- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-1888-230/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02355-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Nijolia Indreikienė, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- Ž. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Erjusa“
- Kategorijos
- 22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus Tamašausko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-44-188/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Erjusa“ ieškinį atsakovui Ž. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė patikslinusi reikalavimą pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 14 000 Lt skolą, 2 490,24 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 16 d. atsakovas išrašė ieškovei neprotestuotiną paprastąjį vekselį 20 000 Lt sumai, įsipareigodamas apmokėti nurodytą pinigų sumą iki 2010-02-30, tačiau liko nesumokėta 14 000 Lt. Atsakovas pripažino, kad pats pasirašė ginčo vekselį ir yra skolingas ieškovei, tačiau vilkino atsiskaitymą, slapstėsi.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovei 14 000 Lt skolą, 2 490,24 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 490,24 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-09-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 495 Lt žyminį mokestį ir 1 500 Lt atstovavimo išlaidas. Grąžino ieškovei 211,60 Lt žyminį mokestį.
Teismas nurodė, kad atsakovas ginčijo ieškovės reikalavimą sumokėti 2009-09-16 neprotestuotiname paprastajame vekselyje nurodytos sumos neapmokėtą dalį, argumentuodamas tuo, kad UAB „Srega 2“ už jį pagal ginčo vekselį sumokėjo visą sumą – 20 000 Lt, bei tuo, kad vekselį išdavė siekiant užtikrinti UAB „Srega“ prievoles, o ne savo asmenines prievoles. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir UAB ,,Srega“ įsiskolinimo, priteisto ieškovei iš UAB ,,Srega“ Kauno apygardos teismo civilinėje byloje L2-1293-230/2009, vykdymo procese 2009-09-16 sudarė taikos sutartį, kuria UAB „Srega“ įsipareigojo sumokėti dalimis 140 000 Lt skolą ir sutarė, kad skolininkas su kreditoriumi atsiskaito, sumokant 40 000 Lt iki 2009-09-30, likusią 100 000 Lt sumokant penkiais mokėjimais po 20 000 Lt. Šalys taip pat susitarė, kad siekiant užtikrinti taikos sutartyje nurodytų sumų sumokėjimą UAB ,,Srega“ vadovas Ž. P. išrašys šešis paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Ieškovė ieškinį grindžia paskutiniu vekseliu, kuriuo atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 20 000 Lt iki 2010-02-30. Po vekselių pasirašymo UAB „Srega“ atlikdavo mokėjimus ieškovei taikos sutartyje nurodytai sumai padengti. Kauno apygardos teismo 2013-10-02 nutartimi UAB „Srega“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, į kurios kreditorių sąrašą ieškovė nėra įtraukta.
Teismas taip pat nustatė, kad prievolė pagal paskutinį vekselį pilnai neįvykdyta, likusi nesumokėta skolos dalis sudaro 14 000 Lt. Atsakovas vekselio pasirašymo fakto neginčijo ir pripažino, jog jis išrašė vekselį 20 000 Lt skolos sumokėjimo užtikrinimui pagal 2009-09-16 taikos sutartį, tačiau teigė, kad visą 20 000 Lt sumą pagal paskutinį neprotestuotiną paprastąjį vekselį už jį ieškovei sumokėjo UAB „Srega 2“. Teismas iš pateiktų įrodymų nustatė, kad UAB „Srega 2“ nuo 2011-02-23 iki 2012-01-24 į ieškovės banko sąskaitą atliko penkis mokėjimus bendrai 20 000 Lt sumai, mokėjimo paskirtį nurodydama, kad mokėjimai atlikti pagal sutartį. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog už jį vekselį apmokėjo UAB „Srega 2“, kadangi nekonkretizuota mokėjimo paskirtis, todėl nėra aišku, pagal kokią/kokias sutartis ar prievoles sumos yra sumokėtos. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Srega“ mokėjimus atlikdavo mažesnėmis dalimis, nei numatyta taikos sutartyje, ir pavėluotai, o atsakovas Ž. P. vilkino apmokėjimą, įtikinėdamas ieškovą, jog sumokės gera valia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialiosios ir procesinės teisės normas, neteisingai įvertinus bylos faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas nesprendė, ar ieškovės pateiktas vekselis atitinka paprastajam vekseliui Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) keliamus reikalavimus. Šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalis numato, kad vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie nei šio straipsnio 1 dalyje nurodyti terminai arba vienas po kito einantys terminai, negalioja. Ieškovės pateiktas vekselis turėjo būti apmokėtas iki 2010-02-30, tokio termino ĮPVĮ nenumato. Atsakovo išrašytas vekselis negali būti prilygintas paprastam skolos rašteliui, kuriuo įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi, nes šiame vekselyje numatytas pateikimo apmokėti terminas neatitinka ĮPVĮ numatytų vekselio apmokėjimo terminų, t. y. neatitinka paprastojo vekselio rekvizitų.
2) Teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, iš kurių apeliantui kilo skolinis įsipareigojimas pagal skolos dokumentą. Teismas nepagrįstai tarp šalių susiklosčiusius santykius nekvalifikavo laidavimo teisiniais santykiais, kadangi apeliantas, išrašydamas 2009-09-16 vekselį, laidavo už UAB ,,Srega“ skolinį įsipareigojimą ieškovei, jei UAB ,,Srega“ neįvykdys visos ar dalies savo prievolės pagal 2009-09-16 taikos sutartį. Apeliantas nurodo, kad išrašydamas vekselį, kaip laidavimą, nurodė laidavimo datą (iki 2010-02-30), todėl ieškovei per tris mėnesius nuo vekselyje nurodytos datos nepareiškus apeliantui, kaip laiduotojui, ieškinio, laidavimas baigėsi LR CK 6.88 straipsnio pagrindu. Apeliantas taip pat neatsako prieš ieškovę ir kaip garantas, kadangi LR CK 6.92 straipsnio 4 dalis numato, jog garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, jeigu reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sąlygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui. Tarp šalių paskolos teisiniai santykiai taip pat nesusiklostė, kadangi ieškovė apeliantui pinigų nėra skolinusi, o apeliantas nėra gavęs iš ieškovės pinigų kaip paskolos.
3) Teismas neįvertino tai, kad UAB ,,Srega“ su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi, kadangi dalį skolos yra sumokėjusi UAB ,,Srega“ ir šią aplinkybę patvirtina ieškovė, o likusią skolos dalį sumokėjo UAB ,,Srega 2“ ir šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti mokėjimo pavedimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovo apeliacinį skundą tenkinti nėra pagrindo, kadangi atsakovas pagal vekselį įsipareigojo besąlygiškai sumokėti ieškovei 20 000 Lt iki 2010-02-30. Todėl atsakovas neturi teisės atsisakyti apmokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis jame nenurytomis aplinkybėmis. Byloje esantys duomenys apie UAB ,,Srega“ ir ,,Srega 2“ atliktus mokėjimus patvirtina aplinkybę, jog prievolė pagal paskutinį vekselį pilnai neįvykdyta, likusi neapmokėta skolos dalis yra 14 000 Lt. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl ieškinio reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjimu atveju nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl mokėjimo prievolės, kilusios vekselio pagrindu, traktavimo, ir mokėjimo prievolės įvykdymo.
Dėl vekselio santykio su prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonėmis – laidavimu ir garantija
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius, kurių pagrindu kilo atsakovo skolinis įsipareigojimas pagal vekselį. Apelianto nuomone, jis išrašydamas ginčo vekselį laidavo už UAB „Srega“ įsipareigojimų vykdymą ieškovei, jei ši nevykdys visos ar dalies prievolės pagal pasirašytą taikos sutartį. Kadangi atsakovas išrašydamas vekselį nurodė laidavimo datą, todėl ieškovei nepareiškus atsakovui ieškinio per 3 mėnesius nuo vekselyje nurodytos datos, laidavimas yra pasibaigęs CK 6.88 straipsnio pagrindu. Analogiškai, pripažįstant atsakovą garantu taip pat yra pagrindas atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą, kadangi jis pateiktas pasibaigus garantijos terminui (CK 6.92 straipsnio 4 dalis). Apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta, kaip nepagrįstus ir prieštaraujančiai suformuotai teismų praktikai dėl prievolių pagal vekselį aiškinimo.
Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis yra vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Kasacinis teismas, aiškindamas vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisinę prigimtį ir savybes, yra nurodęs, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas) reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu.
Vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją. Tačiau vekselis netampa garantija ar laidavimu ir negali būti sutapatinamas su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos, nes tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, ir vekselio kaip prievolių, kilusių iš teisinių santykių, kurių pagrindu jis buvo išduotas, įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas neprieštarauja šiuo įstatymu nustatytam vekselio teisiniam reglamentavimui. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007, 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Ž. ir kt. v. AS „Reverta“, bylos Nr. 3K-3-343/2013; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. akcinė bendrovė Ūkio bankas, notarė J. M., bylos Nr. 3K-3-667/2013). Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo prievolė pagal vekselį yra pasibaigusi, nes yra pasibaigusios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės – laidavimas ir garantija, yra nepagrįsti ir atmestini.
Dėl ĮPVĮ 35 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimo
Apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas nevertino tai, ar ieškovės pateiktas vekselis atitinka paprastajam vekseliui ĮPVĮ keliamus reikalavimus. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vekselis gali būti išrašytas apmokėti: 1) jį pateikus; 2) per tam tikrą laiką po pateikimo; 3) per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos; 4) nustatytą dieną, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie mokėjimo terminai arba vienas po kito einantys terminai, negalioja. Ieškovės išduotame paprastajame vekselyje mokėjimo terminas nustatytas nurodant, kad ,,vekselis apmokamas iki 2010 m. vasario 30 d.“ Atsakovo nuomone, toks vekselyje nurodytas apmokėjimo terminas neatitinka nei vieno iš ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatyto galimo vekselio apmokėjimo termino.
Kadangi atsakovas tokio atsikirtimo ieškiniui bylos nagrinėjimo metu nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti vekselį negaliojančiu dėl ĮVPĮ 35 straipsnio pažeidimų. Vekselio apmokėjimas yra terminuota prievolė (ĮPVĮ 3, 77 straipsniai). Kaip nurodyta, vekseliu jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Galimų vekselio apmokėjimo terminų reglamentavimu ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalyje siekiama mokėjimo terminų aiškumo ir apibrėžtumo. Apmokėjimo terminas vekselyje nurodomas dėl būtinybės apibrėžti reikalavimo pagal vekselį teisės egzistavimo laiką, taip pat siekiant sudaryti aiškias sąlygas įsipareigojimui pagal vekselį įvykdyti. Kadangi vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, vekselis išduodamas jo davėjo piniginei skolai kreditoriui patvirtinti arba piniginei skolai padengti, kadangi vekselis civilinės apyvartos dalyviams patrauklus būtent dėl palyginti paprasto ir operatyvaus skolos pagal vekselį išieškojimo, įstatymų leidėjas manė esant tikslinga apriboti vekselio išdavime dalyvaujančių asmenų diskreciją formuluojant vekselio apmokėjimo terminą tokiu būdu, kad šis terminas visais atvejais būtų išreikštas nedviprasmiškai. Tam tikri netikslumai nurodant vekselio apmokėjimo terminą nėra pagrindas taikyti ĮPVĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes, jeigu iš termino apibrėžimo galima padaryti išvadą, kad jis atitinka vieną iš ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-8/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-329/2014). Atsižvelgiant į tai, kadangi vekselyje yra nustatyta atsakovo prievolė jį apmokėti ir tiksliai nurodyta šio termino pabaiga, toks vekselyje nustatytas apmokėjimo terminas faktiškai atitinka ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Dėl prievolės įvykdymo
Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, kad UAB ,,Srega“ su ieškove yra visiškai atsiskaičiusi, kadangi dalį skolos yra sumokėjusi UAB ,,Srega“, o likusią skolos dalį sumokėjo UAB ,,Srega 2“. Tačiau pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad prievolė pagal atsakovo paskutinį vekselį pilnai neįvykdyta ir likusi nesumokėta skolos dalis sudaro 14 000 Lt. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Srega“ pagal su ieškove pasirašytą taikos sutartį įsipareigojo sumokėti 140 000 Lt, iš jų dėl 100 000 Lt sumokėjimo atsakovas pasirašė 5 vekselius (b. l. 48–49), ieškovės pateikta pažyma (b. l. 77–78) patvirtina, kad iš 100 000 Lt mokėtinos sumos liko nesumokėta 14 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai įvertino atsakovo pateiktus 5 UAB „Srega 2“ mokėjimo nurodymus (b. l. 84–88) bendrai 20 000 Lt sumai, nepripažindamas šių mokėjimų, kaip atliktus vykdant atsakovo prievolę pagal vekselį. Kaip teisingai nurodė teismas, UAB „Srega 2“ mokėjimo nurodymuose mokėjimo paskirtis yra nurodyta taip: „mokama pagal sutartį“, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad tai prievolės pagal vekselį įvykdymas už atsakovą ar prievolės pagal taikos sutartį įvykdymas už UAB „Srega“. Kadangi ginčo sandoris – vekselis sudarytas ir turėjo būti sudarytas rašytine forma, todėl ir prievolės pagal jį įvykdymas turėtų būti patvirtintas rašytiniais įrodymais (CK 1.73, 1.93 straipsniai) ir tokiu būdu, kaip numato CK 6.65 straipsnis, tačiau tokių įrodymų, patvirtinančių jo prievolės įvykdymą, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Jei prievolę už atsakovą įvykdė trečiasis asmuo CK 6.50–6.51 straipsnių tvarka, turėtų būti pateikti įrodymai, kad trečiasis asmuo įvykdė būtent atsakovo prievolę, tačiau tokių įrodymų byloje taip pat nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad trečiojo asmens sumokėjimo už atsakovą aplinkybė nėra patvirtinta ir įrodyta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovė pateikdama atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą patyrė 300 Lt atstovavimo išlaidas (b. l. 126–128), kurias prašo priteisti. Kadangi ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos neviršija LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – 1,5 minimalios mėnesinės algos (Rekomendacijų 8.11 punktas), todėl iš apelianto ieškovei priteistinos šios atstovavimo išlaidos (CPK 98 straipsnio 2–3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo Ž. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Erjusa“ (įmonės kodas 301818989) 300 Lt (86,89 Eur) atstovavimo išlaidas.