Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutartis

dalyvaujant skundą padavusio asmens E. V. atstovui advokato padėjėjui V. P. (prisijungė vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą),

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos įgaliotam atstovui – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniajam specialistui M. K. (prisijungė vaizdo konferencijos būdu per ZOOM programą),

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. V. atstovo advokato padėjėjo V. P. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

(Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko K. L. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas) E. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje ir nubaustas 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad 2020 m. gegužės 13 d., 17:13 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, iš chuliganiškų paskatų, t.y. lenkė kitus automobilius stovėjusius prie raudono šviesoforo signalo ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui kitų vairuotojų akivaizdoje, taip keldamas jų pasipiktinimą. Tokiais veiksmais pažeidė kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 4, 5, 8, 9 ir 165 punktus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu ir nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 str. 4 d.).

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.

Teismas patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad Institucija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir spręsdama klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, nepagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino E. V. kaltę dėl jam inkriminuoto ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Byloje buvo vadovaujamasi įrodymu, kuris pažeidžia įrodymų leistinumo standartus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio specialistė M. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą, konstatuodama, kad 2020 m. gegužės 13 d., 17:13 val. kelyje (duomenys neskelbtini) E. V., vairavo automobilį, iš chuliganiškų paskatų, t.y. lenkė kitus automobilius stovėjusius prie raudono šviesoforo signalo ir įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą kelio ruožą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui kitų vairuotojų akivaizdoje, taip keldamas jų pasipiktinimą. Tokiais veiksmais vairuotojas kėlė grėsmę eismo saugumui ir jo veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį (chuliganiškas vairavimas).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pareiškėjo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo grindžia iš vaizdo įrašo ir foto nuotraukos iš kurių nėra matyti, kad už vairo sėdėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Skunde teismui pareiškėjas neigia vairavęs automobilį pažeidimo metu, filmuota medžiaga, foto nuotrauka, neįrodo, jog transporto priemonės vairuotoju buvo jis.

Pagal ANK 590 straipsnio 3 dalį administracinio nusižengimo tyrimą atlikti privalo tos pačios institucijos, kuri užfiksavo šio administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką arba kurioje buvo gautas pranešimas, aktas ar kitoks dokumentas, kuriuo užfiksuotas administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymas, pareigūnai, jei jos pareigūnams šio kodekso 589 straipsniu suteikta teisė atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teisingą bylos išnagrinėjimą lemia daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kiek turi būti įrodymų, patvirtinančių faktines įvykio aplinkybes, sprendžia institucijos, nagrinėjančios administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas ar teismas.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apylinkės teismo nutarimas Nr. A18.-1481-814/2019). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. AN2-3-354/2019).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis Institucija surašė protokolą ir nutarimą pareiškėjui E. V. Faktas, kad yra užfiksuotas automobilis, nenustačius kas jį vairuoja, nesuponuoja prielaidos asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, nesant pakankamai administracinio nusižengimo požymių visumai. Institucija turi iš naujo tirti ir surinkti įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo kaltumą. Teismas nuo 2020-08-20 ėmėsi visų įmanomų priemonių, siekiant išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų keliamas abejones. Iš Institucijos pateikto protokolo ir nutarimo matyti, kad aplinkybių ištyrimas nebuvo visapusiškas ir objektyvus. 2020-08-26 atsiliepime (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas K. L. nenurodė, kokiais faktais, duomenimis remiantis yra nustatyta, jog automobilį, iš chuliganiškų paskatų vairavo būtent pareiškėjas E. V., išdėstyta tik tai, jog nutarimas yra laikomas teisėtu ir pagrįstu ir nėra jokio pagrindo jį naikinti. 2021 m. vasario 11 d. bylos nagrinėjimo metu liudytoja M. J., dirbanti (duomenys neskelbtini) AVPK Kelių policijos Kelių patrulių būrio specialiste, parodė, jog pareigūnams pateiktus tarnybinį pranešimą su vaizdo medžiagą, susisiekė su tuometiniu automobilio savininku A. S., kuris elektroniniu laišku nurodė, jog automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-05-13 vairavo E. V. Įvykio aplinkybių išsamiau netikrino. Su E. V. bendravo telefonu, taip pat siuntė šaukimą. Telefonu jam pasakė, dėl ko jis yra kviečiamas atvykti. Jis patvirtino, kad gavo šaukimą ir pažadėjo atvykti. E. V., nustatytą dieną neatvykus į policijos komisariatą, palaukusi dar pora dienų, surašė jam administracinio nusižengimo protokolą. Teismas, siekdamas pilnai ištirti visas aplinkybes, kvietė į teismą A. S., tikslu jį apklausti, tačiau E. S., dėl karantino metu taikomų apribojimų ir kitų priežasčių, nevyko į teismo posėdžius. 2021 m. kovo 17 d. teismas nutarė atvesdinti liudytoją A. S. į teismo posėdį, tačiau asmuo į posėdį nebuvo atvesdintas dėl to, nes nuo 2020 m. gruodžio mėnesio dirba (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Konvojaus būrio vyriausiasis postinis V. P. taip pat akcentavo, jog 2021 m. balandžio 6 d. telefonu buvo bendrauta su jo šeimos nariais, kuri paaiškino, kad A. S. dirba (duomenys neskelbtini) ir į (duomenys neskelbtini) planuoja grįžti (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) jam turi pakartotinai atlikti planuotą kojos operaciją. Į sekantį posėdį liudytojas buvo kviečiamas teismo šaukimu, tačiau jis grįžo neįteiktas. Tokiu atveju, teismas neturi galimybės apklausti liudytojo ir išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Be to, bylos nagrinėjimo metu apklausus liudytoją D. Ž., pastarasis patvirtino, jog jis dirbo E. V. tėvo įmonėje ir jam keletą kartų yra tekę darbo reikalais vairuoti minėtą automobilį. Nurodo, jog nurodyta data automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo jis, nes darbo reikalais, reikėjo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini), ką jis ir padarė. Nurodė, kad tuomet, kai jis vairavo automobilį, administracinio nusižengimo nepadarė, važiavo degant žaliam šviesoforo signalui.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodoma, kad teismas panaikina nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, nenustačius aplinkybių kurios neginčijamai patvirtintų E. V. kaltę, nustačius, kad Institucija, surašiusi protokolą ir pradėjusi administracinę teiseną, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, o teismas neturi galimybių šių aplinkybių nustatyti ir visa tai teismui trukdo tinkamai išsiaiškinti bylos aplinkybes ir priimti teisėtą sprendimą, teismas panaikina skundžiamą nutarimą ir grąžina bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 3 punktu,642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti (duomenys neskelbtini) AVPK Kelių policijos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 06 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.