Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovei L. G.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ape­lia­cinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuos­pren­džio, kuriuo I. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Res­pub­li­kos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, BK 93 straips­nio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir, vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punk­tu, 3 dalies 5 punktu, jam vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirtos auklėja­mo­jo poveikio priemones: toliau mokytis ir draudimas be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kon­troliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš I. M. priteista 317,68 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos naudai. I. M. įpareigotas įsiteisėjus nuosprendžiui per du mėnesius 317,68 Eur sumokėti į Vals­tybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biu­dže­tui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Marijampolės skyriaus) ci­vi­linis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. M. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, t. y. 2017 m. liepos 29 d. apie 22.30 val., tiksliau nenustatytu laiku, viešoje vie­to­je – (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ig­no­ruodamas žmonių tar­pusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgda­ma­sis įžūliai, tyčia kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė K. U. į veido sritį, tuo padarydamas apatinio žandikaulio abipusį lūžimą kairio kaklelio ir 42 danties srityse, krau­jo­sruvą kairio žando-pasmakrės srityje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam K. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.Marijampolės apylinkės teismas priimdamas nuosprendį padarė išvadą, kad kaltinamasis I. M. mokosi, pirmą kartą teisiamas, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nu­sikalstamą veiką, todėl jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir paskyrė jam auklėjamojo poveikio priemones. Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Marijampolės skyrius K. U. ligos pašalpą išmokėjo dėl įvykusio draudiminio įvykio, t. y. tarpusavio sutarties pa­grindu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui I. M. nusikalstamais veiksmais žala tiesiogiai nebuvo padaryta, todėl Institucijos regresinį ieškinį pa­li­ko nenagrinėtą.Apeliaciniame skunde Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ape­liaciniame skunde prašoma panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. nuos­prendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo, kuria civilinio ieškovo Fondo valdybos Ma­ri­jampolės skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir priimti naują sprendimą, t. y., civi­li­nio ieškovo Fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Skunde pažymėta, kad I. M. sužalotas K. U. dėl patirtos traumos buvo laikinai nedarbingas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius priskaičiavo K. U. 1406,49 Eur dydžio ligos pašalpą už laikinojo nedar­bingumo laikotarpį nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu paliko Fondo val­dy­bos Marijampolės skyriaus civilini ieškinį nenagrinėtą. Skunde teigiama, kad teismas netei­singai taikė BPK 109 straipsnį ir priėmė nuosprendį, prieštaraujantį kasacinio teismo prak­ti­kai ana­lo­giškose bylose. Fondo valdybos Marijampolės skyrius dėl I. M. pa­da­rytos nusikalstamos veikos patyrė turtinės žalos ir pagal BPK 109 straipsnį turi teisę pa­reikšti civilinį ieškinį, ir tokį ieškinį teismas privalo nagrinėti kartu su baudžiamąja byla. BPK 117 straipsnyje numatyta papildoma viešojo intereso dėl valstybei padarytos žalos at­ly­ginimo garantija, užtikrinanti, kad civiliniai ieškiniai dėl valstybei padarytos žalos būtų pareiškiami ir nagrinėjami baudžiamojoje byloje. Todėl sistemiškai aiškinant BPK 109 ir 117 straipsnius, darytina išvada, kad baudžiamajame procese civilinio ieškinio institutas skir­tas ne tik tie­sio­giai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo už­tikrinimui, bet ir viešojo intereso apsaugai (Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-175-530/2016).Skunde taip pat pažymėta, kad Fondo valdybos Marijampolės skyrius, kaip valstybinį so­cia­li­nį draudimą vykdanti institucija, išieškodama Fondo biudžetui padarytą žalą, užtikrina tei­singą valstybinio socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fon­do valdybos teritoriniams skyriams, skyrimą ir mokėjimą gavėjams, taigi, įgyvendina vie­šo­jo intereso apsaugą valstybinio socialinio draudimo srityje. Valstybinio socialinio drau­dimo išmokų (ligos išmokos) mokėjimas iš Fondo biudžeto lėšų yra tiesiogiai susijęs su I. M. nusikalstamais veiksmais, t. y. K. U. sužalojimu. Be to, teisiamojo posėdžio metu I. M. su Fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškiniu sutiko, todėl nebuvo pagrindo Fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį pa­lik­ti nenagrinėtą.Institucijos teigimu, Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. kovo 23 d. nuosprendyje nepa­gristai, kaip teismo suformuotu precedentu, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014, kadangi šioje nu­tar­ty­je yra kitokios faktinės aplinkybės. Be to, pirmosios instancijos teismas šioje by­lo­je civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligoniu kasos regresinį ieškinį tenkino visiškai, o civilinio ieškovo Fondo valdybos Marijampolės skyriaus regresinį ieškinį paliko nena­gri­nė­tą, ir taip pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje civilinio ieškovo Valstybinio socialinio drau­dimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus atstovė pritarė apeliaciniame skunde pa­reikš­tam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas skundo reikalavimui neprieštaravo.Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ape­lia­cinis skundas tenkinamas.Pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir spręsdamas civilinio ieš­ki­nio klausimą, nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės sky­riui I. M. nusikalstamais veiksmais žala tiesiogiai nebuvo padaryta, todėl Insti­tu­ci­jos regresinį ieškinį pa­li­ko nenagrinėtą. Savo sprendimą teismas grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateiktu išaiškinimu kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014. Šie pirmosios instancijos teismo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir dalyje dėl civilinio ieš­kinio skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis keistinas. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar netur­ti­nės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų vei­kas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžia­mą­ja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris bau­džia­mo­joje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.Šių BPK normų turinys suponuoja išvadą, kad ieškininiai reikalavimai baudžiamojoje byloje gali būti pareikšti tik kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims dėl nusi­kals­tama veika padarytos žalos. Šiame kontekste pažymėtina, kad skundžiamame nuosprendyje nu­ro­dyta kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014 vadovautis kaip precedentu nėra pagrindo, nes joje nustatytos aplinkybės nėra analogiškos nagrinėjamos bylos aplinkybėms. Nurodytoje byloje, VSDFV skyriui išmokėjus išmokas nukentėjusiosios artimiesiems, VSDFV pareiškė civilinį ieškinį civilinei atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ ir jį pirmosios instancijos teis­mas patenkino, o apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą paliko galioti. Būtent dėl to, kad VSDFV ieškinį pareiškė AB „Lietuvos draudimas“, o ne kaltinamajai (įtariamajai), ir jis buvo priteistas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino šias abiejų instancijų teismų spren­di­mų dalis ir paliko ieškinį nenagrinėtą, nes tokie regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nena­grinėjami. Iš nurodytos bylos faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad žemesnių ins­tancijų teismai baudžiamojoje byloje išsprendė draudimo teisinių santykių dalyvių – VSDFV ir AB „Lietuvos draudimas“ – civilinį ginčą. Teisėjų kolegija be kita ko pažymi, kad teismų spren­dimai dėl Teritorinių ligonių kasų civilinių ieškinių ir VSDFV civilinių ieškinių, pateiktų teis­mui, negali būti skirtingi, kadangi abi institucijos atlygina dėl nusikalstamos veikos padarytą žalą. Skirtumas tik tas, kad Teritorinės ligonių kasos atlygina gydymo išlaidas, o VSDFV kom­pen­suoja nukentėjusiajam netektas pajamas dėl laikino darbingumo netekimo. Be to, šiame kon­tekste pažymėtina, kad abiejų institucijų biudžetai formuojami iš to paties šaltinio – valstybinio socialinio draudimo biudžeto (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad I. M. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė K. U. sveikatą. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo laikinai nedarbingas. VSDFV Marijam­po­lės skyrius priskaičiavo K. U. 1406,49 Eur dydžio ligos pašalpą už laikinojo nedar­bingumo laikotarpį nuo 2017 m. liepos 30 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. Taigi neabejotina, kad VSDFV Marijampolės skyrius dėl I. M. nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą. Dėl to šioje baudžiamojoje byloje I. M. VSDFV Marijampolės skyrius pa­reiš­kė civilinį ieškinį dėl patirtos žalos atlyginimo, kurį pirmosios instancijos teismas nepa­grįs­tai paliko nenagrinėtą.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuos­tatas žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Jeigu fizinis asmuo su­luošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai nuostolius sudaro taip pat su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto as­mens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo iš­lai­dos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atly­gi­na­mi tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko ci­vi­linę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis, 6.249 straips­nio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis). Taigi nusikalstamo asmens svei­ka­tos sutrikdymo atveju, kai nustatomas priežastinis ryšys tarp kaltininko neteisėtų veiksmų ir jais sukeltų padarinių, gydymo išlaidos, kurios buvo būtinos ir susijusios su nukentėjusiojo svei­ka­tos grąžinimu, tarp jų ir išlaidos išmokėjus ligos pašalpą nukentėjusiajam dėl to, kad šis tapo laikinai nedarbingas, turi būti atlyginamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-128-696/2018).BPK 109 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kadangi neteisėtais tyčiniais smur­ti­niais veiksmais I. M. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, dėl kurio gy­dy­mo ir kitų su tuo susijusių išlaidų VSDFV Marijampolės skyrius patyrė žalą, ši institucija turėjo teisę pareikšti civilinį ieškinį nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, o teismas privalėjo jį išna­gri­nėti ir išspręsti. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016 dėl teritorinės li­gonių kasos kaip civilinės ieškovės pasisakyta, kad kai nusikaltimu padaroma žala nu­ken­tė­jusio asmens sveikatai ir nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlygina institucija, vykdanti pri­va­lo­mą­jį sveikatos draudimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 4, 9 straipsniai), pagal subrogaciją ji tampa kreditore atsiradus deliktinei prievolei dėl žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad žalą atlygintų ją padaręs asmuo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad VSDFV Marijampolės sky­rius pagal BPK 109 straipsnio prasmę taip pat turi teisę kaip kreditorius, tapęs pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo iš ją padariusio I. M., nes ši institucija, kaip Valstybinio socialinio draudimo fondo administratorė, įvykus draudžiamajam įvy­kiui, K. U. laikinai tapus nedarbingam, turėjo paskirti ir išmokėti ligos pašalpą gavėjui (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžio dalį, kuria civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ci­vi­linį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš I. M. 1406,49 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus šešis eurus 49 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Ma­rijampolės skyriaus naudai.

Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. kovo 23 d. nuos­prendį palikti nepakeistą.