- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-138-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33717-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- V. M.
- Kategorijos
- 3.1.7.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovės 387–osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui V. M. dėl Darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. DGKS-5337 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašo teismo panaikinti darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 2 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 59 889,08 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą už priteistas sumas nuo prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi įpareigojo ieškovę per septynias dienas pašalinti nutartyje nustatytus trūkumus – pateikti ieškinį, kuriame būtų nurodyta, kokios DK normos pažeistos, pasisakyti dėl visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.245 – 6.248 str. str.), t. y. dėl konkrečių neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės ir nuostolių buvimo, konkrečiai ir aiškiai nurodyti ieškinio reikalavimą, dalyką, faktines aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas nenustatė CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyto pagrindo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
III. Atskirojo skundo esmė
4. Atskiruoju skundu ieškovė prašo: 1) išreikalauti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilines bylas Nr. 2-40175-727/2018 ir Nr. 2-42772-631/2018, jas sujungti į vieną, kurią nagrinėtų vienas Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas; 2) panaikinti nutartį civilinėje byloje Nr. 2-40175-727/2018, kuriose reikalaujama sumokėti žyminio mokesčio likusią dalį; 3) kitus trūkumus, nustatytus civilinėje byloje Nr. 2-40175-727/2018, pašalinti išsprendžiant klausimą parengiamojo teismo posėdžio metu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Ieškovė pateikė teismui vieną ieškinį dėl Darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 2 d. sprendimų Nr. DGKS-5339 ir DGKS-5337, prašydama juos panaikinti ir priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų V. M. ir J. V. solidariai 59869,08 Eur turtinę žalą, 5 proc. dydžio metines palūkanas. Teismui įpareigojus, ieškovė pateikė du atskirus ieškinius (civilinės bylos Nr. 2-40175-727/2018 ir Nr. 2-42772-631/2018). Abejose bylose teismas nustatė terminą trūkumams šalinti, ieškiniai dar nepriimti. Ieškovė mano, kad abi bylos turi būti sujungtos ir nagrinėjamos kaip viena byla.
4.2. Ieškovė nurodo, kad jos būklė finansinė sunki, negali sumokėti žyminio mokesčio. Ieškovės likutis banko sąskaitoje – 26,11 Eur. Bendrijos darbuotojams neišmokėta 70 proc. darbo užmokesčio. Ieškovė 2018 m. metus baigs su maždaug 2500 Eur skola.
4.3. Į darbo ginčų komisiją ieškovė kreipėsi su dviem atskirais prašymasis dėl individualių darbo ginčų. Abiejuose prašymuose nurodyti du atsakovai – V. M. ir J. V.. Vienas darbo ginčas buvo dėl priešgaisrinės sistemos, kitas – dėl bendrijoje įvykusios avarijos. Darbo ginčų komisija priėmė du atskirus sprendimus dėl kiekvieno atsakovo. Ieškovė dėl šių sprendimų pateikė teismui vieną ieškinį. Teismas įpareigojo pateikti atskirus ieškinius. Dėl to ieškovė pateikė atskirus ieškinius, kuriuose nurodytos visos aplinkybės.
4.4. Visi neaiškumai ir patikslinimai turi būti sprendžiami parengiamajame teismo posėdyje. Parengiamajame teismo posėdyje nustatomos visos aplinkybės, išsiaiškinamos pareikšto ieškinio ribos, patikslinami reikalavimai, kilus neaiškumams, nustatomas terminas papildomiems dokumentams pateikti.
4.5. Ieškovė pateikia papildomus įrodymus, patvirtinančius jos sunkią turtinę būklę, nurodo, kad yra pagrindas atleisti ją nuo žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Apeliacinės instancijos teismo motyvai
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
6. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
7. Skundas atmestinas dėl toliau nurodytų priežasčių. Ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Teismas, priimantis ieškinį, kuriame sujungti keli reikalavimai, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium. Kai sujungtus reikalavimus pareiškia keli ieškovai arba jeigu reikalavimai pareiškiami keliems atsakovams, priimantis ieškinį teismas turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.
9. Apeliantė nurodė, kad pareiškė vieną ieškinį, bet pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad vienas ieškinys pateiktas dėl dviejų Darbo ginčų komisijos sprendimų, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti atskirus ieškinius dėl kiekvieno Darbo ginčų komisijos sprendimo. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė nepateikė atskirojo skundo dėl šios nutarties, todėl ji įsiteisėjo.
10. Prašymą sujungti dvi pirmosios instancijos bylas ieškovė pareiškė atskirąjį skundą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenimis, abi civilinės bylos, kurias ieškovė prašo sujungti, nagrinėjamos tame pačiame Vilniaus miesto apylinkės teisme. Dėl to ieškovės prašymas turi būti pareikštas ne apeliacinės, bet pirmosios instancijos teismui.
11. Kiekvieno besikreipiančio į teismą asmens procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnyje įtvirtintus bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turinius ir formai, taip pat CPK 135 straipsnyje nustatytus specialiuosius reikalavimus ieškinio turiniui. Dėl to ieškinyje turi būti nurodoma: ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1–4 dalys).
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Jų nesilaikymas ieškovui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto ieškovas gali ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimti pradinio ieškinio. Laikoma, kad ieškinys paduotas pradinio jo pateikimo teismui dieną. Trūkumų nepašalinus, ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai).
13. Įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata pateikta taip pat ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Pažymėtina, kad aptariamų proceso priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
14. Ieškovė nurodo, kad pradiniu ieškiniu prašė solidariai priteisti iš atsakovo ir J. V. 59 889,08 Eur žalos atlyginimą. Vykdydama teismo nutartį, ieškovė pateikė du ieškinius, kuriuose pareiškė tokio paties dydžio reikalavimą kiekvienam atsakovui. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovę nurodyti,, kokios DK normos pažeistos, įvardinti ir pasisakyti dėl būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, konkrečiai ir aiškiai nurodyti ieškinio reikalavimą, dalyką, faktines aplinkybes.
15. Vadovaujantis CPK 7, 8 straipsniais, kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo turi bendradarbiauti su teismu ir siekti, kad būtų užtikrinti proceso koncentracijos ir operatyvumo principai. Dėl to ieškovė turi pareigą, įtvirtintą CPK 135 straipsnyje, tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad atsakovas galėtų pareikšti savo atsikirtimus į ieškovės argumentus. Ieškovė, prašydama, kad atsakovas atlygintų žalą, turi aiškiai nurodyti, dėl kokių atsakovo konkrečių veiksmų ta žala atsirado, kokia atsakovo kaltės forma, kokio dydžio žalą padarė konkretus atsakovas savo veiksmais.
16. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai yra esminiai, nes dėl netinkamai suformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo pareikšti ieškinio reikalavimai, jų pagrindas ir ribos neaiškūs, todėl teismo procesas negali būti pradėtas.
17. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Su atskiruoju skundu ieškovė pateikė naujų įrodymų – bendrijos 2017 metų veiklos metinės ataskaitos, banko sąskaitų išrašų, buhalterės pranešimo apie bendrijos finansinę būklę, išrašų apie likučius bankų sąskaitose kopijas. Šiuos įrodymus ieškovė pateikė siekdama pagrįsti prastą įmonės finansinę būklę. Ieškovė nenurodė, dėl kokių priežasčių šių duomenų nepateikė pirmosios instancijos teismui. Teismas, atsižvelgia į tai, kad ieškovei nustatytas terminas trūkumams šalinti. Dėl to ji, šalindama ieškinio trūkumus, nurodytus įrodymus gali pateikti pirmosios instancijos teismui, nagrinėsiančiam klausimą, ar yra pagrindas atleisti ieškovę nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktus, 135 straipsnio 1 dalies 1– 4 punktus.
20. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti ieškovės 387–osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį.
Nustatyti ieškovei 387–osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai 20 kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nustatytiems trūkumams šalinti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.