepavykus išspręsti taikiai, ieškovė atsakovei atliktų darbų aktą su išrašyta sąskaita pateikė 2020 m. balandžio 8 d., kartu su atsakymu į atsakovės 2020 m. balandžio 7 d. pretenziją, bei pareikalavo ją apmokėti. Atsakovė 2020 m. balandžio 10 d. atsakymu į ieškovės raštą nurodė, jog ieškovės atsiųstos sąskaitos nepriima ir ją grąžina atgal, kadangi ji išrašyta nepagrįstai. Atsakovė neigia tarp šalių buvus susitarimui dėl ieškovės statybos darbų atlikimo, taip pat neigia ieškovės darbuotojų atsakovės naudai atliktų darbų faktą. Atsakovė nurodė, jog aktas yra ne su atsakovės vadovo parašu, aktą pasirašęs asmuo neva neturėjo įgaliojimo veikti atsakovės vardu, todėl aktas neturi jokios juridinės galios.
3. Ieškovė taip pat nurodė, kad dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo patyrė 3 000,00 Eur nuostolių. Atsakovė apie paslėptų darbų pabaigimą prieš gruntu užpilant šulinius ieškovės neinformavo ir nesudarė galimybės ieškovei juos patikrinti surašant paslėptų darbų aktą. Ieškovė atsakovę apie netinkamai vykdytus sutartinius įsipareigojimus (nepriduotus paslėptus darbus) informavo 2020 m. vasario 28 d. pranešimu, tačiau atsakovė į pranešimą nereagavo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė dėl atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo savo ruožtu paslėptų darbų aktų negalėjo perduoti pagrindiniam užsakovui UAB „Eikos statyba“, užsakovė ėmėsi iniciatyvos priduodant atsakovės atliktus darbus UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Grinda“ atstovams. Užsakovo su pridavimu susijusios išlaidos sudarė 3 000,00 Eur, todėl užsakovė ieškovei pateikė PVM sąskaitą-faktūrą 3 000,00 Eur be PVM sumai, kuri buvo išskaičiuota iš ieškovei mokėtinų sumų. Ieškovė už užsakovo naudai atliktus statybos darbus išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 50 265,70 Eur sumai, tačiau iš užsakovo gavo mokėjimą 44 188,64 Eur sumai. Atsakovė raštu paprašė paaiškinti, kodėl susidarė 6 077,06 Eur skirtumas tarp išrašytos sąskaitos ir atlikto apmokėjimo. Užsakovė elektroniniu paštu paaiškino, jog buvo įskaitytos sumos, tarp šių sumų yra ir ginčo PVM sąskaita-faktūra 3 000,00 Eur sumai. Atsakovė statybos darbus objekte atliko praleisdama sutarties terminą. Pagal 2019 m. gruodžio 3 d. šalių sudarytą papildomą susitarimą atsakovė statybos darbus turėjo atlikti iki 2020 m. sausio 24 d. Vadovaujantis Sutarties 11.4. punktu, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 0,2% delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo neįvykdytų darbų sumos už kiekvieną uždelstą dieną, dėl šios priežasties ieškovė paskaičiavo delspinigius nuo pavėluotai atliktų darbų sumos (7 256,00 Eur). Atsakovė turi prievolę ieškovei sumokėti 391,82 Eur delspinigius (7 256,00 Eur * 0,2% * 27).
4. Atsakovė UAB „Launera“ nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta sutartis dėl darbų vykdymo. Tačiau ieškovė neteisingai nurodo, kad atsakovė vėlavo atlikti darbus objekte pagal sutartį, o tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė sutartis dėl dalies darbų perdavimo ieškovės darbuotojams, sutarus, kad už ieškovės darbuotojų atsakovės naudai atliktus darbus bus atsiskaityta pagal valandinį įkainį. Atsakovė nevėlavo atlikti sutartyje nurodytų darbų, iš ieškovės atsakovė nėra gavusi pretenzijos dėl vėlavimo atlikti darbus, turėjo reikiamus resursus sutarčiai įvykdyti, todėl nebuvo jokių prielaidų žodinei sutarčiai sudaryti. 2019 m. gruodžio 3 d. buvo sudarytas papildomas susitarimas prie Sutarties, kuriuo atsakovei ieškovė pavedė atlikti papildomus vandentiekio ir nuotekų sistemų montavimo darbus objekte. Ieškovė 2019 m. gruodžio 3 d. nebūtų sudariusi su atsakove papildomo susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo. Žodinė sutartis su ieškove dėl statybos darbų atlikimo objekte ne- sudaryta, ieškovės darbuotojai neatliko jokių darbų pagal sutartį už atsakovę objekte, todėl iš atsakovės skola negali būti priteista. Ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal žodinę rangos sutartį yra nepagrįstas ir neįrodytas. Teikiami atliktų darbų aktai, patvirtinantys, kad darbus, kuriuos turėjo atlikti atsakovė pagal sutartį yra atlikti. Pasirašyti atliktų darbų aktai paneigia ieškovės poziciją, kad ne visus darbus atliko atsakovė. Atliktų darbų aktai už 2020 m. sausio mėnesį ieškovės yra nepasirašyti, nenurodant jokių nepasirašymo priežasčių, tačiau didžiąją dalį šiuose aktuose nurodytų darbų ieškovė yra apmokėjusi, neapmokėtas darbų likutis pagal šiuos aktus sudaro 391,82 Eur. Pažymėtina, jog Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-11383-1110/2020 dėl skolos ir delspinigių priteisimo, kurioje atsakovė siekia prisiteisti iš ieškovės skolą už atliktus darbus objekte pagal sutartį, kurioje ieškovės nurodyti nuostoliai yra tie patys kaip ir šioje byloje. Ieškovė yra nesąžininga ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, siekdama du kartus gauti savo tariamų nuostolių atlyginimą iš atsakovės. Kadangi ieškovė yra nesąžininga ir piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, turėtų būti paskirta 5 000,00 Eur bauda, 50 % iš paskirtos baudos, t. y. 2 500,00 Eur priteisiant iš ieškovės atsakovei. Ieškovė įrodinėja, jog 3 000,00 Eur nuostolius yra įskaičiusi su atsakovei mokėtinu atlyginimu už darbus objekte pagal sutartį, todėl atsakovei priklauso mažesnė atlyginimo suma už atliktus darbus. Nurodytoje byloje ieškovė nurodo tuos pačius nuostolius kaip ir šioje byloje, juos grindžia tais pačiais rašytiniais įrodymais kaip ir šioje byloje. Pranešimo dėl nuostolių atlyginimo, kuriame atsakovei būtų nustatytas 14 dienų terminas nuostoliams atlyginti, atsakovė iš ieškovės nėra gavusi. Ieškovės reikalavimas priteisti nuostolius yra nepagrįstas, kadangi prievolė mokėti nuostolius šiai dienai nėra atsiradusi. Ieškovė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo pareiškė nesuėjus prievolės įvykdymo terminui, ieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo privalo būti atmestas. Nėra jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie galėtų lemti civilinės atsakomybės taikymą atsakovei ir atsakovės pareigą atlyginti ieškovei 3 000,00 Eur nuostolių. Teiginiai, kad užsakovas UAB „Eikos statyba“ yra pridavęs darbus UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Grinda“ ir dėl to patyręs 3 000,00 Eur išlaidų laikytini neįrodytais ir nepagrįstais. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, kadangi atsakovė nevėlavo atlikti jai priklausančių atlikti darbų pagal sutartį. Ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, ieškinį tenkindamas iš dalies, priteisė ieškovei Lietuvos ir Ukrainos UAB „Lakmalit“ iš atsakovės UAB „Launera“, 11 721,50 Eur skolą, 3070 Eur bylinėjimosi išlaidų ir sumokėto žyminio mokesčio dalį. Likusią ieškinio dalį atmetė.
6. Priteisė atsakovei UAB „Launera“ iš ieškovės Lietuvos ir Ukrainos UAB „Lakmalit“, 648 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės Lietuvos ir Ukrainos UAB „Lakmalit“, 2,74 Eur, o iš atsakovės UAB „Launera“, 9,17 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą valstybei.
7. Grąžino ieškovei Lietuvos ir Ukrainos UAB „Lakmalit“, į teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“ sumokėtą 100 Eur avansą, užtikrinant liudytojo dalyvavimo teismo posėdyje išlaidų atlyginimą (2020 m. spalio 8 d. AB Swedbank mokėjimo nurodymas Nr. PAV14716). Grąžino atsakovei UAB „Launera“, juridinio asmens kodas 301906542, į teismo depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“ sumokėtą 100 Eur avansą, užtikrinant liudytojo dalyvavimo teismo posėdyje išlaidų atlyginimą (2021 m. kovo 25 d. SEB banko mokėjimo nurodymas Nr. 3864 patvirtinimas).
8. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 11721,50 Eur skolą, teismas laikė neginčytinai įrodytu faktą, kad P. M., turėdamas įgaliojimus pasirašyti darbų perdavimo aktą objekte bei atstovaudamas atsakovę, priėmė atsakovės naudai atliktus santechnikos montavimo darbus, kuriuos atliko rangovas UAB „Lakmalit“, objekte esančiame (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, vadovaujantis CK 6.655 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatant darbų apmokėjimo tvarką priėmimo-perdavimo aktas, kuriuo užsakovė priima darbus turi didelę reikšmę ir vien tai, kad atsakovė neigia nustatytas faktines aplinkybes negali būti pagrindu atleidžiant ją nuo finansinių įsipareigojimų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. LAK000031164 (sudarytą pagal aktą Nr.S032-A004) už jos naudai atliktus darbus, vykdymo. Byloje pateiktos UAB „Valandinis“ sąskaitos (PVM sąskaita faktūra Nr. VAL001450 2019 m. spalio 31 d. ir PVM sąskaita faktūra Nr. VAL001601) patvirtina, kad ši įmonė pateikė ieškovei sąskaitas už atliktus santechnikos montavimo darbus, tuo tarpu ieškovė pateikė reikalavimą, kuris neviršija šiose sąskaitose nurodytos sumos už šiuos darbus. Tai patvirtina ir liudytojo A. T. teiginius, kad sumos, kurių ieškovė reikalauja iš atsakovės atitinka tas, kurias UAB „Valandinis“ reikalavo apmokėti iš ieškovės.
9. Teismas aplinkybę, kad P. M. buvo priimtas atlikti darbų vadovo pareigas būtent objekte esančiame (duomenys neskelbtini), laikė įrodyta. 2019 m. gruodžio 3 d. papildomo susitarimo prie 2019 m. rugpjūčio 19 d. statybos subrangos sutarties Nr. LAK-003 buvimo faktas bei jo vykdymo eiga teismo vertinimu iš esmės patvirtina augantį nepasitikėjimą tarp šalių ir nepaneigia aplinkybės, kad šalys iki 2019 m. gruodžio mėnesio sutarė dėl darbų dalies atlikimo žodžiu. Teismo vertinimu aplinkybė, jog N. D. neabejotinai turėjo teisę pagal Sutarties 2 punktą bei vykdydamas bendrovės vadovo pareiga, numatytas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje, pasirašyti ant visų bendrovės veiklos bei finansinių dokumentų ir tai, kad jis pasirašė eilėje į bylą pateiktų dokumentų, teismo vertinimu nepaneigia fakto, kad tokią teisę pagal tarp šalių sudarytos Sutarties 4.10 punktą, t. y. nustatant darbuotojų dirbto laiko sąnaudas atliekant santechnikos montavimo darbus objekte esančiame (duomenys neskelbtini), turėjo ir P. M.. Atsižvelgdamas į tai, teismas priteisė iš atsakovės 11721,50 Eur skolą.
10. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 3000 Eur nuostolių, teismas sprendė, kad šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog ši suma iš viso buvo panaudota teisėtiems pridavimo tikslams. Nėra jokių įrodymų ir apie tokio išskaitymo teisėtumą bei pagrindą, o ieškovei neįrodžius ir byloje nesant jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Eikos statyba“ tokio dydžio išlaidas iš viso patyrė, lieka neįrodyti priežastinis ryšys tarp šių išlaidų, ir atsakovės kaltė dėl galimai neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, t. y. būtinos sąlygos atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas ieškovės ieškinio dalį, kurioje prašoma priteisti 3000 Eur nuostolių, atmetė.
11. Teismo vertinimu, ieškovės elgesys teikiant tapačius reikalavimus dvejose skirtingose bylose neatitinka sąžiningumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnio 2 dalis), todėl kita šalis neprivalo prisiimti pareigos kompensuoti bylinėjimosi išlaidų, kurias nesąžininga šalis patyrė dėl tokio elgesio. Todėl teismas šioje dalyje jas priteisė iš ieškovės atsakovei įskaitant reikalavimą dėl 391,82 Eur dydžio delspinigių priteisimo į atmestų reikalavimų sumą.
12. Teismas, spręsdamas dėl atsakovės argumentų, kad ieškovės prašomos priteisti 3648,15 Eur bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nesutiko, kad advokato K. J. išlaidos, kurias sudaro 1960,20 Eur yra per didelės, neatitinkančios rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Ieškovė pateikė 3648,15 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus, atsakovė prašymą priteisti 1962,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį (77 proc.) iš atsakovės ieškovei teismas priteisė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 2809 Eur ir 261 Eur žyminio mokesčio, iš ieškovės atsakovei priteisė sumą proporcingą atmestų reikalavimų daliai – 648 Eur.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Launera“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį dėl 11 721,50 Eur skolos ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nusprendus skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, peržiūrėti pirmosios instancijos teismo iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas ir jas sumažinti iki Rekomendacijose nurodytų dydžių. Išreikalauti iš ieškovės Lietuvos ir Ukrainos UAB „Lakmalit“ sutartį, sudarytą su UAB „Valandinis“ ir šios sutarties pagrindu visas UAB „Valandinis“ išrašytas sąskaitas; išreikalauti iš UAB „Valandinis“ sutartį, sudarytą su Lietuvos ir Ukrainos UAB „Lakmalit“, ir šios sutarties pagrindu visas UAB „Valandinis“ išrašytas sąskaitas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantės teigimu, ieškovei byloje neįrodžius, kad derybų metu buvo susitarta dėl visų esminių subrangos sutarties sąlygų, negalėjo būti laikoma, jog buvo sudaryta žodinė subrangos sutartis. Liudytojo A. T. pripažinimas, kad susitikimo metu nedalyvavo ieškovės vadovas, ir įrodymų į bylą nepateikimas, kad byloje apklausti liudytojai turėjo įgaliojimą ieškovės vardu sudaryti žodinę subrangos sutartį, taip pat patvirtina aplinkybes, kad ieškovės nurodytų derybų metu negalėjo būti sudaryta žodinė subrangos sutartis, nes ieškovės darbuotojai paprasčiausiai tokiu įgaliojimu neturėjo.
13.2. Teismas subrangos sutarties sudarymą grindė šališkais ieškovės darbuotojų parodymais, kurie buvo suinteresuoti, kad būtų priteista skola iš atsakovės, o liudytojų parodymus, kad susitarimas dėl darbų kainos tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo pasiektas iš viso ignoravo. Teismas nepagrįstai laikė, kad atsakovės darbuotojas P. M. turėjo teisę pasirašinėti atsakovės vardu atliktų darbų aktus.
13.3. Teismas ignoravo byloje esančius įrodymus – atliktų darbų aktus, surašytus pagal 2019-08-19 subrangos sutartį Nr. LAK-003, kurie patvirtina, kad visus turimus atlikti darbus atliko pati atsakovė, o ne ieškovė.
13.4. Teismas priteisė skolą vadovaudamasis ieškovės vienašališkai nustatytu skolos dydžiu, nesant byloje įrodymų, kad tokiai darbų kainai atsakovė kada nors buvo pritarusi ir su ja sutikusi.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė Lietuvos ir Ukrainos UAB „Lakmalit“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Vertinant tarp šalių žodinį susitarimą šiuo atveju aktualūs darbų vadovo P. M. parodymai. Identiškas aplinkybes dėl žodinio susitarimo sudarymo bei ieškovės už atsakovę atliktų darbų apimties patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai, betarpiškai dalyvavę 2019 metų spalio susitikime: ieškovės padalinio vadovas A. T., darbų vadovas V. M. ir technikos direktorius R. J..
14.2. Byloje yra pateiktas UAB „Valandinis“ darbuotojo J. N. 2020-07-01 raštiškas patvirtinimas. Liudytojo K. K. parodymai nėra esminiai, kadangi jis apklausiamas teisme patvirtino, kad jis yra atsakovės akcininkas ir gamybos vadovas, o už objekte, Širvintų g. 62, Vilniuje, atliekamus darbus jis nebuvo atsakingas. Atsakovės atstovu objekte buvo paskirtas jos darbų vadovas P. M..
14.3. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 11721,50 Eur skolos priteisimo yra įrodytas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal žodinį susitarimą vykdant subrangos sutartį.
Dėl naujų įrodymų išreikalavimo
17. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo iš ieškovės Lietuvos ir Ukrainos UAB „Lakmalit“ išreikalauti sutartį, sudarytą su UAB „Valandinis“ ir šios sutarties pagrindu visas UAB „Valandinis“ išrašytas sąskaitas bei išreikalauti iš UAB „Valandinis“ sutartį, sudarytą su ieškove Lietuvos ir Ukrainos UAB „Lakmalit“, ir šios sutarties pagrindu visas UAB „Valandinis“ išrašytas sąskaitas.
18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl atsiskaitymo pagal žodinę rangos sutartis tarp ieškovės Lietuvos ir Ukrainos UAB „Lakmalit“ ir atsakovės UAB „Launera“. Šalys visus reikalingus įrodymus turėjo teisę pateikti pirmosios instancijos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Esant šių aplinkybių visumai, apeliantės prašymas išreikalauti ieškovės Lietuvos ir Ukrainos UAB „Lakmalit“ ir UAB „Valandinis“, kuri nėra bylos šalis, sutartis ir išrašytas sąskaitas netenkintinas.
20. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovės apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
21. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino žodinės subrangos sutarties tarp šalių sudarymą, o šios sutarties sudarymą grindė šališkais ieškovės darbuotojų parodymais bei ignoravo atsakovės direktoriaus N. D. parodymus, kuris neigė papildomo susitarimo sudarymą.
22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Pagal CK 6.681 straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbą bei už jį apmokėti ir priešingai.
23. Pažymėtina, kad įstatymas statybos rangos sutarčiai nekelia privalomos rašytinės formos reikalavimo (CK 1.73 straipsnis, 6.644 straipsnis, 6.681 straipsnis). Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 2 dalimi, sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmenų elgesio matyti jų valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). Atsižvelgiant į tai, rašytinės formos sutarties nebuvimas savaime nedaro tokios sutarties negaliojančia ir nepanaikina šalių prievolės, atsiradusios iš statybos rangos sutartinių santykių, tačiau apsunkina tokių santykių įrodinėjimo procesą. Ginčo atveju, nesant rašytinės sutarties, rangos sutartinių santykių ir iš jų kylančių prievolių egzistavimas gali būti įrodinėjami ir kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju pareiga įrodyti, kad buvo sudaryta atitinkama sutartis, kyla reikalavimą dėl jos nevykdymo ar netinkamo įvykdymo reiškiančiam ieškovui (CPK 12, 178 straipsnis).
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 29 punktas).
25. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
26. Pagal CK 6.162 straipsnio 2 dalį sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK 6.193 straipsnyje, praktiką, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016). Taigi, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021, 32 punktas).
27. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra ginčo, kad rašytinis susitarimas dėl subrangos sutarties pakeitimo tarp šalių nebuvo sudarytas. Ieškovė reikalavimą priteisti iš apeliantės 11721,50 Eur skolą kildina iš žodinio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovės, t. y. 2019 m. rugpjūčio 19 d. Statybos subrangos sutarties Nr. LAK-003 šalių, tvirtindama, kad buvo sutarta, jog ieškovės darbuotojai atsakovės naudai atliks dalį atsakovės atliekamų santechnikos statybos darbų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) ir už šiuos darbus atsakovė atsiskaitys su ieškove. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėja liudytojų parodymais ir ieškovės darbuotojų atsakovės naudai atliktų darbų apskaita, kuri buvo vedama tabeliu, kurį pasirašydavo atsakovės darbų vadovas P. M..
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju reikšmingi yra faktinio atsakovės atstovo ginčo objekte – darbų vadovo P. M. parodymai dėl sutarties vykdymo pakeitimo bei žodinio susitarimo vykdymo. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovės atstovas ginčo objekte buvo darbų vadovas P. M., kuris kontroliavo atsakovės darbų atlikimą, atsakovės vardu pasirašinėjo tiek darbo laiko tabelius, tiek atliktų darbų aktus, tiek medžiagų, gaminių apžiūros aktus, tiek defektinius aktus. Aplinkybė, kad subrangos sutarties specialiosios dalies 2 punkte yra nurodyta, kad atsakovės atstovas techniniais, darbų vykdymo ir sutarties vykdymo klausimais šiame objekte bus jos direktorius N. D., nepaneigia P. M. įgaliojimų pasirašyti aukščiau nurodytų dokumentų.
29. Apeliacinės instancijos teismas pritaria bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, kad įvertinus rašytinės subrangos sutarties nuostatas darytina išvada, kad atsakovė sutartyje numatė du skirtingus atsakingus asmenis, t. y. pagal Sutarties 2 punktą N. D. suteikiami platesni įgaliojimai priimant sprendimus techniniais, darbų vykdymo ir sutarties vykdymo klausimais. Tuo tarpu siauresnes darbo funkcijas – organizuoti darbus ir dirbti visais klausimais atstovaujant subrangovą santykiuose su rangovu ir kitais rangovais, taip pat užtikrinti subrangovo darbuotojų darbų ir priešgaisrinę saugą privalo projekto ir/arba statybos ir/arba darbų vadovas (Sutarties 4.10 punktas). Su tokiu aiškinimu iš esmės sutiko ir atsakovės vadovas N. D. teismo posėdyje nurodydamas, kad P. M. buvo atsakingas už dirbančiųjų kontrolę (teismo posėdžio vykusio 2021 m. kovo 16 d. garso įrašo 1 val. 23 min. 56 sek), buvo tarpininkas tarp direktoriaus ir darbuotojų, sužiūrėdavo kokių medžiagų trūksta ir buvo objekte darbų vykdytojas arba meistras (teismo posėdžio vykusio 2021 m. kovo 16 d. garso įrašo 1 val. 24 min. 45 sek.).
30. Liudytojas P. M. teismo posėdyje patvirtino, kad objekte Širvintų g. 82, Vilnius buvo paskirtas darbų vadovu (teismo posėdžio vykusio 2021 m. kovo 16 d. garso įrašo 1 val. 55 min. 30 sek.). Buvo atsakingas už paskirtus žmones. Patvirtino, kad asmenys kurie nedirbo tiesiogiai UAB „Launera“ ir yra nurodyti tabeliuose, pildytuose nuo spalio 21 iki lapkričio 29 d., atliko darbus už UAB „Launera“ (teismo posėdžio vykusio 2021 m. kovo 16 d. garso įrašo 1 val. 59 min. 10 sek.). Darbus reikėjo atlikti laiku, todėl buvo kviečiami kiti žmones kurie padėjo atlikti darbus (teismo posėdžio vykusio 2021 m. kovo 16 d. garso įrašo 2.06 min. 00 sek. 2 val. 8 min. 50 sek.). Apie sutartį, darbų įkainius nieko nežino (teismo posėdžio vykusio 2021 m. kovo 16 d. garso įrašo 2 val.18 min.00 sek.).
31. Apie sudarytą žodinį susitarimą dėl subrangos sutarties pakeitimo, t. y. kad dalį subrangos sutartyje atsakovei priskirtinų darbų atliks pati ieškovė, patvirtino ir ieškovės projektų vadovas D. J., kuris nurodė, kad „jam yra žinoma, kad dalį apeliantei priklausančių darbų atliko pati ieškovė. Buvo sutarta, kad ieškovės darbuotojų dirbtos valandos bus fiksuojamos tabeliuose ir už darbo laiko apskaitą atsakingi iš atsakovės pusės – P. M., iš ieškovės pusės – darbų vadovas V. M.. Šis fiksavimas baigėsi suskaičiuotomis darbų valandomis, pasirašant atliktų darbų aktą. Buvo sutarta dėl skirtingų įkainių, kadangi dirbo skirtingi specialistai, vieni buvo brangesni, kitų kaina buvo mažesnė. Pagal išdirbtas valandas buvo tai suskaičiuota ir atliktų darbų akte tai buvo užfiksuota” (2021-03-16 teismo posėdžio garso įrašo 02 val. 28 min. 10 sek.). Analogiškas aplinkybes dėl žodinio susitarimo sudarymo bei ieškovės už atsakovę atliktų darbų apimtį patvirtino ir kiti byloje apklausti liudytojai: ieškovės padalinio vadovas A. T., darbų vadovas V. M. ir technikos direktorius R. J..
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, šalių elgesį sudarius ginčo sutartį, faktiškai jų atliktus veiksmus, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalys sutarė dėl dalies darbų atlikimo žodžiu, kas iš esmės patvirtina ir šalių sulygtų darbų apimtį (CPK 185 straipsnis). Rašytinės sutarties nepasirašymas savaime nelemia, kad ši sutartis buvo nesudaryta ir jos sąlygos ginčo atveju nevertintinos, priešingai, ji pagrindžia šalių tarpusavio įsipareigojimus, taigi ir sulygtų darbų apimtį bei prievolę atsiskaityti už juos.
33. Neteisi apeliantė apeliaciniame skunde tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas subrangos sutarties sudarymą grindė tik ieškovės darbuotojų parodymais. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad be pačios ieškovės tuometinio darbų vadovo P. M. parodymų bei pasirašytų atliktų darbų aktų, byloje yra pateiktas ir UAB „Valandinis“ darbuotojo J. N. 2020-07-01 raštiškas patvirtinimas, kad „nuo 2019-10-21 iki 2020-11-29 darbavausi objekte adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo laikotarpiu vykdė nuotekų vamzdynų montavimo darbus. Darbams vadovavo ir nurodymus davė ieškovės darbų vadovas P. M.. Taip pat darbams vadovavo ir davė nurodymus direktorius gamybai K. K. bei direktorius N. D.. Patvirtino, kad minėtu laikotarpiu su kolegomis iš UAB „Valandinis” dirbo UAB „Launera” priklausančius darbus“.
34. Apeliantė apeliuoja į tai, kad jos pačios darbų vadovas P. M. neturėjo teisės pasirašinėti atliktų darbų aktų atsakovės vardu. Su tokia dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
35. Nepriklausomai nuo to, kad subrangos sutarties specialiosios dalies 2 punkte buvo nurodyta, kad atsakovės atstovas techniniais, darbų vykdymo ir sutarties vykdymo klausimais šiame objekte bus direktorius N. D., byloje nustatyta ir nutarties 29–30 punktuose nurodyta, kad atsakovės atstovu minėtame objekte buvo paskirtas jos darbų vadovas P. M., kuris kontroliavo atsakovės darbų atlikimą, atsakovės vardu pasirašinėjo tiek darbo laiko tabelius, tiek atliktų darbų aktus, tiek medžiagų, gaminių apžiūros aktus, tiek defektinius aktus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad sutarties vykdymo procedūrose ir darbų atlikimo veiksmuose pačios atsakovės pristatytas ir šiam objektui paskirtas darbų vadovas P. M. neturi įgalinimų veikti apeliantės vardu.
36. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad bylą nagrinėjęs teismas nepagrįstai priteisė skolą vadovaujantis ieškovės vienašališkai nustatytu skolos dydžiu, nesant byloje įrodymų, kad tokiai darbų kainai atsakovė kada nors buvo pritarusi ir su ja sutikusi.
37. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę šalis turi ją įvykdyti tinkamai, sąžiningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti.
38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; ir kt.).
39. Apeliacinio teismo vertinimu, ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl 11721,50 Eur skolos yra įrodytas liudytojų – atsakovės darbų vadovo P. M., atsakovės projektų vadovo D. J., padalinio vadovo A. T., darbų vadovo V. M. ir technikos direktoriaus R. J. dėl 2019-08-19 Subrangos sutarties pakeitimo parodymais, o 11721,50 Eur skolos dydį neginčijamai patvirtina ieškovės atsakovei 2019-12-09 el. laiškas siunčiant ieškovės persamdytų darbuotojų laiko suvestinę ir tuo pagrindu ieškovės ir atsakovės atstovų pasirašyti darbuotojų laiko apskaitos žiniaraščiai ir žinoma, 2019-12-10 atliktų darbų aktas S032-A004. Šiuo atveju sutiktina su bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad nustatant darbų apmokėjimo tvarką, priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo užsakovė priima darbus turi didelę reikšmę ir vien faktas, kad atsakovė neigia nustatytas faktines aplinkybes negali būti pagrindu atleidžiant ją nuo finansinių įsipareigojimų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. LAK000031164 (sudarytą pagal aktą Nr.S032-A004) už jos naudai atliktus darbus, vykdymo.
40. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kai kyla tam tikrų neaiškumų ir nėra galimybės surinkti įrodymus tokia apimtimi, kuri be menkiausios abejonės pagrįstų vienos iš ginčo šalių teiginius, reikia taikyti tikimybių teoriją ir įvertinti, kurios iš šalių pateikti įrodymai leidžia teigti, jog jos pozicija yra labiau tikėtina. Pirmosios instancijos teismas išreiškė savo poziciją dėl nagrinėjamoje byloje taikytino įrodinėjimo standarto ir nustatytinos būtent materialiosios, o ne objektyviosios tiesos. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertindamas įrodymus teismas nusprendė dėl byloje surinktų faktinių duomenų sąsajumo, leistinumo, tarpusavio ryšio, patikimumo, įrodomosios reikšmės, pakankamumo įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Byloje nustatytos bylos aplinkybės atitinka surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų visumos analize ir įvertinimu pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuris nėra palankus atsakovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino netinkamai.
41. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo, nusprendus skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, peržiūrėti pirmosios instancijos teismo iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas ir jas sumažinti iki Rekomendacijose nurodytų dydžių.
42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės argumentų, kad ieškovės prašomos priteisti 3648,15 Eur bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, nesutiko su atsakovės argumentu, kad advokato K. J. išlaidos, kurias sudaro 1960,20 Eur yra per didelės, neatitinkančios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka.
43. Kaip teisingai pastebėjo bylą nagrinėjęs teismas, atsakovė neginčijo advokatui V. D. ieškovo sumokėtos sumos dydžio. Apeliantė apeliuoja į tai, kad advokato K. J. išlaidos, kurios sudaro 1960,20 Eur yra per didelės. Advokato K. J. 2021 m. rugpjūčio 23 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir PVM sąskaita – faktūra už teisinę pagalbą Nr. 73/2021 patvirtina, kad reikalaujama priteisti suma buvo priskaičiuota už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą civilinėje byloje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), kuriuo buvo patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.19. punktu už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (152,42 Eur). Šių rekomendacijų 8.20. punkte įvertinama ir kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą – 0,1.
44. Teismas, vertindamas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, turi atsižvelgti taip pat ir į šalių procesinį elgesį, bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos tesimas vertina tai, kad atstovavimui teismo posėdžiuose, tiek 2021 m. kovo 16 d., tiek 2021 m. birželio 8 d., yra būtinas pasirengimo laikas, todėl aplinkybė, jog ieškovės atstovo pateiktoje sąskaitoje jis nėra nurodomas atskirai, nepaneigia teismo išvados, kad jis yra įtrauktas į bendrą atstovavimo teisme sąvoką. Advokatas K. J. į bylą įstojo 2020 m. lapkričio 26 d., t. y. praėjus daugiau kaip penkiems mėnesiams nuo proceso pradžios, todėl susipažinimas su bylos medžiaga atitinka Rekomendacijų 8.20. punktą ir negali būti neapmokamas. Teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad už advokato K. J. teisines paslaugas turėjo būti priteista 1316,89 Eur. Pritartina bylą nagrinėjusio teismo pozicijai, kad tiek susipažinimo su bylos medžiaga laikas, tiek pasirengimo laikas šiai bylai dvejose teismo posėdžiuose iš esmės atitinka skirtumą tarp apeliantės nurodomos sumos – 643,31 Eur. Pagal teisinių paslaugų detalizaciją, įvertinus atstovavimo posėdžiuose laiką, advokato pasiruošimas dviem posėdžiams truko 4 val. 22 min. Kolegija nurodytą pasiruošimo posėdžiams laiką, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir sudėtingumą, laiko protingu ir pagrįstu, todėl ieškovės naudai už advokato K. J. teisines paslaugas pagrįstai priteista 1960,20 Eur.
45. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.
Dėl bylos procesinės baigties
46. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
47. Ieškovė nepateikė duomenų apie patirtas išlaidas ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, todėl jos nepriteisiamos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.