Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-03-21 · Civilinė byla Nr. 2S-535-912/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
2S-535-912/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-33717-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Venckus
Atsakovas
V. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-535-912/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33717-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, civilinėje byloje pagal ieškovės 387–osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ieškinį atsakovui V. M. dėl Darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. DGKS-5337 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 2 d. sprendimą ir priteisti iš atsakovo 59 889,08 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metinių palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą už priteistas sumas nuo prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams šalinti. Per nustatytą terminą ieškovė nepašalino trūkumų, todėl teismas laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo, pareikštą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.

3. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė patikslinto ieškinio, nurodė nematanti reikalingumo tai daryti šioje proceso stadijoje. Teismas nurodė, kad ieškovė prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti jo mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo grindė iš esmės tais pačiais argumentais ir rašytiniais įrodymais, kurie buvo įvertinti 2018 m. lapkričio 23 d. teismo nutartyje.

4. Teismas vertino, kad papildomai pateiktame 2018 m. lapkričio 28 d. pranešime „Dėl 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos sunkios finansinės būklės“, nurodyta iš esmės ta pati informacija, kaip ir pirmiau pateiktoje 2018 m. lapkričio 16 d. pažymoje „Dėl 387-osios bendrijos sunkios finansinės situacijos“. Ieškovės sąskaitos išrašas neįrodo ieškovės sunkios finansinės padėties.

5. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo išvadai, kad įstatyme nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimas už ieškinio padavimą ieškovui yra per didelė našta, dėl kurios būtų pagrindas jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ar jį atidėti iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis).

6. Teismas vertino, kad ieškovas per teismo nustatytą terminą nepašalino nustatytų ieškinio trūkumų. Teismas išaiškino ieškovei, kad skundžiama nutartis neužkerta kelio, ištaisius ieškinio trūkumus, pateikti teismui naują ieškinį, atitinkantį procesinio įstatymo jam keliamus reikalavimus.

III. Atskirojo skundo esmė

7. Atskiruoju skundu ieškovė prašo: 1) išreikalauti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą; 2) panaikinti nutartį dėl ieškinio grąžinimo; 3) priimti kitą sprendimą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas išspręstų klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (paskiriant šį klausimą išspręsti kitam teisėjui) arba leistų ieškovui sumokėti minimalų 20 Eur žyminį mokestį, t. y. tenkinti ieškovo prašymą ar iš dalies dėl žyminio mokesčio; 4) išsprendus klausimą dėl žyminio mokesčio, nustatyti protingą terminą patikslintam ieškiniui pateikti (pašalinti trūkumus), jeigu tokia būtinybė būtų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas neišsprendė ieškovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio. Ieškinio suma buvo nurodyta prašyme ir ieškinyje. Žyminio mokesčio suma taip pat aiški. Ieškovė dėl sunkios materialinės padėties nebūtų galėjusi sumokėti tokio dydžio žyminio mokesčio. Dėl to, kol neišspręsta žyminio mokesčio klausimas, ieškovė nematė realaus pagrindo tikslinti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vengia pradėti nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą. Ieškovė, negalėdama sumokėti žyminio mokesčio, praranda teisę į teisingumą. Nors ieškovės pajamos gali pasirodyti didelės, tačiau ir išlaidos didžiulės.

7.2. Ieškovė reiškia nušalinimą teisėjai Natalijai Daškovienei, nes, mano, ją esant nešališka ir neobjektyviai, galimai suinteresuota bylos baigtimi. Teisėja neišreikalavo medžiagos iš darbo ginčų komisijos, vilkina procesą, priima neteisingas ir neteisėtas nutartis, siekia išvengti darbo. Kiti Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai (civilinė byla Nr. 2-8737-820/2019, sumažino ieškovei mokėtino žyminio mokesčio dydį. Ieškovės atžvilgiu taikomi dvigubi standartai.

7.3. Ieškinyje tinkamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, pareikštas aiškus reikalavimas atsakovui, nurodytos aiškios ieškinio ribos. Ieškinys atitinka visus įstatymų reikalavimus. Dėl didelės ieškinio apimties teismui nesupratus ieškinio reikalavimų, ieškovas ateityje galėtų juos patikslinti parengiamajame teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

9. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje.

10. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Su atskiruoju skundu ieškovė pateikė naujų įrodymų – CD diską, į kurį įrašyti banko išrašai nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 19 d., ieškovės buhalterijos paskaičiavimus ir sąskaitas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2693-631/2019. Pateiktais naujais įrodymais ieškovė siekia pagrįsti prastą savo finansinę būklę. Ieškovė atskirajame skunde nenurodė priežasčių, dėl kurių šių duomenų nepateikė pirmosios instancijos teismui ar kad vėliau paaiškėjo būtinybė juos pateikti. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės pateiktus naujus įrodymus atsisakytina priimti.

12. Byloje nustatyta, kad pareikštu ieškiniu ieškovė prašė panaikinti darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. DGKS-5337. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi įpareigojo ieškovę per septynias dienas pašalinti nutartyje nustatytus trūkumus – konkrečiai ir aiškiai nurodyti ieškinio dalyką, faktines aplinkybes, pasisakyti dėl visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti, sumokėti žyminį mokestį, nes nenustatė pagrindo atleisti ją nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo mokėjimą. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį, nustatė ieškovei 20 kalendorinių dienų terminą trūkumams šalinti. Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, arba leisti sumokėti minimalų 20 Eur žyminį mokestį. Nurodė, jog sutiktų pašalinti visus nutartyje nurodytus trūkumus, tačiau to negali atlikti pilna apimtimi dėl bendrijos sunkios materialinės padėties. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovei.

13. Ieškovės pateiktas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, bei specialiuosius reikalavimus ieškinio turiniui ((duomenys neskelbtini) 135 straipsnis). CPK įtvirtintas trūkumų šalinimo institutas užtikrina asmeniui galimybę per teismo nustatytą terminą pašalinti trūkumus, dėl kurių, teismo vertinimu, negali būti iškelta civilinė byla. Ieškinio turinio reikalavimų nesilaikymas, netinkamas trūkumų šalinimas gali sukelti jį pateikusiam asmeniui neigiamų procesinių padarinių, t. y. teismas, nustatęs, kad per nustatytą terminą trūkumai nepašalinti, ieškinį laiko nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

14. Atskirajame skunde ieškovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio ar žyminio mokesčio atidėjimo mokėjimo klausimo. Iš teismui pateiktos civilinės bylos Nr. 2-2077-727/2019 duomenų matyti, kad žyminio mokesčio klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė 2018 m. lapkričio 6 d., lapkričio 23 d., 2019 m. vasario 14 d. nutartyse. Pastarojoje nutartyje teismas vertino ieškovės pateiktus papildomus rašytinius įrodymus – 2018 m. lapkričio 28 d. pranešimą „Dėl 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos sunkios finansinės būklės“ ir ieškovės sąskaitos išrašą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad 2018 m. lapkričio 28 d. pranešime „Dėl 387-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos sunkios finansinės būklės“ nurodyta iš esmės ta pati informacija, kaip ir pirmiau pateiktoje 2018 m. lapkričio 16 d. pažymoje „Dėl 387-osios bendrijos sunkios finansinės situacijos“, o ieškovės sąskaitos išrašas neįrodo ieškovės sunkios finansinės padėties. Ieškovė nepateikė duomenų, kad ateityje jos finansinė būklė pagerės, kitų įrodymų, apgrindžiančių žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 84 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio ar atidėti jo mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

15. Apeliantė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi įpareigota ne tik sumokėti žyminį mokestį, pagrįsti nuo jo mokėjimo atleidimo ar mokėjimo atidėjimo būtinybę, bet taip pat ir pašalinti kitus trūkumus. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį, nustatė ieškovei 20 kalendorinių dienų terminą trūkumams šalinti. Ieškovė per teismo nustatytą terminą neatsižvelgė į teismų nutartimis nustatytus įpareigojimus: netikslino ieškinio dalyko, pagrindo, nepasisakė dėl būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei taikyti ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovei jau buvo nustatytas terminas trūkumams šalinti, daro išvadą, kad netikslinga pakartotinai nustatyti terminą tiems patiems trūkumams šalinti, tai pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį laikė nepaduotu.

16. Be to, ieškovei nepatikslinus ieškinio ir galutinai nesuformulavus ieškinio reikalavimų, negalima tiksliai nustatyti mokėtino žyminio mokesčio dydžio, nurodyti, nuo kokios žyminio mokesčio dalies ieškovė atleista ar kokio dydžio žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Dėl to ieškovė nepagrįstai teigia, kad, neišsprendus atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimo, prarastų galimybę ginti savo teises.

17. Tai, kad ieškovė tinkamai nesinaudojo procesine teise tikslinti ieškinį, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, vengia pradėti nagrinėti tarp šalių kilusį ginčą.

18. Apeliantei išaiškintina, kad nušalinimas teisėjui gali būti pareikštas nagrinėjamoje, o ne išnagrinėtoje byloje. Teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas ar jo pavaduotojas, bet ne apeliacinės instancijos teismas (CPK 69 straipsnis). Dėl to šioje nutartyje dėl teisėjo nušalinimo plačiau nepasisakoma.

19. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti ieškovės 387–osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Tomas Venckus(parašas)Kopija tikrateisėjasTomas Venckus2019 m. kovo 21 d.