Panevėžio apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. G.,

viešame teismo posėdyje mišriu nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovui K. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ŽŪB „Kraštovaizdis“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2005 m. rugpjūčio 23 d., šios bendrovės vardu vienasmeniškai veikia jos vadovas. Atsakovas K. A. juridinio asmens vadovo – ŽŪB „Kraštovaizdis“ pirmininko pareigas ėjo nuo 2010 m. spalio 12 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d.

13. 2010 m. spalio 15 d. ŽŪB ,,Kraštovaizdis“ vardu bendrovės vadovas – pirmininkas K. A. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką Nr. 1PP-KP-10-1-003457-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos I krypties „Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumo didinimas“ priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ pirmąją veiklos sritį „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“.

14. NMA ir atsakovo vadovaujama Bendrovė 2011 m. sausio 19 d. sudarė Paramos sutartį Nr. 1PP-KP-10-1-003457-PR00, pagal kurią numatytas Paramos suteikimas Bendrovės investicijoms naujų įrenginių ir mechanizmų, technikos, specialių transportavimo priemonių (24 vienetų specializuotų augalininkystės produkcijos transportavimo priemonių) įsigijimui kompensuoti. Pagal Paramos sutartį iš viso Paramos gavėjai teisės aktuose ir sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojama iki 4 833 920 Lt (t. y. iki 50 proc.) visų tinkamų kompensuoti Projekto išlaidų. Taip pat Paramos sutartyje Bendrovė įsipareigojo įgyvendinti projektą „Augalininkystės produkcijos ir rinkodaros centro steigimas“, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Bendrovė kelis kartus kreipėsi į NMA su prašymais pratęsti Projekto įgyvendinimo terminus ir, atsižvelgiant į šiuos prašymus, kelis kartus buvo pakeista Paramos sutarties 6.1 punkte nustatyta Paramos suteikimo Bendrovei sąlyga, susijusi su Projekto įvykdymo terminu bei mokėjimo terminu. Nuo 2011 m. lapkričio 10 d. iki 2012 m. spalio 31 d. pagal tris ŽŪB „Kraštovaizdis“ mokėjimo prašymus NMA Bendrovei išmokėjo 4 833 919 Lt (1 399 999,70 Eur) Paramos sumą.

15. Byloje nustatyta, kad 2014 m. balandžio 22 d. – 2014 m. birželio 11 d. NMA Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje skyrius atliko Paraiškos patikrą vietoje (toliau – Patikra), surašė Patikros ataskaitą Nr. V-VP-0641615, kurioje nurodė, kad: įsigytos transporto priemonės adresu (duomenys neskelbtini), nelaikomos; ŽŪB „Kraštovaizdis“ administracija krovinių vežimą įsigytomis transporto priemonėmis vykdo adresu (duomenys neskelbtini); patikrinimo metu dauguma vilkikų išvykę pagal užsakymus, Lietuvoje yra likęs vienas vilkikas; nustatyta, kad įsigytos transporto priemonės naudojamos ne tik augalininkystės produkcijai transportuoti. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-7337-789/2015) nustatyta, kad 2014 m. spalio 13 d. Žemės ūkio ministerijoje įvyko posėdis, kurio metu, be kitų klausimų, svarstytas ŽŪB „Kraštovaizdis“ Projekto įgyvendinimo pažeidimas ir NMA siūloma sankcija. Nuspręsta pritarti NMA siūlomai sankcijai – nutraukti Paramos sutartį ir susigrąžinti visas išmokėtas Paramos lėšas. Posėdžio protokolas Nr. 8D-501(5.50) surašytas 2014 m. spalio 15 d.

16. NMA 2014 m. lapkričio 20 d. priėmė sprendimą Nr. SKP „Dėl ŽŪB „Kraštovaizdis“ paramos sutarties nutraukimo ir išmokėtos paramos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas). Sprendimu buvo konstatuoti Bendrovės padaryti pažeidimai: pažeista pirkimų vykdymo tvarka (pakeista pirkimo sutartis nesilaikant teisės aktų reikalavimų), pakeista Projekto įgyvendinimo vieta ir pats remiamos veiklos pobūdis, nepasiekti užsibrėžti rezultatai. Sprendimu nuspręsta Bendrovei pritaikyti išmokėtos 1 399 999,70 Eur Paramos sumos susigrąžinimo sankciją.

17. Bendrovė Sprendimą apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2015 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. 3R-47(AG-476/01-2014) skundą atmetė. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. birželio 17 d sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-7337-789/2015, Bendrovės skundą taip pat atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016 priimta 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

18. NMA 2014 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. BRK-10273(3.144) pareikalavo, kad Bendrovė per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos pervestų NMA Sprendimu susigrąžintą 1 399 999, 71 Eur paramos sumą. Nustatyta, kad ŽŪB “Kraštovaizdis“ NMA reikalavimo neįvykdė. Ieškovė Panevėžio apygardos teismui 2014 m. gruodžio 19 d. pateikė ieškinį atsakovei ŽŪB „Kraštovaizdis“ dėl skolos priteisimo. Civilinė byla (Nr.e2-152-212/2016) dėl skolos iš Bendrovės priteisimo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi buvo sustabdyta ir perduota Bendrovės bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui.

19. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-5196-562/2016, ŽŪB „Kraštovaizdis“ iškelta bankroto byla. Kreditorė Nacionalinė mokėjimo agentūra 2016 m. gruodžio 29 d. pareiškimu nemokumo administratoriui Nr. BR6-16086-(7.9) ŽŪB “Kraštovaizdis“ bankroto byloje pareiškė 1 531 778, 09 Eur dydžio finansinį reikalavimą, susidedantį iš Bendrovės Nacionalinei mokėjimo agentūrai negrąžintos Paramos sumos ir iki teismo nutarties dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo įsiteisėjimo apskaičiuotos palūkanų sumos. Tuo pačiu pareiškimu NMA prašė bankrutuojančios ŽŪB „Kraštovaizdis“ nemokumo administratoriaus ištirti, ar nėra sąlygų pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu ir apie sprendimą dėl to kreiptis į teismą pranešti kreditorei. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2017 m. balandžio 19 d., buvo patvirtintas 1 531 778,09 Eur dydžio NMA finansinis reikalavimas.

20. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-1208-553/2018, buvo patenkintas ŽŪB “Kraštovaizdis“ nemokumo administratoriaus prašymas ir Bendrovės bankrotas pripažintas tyčiniu. Teismo nutartimi buvo pripažinta, kad ŽŪB “Kraštovaizdis“ faktiškai nemokia tapo 2015 metų pradžioje. Teismas nustatė, kad ŽŪB „Kraštovaizdis“ ir NMA 2011 m. sausio 19 d. pasirašė Paramos sutartį, o 2011 m. spalio 7 d. ŽŪB “Kraštovaizdis“ ir AB bankas SNORAS sudarė dvi Kredito sutartis, kuriomis investiciniam projektui pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmą veiklos sritį 10 vilkikų ir 10 specializuotos augalininkystės produkcijos transportavimo puspriekabėms įsigyti buvo suteiktas 1 277 311, 16 Eur kreditas. Kreditą ŽŪB „Kraštovaizdis“ įsipareigojo grąžinti iki 2016 m. spalio 6 d. Kredito sutarčių užtikrinimui ŽŪB „Kraštovaizdis“ įkeitė įsigytas transporto priemones. Be to, nutartyje nustatyta, kad ŽŪB “Kraštovaizdis“ ir kredito unija „Vilniaus kreditas“ 2013 m. sausio 15 d. sudarė Paskolos sutartį ir vėlesnius susitarimus prie Paskolos sutarties, kurių pagrindu Bendrovei buvo suteikta 321 478,22 Eur dydžio paskola apyvartinių lėšų finansavimui ir nekilnojamojo turto įsigijimui. Paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas ne tik ŽŪB „Kraštovaizdis“ priklausantis nekilnojamasis turtas, tačiau ir kitiems subjektams priklausantis turtas. Analizuodamas Bendrovės veiklą teismas priėjo išvados, kad ŽŪB „Kraštovaizdis“, žinodama, jog pažeidžia Paramos sutarties sąlygas, už Paramos pinigus įsigytas transporto priemones įkeitė kitos prievolės įvykdymo užtikrinimui ir tokiu būdu sukūrė didelius finansinius įsipareigojimus, nors , kaip teismas nustatė iš VĮ Registrų centrui pateikto balanso už 2011 metus, Bendrovė pakankamai turto grąžinti išmokėtą Paramos sumą neturėjo. Teismas ŽŪB “Kraštovaizdis“ bankrotą pripažino tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punkto bei 3 dalies 2 punkto pagrindu, be kita ko, nustatęs, kad netinkamas Paramos sumos pagal Paramos sutartį panaudojimas apribojo/panaikino kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus.

21. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. sausio 23 d. civilinėje byloje Nr. B2-1686-275/2020 priėmė sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto ŽŪB „Kraštovaizdis“ pabaigos. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1686-275/2020) ieškovės – Nacionalinės mokėjimo agentūros finansinis reikalavimas ŽŪB “Kraštovaizdis“ bankroto byloje liko nepatenkintas visa apimtimi. Bendrovė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2020 m. kovo 18 d.

22. Ieškovė 2023 m. birželio 20 d. Panevėžio apygardos teisme kaip kreditorė, kurios reikalavimas ŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto byloje liko nepatenkintas, pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui kaip buvusiam ŽŪB „Kraštovaizdis“ vadovui, kurio veiksmais, nukreiptais prieš ieškovę, jai buvo padaryta 1 399 999, 72 Eur žala. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad NMA iš atsakovo prašomos priteisti sumos išieškoti iš ŽŪB“ Kraštovaizdis“ nėra jokios galimybės, nes Bendrovės veikla teismo sprendimu pripažinta pasibaigusia dėl bankroto ir ji yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, nes mano, kad jis veikė ŽŪB “Kraštovaizdis“ interesais ir siekė pelno iš Bendrovės ūkinės veiklos, todėl, būdamas Bendrovės vadovu, jokios žalos Bendrovei nepadarė, o dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo jis nėra atsakingas, nes iš Bendrovės vadovo pareigų pasitraukė jai dar nesant nemokiai. Taip pat atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį.

23. Iš ieškinio turinio nustatyta, kad ieškovės kaip Bendrovės kreditorės, reiškiamo reikalavimo dėl žalos atlyginimo buvusiam Bendrovės vadovui pagrindu nurodomi neteisėti veiksmai, nukreipti į konkrečios kreditorės (ieškovės) teisių pažeidimą, tai yra į aplinkybes, susijusias su Projekto įgyvendinimo ir priežiūros laikotarpiu padarytais pažeidimais, dėl kurių ieškovei priėmus Sprendimą susigrąžinti Paramos lėšas, o Bendrovei bankrutavus ir išregistravus ją iš Juridinių asmenų registro, nėra galimybės Paramos lėšas susigrąžinti, kas sudaro tiesioginę žalą ieškovei, kaip kreditorei.

24. Byloje kilo ginčas dėl buvusios iš Juridinių asmenų registro išregistruotos ŽŪB „Kraštovaizdis“, kurios veikla pasibaigė dėl bankroto, vadovo civilinės atsakomybės šios Bendrovės kreditorei – Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

25. Civilinio Kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtintos juridinio asmens vadovo pareigos bendrovės atžvilgiu, kurių nevykdant ar tokias pareigas pažeidus, dėl netinkamo valdymo bendrovės vadovui gali kilti atsakomybė, o tretieji asmenys gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo juridiniam asmeniui (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-729-790/2023).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad projekto vykdytojo – juridinio asmens prievolė grąžinti neteisėtai išmokėtas ir (arba) panaudotas lėšas administruojančiajai institucijai gali atsirasti, be kita ko, administruojančiosios institucijos priimto administracinio akto – sprendimo dėl lėšų susigrąžinimo pagrindu. Tačiau tokio sprendimo pagrindu savaime neatsiranda projekto vykdytojo – juridinio asmens valdymo organų narių prievolė grąžinti neteisėtai gautas lėšas, kurios iš juridinio asmens nebuvo išieškotos. Pirmiau nurodyta juridinio asmens valdymo organų narių prievolė, nustačius atitinkamas civilinės atsakomybės sąlygas, gali atsirasti CK 6.263 straipsnio pagrindu, kai valdymo organų narių neteisėti veiksmai nėra bendras pareigų bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o neteisėti veiksmai yra nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą (veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti administruojančiosios ar įgyvendinančiosios institucijų klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu sudarant ir vykdant sutartį ar kitais nesąžiningais veiksmais) ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsirado tiesioginė (individuali) žala. Be to, vadovas atsako ne dėl bet kokio jam priskirtų pareigų pažeidimo, o padaryto dėl jo didelės kaltės, t. y. dėl tyčios siekiant pažeisti kreditoriaus interesus ar dėl didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020, 38 punktas 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-30-969/2021).

27. Juridinio asmens vadovo neteisėtiems veiksmams konstatuoti, turi būti nustatyta, jog nesąžiningi veiksmai buvo nukreipti ir pažeidimu padaryta tiesioginė žala konkrečiam tiesioginį ieškinį pareiškusiam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-319-421/2020; 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-701/2020), o specifinis tiesioginio kreditoriaus ieškinio pagrindas yra individuali jam padaryta žala, kurią sudaro bankroto byloje neišieškotas finansinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020).

28. Nustačius juridinio asmens vadovo nesąžiningus į tiesioginį ieškinį dėl individualios jam padarytos žalos pareiškusį konkretų kreditorių nukreiptus veiksmus ir aplinkybes, kad juridinis asmuo negali patenkinti tokio kreditoriaus reikalavimo, juridinio asmens vadovas tokiu atveju atsako subsidiariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-469/2017; 2023 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-378/2023).

29. Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti, ar buvęs ŽŪB „Kraštovaizdžio“ vadovas – atsakovas K. A. gali būti laikomas atsakingu už Bendrovės negrąžintą Paramą ieškovei, teismas vertina atsakovo veiksmus sudarant ir vykdant Paramos sutartį.

30. Pagal Žemės ūkio bendrovių įstatymo 23 straipsnį, žemės ūkio bendrovės valdymo organai yra valdyba arba administracija. Narių susirinkimui nutarus, valdyba gali būti nesudaroma. Tokiu atveju valdybos funkcijas atlieka narių susirinkimas ir administracija. Pagal Žemės ūkio bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, jeigu valdyba nesudaroma, narių susirinkimas renka iš bendrovės narių administracijos vadovą (pirmininką) arba įgalioja bendrovės narį sudaryti darbo sutartį su administracijos vadovu (pirmininku). Nagrinėjamoje byloje iš Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad ŽŪB „Kraštovaizdis“ valdymo organai buvo visuotinis narių susirinkimas ir vadovas (pirmininkas), kuris veikia juridinio asmens vardu, o valdyba Bendrovėje nebuvo sudaryta. Todėl, pagal Įstatymo 25 straipsnio 2 dalį, tuo atveju, kai valdyba nesudaroma, administracija (vadovas) privalo atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų neteisingai priimtų nutarimų, pažeidžiančių bendrovės įstatus ar Lietuvos Respublikos įstatymus, o valdybos nario, administracijos darbuotojo atsistatydinimas ar atšaukimas iš pareigų neatleidžia jo nuo padarytų dėl jo kaltės nuostolių atlyginimo.

31. Byloje nustatyta, kad Bendrovė Projekto įgyvendinimo metu pažeidė pirkimų vykdymo tvarką. Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – Administravimo taisyklės), 153.2 papunktyje ir Programos įgyvendinimą ir administravimą reglamentavusių Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodaros įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 3D-482 (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 82 punkte numatyta, kad paramos gavėjai, siekdami, kad patirtos išlaidos būtų tinkamos finansuoti, prekes, paslaugas ar darbus turi įsigyti pagal Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-150 (toliau – Pirkimo taisyklės).

32. Bendrovė, paskelbusi konkursą dėl transporto priemonių pirkimo (toliau - pirkimas), jį laimėjusiu pasiūlymu pripažino UAB „TSE System“ pasiūlymą, kuris neatitiko konkurso kvietime teikti pasiūlymus nurodytų reikalavimų, nes pasiūlyme buvo numatytas ilgesnis prekių pristatymo terminas, negu jis buvo nurodytas pirkimo sąlygose. Dėl to NMA Sprendimu buvo pripažinta, kad Bendrovė pažeidė Pirkimo taisyklių 23.2 papunkčio nuostatą bei Pirkimo taisyklių 3 punkte įtvirtintus tiekėjų lygiateisiškumo principus. Bendrovė su tiekėju UAB „TSE System“ 2011 m. liepos 4 d. pasirašė pirkimo - pardavimo sutartį Nr.1106/040 (toliau – Pirkimo sutartis), pagal kurią 10 vienetų įsigyjamų vilkikų turėjo būti pristatyti ne vėliau kaip per 12 savaičių nuo pradinės įmokos gavimo ir 14 vilkikų ne vėliau kaip per 26 savaites nuo pradinės įmokos gavimo, tačiau nurodyti terminai neatitiko konkurso kvietime nustatyto ne ilgesnio kaip 5 mėnesių nuo sutarties pasirašymo technikos pristatymo termino - tai yra transporto priemonės turėjo būti pristatytos iki 2011 m. gruodžio 4 d. Be to, Pirkimo sutartyje numatyti transporto priemonių pristatymo terminai neatitiko ir paties tiekėjo pasiūlyme nurodyto technikos pristatymo terminų.

33. Bendrovė 2011 m. rugsėjo 21 d. pakeitė Pirkimo sutartį ir dar prailgino transporto priemonių pristatymo terminą, to nederinusi su NMA ir tam negavusi NMA sutikimo. Šiais veiksmais Bendrovė pažeidė Pirkimo taisyklių 52 punktą. Taip pat buvo sudaryti ir kiti papildomi susitarimai dėl Pirkimo sutarties pakeitimo tam negavus NMA sutikimo. Taigi, Bendrovė net keletą kartų keitė Pirkimo sutartį, nesilaikydama Pirkimo taisyklių 52 punkte nustatytos tvarkos, nederindama Pirkimo sutarties pakeitimų su NMA ir taip pažeidė Paramos sutarties 5.4 punktu prisiimtą įsipareigojimą.

34. Kadangi Pirkimo techninėje specifikacijoje buvo nustatyta, kad vilkikai turi būti pristatyti kartu su puspriekabėmis, o bylos duomenys patvirtina, kad visos pagal Pirkimo sutartį įsigytų prekių komplektacijos pristatymas įvyko tik 2012 m. spalio 30 d., laikytina, kad vilkikai su priekabomis Bendrovei buvo pristatyti po beveik 14 mėnesių nuo Pirkimo sutarties pasirašymo, nesilaikant Pirkimo sutartyje nustatyto termino. Tačiau Bendrovė tiekėjui neskaičiavo delspinigių ir nepareikalavo jų sumokėti. Dėl to Sprendime NMA pripažino, jog tokiais veiksmais Bendrovė faktiškai pratęsė Pirkimo sutarties įvykdymo terminą ir pagerino tiekėjo padėtį, tai yra jam sudarė palankesnes sąlygas nei kitiems konkurse dalyvavusiems tiekėjams, ir taip pažeidė esminį pirkimo procedūros principą - tiekėjų lygiateisiškumo principą (Pirkimo taisyklių 3 punktas).

35. Remiantis Įgyvendinimo taisyklių 25.3, 28.8 punktų nuostatomis, Paramos sutarties 5.4 punktu, Paramos gavėjai netinkamai atlikus pirkimo procedūras, išlaidos yra nekompensuojamos.

36. Bylos duomenys patvirtina, kad ŽŪB „Kraštovaizdis“ pakeitė Projekto įgyvendinimo vietą. Pagal Paramos paraiškos skiltį „Projekto įgyvendinimo vieta“, Projektas turėjo būti įgyvendinamas (duomenys neskelbtini). Paraiškoje Bendrovė nurodė Projekto pavadinimą – Augalininkystės produkcijos rinkodaros centro steigimas, apibūdindama Projektą pažymėjo, kad pagrindinė veikla – grūdų, rapsų ir baltyminių kultūrų surinkimo, laikino sandėliavimo centro įsteigimas. NMA 2014 m. balandžio 22 d.–2014 m. birželio 11 d. Patikros metu nustatė, kad Bendrovės pagrindinė ūkinė-komercinė veikla vykdoma ne (duomenys neskelbtini), kaip buvo numatyta Paraiškoje ir Projekte, bet (duomenys neskelbtini). Bendrovė neinformavo NMA apie Projekto vykdymo vietos pakeitimą. Todėl Bendrovė pažeidė Paramos sutarties 18.3 papunkčio nuostatą, įtvirtinančią draudimą keisti veiklos, kuriai yra suteikiama parama, pobūdį, Projekto įgyvendinimo vietą ir sąlygas mažiausiai 5 metus nuo Paramos sutarties pasirašymo datos.

37. Taip pat nustatyta, kad Bendrovė pakeitė Projekto veiklos pobūdį. NMA atliktos Patikros metu užfiksuota, kad 2014 m. birželio 11 d. net 23 už gautos Paramos lėšas Bendrovės įsigytos transporto priemonės buvo išvykusios iš Lietuvos ir vežė įvairius krovinius užsienio šalyse (12 buvo Vokietijoje, 10 – Italijoje, 1 – Austrijoje), 1 vilkikas (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo likęs Lietuvoje dėl techninės apžiūros. NMA nustatė, kad Paramos lėšomis finansuojami Bendrovės 5 vilkikai per 2012 metus ir 2013 metus nei karto nevežė augalininkystės produkcijos, o Patikros atlikimo metu užfiksuota, kad šie vilkikai vykdo krovinių vežimus užsienyje: vilkikas (duomenys neskelbtini) - vežė metalą iš Italijos į Vokietiją; vilkikas (duomenys neskelbtini) vežė kačių maistą iš Italijos į Vokietiją; vilkikas (duomenys neskelbtini) - vežė cheminius produktus iš Vokietijos į Italiją; vilkikas (duomenys neskelbtini) - vežė plastmasinę tekstilę iš Italijos į Vokietiją; vilkikas (duomenys neskelbtini) - vežė baldų furnitūrą iš Italijos į Vokietiją. NMA nustatė, kad 2012 - 2013 metais: 9 transporto priemonės tik po vieną kartą vežė žemės ūkio produkciją (vidutiniškai 24 t), 5 transporto priemonės žemės ūkio produkciją vežė du kartus (po 40–50 t) ir tik 4 transporto priemonės tokią produkciją vežė daugiau nei du kartus (dvi iš viso pervežė po 70 t, viena – 95 t, likusi – 150 t).

38. Bendrovė žemės ūkio produkcijos pervežimo paslaugas teikė bendrovėms: UAB „Litona cargo“,UAB„Lautoma“,Austrijosfirmoms:„LKWWALTERInternacionaleTransportorganisation AG“ ir „TIROLIA Spendition ges MBh“.

39. 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepažeidžiant įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas taisyklių, kaip apibrėžta Sutarties 43 ir 49 straipsniuose, valstybė narė užtikrina, kad investicinė operacija bus toliau finansuojama iš EŽŪFKP, jei per penkerius metus nuo valdymo institucijos sprendimo skirti finansavimą nepadaromas esminis tos operacijos pakeitimas, kuris: paveikia jos pobūdį ar įgyvendinimo reikalavimus arba suteikia pernelyg didelį pranašumą įmonei ar viešajai įstaigai; įvyksta dėl infrastruktūros objekto nuosavybės pobūdžio pasikeitimo arba dėl gamybinės veiklos nutraukimo ar perkėlimo į kitą vietą. Ši nuostata perkelta ir į Įgyvendinimo taisyklių 19.8 punktą – pareiškėjas įsipareigoja be rašytinio Agentūros sutikimo neatlikti esminio (kaip nustatyta reglamento Nr. 1698/2005 72 straipsnio 1 dalyje) projekte numatytos veiklos, projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų pakeitimo (vykdyti verslo plane numatytą veiklą), neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto mažiausiai penkerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos.

40. Įgyvendinimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ pirmosios veiklos srities „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir rinkodara“ bendrasis tikslas – didinti žemės ir maisto ūkio konkurencingumą, modernizuojant žemės ir maisto ūkio perdirbimo įmones, skatinant technologijų ir inovacijų diegimą, aukštesnės pridėtinės vertės produktų gamybą, gerinant produktų kokybę ir rinkodarą. Įgyvendinimo taisyklėse taip pat konkrečiai nurodyta, kokia veikla pagal aptariamą priemonę remiama (4 p.), tarp remiamų veiklų – kitos augalininkystės produkcijos perdirbimas ir (ar) rinkodara, įskaitant grūdų džiovyklų ir saugyklų modernizavimą, perdirbimo procese susidariusių atliekų perdirbimas.

41. Tam, kad juridinio asmens vadovui būtų taikoma civilinė atsakomybė, turi būti įrodyti neteisėti jo veiksmai, padarytos žalos faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nustačius, kad juridinio asmens vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodyti, kad juridinio asmens vadovas kaltas. Atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022).

42. Kaip jau buvo nustatyta, atsakovas Bendrovės vadovu buvo nuo 2010 m. spalio 11 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d. Byloje nėra ginčo, o prieš tai nustatytos aplinkybės ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad būtent atsakovas, būdamas ŽŪB „Kraštovaizdis“ vadovu, pats organizavo ir atliko visus veiksmus, susijusius su investicinio projekto „Augalininkystės produkcijos rinkodaros centro steigimas“ rengimu, Paraiškos dėl paramos gavimo pateikimu, Paramos sutarties sudarymu, mokėjimo prašymų pateikimu ir Projekto įgyvendinimu. Bendrovės Paramos paraiškos III-ioje dalyje nustatyta, kad už Projekto administravimą tiesiogiai atsakingas Bendrovės pirmininkas.

43. Pagal Bendrovės pateiktą Paraišką, ŽŪB „Kraštovaizdis“ planavo vykdyti pagrindinę veiklą – steigti grūdų, rapsų ir baltyminių kultūrų surinkimo, laikino sandėliavimo ir pristatymo realizacijai centrą - teikti žemės ūkio produktų rinkodaros paslaugas žemės ūkio subjektams, žemės ūkio produkcijos perdirbėjams. Paraiškoje buvo numatyta, kad pagrindiniai Bendrovės klientai bus pavieniai žemdirbiai, žemės ūkio bendrovės, grūdų elevatoriai. Buvo planuojama, kad įkūrus ir išplėtojus bei modernizavus augalininkystės produkcijos rinkodaros veiklos gamybinę bazę bus sprendžiamos Bendrovės ir kitų aplinkinių regionų žemdirbių veiklos problemos. Bendrovė sukurtų iki 28 pastovių darbo vietų, taip būtų gerinamas socialinis mikroklimatas kaimo vietovėje, didinamos kaimo vietovės gyventojų pajamos. Bendrovė planavo, kad sėkmingai ir visa apimtimi įgyvendinusi Projektą per metus sugebės surinkti, laikinai sandėliuoti ir rinkai pateikti iki 250 000 t augalininkystės produkcijos. Buvo numatytos tokios veiklos prielaidos: Bendrovė numatė įsigyti 24 specializuotas augalininkystės produkcijos surinkimo, laikino sandėliavimo, transportavimo ir iškrovimo transporto priemones (specializuotus grūdovežius), planuota, kad kiekviena specializuota transporto priemonė sugebės per metus suteikti augalininkystės rinkodaros paslaugų apie 10 000 t produkcijos kiekiui.

44. Byloje NMA atliktos Patikros duomenimis ir Sprendime nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis patvirtinama, jog Bendrovės veikla neatitiko Paraiškoje numatytos veiklos pobūdžio. Bendrovė nepasiekė Projekte numatytų rezultatų. Atsakovas, būdamas Bendrovės vadovu ir už Projekto įgyvendinimą tiesiogiai atsakingu asmeniu, Paramos sutartyje (18.3p.) įsipareigojo nekeisti Projekto įgyvendinimo vietos, kuri buvo nustatyta (duomenys neskelbtini). Tačiau faktiškai atsakovas Bendrovės veiklos, kuriai buvo suteikta Parama, vietą pakeitė ir įsigytas transporto priemones laikė bei administraciją įkurdino Vilniuje be NMA sutikimo. Atsakovas Paraiškoje (XVI dalis) įsipareigojo Projektą įgyvendinti taip, kaip nurodyta Paraiškoje ir jos prieduose (Projekte ir kt.), tačiau Paraiškoje ir Projekte numatytą veiklą, kuriai buvo suteikta Parama, vykdė tik minimaliai, nustatyta, kad per 2012-2013 metus tik su dalimi pagal Projektą įsigytų transporto priemonių transportavo apie 1 000 tonų žemės ūkio produkcijos, nors pagal Projektą ir Paraiškoje buvo numatyta vien per vienerius metus rinkai pateikti iki 250 000 tonų augalininkystės produkcijos. Be to, minimalaus kiekio žemės ūkio produkcijos transportavimo paslaugų užsakovai, klientai įvairios bendrovės, užsienio firmos (Austrijos), o ne Projekte numatyti pavieniai žemdirbiai, žemės ūkio bendrovės, grūdų elevatoriai. Numatyta sandėliavimo paslaugų teikimo veikla iš viso nebuvo vykdoma.

45. Atsakovas pagrindinę Bendrovės veiklą nukreipė į kitų prekių bei krovinių vežimą užsienio valstybėse, tam panaudojant visas pagal Projektą Paramos lėšomis finansuotas specializuotas transporto priemones. Taigi, atsakovas, Paramos sutartyje (17.1p.,18.3p.,32 p.) įsipareigojęs siekti Projekto rezultatų ir įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, o tai reiškia, kad žinodamas, jog remiamos veiklos pobūdis gali būti keičiamas tik gavus raštišką NMA sutikimą ir tik tuo atveju, jeigu tuo nepadaromas esminis Projekto pakeitimas (jei netrukdo pasiekti Projekto numatytų tikslų ir įgyvendinti jame nustatytus uždavinius), žinodamas, kad Projekto pakeitimai, keičiantys Paramos gavėjo įsipareigojimus, yra neleidžiami, žinodamas, kad nepasiekė Projekte numatytų rezultatų (šio sprendimo 43-44 punktai), be NMA sutikimo, sąmoningai ir tikslingai Bendrovei suteiktomis Paramos lėšomis finansuotą specializuotą techniką aktyviai naudojo krovinių vežimo užsienio šalyse veiklai, kuri Projekte iš viso nebuvo numatyta ir pagal teisės aktus bei Paramos sutartį negalėjo būti remiama. Nei teisės aktai, nei Paramos sutartis jokiais atvejais nesuteikė Bendrovei savarankiškai spręsti dėl veiklos vietos ir pobūdžio pakeitimo. Veiklos vieta ir pobūdis galėjo būti keičiamas tik esant Nacionalinės mokėjimo agentūros sutikimui ir jei tuo būdu nepadaromas esminis Projekto pakeitimas. Jokių svarbių aplinkybių, kurios pateisintų Nacionalinės mokėjimo agentūros neinformavimą apie pakeistą Projekto įgyvendinimo vietą ir veiklos pobūdį nenustatyta. Todėl atsakovo veiksmai: vykdyto pirkimo tvarkos pažeidimai, veiklos, kuriai suteikta Parama, vietos ir pobūdžio pakeitimas be NMA sutikimo vertintini kaip nesąžiningi ir nukreipti prieš kreditorę Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Atsakovas nesilaikė Projektu, Paraiška ir Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir piktnaudžiavo suteiktu finansavimu, vykdydamas Bendrovės veiklą, kuri negalėjo būti remiama. Dėl atsakovo Bendrovės vadovo nesąžiningų veiksmų kilo pasekmės - Bendrovės negalėjimas grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai Paramos lėšų (nebuvo patenkintas jos finansinis reikalavimas Bendrovės bankroto byloje) – kreditorei sukelta individuali žala.

46. Prieš tai nurodyti neteisėti, prieš kreditorę nukreipti atsakovo veiksmai buvo padaryti būtent tuo metu, kai atsakovas kaip Bendrovės pirmininkas, buvo atsakingas už tai, kad Bendrovė veiktų tinkamai ir teisėtai, nepažeisdama teisės aktuose nustatytų reikalavimų, įskaitant Paramos sutarties sąlygų, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek tai susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų.

47. Be to, iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas, veikdamas ŽŪB „Kraštovaizdis“ vardu 2011 m. spalio 7 d. su AB banku SNORAS sudarė dvi Kredito sutartis, pagal kurias investiciniam Projektui įgyvendinti, tai yra 10 - ties vilkikų ir 10 - ties specializuotos augalininkystės produkcijos transportavimo puspriekabių įsigijimui, buvo suteiktas 1 277 311, 16 Eur kreditas. Kredito grąžinimui užtikrinti atsakovas pagal šias sutartis ir vėlesnius papildomus susitarimus AB bankui SNORAS įkeitė ne tik 10 vilkikų ir 10 puspriekabių, kuriems įsigyti suteiktas kreditas, bet ir visas Paramos lėšomis finansuojamas transporto priemones (vilkikus ir puspriekabes), tai yra bankui iš viso buvo įkeisti 24 vilkikai ir 24 puspriekabės. Tokie atsakovo veiksmai Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje dėl tyčinio ŽŪB „Kraštovaizdis“ bankroto buvo įvertinti kaip netinkamas Bendrovės veiklos organizavimas, tai yra, kad prieš tai aptarti atsakovo veiksmai nulėmė Bendrovės veiklos organizavimą tokiu būdu, jog jos kreditorių galimybės patenkinti savo reikalavimus buvo apribotos arba iš viso panaikintos. Kaip jau buvo nurodyta, teismas šioje nutartyje sprendė, kad Bendrovė, žinodama, jog pažeidžia Paramos sutarties sąlygas, už Paramos pinigus įsigytas transporto priemones įkeitė kitos prievolės įvykdymo užtikrinimui ir sukūrė didelius finansinius įsipareigojimus, nors, pagal VĮ Registrų centrui pateikto balanso už 2011 metus duomenis, Bendrovė neturėjo pakankamai turto grąžinti jai išmokėtas Paramos lėšas. Remiantis Vilniaus apygardos teismo nustatytais faktais, spręstina, jog atsakovas priėmė Nacionalinei mokėjimo agentūrai žalingus sprendimus, kuriais buvo panaikinta ieškovės galimybė susigrąžinti Paramos lėšas, jai priėmus Sprendimą dėl šių lėšų susigrąžinimo, o taip pat ir Bendrovei bankrutavus ir išregistravus ją iš Juridinių asmenų registro, patenkinti ieškovės finansinį reikalavimą, kas reiškia, kad atsakovo netinkamas Bendrovės veiklos organizavimas įgyvendinant Projektą, sukėlė žalą tiesiogiai ieškovei, be to, ir kitiems kreditoriams.

48. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, paveikusius žalos (nuostolių) atsiradimą ieškovei, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekiant išvengti civilinės atsakomybės remiantis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis), tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovas to nepadarė.

49. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės (jų visuma) ir atsakovo vadovavimo Bendrovei metu atlikti neteisėti veiksmai ir atitinkamai padaryta žala Paramą Projektui vykdyti suteikusiai kreditorei - ieškovei priežastiniu ryšiu susiję su faktine situacija, kad, Bendrovė nebegalėjo įvykdyti skirtos sankcijos grąžinti suteiktą Paramos sumą, o jai bankrutavus, ją išregistravus iš Juridinių asmenų registro, patenkinti NMA finansinio reikalavimo, nes jeigu nebūtų buvę nesąžiningų atsakovo veiksmų, Paramos lėšos nebūtų prarastos. Todėl konstatuotina, kad neteisėti atsakovo veiksmai sukėlė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui – Paramą suteikusiai ieškovei ir sudaro pagrindą atsakovo subsidiariai atsakomybei kilti. Tai leidžia konstatuoti Bendrovės vadovo civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį jų ryšį (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).

Dėl ieškinio senaties termino ir jo atnaujinimo

50. Ieškovės reikalavimui taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

51. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, o senaties terminą skaičiuoja nuo 2014 metų, kai jis dar vadovavo Bendrovei ir Bendrovė gavo pranešimą apie Paramos sutarties nutraukimą.

52. Nesutiktina su atsakovo nurodomu senaties termino skaičiavimu. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo to dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, t. y ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisių pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovė atsakovo nurodytu metu dar negalėjo žinoti, jog jai nepavyks išieškoti iš Bendrovės priimtu Sprendimu susigrąžintų Paramos lėšų. Ieškovė, prašydama atnaujinti ieškinio senaties terminą, jo pradžią sieja su jos sužinojimu apie teisės pažeidimą, tai yra, kai Bendrovę išregistravus iš Juridinių asmenų registro, tai yra 2023 m. kovo 18 d., tapo visiškai aišku, kad NMA finansinis reikalavimas nebebus patenkintas. Ieškovė prašo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir nurodė jo praleidimo priežastis. Ji teigė, kad Europos Sąjungos Komisijos atliko audito tyrimą Nr. CEB/2021/065, kuriame buvo įvardinta ir nagrinėjamoje byloje nustatyta situacija, kai Europos Sąjungos fondų lėšos nebuvo susigrąžintos paramos gavėjų, jiems bankrutavus ir buvo nustatyta, kad valstybės institucijos turi imtis visų priemonių, jog Europos Sąjungos fondams padaryta žala būtų išieškoma iš likviduotų dėl bankroto paramos gavėjų vadovų. Ieškovė nurodė, kad prašo atnaujinti praleistą senaties terminą ieškiniui pateikti gindama viešą interesą ir siekdama apsaugoti Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšas, kurios būtų prarastos, jeigu iš neteisėtus veiksmus atlikusių paramos gavėjų vadovų nebūtų išieškotos NMA sprendimais susigrąžintos lėšos.

53. Paprastai gavus informacijos apie Bendrovės nemokumo procesą, bet kuriam Bendrovės kreditoriui turėjo tapti akivaizdu, kad Bendrovė yra susidūrusi su mokumo problemomis, tačiau iki Bendrovės nemokumo proceso pabaigos visgi dar nėra aišku, ar / ir kokia dalimi bus tenkinami kreditorių reikalavimai. Dėl to sužinojimas apie Bendrovės nemokumo procesą nebūtinai susijęs su kreditoriaus sužinojimu, jog jis nebegalės patenkinti savo reikalavimo bankroto procese ir privalo reikšti reikalavimą buvusiems Bendrovės vadovams pagal kreditoriaus tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Laikytina, kad tai, jog Bendrovė negali patenkinti kreditorės reikalavimų ir nebegalės grąžinti suteiktos paramos, turėtų būti akivaizdu / tapti žinoma priėmus sprendimą dėl Bendrovės pabaigos, atitinkamai, ši data (sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimas) ir / ar Bendrovės išregistravimas iš Juridinių asmenų registro laikytina momentu, nuo kurio atsiranda teisė į ieškinį ir objektyviai skaičiuotinas ieškinio senaties terminas reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo buvusiam Bendrovės vadovui, kuo nagrinėjamu atveju remiasi ieškovė skaičiuodama ieškinio senaties terminą. Byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad ŽŪB “Kraštovaizdis” bankrotas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1208-553/3018, buvo pripažintas tyčiniu, tai taip pat leistų senaties termino skaičiavimo pradžią ieškiniui dėl žalos atlyginimo iš buvusios paramos gavėjos vadovo priteisimo pareikšti.

54. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad nebūtų labai svarbu, ar ieškinio senaties termino pradžia laikytina ieškovės nurodyta ŽŪB “Kraštovaizdis“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro data ar nutarties dėl ŽŪB “Kraštovaizdis“ bankroto pripažinimo tyčiniu įsiteisėjimo data, ieškovė pati pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas jau yra pasibaigęs, todėl spręstina dėl ieškovės prašymo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

55. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuota, kad nei Civiliniame kodekse, nei kituose įstatymuose nenurodyta aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Įstatymuose taip pat neįvardyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2007).

56. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009).

57. Ieškovė savo prašymą atnaujinti senaties terminą grindžia Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų apsaugos viešojo intereso prioritetu.

58. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, būdamas atsakingas už Paraiška, Paramos sutartimi, Projektu prisiimtus įsipareigojimus, jų sąmoningai nevykdė, pakeitė veiklos vietą ir pobūdį, Paramą panaudojo ne pagal jos paskirtį, tai yra neremiamai veiklai, ir dėl to leido kilti neteisėtų veiksmų padariniams, tuo padarydamas žalą Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Byloje nustatyta, kad atsakovas veikė neatsakingai, keitė pirkimo sutartį, veiklos vietą ir pobūdį be Nacionalinės mokėjimo agentūros sutikimo, apie tai jos neinformuodamas, neteisėtai naudojo struktūrinių fondų lėšas, o tai prieštarauja viešajam interesui.

59. Sutarties dėl ES veikimo (2012/C 326/01) 325 straipsnis įpareigoja valstybes nares kovoti su neteisėta veikla, kuri kelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams, atgrasančiomis bei veiksmingomis priemonėmis. Europos Sąjungos Komisija, atlikusi audito tyrimą Nr.CEB/2021/065 nustatė, kad žala, padaryta Europos Sąjungos fondams turi būti išieškoma iš likviduotų dėl bankroto paramos gavėjų vadovų.

60. Atsižvelgiant į aptartą teismas visgi sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino neatnaujinimas pažeistų viešą interesą dėl sąžiningo Lietuvos Respublikos biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų naudojimo užtikrinimo, todėl tenkina ieškovės prašymą ir atnaujina ieškinio senatį ieškovės ieškiniui dėl žalos atlyginimo paduoti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

61. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, kurios naudai yra priteisiamas žalos atlyginimas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl dėl jų atlyginimo nesprendžiama, o atsakovei bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

62. Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, išieškomas iš atsakovės į valstybės biudžetą, atsižvelgiant, kad nagrinėjamoje byloje šalys procesinius dokumentus teikė tik elektroninių ryšių priemonėmis (80 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

priteisti ieškovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 288739270) iš atsakovo K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 399 999, 72 Eur (vieną milijoną tris šimtus devyniasdešimt devynis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus ir 72 ct) žalai atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovo K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 11 475 Eur (vienuolika tūkstančių keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.