Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 23 d. Lazdijų rajono apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje A. J. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. dėl to, kad ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2015 m. rugpjūčio 12 d. apie 22 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), sužalojo V. L., peiliu įdurdama jam vieną kartą į pilvo sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam V. L. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kiauryminio durtinio – pjautinio pilvo ertmės sužalojimo su mažosios taukinės ir dešiniosios skrandžio arterijos pažeidimu.

Bylos parengimo nagrinėti teisme metu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi buvo išspręstas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje klausimas, civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, pareikštą šioje baudžiamojoje byloje, paliekant nenagrinėtą.

Dėl minėtos teismo nutarties civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė skundą, kuriame prašoma panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-202-780/2015.

Skunde nurodė, jog kaltinamosios sužalotas V. L. dėl sveikatos sutrikdymo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo ( toliau – PSDF) biudžeto lėšų. Nukentėjusiajam suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina - 589,00 Eur. Vilniaus teritorinė ligonių kasa, apmokėjusi nukentėjusiojo gydymo išlaidas, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 str. įgyja teisę kreiptis į atsakingą asmenį dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo, todėl vadovaudamasi CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str., Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 str. 1 d. 6 p. c pp., 30 str. 1 p., 31 str. 1 p. ir 33 str. 1 p., ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-45086-15 pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajai A. J. dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo. Ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pripažinta civiliniu ieškovu. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015-12-30 nutartį palikti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį nenagrinėtu priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 109 straipsnio aiškinimu, pateiktu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-03 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014. Baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014 priimtoje kasacinėje nutartyje yra konstatuota, kad regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami, nes pagal BPK 109 str. teisę įtariamajam ar kaltinamajam pareikšti civilinį ieškinį turi tik tas asmuo, kuris turtinės ar neturtinės žalos patyrė dėl nusikalstamos veikos. Vilniaus teritorinė ligonių kasa nesutinka su Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015-12-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-202-780/2015 ir mano, kad nutartis yra naikintina, nes teismas neteisingai taikė BPK 109 str. ir priėmė nutartį, prieštaraujančią kasacinio teismo praktikai analogiškose bylose. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą baudžiamajame procese reglamentuoja BPK 109-118 str. BPK 109 str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Todėl pripažintina, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl A. J. padarytos nusikalstamos veikos patyrė turtinę žalą ir pagal BPK 109 str. turi teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 1-202-780/2015.

Atsiliepimas į civilinio ieškovo skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos skundas tenkintinas.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiama nutartimi ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos skundo argumentais sprendžia, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis visiškai neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina.

Bylos duomenimis Vilniaus teritorinė ligonių kasa ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį -589 Eur sumai atlyginti, atsakovu nurodydami A. J. ( b.l. 45-46), pateikė ieškinį patvirtinančius dokumentus. Tyrėjo 2015-09-22 nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje (b.l. 54-55). Byla su kaltinamuoju aktu 2015-12-23 perduota teismui. Teisėjas susipažinęs su byla, parengimo nagrinėti teisme metu išsprendė Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto ieškinio klausimą ir civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį paliko nenagrinėtu, motyvuodamas tuo, kad toks regresinis ieškinys negali būti nagrinėjamas baudžiamojoje byloje. Aukštesnysis teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo nutarties argumentais nesutinka.

Civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamajame procese pareiškimo tvarka ir sąlygos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) X skyriuje. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

BPK 233 straipsnis reglamentuoja, kad teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, bylą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šio straipsnio 2-5 dalys nustato, kokius klausimus šioje proceso stadijoje privalo atlikti teisėjas. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nagrinėjamas kartu ir išsprendžiamas galutiniu procesiniu sprendimu ( BPK 115 str.).

BPK 117 straipsnį prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų. Taigi BPK 117 straipsnyje numatyta papildoma viešojo intereso dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo garantija, užtikrinanti, kad civiliniai ieškiniai dėl valstybei padarytos žalos būtų pareiškiami ir nagrinėjami baudžiamojoje byloje. Todėl sistemiškai aiškinant BPK 109 ir 117 straipsnius, darytina išvada, kad baudžiamajame procese civilinio ieškinio institutas skirtas ne tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo užtikrinimui, bet ir viešojo intereso apsaugai.

Pažymėtina, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kaip privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija išieškodama PSDF biudžetui padarytą žalą, užtikrina apdraustųjų sveikatos draudimu teises ir įgyvendina valstybės socialinės apsaugos funkciją, taigi, įgyvendina viešojo intereso apsaugą privalomojo sveikatos draudimo srityje.

A. J. baudžiamojoje byloje kaltinama nusikalstamais veiksmais sužalojusi V. L., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicinos paslaugos. Todėl akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir Valstybei, PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu.

Įvertinus anksčiau aptartąjį teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa turi teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje Nr. 1-202-780/2015 pagal BPK 109 str. ir toks ieškinys privalo būti nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Tokią praktiką panašaus pobūdžio bylose formuoja Lietuvos Aukščiausias Teismas (žr. LAT 2015-01-13 nutartis baudžiamoji byla Nr. 2K-125/2015 ir kt.).

Lazdijų rajono apylinkės teismas ginčijamoje nutartyje nepagrįstai, kaip teismo suformuotu precedentu, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-03 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 269/2014, kadangi šioje nutartyje yra visiškai kitokios faktinės aplinkybės ( VSDFV Kauno skyriaus ieškinys draudimo bendrovei). Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-269/2014 faktinės bylos aplinkybės ir taikytina teisė nėra analogiškos.

Anksčiau nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, todėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1dalies 2 punktu, 2 dalimi, teismas

nutarė:

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos skundą tenkinti.

Panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.