Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl baudos mokėjimo termino pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo N. K. prašymas pratęsti teismo paskirtos baudos sumokėjimo terminą, t. y. iki numatytos baudos sumokėjimo termino sumokėti 3 000 Eur, o likusią baudos sumą sumokėti iki gruodžio mėnesio arba iki teismo nustatyto termino, nes šiuo metu pagal finansinę padėti to padaryti negalės.

N. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį (trys veikos), BK 182 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas – 126 MGL (6 300 Eur) dydžio bauda. Į baudos bausmę įskaitytas N. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 2 d. 7.30 val. iki 2020 m. sausio 3 d. 12.20 val. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 1 dalis 2 punktas a papunktis) ir laikytina, jog neatlikta baudos bausmės dalis yra 122 MGL (6 100 Eur).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Baudos bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6-8 straipsniuose. BVK 6 straipsnio 1 dalyje nustatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas arba priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Analogiškos nuostatos buvo nustatytos ir iki 2023 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos BVK 22 straipsnyje. BPK 352 straipsnio 1–2 dalyse įtvirtinta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Teismas, nuosprendžio vykdymo metu nustatęs, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo pasikeitė tam tikros aplinkybės, dėl kurių nuteistajam sudėtinga sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą per teismo nurodytą terminą, gali svarstyti klausimą dėl baudos sumokėjimo termino pratęsimo.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad sisteminė BPK 352 straipsnio ir BVK 22 straipsnio normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas prioritetą teikia savanoriškam nuosprendžio įvykdymo būdui ir teismo nuosprendis pirmiausia vykdomas nuteisto asmens laisva valia pagal konkrečią teismo nuosprendyje ar įstatyme nustatytą tvarką. Nepriklausomai nuo teismo nuosprendžio įvykdymo būdo, teismo procesinis sprendimas, priimtas bylą išnagrinėjus iš esmės, privalo būti įvykdytas (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis, BPK 346 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuteistas asmuo yra/turi būti suinteresuotas tinkamai ir laiku įvykdyti teismo nuosprendį, nes tik tokiu būdu įgyvendinama baudžiamojo proceso paskirtis. Tik teismo nuosprendžio neįvykdžius savanoriškai, pradeda veikti teisės normos, reguliuojančios priverstinį jo įvykdymą, ir teismo procesinis sprendimas vykdomas pagal įstatymo leidėjo aiškiai nustatytas prievartinio teismo nuosprendžio įvykdymo mechanizmo taisykles. Aukštesniųjų teismų nuomone, tokio pobūdžio prašymo patenkinimas galimas, esant aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo siekį savanoriškai sumokėti jam nuosprendžiu paskirtą baudą, ir galimybių ją sumokėti per teismo nustatytą terminą sumažėjimo visumai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-88-177/2018, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartis teikime Nr. T-99-885/2021).

Vertindamas nagrinėjamu atveju pateikto prašymo pagrįstumą, teismas pažymi, kad 2022 m. balandžio 4 d. teismo baudžiamajame įsakyme nuteistajam N. K. paskirtos galutinės 122 MGL (6 100 Eur) dydžio baudos sumokėjimui buvo nustatytas žymiai ilgesnis nei dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas, numatytas BVK 6 straipsnio 2 dalyje. N. K. nustatytas ne dvejų metų laikotarpis nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paskirtai baudai sumokėti. Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 26 d., bauda turi būti sumokėta iki 2024 m. balandžio 26 d. Iš visos mokėtinos baudos – 6 100 Eur, nuteistasis per nustatytą laikotarpį nesumokėjo nei dalies, nors tokią galimybę turėjo (konstatuota Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartis Nr. T-2115-1133/2023, kuria atmestas V. K. prašymas nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą). Jau vien šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nedėjo maksimalių pastangų per teismo nustatytą laikotarpį sumokėti paskirtą baudą.

Nuteistasis N. K. savo teismui pateiktą prašymą motyvuoja savo finansine padėtimi, kad iki nustatyto termino galės sumokėti 3 000 Eur, o likusią sumą galės sumokėti iki gruodžio mėnesio. Tačiau nuteistasis teismui nepateikė jokių sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių duomenų (apie savo pajamų šaltinius, pajamų dydį, santaupas, turtą, finansinius įsipareigojimus).

N. K. kreipėsi į teismą su tapačiu prašymu antrą kartą, tačiau, kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi Nr. T-2115-1133/2023, įvertinęs nuteistojo elgesį ir požiūrį į jam paskirtos bausmės vykdymą, nutarė nuteistojo prašymą atmesti. N. K. ir po šios nutarties priėmimo iki nagrinėjamo prašymo pateikimo nėra atlikęs nei vienos baudos įmokos dalies, o tai rodo, kad per pakankamai ilgą laikotarpį (beveik vienus metus ir dešimt mėnesių) nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo N. K. neparodė jokių net minimalių pastangų mokėti paskirtą baudą. Iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos matyti, kad nuteistasis iš esmės visą laiką dirbo, dirbo keliose darbovietėse ir gavo pastovias pajamas. Iš išrašo matyti, kad D. K. gavo pakankamas pajamas (už 2022 m. balandžio 1 d. – 2022 m. balandžio 30 d. — 964,47 Eur ir 437,27 Eur; už 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. — 1 204,50 Eur; už 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. — 481,80 Eur; už 2022 m. liepos 1 d. – 2022 m. liepos 31 d. — 819,06 Eur ir 438,40 Eur; už 2022 m. rugpjūčio 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 31 d. — 751,13 Eur ir 518,57 Eur; už 2022 m. rugsėjo 1 d. – 2022 m. rugsėjo 30 d. — 2 701,03 Eur; už 2022 m. spalio 1 d. iki 2022 m. spalio 31 d. — 2 094,69 Eur ir 380,95 Eur; už 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. — 1 577.95 Eur; už 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. — 1 751,32 Eur; už 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. sausio 31 d. — 3 883,85 Eur; už 2023 m. vasario 1 d. – 2023 m. vasario 28 d. — 2 700,31 Eur; už 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. — 2 740,47 Eur; už 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d. — 2 307,35 Eur; už 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. — 3 157,03 Eur; už 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. — 2 904,96 Eur; už 2023 m. liepos 1 d. – 2023 m. liepos 31 d. — 3 667,53 Eur; už 2023 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. — 2 318,92 Eur; už 2023 m. rugsėjo 1 d. – 2023 m. rugsėjo 30 d. — 1 576,25 Eur; už 2023 m. spalio 1 d. – 2023 m. spalio 31 d. — 2 267,67 Eur), už 2023 m. lapkričio 1 d. – 2023 m. lapkričio 13 d. (1 148,84 Eur). iš minėto išrašo taip pat matyti, kad iš tiesų nuteistasis už 2023 m. gruodį ir 2024 m. sausį negavo atlyginimo, tačiau matyti, kad už šį laikotarpį jis gavo išmokas iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, t. y. už 2023 m. lapkričio 1 d. – 2023 m. lapkričio 3 d. – 68,12 Eur, už 2023 m. lapkričio 8 d. – 2023 m. lapkričio 10 d. – 176,56 Eur, už 2023 m. gruodžio 2 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. – 868,27 Eur, už 2024 m. sausio 1 d. – 2024 m. sausio 31 d. – 916,75 Eur. Iš išdėstyto matyti, kad nuteistasis N. K. visą laikotarpį gavo pajamas ir turėjo galimybę sumokėti teismo jam paskirtą baudą ar bent jau jos dalį.

Pabrėžtina, kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta piniginė bauda yra bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Ja siekiama nubaudimo bei prevencinių tikslų, užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant bausmes užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens privatų interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su paskirtos bausmės vykdymu.

Taigi, esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, kad per pakankamai ilgą laikotarpį N. K. visiškai nedėjo pastangų sumokėti paskirtą baudą, įvertinus nuteistojo elgesį ir požiūrį į jam paskirtos bausmės vykdymą, paskirtos baudos dydį, teismas daro išvadą, kad nuteistasis N. K. nesiekė savanoriškai sumokėti jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą, nors turėjo tokią galimybę, todėl nėra tikslinga pratęsti ir taip nustatytą ilgą savanorišką baudos sumokėjimo terminą. Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4, 6 dalimis, 364 straipsniu,

nutaria:

atmesti nuteistojo N. K. prašymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.