Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis I. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, besimokantis (duomenys neskelbtini) klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis I. M. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, t. y. 2017 m. liepos 29 d. apie 22.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), iš chuliganiškų paskatų, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgdamasis įžūliai, tyčia kumščiu ne mažiau kaip vieną kartą sudavė K. U. į veido sritį, tuo padarydamas apatinio žandikaulio abipusį lūžimą kairio kaklelio ir 42 danties srityse, kraujosruvą kairio žando-pasmakrės srityje, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam K. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. M. atsakė, jog prisipažįsta kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Paaiškino, jog nežino, kodėl kaltės nepripažino ikiteisminio tyrimo metu, „dangstė“ ne tik save. K. U. tada matė pirmą kartą. Sutinka, kad įvykis vyko 201-07-29, tik valandos tiksliai negali pasakyti. Tai vyko (duomenys neskelbtini). Jie pradėjo rėkauti ant jo. Jie pirmi sukėlė konfliktą. Be to, jie buvo išgėrę. Jie buvo dviese, o jis dar su keturiais asmenimis. Jie kibo prie jų, pradėjo rėkauti. Be to, nukentėjusysis stumdė jį. Pabaigoje, šis jį pastūmė, paskui jis šį pastūmė ir trenkė šiam į veidą vieną smūgį. Po to visi išskirstė. Jis su draugais išėjo savo keliais. Visa tai matė dar du ar trys asmenys, tačiau šie niekaip nesureagavo. Be to, kai jis atsitraukinėjo, šie (pašaliniai asmenys) taip pat nuėjo. Pripažįsta, jog jis kaltas, nesi jis nukentėjusiajam trenkė, bet trenkė esant priežasčiai. Tačiau nepagalvojo kaip elgtis, kad to nedaryti. Atsakė, jog įvykio metu buvo blaivus. Be to, nukentėjusysis prieš tai „užkabino“ du jo draugus, nors jis tai nematė, tačiau jam apie tai papasakojo draugai. O draugai atvažiavo dviračiais, sakė reikia pagalbos. Po to jis priėjo prie konfliktuojančių asmenų, šie jį pastūmė. O jis nuėjo į skverą išsiaiškinti, kodėl jo draugus „užkabino“. Jų buvo daugiau. Be to, su jais buvo moteris komos būsenoje, kuri jau vartėsi, buvo ir senukas ir dar kažkoks plikas asmuo. A. žino, jo įvykio metu nebuvo, jis atvažiavo vėliau. Blogai elgesį vertina, nors jam kilo grėsmė. Be to, nukentėjusysis galėjo peilį išsitraukti. Be to, su nukentėjusiu asmeniu buvo kitas asmuo, kuris ant kojų dar pastovėjo. Taigi, jis sudavė vieną smūgį ir pabėgo. Sekančią dieną bandė susitikti su nukentėjusiu. Be to, A. parašė, kad arba susitikti, arba rašys pareiškimą (ieškinį). Tada negalėjo susitikti, nes buvo išvažiavęs, vėliau atsisakė su juo susitikti. Pakartojo, jog savo elgesį blogai vertina. Kitą kartą taip nesielgtų, tai pamoka visam gyvenimui. O, šiuo metu jis mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, anksčiau reikalų su teisėsauga neturėjo. Ateityje ieškosis darbo, ketina tęsti mokslus ir baigti 12 klasę. Taip pat atsakė, jog jis nukentėjusiajam trenkė vieną kartą; anksčiau treniravosi sporto salėje; gyvena su seneliais; kur tėtis nežino, o mama užsienyje. Taip pat atsakė, kad ant rankos jokio specialaus daikto nebuvo užsidėjęs, nebuvo jokių žiedų ar ko panašaus, nukentėjusiajam sudavė plika ranka. O po smūgio nubėgo, nematė, ar nukentėjęs sukniubo ar kt. Pabėgo, nes išsigando. Tačiau K. U. jį pirmas pastūmė, po to šį jis pastūmė, ir po to šiam jis ranka sudavė į veido sritį. Tuo metu nukentėjusysis buvo išgėręs. Nežino, kodėl kilo priežastis suduoti. Tikėjosi, kad šis jam suduos. Iš šio laukė smūgio. Paskui šiam jis sudavė. Viskas įvyko labai greitai, nespėjo gerai nei pagalvoti, viskas gavosi instinktyviai. Gailisi, padarė išvadas. Jo atžvilgiu daugiau ikiteisminių tyrimų nepradėta. O su K. U. nebuvo susitikęs, nes šis atsisakė susitikti. Taigi nepasitaikė progos šio atsiprašyti, bet to siekė. Su VSDFV ieškiniu sutinka. Su Kauno TLK ieškiniu sutinka. Neturi galimybės ieškinius atlyginti, reikia dirbti ir užsidirbti, po to atsiskaityti su ieškovais. Mama žino apie įvykį.

Kaltinamajam I. M. risipažinus kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei, gynėjui, toliau teisme įrodymai tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

I. M. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, pasitvirtino sekančiais duomenimis.

Tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad 2017-07-30 d. 16.17 val. gautas pranešimas iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės, kad kreipėsi K. U. nurodęs, kad jį sumušė I. M.. K. U. išvežtas į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur nustatytas žandikaulio lūžimas (1 t., b.l. 1).

Protokolu kuomet apžiūrėta įvykio vieta, - (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 7-11).

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio M. Ž. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje bendrauta su K. U., jis sunkiai kalbėjo, buvo ištinęs žandikaulis, jis buvo blaivus, aiškino, kad 2017-07-29 vakare, jam iš matymo pažįstamas asmuo I. (duomenys neskelbtini) sudavė smūgį kumščiu į veido sritį, iš karto į medikus nesikreipė, tačiau skausmas stiprėjo, ėmė tinti žandikaulis, dėl ko kreipėsi į medikus (t. 1, b.l. 13).

Nukentėjusiojo (liudytojo) K. U. paaiškinimais (parodymais), kad 2017-07-29 vakare, galėjo būti apie 22.30 val., jis kartu su L. P. bei D. ir G. leido laiką (duomenys neskelbtini), parke, sėdėjo ramiai, vartojo alkoholį, turėjo brendžio butelį. Pro šalį pravažiavo du jaunuoliai su dviračiais, jie kažką pasakė. Jis su D. minėtiems jaunuoliams pasiūlė važiuoti savo keliais. Praėjus 10- 15 min. pastebėjo link jų einančių asmenų, galėjo būti apie 8, grupę. Minėti asmenys priėjo, pradėjo konfliktuoti. Jam susidarė įspūdis, kad jaunuoliai juos žodžiais bando išprovokuoti. Iš jaunuolių tarpo tik vieną asmenį jis pažinojo iš matymo, jo vardas buvo I., iš priėjusių jaunuolių I. ir dar vienas asmuo buvo agresyviausiai nusiteikę. Vyko žodinis konfliktas, jis susistumdė su I., kiti jaunuoliai tuo metu stovėjo atokiau. Jis pajuto smūgį į apatinį dešinės pusės žandikaulį, prie jo tuo metu buvo tik I., visi kiti žymiai tolėliau. Anot jo, kitas asmuo, išskyrus I., smūgio suduoti negalėjo. Po smūgio jis prarado pusiausvyrą, susmuko. Jaunuoliai pasišalino. Jautė, kad burnoje kaupiasi kraujas. Kai vyko konfliktas, jis buvo vartojęs alkoholio, jautėsi silpnai apsvaigęs, iš jų tarpo G. buvo labiau apgirtusi. Jaunuoliai buvo neblaivūs. Po incidento grįžo namo, nuėjo miegoti, ryte pajuto, kad sutinęs dešinės pusės žandas, skaudėjo. Skausmui stiprėjant, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur įtarė žandikaulio lūžimą ir išsiuntė į (duomenys neskelbtini) klinikas, kur patvirtino, kad lūžęs žandikaulis (priekinėje dalyje), „sukabino“ viršutinį ir apatinį žandikaulius. Kadangi pats asmeniškai nepažinojo asmenų su kuriais kilo konfliktas, ieškojo informacijos socialiniame tinklapyje „Facebook“. Jis susirado asmenį, vardu I., kuris sudavė jam smūgį. Papildomai apklaustas parodė, kad tuo metu, kai buvo (duomenys neskelbtini) klinikose, jam į mobiliojo ryšio telefono abonentą skambino nežinomas Nr. (duomenys neskelbtini), jis į skambučius atsiliepti negalėjo, gavo SMS pranešimą, asmuo prašė susitikti ir pasikalbėti. Su I. anksčiau konfliktų neturėjo. Jis teigia, kad nežino I. pavardės, bet girdėjęs, kad jį vadina P. Vėliau išsiaiškino, kad jo numerį I. perdavė liudytojo sesers draugas R. A. (t. 1, b.l. 15-17, 20-21).

K. U. pateikta asmens, kurį jis žino kaip I., nuotrauka, asmens, kuris buvo kartu su I. ir įvykio metu daug kalbėjo, tačiau smūgių nesudavė, nuotrauka, kurias rado socalinėje svetainėje Facebook (t. 1, b.l. 18, 19).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota informacija, kad K. U. klinikiniais duomenimis konstatuota apatinio žandikaulio abipusis lūžimas kairio kaklelio ir 42 danties srityse, o taip pat kraujosruva kairio žando - pasmakrės srityje, buvo padaryti kietu buku daiktu, vienu poveikiu. Mažai tikėtina, kad konstatuotus kūno sužalojimus K. U. galėjo pasidaryti pats. K. U. konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 32).

Savanoriškų daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kuomet užfiksuota, kad K. U. pateikė mobiliojo ryšio telefoną, kuris apžiūrėtas, fiksuotas susirašinėjimas tarp K. U. ir abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 34, 35-36, 37-39).

Liudytojos L. P. paaiškinimais (parodymais), kad (duomenys neskelbtini) gyvena apie 4 metus. 2017- 07-29 vakare laiką leido (duomenys neskelbtini) su bendradarbiais K. U., G. Š. ir jos draugu D., turėjo butelį brendžio, kurį visi keturi vartojo. Pro juos važiavo keli jaunuoliai su dviračiais, jaunuoliai pradėjo priekaištauti, kad negali pravažiuoti, D. su K. jiems pasakė, kad yra kitas keliukas ir jie gali apvažiuoti, tačiau jaunuoliai su dviračiais nenorėjo trauktis, pavažiavo toliau prie kito parke esančio suolelio. Vienas iš jaunuolių pasiėmęs telefoną, kažkam skambino. Nei vienas iš liudytojos kompanijos į jaunuolius nekreipė dėmesio. Po 5-10 min. liudytoja pastebėjo, kad jaunuoliai, kurie norėjo pro juos pravažiuoti dviračiais, grįžta, tačiau su jais buvo daugiau asmenų. Tuo metu galėjo būti apie 23.30 val. Išsigando, pasimetė, nežinojo, ko galima laukti iš jaunuolių, išsiėmusi telefoną fotografavo, tačiau vaizdas dėl tasmos nebuvo ryškus, nuotraukoje užfiksavo jaunuolį, kuris sudavė smūgį K. į veidą. Pastebėjo, kad smūgį sudavęs jaunuolis kažką laikė rankoje. Dėl smūgio K. susvyravo, atsirėmė. Matė, kad tas pats vaikinas dar kartą smūgiavo K., tačiau į kurią vietą pataikė, nematė, po antro smūgio K. nugriuvo. Kiti asmenys smūgių nesudavė. Kai K. pargriuvo, jaunuoliai dingo (1 t., b.l. 72-73).

Liudytojo D. K. paaiškinimais (parodymais), kad į (duomenys neskelbtini) kraštą atsikraustė gyventi prieš du metus, todėl vietinių asmenų nepažįsta. Vasarą, po darbo, jis, G. Š., L. ir K. nusprendė išgerti truputį brendžio, kurį vartojo (duomenys neskelbtini). Buvo jau po 22 val. pro juos pravažiavo keli asmenys su dviračiais, pravažiavo pro pat liudytoją. Jis su K. pravažiavusiems dviratininkams davė pastabą, kad atsargiau važinėtų. Dviratininkai jiems liepė neaiškinti. Liudytojas pastebėjo, kad vienas iš dviratininkų skambina telefonu. Praėjus 10-15 min. laiko tarpui po to, kai pravažiavo dviratininkai, K. vienu metu truputį atsitraukė į šalį, kilo šurmulys, priėjęs matė, kad K. stojasi. Nematė momento, kaip buvo sužalotas K. (t. 1, b.1.77-78).

Liudytojos G. Š. paaiškinimais (parodymais), kad 2017-07-29 po darbo, kartu su draugu D. K., K. bei L. P. nusipirko butelį brendžio, nuėjo į parką, vartojo alkoholį. Įvykio aplinkybių dėl suvartoto alkoholio kiekio nepamena, prisimena, kad būnant parke pro juos pravažiavo jaunuoliai su dviračiais, liepė pasitraukti, į ką kažkuris iš liudytojos kompanijos atsakė, kad galima pravažiuoti. Liudytoja prisimena, kad jaunuoliai pasakė „laukit, mes tuoj sugrįšime“, liudytoja riktelėjo, kad negąsdintų, o važiuotų. Kas vyko po to, neprisimena (t. 1, b.l. 80-81).

Liudytojo R. A. paaiškinimais (parodymais), kad vasarą jam paskambino draugės brolis K. Jis prašė atvažiuoti į parkelį ir parvežti namo jį ir draugus. Kai atvyko, K. su draugais parko gilumoje prie suoliuko pabaigė vartoti alkoholį. Praėjus 5-10 minučių pastebėjo, kad iš skirtingų pusių link K. ir jo draugų artėja būrys jaunuolių, buvo apie 8 ar 10 asmenų. Iš matytų asmenų, pažinojo tik I., kurį žino kaip P., nes gyvena tame pačiame name kaip ir liudytojas. Kitas su I. buvęs asmuo liudytojui buvo labai matytas, bet jo vardo ir pavardės nežinojo. Vėliau atliekant paieškas po socialinius tinklalapius, rado, kad iš matymo žinomas asmuo yra L. K.. Kitų asmenų nepažinojo. Įvykio metu buvo visiškai blaivus, prasidėjus konfliktui, stebėjo, kas vyksta aplinkui. K. susistumdė su vienu iš atėjusių vaikinų, kiti asmenys buvo apstoję K. ratuku. K. atsitraukė į šoną, ir kaip tik link jo artėjo I. užsimojęs dešine ranka sudavė smūgį K. į apatinę veido dalį, liudytojas net girdėjo smūgio garsą, atrodė, kad kažkas lūžo. Po smūgio K. nukrito. Sudavęs smūgį K., I. iškarto pasišalino, kiti irgi skirstėsi, L. K. liko. Liudytojas matė, kad K. krenta ant žemės antrą kartą. Tuo metu arčiausiai K. gal per kokius 3 metrus buvo L. Dėl kokių priežasčių antrą kartą suklupo K., nežino. Po įvykio, automobilyje K. veidas buvo patinęs, kruvinas, liudytojui pasirodė, kad apatiniame žandikaulyje yra tarpas, K. sėdėdamas liudytojo automobilyje, per langą kelis kartus „išspjovė“ susirinkusį burnoje kraują. Siūlė K. važiuoti į priėmimo skyrių, tačiau K. nenorėjo, sakė, kad dirba, tikėjosi, kad praeis. K. parvežė namo, kitą dieną skausmas K. nepraėjo, jis nuvežė K. U. į ligoninę, kur nustatė žandikaulio lūžimą dviejose vietose, jį išvežė į (duomenys neskelbtini) klinikas. Anot liudytojo, po įvykio, sekančią dieną, ryte per „facebook“ susisiekė su I. ir pranešė, kad K. negerai jaučiasi dėl suduoto smūgio. I. iš pat pradžių nenorėjo pripažinti, kad dalyvavo incidente, tačiau vėliau prisipažino. Liudytojas siūlė I. susitikti su K. ir viską išsiaiškinti. I. prašė, kad liudytojas jam duotų K. numerį, norėjo pasikalbėti. Praėjus po įvykio keletui dienų, I. nematė nei (duomenys neskelbtini), ne prie namų (t. 1, b.l. 83-85).

Liudytojo L. K. paaiškinimais (parodymais), kad 2017 m. liepos mėnesio pabaigoje, vakare, buvo tamsu, su draugais ėjo (duomenys neskelbtini) pro parkelį, pastebėjo susibūrimą, galėjo būti nuo 5 iki 10 asmenų. Asmenys kažką šūkavo, bet kad vyktų muštynės, nematė. K. U. pažįsta iš matymo (t. 1, b.1.87-88).

Liudytojo B. P. paaiškinimais (parodymais), kad rūpinasi anūku I., jo mama išvykusi į (duomenys neskelbtini), tačiau siunčia pinigus sūnaus išlaikymui. 2017 m. vasarą, galėjo būti liepos pabaiga, I. vyko pas mamą į (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad asmenys, su kuriais I. turėjo išvykti, nuolat atidėliojo išvykimo dienas, tikslios išvykimo datos nežino (t. 1, b.l. 94-95).

Tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad pranešus apie įtarimą I. M. ir pildant jo anketinius duomenis, I. M. nurodė, kad jis naudojasi abonentu, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kad tiriamu laikotarpiu, t. y. 2017-07-29 Lietuvoje nebuvo, nes buvo išvykęs iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Siekiant patikslinti informaciją buvo atlikta abonento (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolė laikotarpyje nuo 2017-07-01 iki 2017-10-05 , kurios metu nustatyta, kad šis abonentas buvo naudotas telefonuose, kurių IMEI (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atlikus šių telefonų IMEI kontroles nustatyta, kad šiuose telefonuose buvo tik vienas ir tas pats abonentas (duomenys neskelbtini) ( viename telefone kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) naudotas nuo 2017-09-15 iki 2017-10-04, o kitame telefone, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) naudotas nuo 2017-07-01 iki 201-09-13) (1 t., b.l. 117-118).

Susipažinus su informacija apie abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi I. M., duomenis apie įeinančius ir išeinančius skambučius, SMS žinutes laikotarpiu nuo 2017-07-01 iki 2017-10-05, atlikus šių duomenų analizę nustatyta, kad šis abonentas daugiausiai jungėsi per internetą, jungtasi prie bokštų- celių, kurių adresai yra fiksuoti (duomenys neskelbtini). Iš visų šių įvardintų celių daugiausiai buvo fiksuoti jungimaisi prie bokštų-celių, kurių adresai yra (duomenys neskelbtini). Nuo 2017-08-04 d. 22.23 val. pradėta fiksuoti, kad abonentas (duomenys neskelbtini) nuolatos keičia prisijungimo bokštus-celes, kurių adresai išsidėsto sekančiai: (duomenys neskelbtini). Visi šie bokštų-celių kitimai yra fiksuoti iki 2017-08-04 23.30 val., po to nefiksuota jokių buvusių kontaktų. Abonentas vėl jungiasi prie bokštų-celių esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2017-08-30 d. 09.06 val. bei fiksuoti jungimaisi prie bokštų-celių esančių (duomenys neskelbtini). Pirmas fiksuotas prisijungimas (duomenys neskelbtini) yra 2017-08-30 d. 11.16 val. Vėliau fiksuoti prisijungimai yra dominuojantys (duomenys neskelbtini) ar jo apylinkėse. Įvykio metu , t.y. 2017-07-29 I. M. buvo (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos I. M. išvyko 2017-08-04 d. 23.30 val., o į Lietuvą sugrįžo 2017-08-30 d. 09.06 val. Papildomai patikrinus ar I. M. turėtu abonentu (duomenys neskelbtini) kontaktavo su nukentėjusiojo K. U. turėtu telefonu (duomenys neskelbtini). Fiksuoti kontaktai 2017 m. liepos 30 d., 17:39: val., 19:35 val.; 19.56 val., 19:58 val., 21:40 val. 21:40:35 val. (1 t., b.l. 131-132).

Ankščiau aprašyti nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimai, ankščiau aprašytoje rašytinėje medžiagoje užfiksuotos aplinkybės, papildydamos ankščiau aprašytus kaltinamojo paaiškinimus, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Šie duomenys (nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimai, rašytinė medžiaga) tarpusavyje neprieštarauja. Taip pat neprieštarauja kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotiems paaiškinimams. Nenustatyta, kad nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimai, minėti rašytinai duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka, tinkamai neįforminti. Todėl šie duomenys (nukentėjusiojo, liudytojų paaiškinimai, rašytinė medžiaga) yra I. M. kaltės įrodymai.

Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, toliau – BPK, 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs aukščiau paminėtus duomenis, šiuos įvertinęs, pripažinęs įrodymais, sprendžia, kad šiais įrodymais įrodyta I. M. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl K. U. nesunkaus sveikatos sutrikdymo (sužalojimo) dėl chuliganiškų paskatų, kartu ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Byloje surinktais įrodymais patvirtinantys I. M. kryptingi, nuoseklūs veiksmai aiškiai rodo, kad jis šiuos darydamas suvokė pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. I. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių jo kaltę, padarius šias nusikalstamas veikas.

I. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatyta.

Kaltinamasis I. M. iki šiuo nuosprendžiu nustatytų veikų padarymo neteistas, nebaustas už administracinius nusižengimus. Jis psichiatrijos ligoninėse nesigydė, nepriklauso pas priklausomybių ligų gydytoją stebimų pacientų grupei. Be to, jį gyvenamosios vietos seniūnas neigiamai necharakterizuoja.

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Kaltinamasis nepilnametis I. M. anksčiau neteistas. Jis teisiamojo posėdžio metu suprato, kad blogai pasielgė, dėl padarytų veikų gailėjosi, pasižadėjo daugiau nenusikalsti. Todėl pagrįstai manytina, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamasis I. M. mokosi, pirmą kartą teisiamas, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Siekiant, kad jis ateityje daugiau nebenusikalstų, jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės (elgesio apribojimai).

I. M. nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši priemonė paskelbus nuosprendį tampa nebereikalinga, todėl panaikintina (BPK 139 straipsnis).

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 317,68 Eur žalos sumos atlyginimo PSDF biudžetui dėl nukentėjusiojo K. U. gydymo (1 tomas, b.l. 66-68). Kaltinamojo I. M. kaltė nesunkiai sutrikdžius K. U. sveikatą ir dėl to šiam buvo suteiktos medicininės paslaugos įrodyta. Civilinis ieškovas rašytiniais įrodymais įrodė, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo K. U. buvo konsultuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, gydytas (duomenys neskelbtini) klinikose ir už tai buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Be to, tokiu pat būdu įrodyta, kad suteiktų K. U. paslaugų kaina – 317,68 Eur. Todėl ieškinys pagrįstas. Pagal tai ir I. M. ieškinį pripažinus visiškai šis tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis). Priteistina iš kaltinamojo I. M. turtinės žalos atlyginimas Valstybinės ligonių kasos naudai.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Marijampolės skyrius) civiliniu ieškiniu (1 tomas, b. l. 47-49, 50-55) prašo jo naudai priteisti iš I. M. 1406,49 Eur žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai at­sakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Iš aptariamos normos matyti, kad nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais. Byloje įrodyta, jog tik kaltinamasis I. M. nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia pagal teismo nustatytas jo nusikalstamos veikos aplinkybes, nesunkiai sutrikdė K. U. sveikatą.

Bylos duomenimis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Marijampolės skyrius) už K. U. laikinojo nedarbingumo laikotarpį priskaičiavo ir šiam išmokėjo 1406,49 Eur ligos išmoką (pašalpą) iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Taigi, šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Marijampolės skyrius) K. U. ligos pašalpą išmokėjo dėl įvykusio draudiminio įvykio, t. y. tarpusavio sutarties pagrindu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Marijampolės skyrius) I. M. nusikalstamais veiksmais žala tiesiogiai nebuvo padaryta.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog regresiniai ieškiniai baudžiamajame procese nenagrinėjami (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2014). BPK 109 straipsnis nustato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos regresinis reikalavimas draudiminį įvykį sukėlusiam asmeniui nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Marijampolės skyriaus) regresinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

atleisti I. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir, vadovaujantis BK 87 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, jam paskirti vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos auklėjamojo poveikio priemones: toliau mokytis; draudimą be elgesio apribojimo priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

I. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2018-03-23, panaikinti.

Baudžiamąją bylą Nr. N1-130-503/2018 I. M. atžvilgiu nutraukti.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti visiškai. Priteisti iš I. M. 317,68 Eur (tris šimtus septyniolika eurų 68 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos naudai. Įpareigoti I. M., įsiteisėjus nuosprendžiui, per du mėnesius, 317,68 Eur sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 191351679, bankas – AB „Swedbank“, banko kodas - 73000.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Marijampolės skyrius) civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.