- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-09
- Bylos Nr.
- TS-45-369/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nuteistasis
- A. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-117, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį bei jam paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė.
(duomenys neskelbtini) pataisos namų pateiktais duomenimis A. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia 2013 m. kovo 28 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. kovo 28 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/2 bausmės suėjo 2018 m. kovo 28 d. (asmens bylos 1 t. 1 d. b.l. 181). Neatliktos bausmės dalis šiai dienai 9 mėnesiai 19 dienų laisvės atėmimo.
(duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 58-117 atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. S.. Komisija, priimdama šį sprendimą motyvavo tuo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Nutarime nurodyta, kad jis vykdė ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu Komisijos nustatytas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo elgesio rizikos mažinimo- tęsia pagal poreikį lankymąsi pas įstaigos psichologus, tobulinant ir įtvirtinant problemų sprendimo įgūdžius, nuo 2022 m. kovo dalyvauja „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programos“ 1 modulyje, orientuotame į santykį su savimi. 2021 m. birželio 15 d. jis buvo perkeltas atlikti bausmę iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Pastaraisiais metais stengiasi labiau kontroliuoti savo elgesį bei laikytis nustatytų taisyklių, orientuojasi į papildomų profesinių kvalifikacijų kėlimą, tačiau darbinės veiklos pataisos įstaigoje atžvilgiu išlieka ambivalentiškas, nors įsitraukia į įstaigos gerbūvio darbų atlikimą. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje ir eigoje buvo pasireiškęs nedisciplinuotas nuteistojo elgesys, nustatytų taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidinėjimas: jis 20 kartų baustas, dar dėl 7 vidaus tvarkos taisyklių ir režimo nuostatų pažeidimų drausminės nuobaudos nebuvo skirtos, apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, 7 kartus skatintas. Komisija atsižvelgė, kad A. S. pakartotinio ir nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Nors pastaruoju metu yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos ir pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, labiau disciplinuotas jo elgesys, tačiau darbinė, lėšų tvarkymo ir pajamų sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų.
Vienas Komisijos narys pareiškė atskirąją nuomonę, nurodydamas, kad galima taikyti A. S. atžvilgiu lygtinį paleidimą, pasiekta pakankama pažanga, kad bausmės atlikimas būtų tęsiamas lygtinio paleidimo sąlygomis, nuteistasis sėkmingai baigė smurto modulį, yra skatintas už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, psichologų duomenimis, aktyvus poreikis korekcijai nestebimas, liko metai iki bausmės vykdymo pabaigos. Siekiant įtvirtinti pasiektą pažangą ir užtikrinti visuomenės saugumą, , yra būtina nuteistojo priežiūra laisvėje iki visiško bausmės atlikimo (asmens bylos 1 t., 1 d. b.l. 181-182).
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodė, kad jis pilnai atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo kriterijus, kurie yra lygtinio paleidimo materialusis pagrindas. Komisija nepagrįstai svarstydama jo lygtinio paleidimo klausimą vertina jo įvykdytos nusikalstamos veikos sunkumą. Šis kriterijus nėra numatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, nustatančiuose lygtinio paleidimo kriterijus. Nusikaltimo vertinimas lygtinio paleidimo svarstymo metu prilygintinas baudimui antrą kartą už tą patį, kas prieštarauja tiek BPK ir BVK nuostatoms, tiek LR Konstitucijos nuostatoms. Pareiškėjas kaip teisiškai nereikšmingą Komisijos argumentą vertina jo likusią neatliktos bausmės dalį. BVK 157 straipsnio nuostatos numato tik privalomos atlikti bausmės dalį, kurią pareiškėjas yra atlikęs. Atkreipia dėmesį, kad ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu Komisija sprendė taikyti jam lygtinį paleidimą, nors neatliktos bausmės dalis buvo didesnė. Komisija nenurodė jokių priežasčių, dėl ko šiuo atveju priėmė neigiamą sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo. Jis neturi jokių nuobaudų, laikosi režimo reikalavimų, buvo skatintas, gavo trumpalaikę išvyką į namus. Komisija nenurodė jokių BVK numatytų lygtinio paleidimo netaikymą reglamentuojančių motyvų. Jis nesupranta Komisijos argumento, kad jis nepadarė reikšmingos pažangos, valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Pareiškėjas pabrėžia, kad pirma, jis neturi jokių kriminogeninių poreikių, antra, toks Komisijos teiginys prieštarauja kitam nutarimo faktui, kad pareiškėjas buvo paskatintas už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pareiškėjas nesutinka, kad bausmės tikslai nebus pasiekti atliekant likusią bausmės dalį lygtinio paleidimo sąlygomis, nes jis bus stebimas, valstybė sutaupys lėšų, nes probacijos priežiūra kainuoja mažiau nei kalinimas. Pareiškėjas laiko, kad teisinga yra tik atskiroji Komisijos nario nuomonė, kuris pasisakė už jo lygtinį paleidimą. Jis pabrėžia, jog padarė tinkamas išvadas, įvertino savo ankstesnio gyvenimo būdo trūkumus, savo elgesiu įrodė, jog nėra linkęs nusikalsti, nesilaikyti paskirtos bausmės apribojimų ir suvaržymų. Komisija pati nurodė, jog neturi duomenų, kad jis bausmės atlikimo metu būtų susidūręs su elgesio ar adaptacijos sunkumais, jis palaiko pagarbius santykius su pataisos įstaigos darbuotojais, nėra linkęs inicijuoti konfliktines situacijas, elgiasi disciplinuotai. Jis teigiamai vertina mokymąsi, užsiima gerbūvio gerinimo veikla, jo impulsyvaus ar rizikingo elgesio apraiškų nebuvo stebima. Mano, kad Komisijos sprendimas netaikyti jam lygtinio paleidimo nebuvo pagrįstas faktais ir teisiniais argumentais, todėl yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į šį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Teismas, susipažinęs su nuteistojo skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs teismui pateiktą nuteistojo A. S. asmens bylą, daro išvadą, kad nuteistajam pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
A. S. atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų. A. S. paskirtos ir neatliktos bausmės likutis šiai dienai 9 mėnesiai 19 dienų laisvės atėmimo. Nuteistasis 2018 m. kovo 28 d. faktiškai atliko 1/2 dalies paskirtos laisvės atėmimo bausmės, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymo pagrindų, numatytų BVK 158 straipsnyje, nėra. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ne mažiau svarbus ir materialusis kriterijus – pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. A. S. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga, sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.
A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas devintą kartą. Aštuntą kartą teismas netvirtino Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos A. S., todėl Komisija pateikė rekomendacijas dėl nuteistojo tolesnės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Vykdydamas Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas nuteistasis pagal poreikį tęsia lankymąsi pas įstaigos psichologus, sprendžiant kasdienius klausimus ir tobulinant bei įtvirtinant problemų sprendimo įgūdžius. Nuo 2022 m. kovo mėnesio dalyvauja „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo“ programos 1 modulyje, orientuotame į santykį su savimi. Psichologų pateiktais duomenimis, aktyvus poreikis korekcijai nestebimas.
Socialinio tyrimo išvadoje A. S. charakterizuojamas patenkinamai: jis pirmą kartą susidūrė su teisėsauga 16 metų, dažniausiai dėl visuomenės rimties trikdymo, kai tėvų sodyboje rengdavo triukšmingus vakarėlius. Anksčiau nebuvo teistas, tačiau 2012 m. vasario 14 d. Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl smurtinio pobūdžio veikų (pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį) susitaikius su nukentėjusiuoju. Nepaisant to, kad teisėsauga suteikė jam galimybę išvengti skaudžių padarinių dėl įvykdytų nusikalstamų veiksmų, patikėjo, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, A. S. vos po metų įvykdė labai sunkų nusikaltimą – nužudymą ir du apysunkius nusikaltimus – savavaldžiavimą ir asmens dokumentų pagrobimą, už kuriuos atlieka bausmę. Tai, kad tokį sunkų nusikaltimą įvykdė dėl pakankamai nerimtos priežasties – siekdamas atgauti 500 Lt sumą, liudija apie didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą, kad jis linkęs pažeisti įstatymų ir visuomeninių taisyklių reikalavimus. Nepagrįstas nuteistojo teiginys, kad Komisija svarstydama jo lygtinio paleidimo klausimą, vadovavosi jo nusikaltimo sunkumu ir neatliktos bausmės dydžiu, nes skundžiamame nutarime nėra tokių argumentų dėl lygtinio paleidimo netaikymo, tiesiog nutarimo įvadinėje dalyje yra konstatavimas, už kokias nusikalstamas veikas jis atlieka laisvės atėmimo bausmę ir kokia bausmės dalis dar neatlikta. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbus yra nuteistojo santykis su jo padarytomis nusikalstamomis veikomis. Atsižvelgtina į tai, jog A. S. nepripažino kaltės nei bylos nagrinėjimo metu, nei atlikdamas bausmę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad jis vengia prisiimti atsakomybę už nusikalstamus veiksmus ir interviu metu.
A. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: bausmės atlikimo metu dalyvavo tikslinėse intervencinėse bei prevencinėse priemonėse: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, psichoedukacinėje programoje „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“, nuo 2119 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. vasario 24 d. nuosekliai dalyvavo kassavaitinėse individualiose psichologinėse konsultacijose, 2020 m. rugpjūčio 24 d. nuteistasis dalyvavo psichologo parinktoje elgesio pataisos priemonėje, tikslingai nukreiptoje į problemų identifikavimą, sprendimą ir nusikalstamo elgesio rizikos ir pasekmių analizę, individualioje kognityvinėje - elgesio korekcijos programoje „ Tik tu ir aš”, nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. pagal poreikį tęsia lankymąsi pas įstaigos psichologus, sprendžiant kasdienius klausimus ir tuo tobulinant ir įtvirtinant problemų sprendimo įgūdžius; seminare „Patyčių ir smurto prevencijos įgūdžių stiprinimo (atpažinimas ir veiksmai)“ tema, nuo 2022 m. kovo mėnesio dalyvauja „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo“ programos 1 modulyje, orientuotame į santykį su savimi, taip pat nepriklausomai nuo intervencinių užsiėmimų vykdomos palaikomosios psichologinės konsultacijos, taip pat dalyvauja kitose pozityvaus užimtumo priemonėse: organizuojamuose renginiuose priklausomybės nuo alkoholio tema, įvairiose grupinių ir individualių užsiėmimų, sportinėse ir kūrybinėse veiklose; mokosi anglų ir ispanų kalbų; dalyvavo L. Gounelle knygos „Dievas visada keliauja incognito“ aptarime. A. S. atlikdamas bausmę įgijo kompiuterio operatoriaus, bandžiaus, suvirintojo specialybes.
Teismas pripažįsta, kad nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą, atlikdamas bausmę įgijo kelias specialybes, tačiau jo darbo istorija laisvėje ir bausmės atlikimo vietoje nepasižymėjo nuoseklumu. Iki bausmės atlikimo pagal Sodros duomenis jis labai trumpai du kartus po du-tris mėnesius dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Yra duomenų, kad jis vertėsi tabako gaminių kontrabanda. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pabrėžiama, kad laisvėje A. S. stokojo socialinio atsakingumo ir savęs realizavimo priimtinais būdais. Atlikdamas bausmę jis niekur nedirbo iki tol, kol buvo perkeltas atlikti bausmę į Pusiaukelės namus: 2018 m. sausio –gruodžio mėnesiais buvo įdarbintas už pataisos įstaigos ribų UAB (duomenys neskelbtini), tačiau darbo santykiai nutrūko panaikinus jam teisę išvykti be sargybos už pataisos įstaigos darbų, paskutinius keturis mėnesius fiksuotas ištisinis nedarbingumo laikotarpis. Pačiuose pataisos namuose atlikdamas ilgalaikę bausmę nuteistasis nedirbo, nors deklaravo norą dirbti pataisos namuose, tačiau aiškino, kad negalįs dirbti bet kokių darbų dėl sveikatos problemų – skausmų nugaroje, 2019 m. gegužės 29 d. nevykdė nurodymo tvarkyti bendrojo naudojimo patalpas pagal patalpų tvarkymosi grafiką. Ši aplinkybė rodo, kad jo nuostatas į darbą įtakoja tam tikri nuteistųjų subkultūros palaikymo ypatumai. Tik atsiradus interesui būti paleistam lygtinai, įsitraukė į gerbūvio darbų atlikimą pataisos įstaigoje: 2020 m. liepos mėn., 2020 m. rugsėjo mėn., 2021 m. balandžio mėn., gegužės mėn. atliko nemokamus darbus įstaigos bibliotekoje. Minėtos aplinkybės verčia ir teismą abejoti pozityviomis nuteistojo nuostatomis darbo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat atkreipiamas dėmesys, jog keleto profesinių kvalifikacijų turėjimas gali palengvinti jo įsidarbinimo galimybes laisvėje, tačiau nuteistojo motyvacija realizuoti save darbinėje bei kitoje pozityvioje veikloje, tiek laisvėje, tiek pataisos įstaigoje nebuvo nuosekli. Byloje yra dvi pažymos, kad lygtinio paleidimo atveju A. S. bus suteikta darbo vieta: UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau abi jos beveik metų senumo, neaišku, ar juose nurodytos įdarbinimo garantijos aktualios šio lygtinio paleidimo svarstymo metu. Kadangi atlikdamas bausmę A. S. neįsitraukia į pastovius ir ilgalaikius darbo santykius, ji savo triūsu neprisideda prie priteistų žalų atlyginimo. Pagal socialinio tyrimo išvados duomenis, iš jo priteistas žalas, kitus įsiskolinimus iš esmės dengia jo artimieji. Iš to taip pat darytina išvada, kad jis nelinkęs priimti pilną asmeninę atsakomybę už įvykdytas nusikalstamas veikas.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad atlikdamas bausmę buvo stebimas nuteistojo nepakankamas gebėjimas išvengti galimų rizikingų situacijų bei realizuoti save priimtinais būdais bei priemonėmis. Laisvės atėmimo vietose A. S. buvo 20 kartų baustas drausmine tvarka, dar už 7 pažeidimus jam nebuvo taikytos nuobaudos, buvo apsiribota svarstymu drausmės komisijoje. Daugiausiai dominavo tokie vidaus tvarkos pažeidimai kaip nepaklusimas teisėtiems pareigūnų nurodymams, nepagarbus bendravimas su jais, tris kartus buvo baustas už disponavimą mobilaus ryšio telefonais, du kartus už atsisakymą atlikti nemokamus darbus bei kitus pažeidimus. Tai paneigia A. S. skundo teiginį, kad Komisija nepateikė duomenų, jog jis bausmės atlikimo metu turėjo elgesio sunkumų, nėra linkęs inicijuoti konfliktines situacijas. Atsiradus teigiamai nuteistojo elgesio dinamikai, pataisos įstaigos administracija buvo išreiškusi pasitikėjimą nuteistuoju ir perkėlė jį tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą į Pusiaukelės namus, tačiau dėl padaryto drausmės pažeidimo, nuteistasis buvo sugrąžintas į pataisos namus. Šiuo metu jis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Šiuo metu galiojančių nuobaudų nėra, paskutinį kartą baustas 2019 m. spalio 17 d. Bausmės atlikimo metu (iki lygtinio paleidimo svarstymo) jis buvo skatintas septynis kartus už gerą mokymasi, nepriekaištingą elgesį, daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo paskatinimai prieštarauja Komisijos nurodytai aplinkybei, kad jokios akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvo nustatyta. Teismas atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad paskutinis paskatinimas buvo 2021 m. birželio 9 d., taigi laikotarpiu nuo jo aštuntojo lygtinio paleidimo svarstymo iki šio, jokių paskatinimų nebuvo gauta, kas leidžia daryti prielaidą apie akivaizdžios pažangos aktualiame bausmės atlikimo laikotarpyje nestebėjimą.
Nuteistojo skunde išdėstyti teigiami pokyčiai bei įsipareigojimai tinkamai integruotis į visuomenę, nenusikalsti ir laikytis įstatymų negali būti vertinami atsietai nuo aplinkybių, kad visgi A. S., bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka už daugybinius drausmės pažeidimus, akivaizdžios pozityvios dinamikos jo elgesyje nenustatyta, jis vengia prisiimti atsakomybę už nusikalstamas veikas.
Socialinio tyrimo išvadoje akcentuota, jog pirminio įvertinimo metu buvo pastebima, kad nuteistajam yra būdingi tam tikri tarpasmeninių įgūdžių panaudojimo sunkumai, kurie pasireiškia A. S. nepakankamu gebėjimu priimti kitų asmenų poziciją, teikiamą atgalinį ryšį, ypatingai tuomet, kai situacija klostosi jam nepalankia linkme ir apriboja jo galimybes pasiekti asmeninius tikslus ar patenkinti poreikius, ko pasėkoje, nuteistasis gali stokoti savitvardos bei savikontrolės išlaikymo. Šie nuteistajam būdingi bruožai pasireiškė ne tik laisvėje (remiantis jo nusikaltimo įvykdymo aplinkybėmis), bet taip pat buvo stebimi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, kuomet nuteistasis dažnai buvo baudžiamas drausmine tvarka už pareigūnų reikalavimų nevykdymą bei nepagarbų bendravimą su jais. Atkreipiamas dėmesys, kad A. S., siekdamas išlaikyti situacijos valdymą bei aplinkybių nukreipimą jam palankia linkme, yra taikęs ne tik įvairias kontroliuojančio elgesio strategijas, bet ir instrumentinę agresiją. Bausmės atlikimo metu taikant intervencines socialinės reabilitacijos priemones stebimi teigiami pokyčiai nuteistojo asmenybėje, jo mąstyme ir elgesyje, probleminių sričių suvokime ir identifikavime, bet pastebima, kad A. S. yra labiau orientuotas j asmeninių poreikių tenkinimą, patyrimą, tam tikrose situacijose gali stokoti empatijos bei pasižymėti kategoriškumu. Išvadoje konstatuojama, jog nuteistojo impulsyvumas, nepakankami savitvardos, problemų sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, kontroliuojančio elgesio apraiškos yra aktualūs, su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai. Nuteistajam aktyviai dalyvaujant resocializacijos procese, šiuo metu yra stebimos tam tikros minėtų kriminogeninių poreikių valdymo prielaidos. Tai, kad A. S. savo skunde kategoriškai nurodo neturįs jokių kriminogeninių poreikių, verčia teismą abejoti, kad jis visapusiškai ir objektyviai vertina savo asmenybę, savo praeities poelgius, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat kad darys tinkamus ir teisingus sprendimus esant frustruotoms situacijoms laisvėje.
Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, jog nuteistojo A. S. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, nors bausmės atlikimo pirmoje pusėje ji buvo linkusi mažėti, pasiekė žemos ribą, tačiau vėliau dėl daromų pažeidimų pakilo, ir 2020-2022 m. stabiliai išlieka vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pastaruoju metu yra stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys, tačiau to nepakako, kad nusikalstamo elgesio rizika vėl sugrįžtų į žemos lygį.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog nuteistojo A. S. atžvilgiu nenustatyta įstatyme numatyta sąlyga, būtina lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui- o būtent akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šios teismo išvados nepaneigė nuteistojo skundo argumentai. Teismas sutinka su nuteistuoju, kad byloje yra teigiamai A. S. charakterizuojančių aplinkybių – jis palaiko ryšius su savo šeima (tėvu, motina, seserimi), turi draugę, su kuria ketina gyventi, bando užmegzti santykius su dukra, turi gyvenamąją vietą – grįš gyventi pas motiną, nėra socialiai atsiskyręs, geba megzti ir palaikyti įvairaus pobūdžio sąveikas, atlikdamas bausmę mokėsi, įgijo kelias specialybes, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Kita vertus, šios aplinkybės, įvertinus visa tai, kas išdėstyta aukščiau, nepaneigia nuteistojo pavojingumo ir nesudaro pagrindo teigti, jog, išėjęs į laisvę, jis pasirinks tinkamą elgesio modelį, laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko, šiuo konkrečiu atveju, prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika sukelti negrįžtami padariniai, už kuriuos jis nėra linkęs prisiimti pilnos atsakomybės.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimas Nr. 58-117, yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas išnagrinėjus visas aplinkybes, kurios turi reikšmės klausimo sprendimui, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo panaikinimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Netenkinti nuteistojo A. S. skundo dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-117 panaikinimo.
Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.