Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

II. Suinteresuoto asmens argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. M. (toliau – palikėjas) ir P. M. (toliau – pareiškėjos motina) buvo pareiškėjos tėvai (b. l. 9–10). Jų santuoka nutraukta 1993 m. sausio 28 d. (b. l. 61). Pareiškėjos motinos, mirusios (duomenys neskelbtini)., buvęs sutuoktinis palikėjas mirė (duomenys neskelbtini)., po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 7, 8, 10, 20). Pareiškėja po motinos mirties priėmė palikimą (b. l. 21).

4. Palikėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis kartu su pareiškėjos motina įsigyto turto: 14 vnt. uždarosios akcinės bendrovės „Kauno šilas“ akcijų ir buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 18).

3.1. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

3.2. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos motina, turėdama teismo leidimą, priėmė nepilnametės dukters palikimą po tėvo mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatymo

5. Po palikėjo mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.19 straipsniu 1 dalimi, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Pagal CK 5.11 straipsnį, paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai.

4.1. Palikėjas turėjo vieną vaiką (pareiškėją), tačiau ji priimti palikimo nepageidauja. Palikėjas butą kartu su pareiškėjos motina įsigijo būdami santuokoje. Santuoką nutraukus bute liko gyventi pareiškėjos motina su dukra. Ji ten gyveno ir po palikėjo mirties. Pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad pareiškėjos motina po palikėjo mirties mokėjo komunalinius mokesčius bei prižiūrėjo butą, butas įgytas ir viešame registre įregistruotas jos vardu (b. l. 18, 19, 30–49 ).

6. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiškėjos motina po palikėjo mirties, turėdama teismo leidimą ir perimdama palikėjo asmeninius daiktus, elgdamasi su jais kaip savininkė, priėmė palikimą nepilnametės dukters (pareiškėjos) vardu faktiškai jį valdydama. Kaip jau minėta, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad palikimą po tėvo mirties, turėdama teismo leidimą, priėmė pareiškėjos motina, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) turėdama teismo leidimą, po A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė nepilnametės L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.