Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos policijos mokyklos ir V. K. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal Lietuvos policijos mokyklos patikslintą ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo V. K. 3 468,36 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė stojimo į vidaus tarnybos sutartį, pagal kurios 5.3 p. atsakovas įsipareigojo baigęs policininko mokymo programą ir gavęs profesinio mokymo pažymėjimą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbus įsakymą dėl policininko kvalifikacijos suteikimo atvykti į policijos įstaigą, į kurią buvo siųstas pagal šį įsakymą ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. Sutarties 5.4 p. buvo numatyta, kad kursantas įsipareigoja atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas, jei bus atleistas iš mokyklos dėl jo kaltės anksčiau nei sutarties 5.3 p. nustatytas terminas ar atleistas iš tarnybos jo paties prašymu. Atsakovas nuo pareigų buvo nušalintas Kauno apylinkės teismo nutartimi nuo 2014 m. balandžio 24 d., o 2015 m. gruodžio 8 d. V. K. Kauno apskrities VPK viršininko įsakymu atleistas iš vidaus tarnybos. Kadangi pagal sudarytąją sutartį atsakovas turėjo ištarnauti 5 metus (1826 kalendorines dienas), o ištarnavo tik 989 dienas, tai V. K. privalo atlyginti mokyklai 3 468,36 Eur proporcingai atsakovo ištarnautam laikui, nes vienos dienos mokymo kaina policijos mokykloje yra 4,15 Eur.

Atsakovo nuomone ieškinys turėtų būti atmestas, nes ieškovė bei trečiasis asmuo pažeidė sutarties 9.2 punkte numatytą sutarties sąlygą užtikrinti, kad asmuo, baigęs mokyklą ir gavęs profesinio mokymo pažymėjimą, statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka būtų paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje šalies policijos įstaigoje.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu:

Ieškinį tenkino iš dalies.Priteisė iš V. K. Lietuvos policijos mokyklai 2 402,19 Eur mokymo išlaidoms atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2017 m. sausio 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.Priteisė iš V. K. į valstybės pajamas 54 Eur žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, po policijos mokyklos baigimo atsakovas vidaus tarnyboje tarnavo nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. iki 2014 m. balandžio 24 d., tai yra 989 d., nors pagal sudarytosios stojimo į vidaus tarnybą sutarties 5.3 punktą privalėjo ištarnauti 1826 kalendorines dienas, o įsakyme dėl V. K. atleidimo iš vidaus į tarnybos stažą Lietuvos valstybei yra įskaičiuotas ne tik jo tarnybos stažas po policijos mokyklos baigimo, bet ir atsakovo mokymosi trukmė Lietuvos policijos mokykloje. Atsakovas po policijos mokyklos baigimo nebuvo įdarbintas Tauragės apskrities VPK, kurio siuntimu V. K. įstojo mokytis į policijos komisariatą, nes tuo metu šiame komisariate nebuvo laisvų darbo vietų ir, tik praėjus 53 d. po mokyklos baigimo, atsakovas įdarbintas Kauno apskrities VPK. Teismas darė išvadą, kad atsakovo užimtos pareigos Kauno apskrities VPK atitiko V. K. įgytą išsilavinimą ir profesiją. Trečiasis asmuo tik įsipareigojo užtikrinti, kad tais atvejais, kai policijos įstaigoje bus laisva pareigybė tinkama atsakovui, policijos įstaiga privalo jį paskirti į šias pareigas. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta, priimant V. K. į tarnybą Kauno apskrities VPK. Ieškovas nurodė, kad V. K. mokymo kaina pagal ieškovę per mokymosi laikotarpį yra 4 727,65 Eur (16 323,62 Lt), išmokėta stipendija – 2 322, 17 Eur (8 018 Lt), tarnybinės uniformos vertė 522,88 Eur (1 805,41 Lt), t. y. vienos dienos mokymo kaina yra 4,15 Eur. Teismas laikė, jog stipendija, kaip viena paramos studentams formų, nepriskirtina prie išlaidų, tiesiogiai susijusių su policijos pareigūno mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, nes tokia parama studentui studijų metu teikiama neatlygintinai, tai yra atsakovui mokymosi laikotarpiu išmokėtina stipendija nėra mokymosi išlaidos. Pažymėjo, kad atsakovo mokymo vienos dienos kaina yra ne 4,15 Eur, kaip nurodė ieškovės atstovė, o 2,87 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 2 402,19 Eur mokymo išlaidų (2,87x837), nes atsakovas neištarnavo vidaus tarnyboje 5 metų dėl padarytos nusikalstamos veikos, už ką buvo nuteistas. Taip pat iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 proc. dydžio įstatyminės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2017 m. sausio 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Apeliacinių skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą, tenkinti ieškinį visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo V. K. 3 468,36 Eur mokymosi išlaidų Lietuvos policijos mokyklai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: kursantas privalo būti išdirbęs ne mažiau kaip 5 metus nuo vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos baigimo, todėl terminas pradedamas skaičiuoti, kai atsakovas baigė mokyklą ir įsidarbino Kauno apskrities VPK (2011-08-09). Atsakovas nuo 2014-04-24 iki atleidimo dienos buvo nušalintas nuo pareigų, šis laikotarpis pagal Statuto 36 str. 7 p. neįskaitomas į tarnybos stažą. Viso atsakovo mokymosi išlaidos sudaro 7 572,71 Eur. Atsakovas neišdirbo tarnyboje 837 d., 1 dienos mokymosi kaina yra 4,15 Eur, todėl liko skolingas 3 468,36 Eur. Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnis nereglamentuoja stipendijų mokėjimo tvarkos profesinio mokymo mokiniams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimdamas 2015 m. spalio 21 d. nutartį, neatsižvelgė į vidaus reikalų ir pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigų profesinio mokymo lėšų skaičiavimo vienam mokiniui metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1057. Metodikos 14 p. nurodytoje formulėje AI=ML(viso laik) +ST+B) x K, į mokyklai atlygintinas su kursanto mokymu, susijusias išlaidas įtraukta ir stipendija. Išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V-585 išmokėta stipendija priskirtina prie išieškomų mokymo išlaidų. Mokymo išlaidos, kurias sudaro mokymo kaina, stipendija ir tarnybinės uniformos vertė, apskaičiuotos vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V-585 patvirtintomis Išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklėmis, kuriose numatyta, kad vienas iš mokymo išlaidų komponentų yra stipendija.

panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-515-384 2017 dalyje dėl 2 402,19 Eur mokymosi išlaidų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.Ieškovo reikalavimų netenkinti ir ieškinį atmesti;Jei ieškinys nebus atmestas, CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą per dvejus metus. Priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidus (įskaitant ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti) CPK 93 straipsnio nustatyta tvarka.

prie trumpesnio atsakovo stažo prisidėjo ir pats ieškovas, o taip pat trečiasis asmuo, pažeisdami tiek sutarties, tiek ir Vidaus statuto įstatymą. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos nevykdė savo įsipareigojimo pagal 2010-01-04 stojimo į vidaus tarnybą sutarties 9.2 punktą, t. y. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymo dėl kursantų siuntimo priėmimo privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje. Atsakovas suvokdamas, kad Tauragės apskrities VPK nebus įdarbintas sutartyje nustatytais terminais, savo iniciatyva išsiaiškino, jog yra laisva darbo vieta Kauno apskrities VPK, atitinkamai atsakovas buvo priverstas kreiptis leidimo dėl įsidarbinimo Kauno apskrities VPK į Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos. Tauragės apskrities VPK nepasiūlius atsakovui darbo, atsakovas buvo privertas praėjus daugiau kaip 53 dienoms nuo mokslų baigimo įsidarbinti Kauno apskrities VPK. Atsakovo stažas pradėtas skaičiuoti 46 dienomis vėliau nei turėjo pradėti skaičiuotis pagal sutartį bei vidaus tarnybos įstatymą ne dėl atsakovo kaltės. Už šias 46 dienas atsakovei kompensacija net nepriklausytų. Ieškovė nesiėmė veiksmų, užtikrinančių, kad atsakovas, baigęs mokslus, būtų paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje šalies policijos įstaigoje. Vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo įstaigos vadovo įsakymu atsakovas nebuvo siunčiamas į vidaus reikalų centrinę įstaigą (trečiąjį asmenį), su kuria buvo sudaręs trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį, nors pagal Statuto, į kurį nukreipia Sutarties 9.2 punktas, 10 straipsnio 1 dalį, turėjo būti siuntimas. Ieškovė grubiai pažeidė sąlygas dėl įdarbinimo vidaus reikalų struktūroje; teismas neįvertino ir nepasisakė dėl to, kad 2015-06-25 priimdamas Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymą, o būtent 10 straipsnio 2 dalies 2 punktą, įstatymų leidėjas pasisakė, kad asmens įsipareigojimas – baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus – yra pernelyg ilgas ir sumažino jį iki 4 metų. Teismai, spręsdami tokio pobūdžio bylas, turėtų atsižvelgti ir į šią aplinkybę, nes įstatymų leidėjas labai aiškiai pasisakė, kad 4 metų darbo vidaus tarnyboje terminas yra pakankamas terminas visoms mokymosi išlaidoms atidirbti; teismas netinkamai vertino atsakovo materialinę padėtį. Atsakovo materialinė padėtis yra labai sunki, jis vienas šeimoje yra dirbantis ir jo darbo užmokestis yra labai mažas, žmona stovi darbo biržos įskaitoje, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, šeima neturi jokių santaupų, neturi turto. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo materialinę padėtį, turėjo sumažinti iš atsakovo priteistinas išlaidas, o jei nemažino, tai bent CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka galėjo išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą bent dviem metam, taip suteikiant galimybę atsakovui sąžiningai, nepatiriant papildomų vykdymo išlaidų ir nemokant nereikalingų sumų antstoliui, įvykdyti teismo sprendimą; teismas visiškai nepasisakė dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas turėjo pasitelkti advokatą, kad iš jo nebūtų priteistos nepagristai didelės sumos (pirminiuose procesiniuose dokumentuose ieškovas prašė priteisti net 7 572,71 Eur). Atsakovas yra pateikęs visus įrodymus dėl išlaidų, susijusių su advokato pagalba, šios išlaidos Jurbarko rajono apylinkės teismo turėjo būti paskirstytos CPK 93 straipsnio nustatyta tvarka, kaip ir žyminis mokestis, tačiau teismas to nepadarė.

Ieškovė atsiliepimu prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą, tenkinti Lietuvos policijos mokyklos ieškinį visa apimtimi ir priteisti iš V. K. 3 468,36 mokymo išlaidų Lietuvos policijos mokyklos naudai.

2010 m. sausio 4 d. Stojimo į vidaus tarnybą sutartis Nr. 144-ST5-4/5-ST5-54 sudaryta tarp Policijos departamento, ieškovės ir atsakovo, numato ne tik Policijos departamento ar ieškovės įsipareigojimus dėl priėmimo į vidaus tarnybą, bet ir paties asmens įsidarbinimo pareigą. Sutarties 5.3 p. yra nurodyta asmens pareiga įsidarbinti įstaigoje ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus; ieškovė vadovaujasi įstatymais, būtent tuo metu galiojusiomis Statuto nuostatomis, kai su atsakovu buvo pasirašyta sutartis. Sutarties 5.3 p. aiškiai nurodyta pareiga ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. Atsakovo stažas tarnyboje yra 4 metai 1 mėnuo 28 dienos. 5 metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai V. K. baigė mokyklą ir įsidarbino Kauno apskrities VPK; teismas teisingai nurodė, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, be to, Sutarties sąlygų neįvykdė dėl padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, todėl nėra pagrindo mažinti ieškinio sumą dėl atsakovo sunkios materialinės padėties.

Atsakovas atsiliepimu prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistos sumos dydį, atimdamas stipendiją. Teismas pagrįstai darė išvadą, kad stipendija negali būti įtraukiama į studijų kainą.

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-515-384/2017 – tenkinti ieškinį visa apimtimi ir priteisti iš atsakovo V. K. 3 468,36 Eur mokymo išlaidų bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atmesti atsakovo V. K. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė šiuo argumentus:

teismas netinkamai įvertino stipendiją, kaip paramą kursantui, o ne kaip mokymosi išlaidas. Lietuvos policijos mokyklos 2011-06-17 pažyma Nr. 144IL-1042 laikytina sudėtine sutarties dalimi. Sudarant sutartį mokymosi išlaidų dydis nenustatomas, jos sietinos su faktinėmis ieškovo patiriamomis išlaidomis mokymosi procese. Baigus profesinio rengimo programą įvertinamos ir apskaičiuojamos kursanto mokymosi išlaidos, kas nurodoma individualiai kiekvienam kursantui parengtose pažymose. Atsakovas su mokymosi išlaidų dydžiu buvo supažindintas. 2010 m. atsakovo išlaidos sudarė 5 580 Lt dydžio stipendiją, 2011 m. sudarė 2 438 Lt dydžio stipendiją, todėl jos pagrįstai įtrauktos į atsakovo mokymosi išlaidų sudėtį; teismas nutartyje stipendiją įvertino Aukštojo mokslo įstatymo kontekste. LAT nutartyje civ. b. 3K-3-133/2009 negalėti būti taikoma dėl skirtingų faktinių aplinkybių. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios ar panašios. LAT Nr. e3K-3-536-695/2015 nutartyje pakartotas ir įtvirtintas LAT Nr. 2009-04-06 nutartyje civiline byloje Nr. 3K-3-133/2009 suformuotas precedentas; prievolė atlyginti mokymo išlaidas yra sutartinė, įstatymo, kuris sutarties sudarymo momentu buvo ir sutarties sudarymo pagrindas bei jos sąlygų teisinė bazė, pasikeitimai neturi įtakos sudarytos sutarties turiniui, nebent tai būtų nurodyta sutartyje. Sutartimi šalių prisiimti įsipareigojimai yra privalomi visą sutarties galiojimo terminą. Kadangi sutarties sudarymo momentu jos sąlygos teisėtos, pasikeitus teisiniam reguliavimui, sąlygų teisėtumo vertinimas nepriklauso nuo pasikeitusios įstatymo redakcijos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Apeliacinio skundo esmė – pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovui išmokėtos stipendijos, nepagrįstai nepriskirdamas jos prie su atsakovo mokymu susijusių išlaidų.

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas į mokymo kainą, kurią atsakovas stojimo į vidaus tarnybą sutartimi (toliau – sutartis) įsipareigojo atlyginti (sutarties 5.4 p.), neįtraukė atsakovui išmokėtos stipendijos mokymosi laikotarpiu, vadovaudamasis kasacinės instancijos teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-536-695/2015).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada. Pažymėtina, kad, priešingai, negu teigia ieškovė ir trečiasis asmuo dėl bylose esančių skirtingų faktinių aplinkybių, kasacinis teismas analogiškoje situacijoje, dalyvaujant ieškovei ir trečiajam asmeniui šį ginčą sprendė taip: „Pagal 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnį stipendijos mokamos studentams kaip parama mokymosi laikotarpiu ir ji gali būti išieškoma tik esant CPK 663, 736 straipsniuose nustatytiems pagrindams, o jų šioje byloje nenustatyta. Stipendija, kaip viena paramos studentams formų, nepriskirtina prie išlaidų, tiesiogiai susijusių su policijos pareigūno mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, nes tokia parama studentui studijų metu teikiama neatlygintinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Krašto apsaugos ministerija v. U. V. , bylos Nr. 3K-3-133/2009). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies tiek atsižvelgiant į atsakovo neištarnautą laiką vidaus tarnyboje, tiek į stipendijos socialinę paskirtį ir panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį bei priimti naują sprendimą priteisiant ieškovei Lietuvos policijos mokyklai iš atsakovo P. K. 9817,49 Lt (2843,34 Eur) mokymo išlaidų ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. lapkričio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-536-695/2015). CPK 4 straipsnyje numatyta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Taigi, nagrinėjamu atveju, dėl analogiško ginčo, pasisakius kasaciniam teismui (Kauno apygardos teismo sprendimas buvo pakeistas būtent dėl nepagrįsto stipendijos įtraukimo į mokymosi išlaidas), teisėjų kolegija neturi pagrindo nukrypti nuo formuojamos teisminės praktikos ir kitaip vertinti esančią situaciją. Tokios teisminės praktikos laikosi ir Šiaulių apygardos teismas, kuris spręsdamas analogišką ginčą (pagal ieškovės ieškinį) pasisakė, kad „Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V-585, patvirtintose „Išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklės“ nurodyta, kad mokymo išlaidas sudaro: mokymo kaina, išmokėta stipendija, tarnybinės uniformos kaina, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad stipendija bei tarnybinė uniforma nelaikytinos sutartyje nurodytų „mokymo išlaidų“ dalimi. Tačiau pažymi, jog Pagal 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnį stipendijos mokamos studentams kaip parama mokymosi laikotarpiu ir ji gali būti išieškoma tik esant CPK 663, 736 straipsniuose nustatytiems pagrindams, o jų šioje byloje nenustatyta. Taigi stipendija, kaip viena paramos studentams formų, nepriskirtina prie išlaidų, tiesiogiai susijusių su policijos pareigūno mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos kėlimu, nes tokia parama studentui studijų metu teikiama neatlygintinai (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-536-695/2015). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 5-V-585, patvirtintose „Išlaidų, tiesiogiai susijusių su pirminiu ar įvadiniu profesiniu mokymu, apskaičiavimo ir išieškojimo taisyklėse“ stipendija į mokymo išlaidas yra nepagrįstai įtraukta. Todėl atsižvelgiant į stipendijos socialinę paskirtį bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegijos nuomone 2483,51 Eur suma, išmokėta E. G. kaip stipendija, negali būti priteistina“ (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 27 d. nutartis Nr. e2A-788-569/2015).

Ieškovės nurodoma Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1609-450/2016, teisėjų kolegija nesivadovauja, nes ji neatitinka kasacinio teismo formuojamos praktikos, be to šioje byloje ginčas buvo sprendžiamas ne pagal ieškovės ieškinį, o pagal Pasieniečių mokyklos ieškinį.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija ieškovės apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir apeliacinį skundą atmeta.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Atsakovas nurodo, jog dėl ieškovės įsipareigojimų nevykdymo, jis nebuvo įdarbintas po mokslų baigimo, darbą turėjo susirasti pats, todėl jo darbo stažas ne dėl jo kaltės pradėjo skaičiuotis 46 dienom vėliau, dėl ko už šias dienas ieškovei neturėtų priklausyti kompensacija už mokymosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas nepripažino, jog ieškovė (ar trečiasis asmuo) pažeidė sutarties sąlygas, nurodydamas, jog sutarties 9.2 punkte nebuvo numatyta, kad Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos privalo surasti atsakovui darbo vietą, trečiasis asmuo tik įsipareigojo užtikrinti, kad tais atvejais, kai policijos įstaigoje bus laisva pareigybė tinkama atsakovui, policijos įstaiga privalo jį paskirti į šias pareigas.

Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Pažymėtina, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.), sutarties nevykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.), viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka (CK 6.206 str.). Sutarties 9.2 punkte numatyta, kad Policijos departamentas įsipareigoja užtikrinti, kad asmuo, baigęs mokyklą ir gavęs profesinio mokymo pažymėjimą, statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka būtų paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje šalies policijos įstaigoje. Atsakovo mokslų baigimo metu galiojusio Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnyje buvo numatyta, kad „Asmeniui, baigusiam vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, įvadinio mokymo kursus ar kitą mokymo įstaigą, teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas atitinkamas baigimo dokumentas ir atsižvelgiant į jo įgytą profesiją vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos mokymo įstaigos vadovo įsakymu asmuo siunčiamas į vidaus reikalų centrinę įstaigą, su kuria buvo sudaręs trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atitinkamos vidaus reikalų įstaigos vadovas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos vadovo įsakymo dėl kursanto siuntimo priėmimo privalo savo įsakymu paskirti asmenį į pareigas konkrečioje vidaus reikalų įstaigoje.“ Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal sutartį Policijos departamentas turėjo imperatyvų įsipareigojimą priimti atsakovą į tarnybą, o ieškovė turėjo sudaryti tam prielaidas (suteikti išsilavinimą, įsakymo dėl policijos kvalifikacijos suteikimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo pasirašymo išsiųsti Policijos departamentui ir pan.), nenumatant išimčių (tik esant laisvai darbo vietai ir pan.).

Nustatyta, kad atsakovas po mokslų baigimo nebuvo įdarbintas per 5 darbo dienas, jam nebuvo pasiūlytas joks darbas, atsakovas savo iniciatyva po 53 dienų susirado darbą ir 2011 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu buvo priimtas į tarnybą Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Byloje nėra ginčo, jog atsakovas, baigęs mokslus, siekė įsidarbinti (tą patvirtina byloje pateiktas 2011-07-15 Policijos departamento raštas Nr. 5-S-3464).

Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad sutartiniai įsipareigojimai atsakovo atžvilgiu nebuvo įvykdyti (atsakovas nebuvo priimtas į tarnybą per 5 darbo dienas) ir ne dėl atsakovo kaltės. Sutarties šalims tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovo stažas tarnyboje būtų 46 dienom ilgesnis, dėl ko būtų priskaičiuota mažesnė kompensacija, kurią prašo priteisti ieškovė. Pažymėtina, kad sutartyje numatytas su mokymu susijusių išlaidų atlyginimas (kompensacija) yra siejamas su atsakovo kaltais veiksmais dėl sutarties sąlygų nevykdymo (sutarties 7 p.), todėl darytina išvada, jog ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti mokymo išlaidas ne už 837 dienas, o už 791 dieną (837 dienos - 46 dienos), t. y. 2 270,17 Eur.

Nepagrįstu laikytinas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, kad turėtų būti atsižvelgta, jog šiuo metu pagal Vidaus tarnybos statuto pakeitimus (toliau – statutas), reikalavimas ištarnauti po mokymosi yra sutrumpintas nuo 5 metų iki 4 metų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas ginčas dėl 2010 m. sausio 4 d. sutartinių įsipareigojimų, todėl atsakovo nurodomi statuto pakeitimai (įvykę 2015 m.) nėra reikšmingi. Be to, tiek sutarties sudarymo metu galiojusioje statuto redakcijoje, tiek dabartinėje statuto redakcijoje yra numatytas tik minimalus terminas ištarnauti tarnyboje (ne mažiau 5 metų, ne mažiau 4 metų), kuris pagal susitarimą gali būti ir ilgesnis.

Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino atsakovo turtinę padėtį ir nesumažino priteistinos sumos. Pažymėtina, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 str. 1 d.), o juos sumažinti galima tik išimtinais atvejais <...>, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 str. 2 d.). Kaip matyti iš teismo sprendimo, atsakovo turtinė padėtis buvo įvertinta ir, nurodant motyvus, buvo atsisakyta priteistiną sumą mažinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais (atsakovas jaunas, darbingas, sutartinių įsipareigojimų neįvykdė dėl tyčinės nusikalstamos veikos) ir, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas dirba, žmona darbinga, sprendžia, jog pagrįstai priteistina suma nebuvo sumažinta.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), sumažinant ieškovui priteistą sumą iki 2 270,17 Eur.

Atsakovo apeliaciniame skunde pareikštas prašymas, CPK 284 straipsnio nustatyta tvarka išdėstyti priteistos sumos sumokėjimą per dvejus metus, nesvarstytinas, nes tokio prašymo atsakovas nebuvo pareiškęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir teismas jo nesvarstė. CPK 312 straipsnyje nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad atsakovas tokį prašymą turi teisę pareikšti pirmosios instancijos teismui, kurio nutartis dėl sprendimo vykdymo tvarkos išdėstymo gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 284 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį patenkinus iš dalies, šalies turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 720 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisinėmis paslaugomis bei apeliacinės instancijos teisme turėjo 154,05 Eur bylinėjimosi išlaidų (54,05 Eur sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 100 Eur už apeliacinio skundo surašymą). Pakeitus teismo sprendimą, ieškovės ieškinys yra patenkintas 65 proc. (atmestas 35 proc.), todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 287 Eur (820 x 35 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei yra priteistina 2 270,17 Eur suma, iš atsakovo valstybei (ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo) turi būti priteista 102,16 Eur žyminio mokesčio (51,08 Eur už ieškinį ir 51,08 Eur už atsakovo apeliacinį skundą), tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra sumokėjęs už apeliacinį skundą 54,05 Eur žyminį mokestį, iš atsakovo valstybei priteistina 48,11 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti – sumažinti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Lietuvos policijos mokyklai priteistą 2 404,19 Eur sumą iki 2 270,17 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt eurų, 17 ct).

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir jį išdėstyti taip:

priteisti iš ieškovės Lietuvos policijos mokyklos, į. k. (duomenys neskelbtini), atsakovui V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 287 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų;

priteisti iš atsakovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 48,11 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 11 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.