- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-07
- Bylos Nr.
- I1-6016-279/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01493-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. G. (toliau – pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), 1600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. spalio 15 d. Marijampolės PN 5-jame būryje buvo blakių, kurios jį kandžiodavo. Pareiškėjo teigimu, dėl esančių blakių jam teko išmesti daug nuosavų rūbų, patalynės. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl esančių blakių kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, kad jam pakeistų čiužinį, antklodę, pagalvę, tačiau visa tai buvo padaryta kai jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dideliu diskomfortu, orumo pažeminimu.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 12-15) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartį su uždarąją akcine bendrove (toliau – UAB) ,,Dezinfa“, kuri nuolatos prižiūri ir tikrina Marijampolės PN patalpas ir esant poreikiui atlieka parazitų naikinimo darbus. Atkreipė dėmesį, kad tarakonai ir blakės atsiranda nešvariose patalpose ar daiktuose, kur lieka trupinių, kurie nėra sutvarkomi, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ,,Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 73.6 punktu, nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamąją) ir pasivaikščiojimo vietą. Nurodė, kad Marijampolės PN yra skalbykla, kurioje taip pat atliekama daiktų ir minkštojo inventoriaus dezinfekavimas. Patikrinus Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalą, įrašų apie tai, kad pareiškėjas būtų atnešęs dezinfekuoti savo minkštąjį inventorių ar patalynę, nėra. Pažymėjo, kad pareiškėjas nėra kreipęsis nei į Marijampolės PN administraciją, nei į kompetentingą instituciją dėl tariamai netinkamų gyvenimo sąlygų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovės atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą Marijampolės PN dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų.
Teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. spalio 15 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN 5-jame būryje buvo blakių, kurios jį kandžiodavo.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015) 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 13) nurodė, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB ,,Dezinfa“, kuri nuolatos prižiūri ir tikrina Marijampolės PN patalpas ir esant poreikiui atlieka parazitų naikinimo darbus, ką patvirtina byloje pateiktos paslaugų teikimo sutartys (b. l. 33-36, 37-41) sudarytos tarp Marijampolės PN ir UAB ,,Dezinfa“. Kad Marijampolės PN buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, patvirtina pateiktos atliktų darbų ataskaitos (b. l. 42-48), kuriuose yra duomenys apie UAB „Dezinfa“ atliktus darbus. Teismas pažymi, kad iš sudarytų paslaugų teikimo sutarčių matyti kad paslaugų tiekėjas įsipareigojo atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas 1 kartą per mėnesį, tačiau iš byloje pateiktų atliktų darbų ataskaitų matyti, kad šios paslaugos nebuvo teikiamos paslaugų teikimo sutartyse nustatytu periodiškumu. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pataisos įstaiga neveikė taip, kaip nustatyta Higienos normos HN 134:2015 20 punkte, todėl pareiškėjo argumentus dėl blakių buvimo ginčo laikotarpiu pripažįsta pagrįstais.
Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jį kandžiodavo blakės, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas buvo sukandžiotas, ar patyrė sveikatos sutrikimų dėl blakių įkandimo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareiškėjo nusiskundimus dėl blakių sukandžiojimo pripažinti pagrįstais.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl esančių blakių kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, kad jam pakeistų čiužinį, antklodę, pagalvę, tačiau tai laiku padaryta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 13) nurodė, kad Marijampolės PN yra skalbykla, kurioje taip pat atliekama daiktų ir minkštojo inventoriaus dezinfekavimas. Patikrinus Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalą, įrašų apie tai, kad pareiškėjas būtų atnešęs dezinfekuoti savo minkštąjį inventorių ar patalynę, nėra. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Pažymėtina, kad iš byloje esančio pareiškėjo prašymo (b. l. 25) matyti, kad pareiškėjas pakeisti čiužinį, antklodę, pagalvę prašė dėl jų senumo, tačiau ne dėl juose esančių blakių. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjo skundo teiginys, kad čiužinyje, antklodėje, pagalvėje buvo blakių, atmetamas kaip nepagrįstas.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, kad Marijampolės PN neveikė taip, kaip nustatyta Higienos normos HN 134:2015 20 punkte, nes pareiškėjo buvimo metu Marijampolės PN 5-jame būryje buvo blakių.
Žemesnės instancijos teismas
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas prašė priteisti 1600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindžia patirtu fiziniu skausmu, dideliu diskomfortu, orumo pažeminimu. Teismas pažymi, kad nėra pateikta duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde jo nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių jo sveikatai (2019 m. spalio 23 d. pareiškėjas kreipėsi į psichiatrę, tačiau ne dėl blakių sukandžiojimo, o dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo) (b. l. 19), tačiau įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) analogiško pobūdžio bylose yra ne kartą konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT administracinę bylą Nr. A143-1966/2008, administracinę bylą Nr. A 502-734/2009, administracinę bylą Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žiūrėti, pavyzdžiui EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 871/02).
LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017) arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).
Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir panašiai), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. G. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo T. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės pataisos namuose, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.