Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-11-24 · Administracinė byla Nr. TA-887-822/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-12-07Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-11-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-24
Bylos Nr.
TA-887-822/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01493-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė
Pareiškėjas
T. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. TA-887-822/2021Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01493-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas T. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. spalio 15 d. Marijampolės PN 5-jame būryje buvo blakių, kurios jį kandžiodavo. Dėl esančių blakių jam teko išmesti daug nuosavų rūbų, patalynės. Kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, kad jam pakeistų čiužinį, antklodę, pagalvę, tačiau visa tai buvo padaryta, kai jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu, dideliu diskomfortu, orumo pažeminimu.

Atsiliepimas

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartį su uždarąją akcine bendrove (toliau – UAB) ,,Dezinfa“, kuri nuolatos prižiūri ir tikrina Marijampolės PN patalpas ir esant poreikiui atlieka parazitų naikinimo darbus. Atkreipė dėmesį, kad tarakonai ir blakės atsiranda nešvariose patalpose ar daiktuose, kur lieka trupinių, kurie nėra sutvarkomi, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ,,Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 73.6 punktu, nuteistieji privalo tvarkyti ir prižiūrėti savo darbo, gyvenamąją (miegamąją) ir pasivaikščiojimo vietą. Marijampolės PN yra skalbykla, kurioje taip pat atliekamas daiktų ir minkštojo inventoriaus dezinfekavimas. Patikrinus Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalą, įrašų apie tai, kad pareiškėjas būtų atnešęs dezinfekuoti savo minkštąjį inventorių ar patalynę, nėra. Pareiškėjas nėra kreipęsis nei į Marijampolės PN administraciją, nei į kompetentingą instituciją dėl tariamai netinkamų gyvenimo sąlygų. Pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Atsakovo atstovas laikosi teisės aktų reikalavimų, nuteistiesiems yra užtikrinamos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos, numatytos atitinkamose normose ir teisės aktuose.

II.

5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo T. G. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Marijampolės PN, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir kitą skundo dalį atmetė.

Atsiliepimas

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, analizavo atsakovo atstovo atsiliepime nurodytus argumentus, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB ,,Dezinfa“, kuri nuolatos prižiūri ir tikrina Marijampolės PN patalpas ir esant poreikiui atlieka parazitų naikinimo darbus, ką patvirtina byloje pateiktos paslaugų teikimo sutartys, sudarytos tarp Marijampolės PN ir UAB ,,Dezinfa“. Teismas nurodė, kad tai, jog Marijampolės PN buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, patvirtina pateiktos atliktų darbų ataskaitos. Teismas pažymėjo, kad iš sudarytų paslaugų teikimo sutarčių matyti, kad paslaugų tiekėjas įsipareigojo atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugas vieną kartą per mėnesį, tačiau iš byloje pateiktų atliktų darbų ataskaitų matyti, kad šios paslaugos nebuvo teikiamos paslaugų teikimo sutartyse nustatytu periodiškumu. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pataisos įstaiga neveikė taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma 134:2015) 20 punkte, todėl pareiškėjo argumentus dėl blakių buvimo ginčo laikotarpiu pripažino pagrįstais.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas buvo sukandžiotas, ar patyrė sveikatos sutrikimų dėl blakių įkandimo, todėl pareiškėjo nusiskundimus dėl blakių sukandžiojimo laikė nepagrįstais.

8. Vertindamas skundo argumentų, kad pareiškėjas kreipėsi į Marijampolės PN administraciją, kad jam pakeistų čiužinį, antklodę, pagalvę, tačiau tai laiku padaryta nebuvo, pagrįstumą, teismas analizavo Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalo įrašus ir nenustatė, kad pareiškėjas būtų atnešęs dezinfekuoti savo minkštąjį inventorių ar patalynę. Teismas neabėjojo oficialiais atsakovo atstovo pateiktais duomenimis. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašymo turinys patvirtina, kad pareiškėjas prašė pakeisti čiužinį, antklodę, pagalvę dėl jų senumo, tačiau ne dėl juose esančių blakių. Dėl šių aplinkybių teismas atmetė skundo teiginį, kad čiužinyje, antklodėje, pagalvėje buvo blakių.

9. Teismas, konstatavęs, kad Marijampolės PN neveikė taip, kaip nustatyta Higienos normos HN 134:2015 20 punkte, nes pareiškėjo buvimo metu Marijampolės PN 5-jame būryje buvo blakių, nenustatęs, kad pareiškėjas kreiptųsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių jo sveikatai, įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, jo trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, priėjo prie išvados, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

III.

10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

11. Pareiškėjas pažymi, jog neneigia, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį buvo daroma dezinfekcija nuo blakių, bet nebuvo išduotas čiužinis, antklodė, pagalvė, todėl blakės ir toliau dauginosi, dėl kurių įkandimo likdavo randai. Rašytinių prašymų dėl čiužinio, antklodės, pagalvės dezinfekcijos Marijampolės PN administracija nereikalavo, nes kiekvieną sekmadienį nuo 9 val. iki 11.30 val. naudojimosi dušu laiku galima buvo nešti minkštąjį inventorių į vietą, kur vykdavo blakių naikinimas veikiant aukštai temperatūrai.

Atsiliepimas

12. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

13. Atsakovo atstovas nurodo, kad palaiko atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją. Pažymi, kad pareiškėjui kalinimo sąlygos nesukėlė jokių neigiamų išgyvenimų ar pasekmių, dėl ko galėjo atsirasti padariniai sveikatai. Byloje yra pakankamai duomenų teisingam sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų jo laikymo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. spalio 15 d.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Marijampolės PN neveikė taip, kaip nustatyta Higienos normos HN 134:2015 20 punkte, nes pareiškėjo buvimo metu Marijampolės PN 5-jame būryje buvo blakių, todėl pripažino, kad pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo patyrė neturtinę žalą, o pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjui jo pažeistai teisei apginti.

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad dėl nustatyto pažeidimo turi teisę į 1 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimą.

17. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliu – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

18. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad Marijampolės PN neveikė taip, kaip nustatyta Higienos normos HN 134:2015 20 punkte, t. y. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

19. Nagrinėjamo ginčo kontekste akcentuotina, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neneigia, kad Marijampolės PN buvo sudaryta galimybė nešti čiužinį, antklodę, pagalvę dezinfikavimui į tam skirtą vietą. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas vertino Dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalo įrašus ir nenustatė, kad pareiškėjas būtų atnešęs dezinfekuoti savo minkštąjį inventorių ar patalynę. Taip pat vertino pareiškėjo prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė pakeisti čiužinį, antklodę, pagalvę dėl jų senumo. Pirmosios instancijos teismas nustatytų faktinių aplikybių kontekste pagrįstai atmetė skundo teiginį, kad pareiškėjo čiužinyje, antklodėje, pagalvėje buvo blakių.

21. Pareiškėjas, apeliaciniame skunde prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 1 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos atlyginimo būdą.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98); 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02)). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)).

23. Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda yra atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; kt.).

24. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato būtinybę ne tik užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principo laikymąsi, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situaciją, jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti. Taigi esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; kt.).

25. Be to, būtina pabrėžti, kad nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, atsižvelgiama į tai, ar tam tikri higienos normų ir kiti pažeidimai turėjo įtakos pareiškėjo sveikatai (t. y. ar pareiškėjui sutriko dėl to sveikata, ar ne ir ar tai lėmė būtent nustatyti higienos normų pažeidimai) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-359-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimą (Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka).

27. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas dėl blakių sukandimų ir sukeltų pasekmių jo sveikatai kreiptųsi į sveikatos priežiūros specialistus ir jam dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų būtų konstatuoti sveikatos sutrikimai, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti pakankama satisfakcija yra pažeidimo pripažinimas.

28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir nustatė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas SpruogisSkirgailė Žalimienė