- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- 2A-329/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01842-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidija Tamošiūnienė, Kazys Kailiūnas, Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- R. G., J. G.
- Atsakovas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 22.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. G. ir J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-75-565/2013 pagal ieškovų R. G. ir J. G. ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, tretieji asmenys bankrutuojanti Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė „Autopunktas“, notarė J. Š., dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vekselyje nurodyto jo apmokėjimo termino.
Šalies argumentai
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ išduotą 2010-04-29 paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir 2012-04-23 Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarės J. Š. išduotą vykdomąjį įrašą, registro Nr. JŠ-3437.
Ieškovai nurodė, kad 2010-04-29 tretysis asmuo BUAB „Autopunktas“ išdavė atsakovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 355 693,43 Lt sumai (toliau – vekselis). Ieškovai laidavo atsakovui už trečiojo asmens BUAB „Autopunktas“ prievolės pagal vekselį įvykdymą. Nei tretysis asmuo, nei ieškovai vekselio neapmokėjo, todėl atsakovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo pagal vekselį išdavimo ne ginčo tvarka, o tretysis asmuo notarė J. Š. 2012-04-23 išdavė atsakovui vykdomąjį įrašą, registro Nr. JŠ-3437.
Ieškovai nurodė, kad vekselis yra negaliojantis. Vienas iš privalomų vekselio rekvizitų yra jo mokėjimo terminas. Kaip matyti iš vekselio, BUAB „Autopunktas“ įsipareigojo vekselį apmokėti „iki atskiro „Swedbank lizingas“ UAB pareikalavimo. Ieškovo nuomone, toks nustatytas terminas neatitinka nė vieno iš Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme numatytų (toliau – ĮPVĮ) vekselio apmokėjimo termino variantų: 1) jį pateikus 2) per tam tikrą laiką po pateikimo 3) per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos 4) nustatytą dieną. Vekselis, kuriame nurodyti kitokie apmokėjimo terminai arba vienas po kito einantys terminai – negalioja (ĮPVĮ 35 straipsnio 2 dalis). Dėl to 2010-04-29 vekselis negalioja.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad vekselis yra išduotas iki pareikalavimo, o tai reiškia, kad jis turi būti apmokėtas jį pateikus, t. y. vekselyje nustatytas terminas atitinka ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą terminą.
Tretysis asmuo - notarė palaikė atsakovo argumentus ir nurodė, kad vykdomasis raštas pagal šį vekselį yra išduotas pagrįstai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad vekselyje yra numatyta, jog jis turi būti apmokėtas „iki atskiro „Swedbank lizingas“ UAB pareikalavimo“, taip pat yra ieškovo ranka rašytas įrašas „Vekselis gali būti pateiktas apmokėti per 63 (šešiasdešimt trys) mėnesius po jo išdavimo“.
Teismas nurodė, kad vekselio apmokėjimo terminų reglamentavimu siekiama mokėjimo terminų aiškumo ir apibrėžtumo. Netikslumai nurodant vekselio apmokėjimo terminą nėra pagrindas taikyti ĮPVĮ 35 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes, jeigu iš termino apibrėžimo galima padaryti išvadą, kad jis atitinka vieną iš ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų terminų. Mokėjimo terminas „pagal pareikalavimą” atitinka ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-8/2007). Todėl 2010-04-29 vekselyje nustatytas mokėjimo terminas “iki atskiro “Swedbank lizingas”, UAB pareikalavimo” kalbiniu bei loginiu požiūriu laikytinas atitinkančiu ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą terminą “jį pateikus”. Terminas “iki pareikalavimo” aiškintinas kaip asmens teisė bet kuriuo metu pareikalauti atlikti tam tikrą veiksmą, nagrinėjamu atveju – apmokėti vekselį. Nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtina ir vekselyje ieškovo ranka padarytas įrašas “Vekselis gali būti pateiktas apmokėti per 63 (šešiasdešimt trys) mėnesius po jo išdavimo”.
Pagal ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalį vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos, vekselio davėjas gali šį terminą sutrumpinti ar pratęsti. Taigi rankraštiniu įrašu ieškovas iki 63 mėnesių pratęsė vienerių metų terminą pateikti vekselį apmokėti. Kad vekselis turėjo būti apmokėtas jį pateikus mokėtojui, patvirtina ir ieškovams adresuoti 2012-02-23 atsakovo raštai, kuriais atsakovas nurodė, kad vekselis bus pateiktas apmokėti 2012-03-01 vekselyje nurodytu adresu (2 t., 4, 5 b.l.). Vekselio apmokėjimo datos nurodymas pranešimuose vertintinas ne kaip ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas vekselio apmokėjimo terminas, o kaip datos nurodymas, kada atsakovas pateiks vekselį, reikalaudamas jį apmokėti (ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis).
Pripažinus, kad vekselyje nustatytas apmokėjimo terminas atitinka ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą terminą, atmestinas ieškovų reikalavimas pripažinti vekselį negaliojančiu ĮPVĮ 35 straipsnio 2 dalies pagrindu, taip pat atmestinas reikalavimas pripažinti negaliojančiu vykdomąjį įrašą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovai R. G. ir J. G. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013-02-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-75-565/2013 panaikinti, priimti byloje naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai lingvistiškai išanalizavo ginčo formuluotę. Iš šios formuluotės akivaizdu, kad vekselis, mokėtinas „iki pareikalavimo“ turėtų būti apmokėtas iki tol, kol to pareikalauja vekselio turėtojas. Kitaip tariant, vekselio, mokėtino „iki pareikalavimo“ net nereikia pateikti apmokėti, t.y. net nereikia reikalauti, kad jis būtų apmokėtas, nes vekselis turi būti apmokėtas dar iki pareikalavimo. Lietuvos aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007 buvo analizuota kitokia nei šioje byloje situacija, kadangi vekselis buvo apmokėtinas „pagal pareikalavimą“, o ne „iki pareikalavimo“ kaip šioje byloje nagrinėjamu atveju. Be to, ĮPVĮ įstatyme nėra numatyta galimybė apibrėžti vekselio mokėjimo terminą tam tikru veiksmu ar įvykiu.
2. Tam, kad vekselis išlaikytų viešo patikimumo savybę ir vekselio turėtojo reikalavimai galėtų būti patenkinti ne ginčo tvarka, būtina griežtai laikytis įstatymo vekseliui nustatytų formalių reikalavimų, tarp jų ir ĮPVĮ numatytų apmokėjimo terminų. Ginčijamas vekselis neatitiko nė vieno iš ĮVPĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatytų vekselio apmokėjimo terminų variantų (įstatyme pateiktas baigtinis variantų sąrašas), todėl turėjo būti pripažintas negaliojančiu (ĮPVĮ 35 straipsnio 2 dalis).
3. Vekselyje yra ieškovo R. G. ranka įrašytas įrašas „vekselis gali būti pateiktas apmokėti per 63 (šešiasdešimt trys) mėnesius nuo jo išdavimo“ ir „apmokėjimui gavau“. Todėl darytina išvada, kad 2010-04-29 paprastasis vekselis buvo pateiktas apmokėti vekselio davėjui UAB „Autopunktas“. Jei šis vekselis jau buvo pateiktas apmokėti vekselio davėjui UAB „Autopunktas“, atsakovui nebereikėjo dar kartą pateikti vekselį apmokėti ieškovams kaip laiduotojams. Jeigu vekselis buvo mokėtinas jį pateikus, atsakovas jau buvo pareikalavęs vekselio davėjo sumokėti vekselyje nurodytą sumą, t. y. vekselio mokėjimo terminas jau buvo suėjęs dar iki šis vekselis buvo pateiktas apmokėti ieškovams (laiduotojams).
4. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vekselis vekselio davėjui buvo pateiktas. Pranešimų dėl vekselio neapmokėjimo atsakovas vekselio davėjui nesiuntė. Tačiau, ieškovų, kaip laiduotojų, apmokėti vekselį buvo pareikalauta 2013-03-01.
5. Teismas nepasisakė, kada suėjo vekselio apmokėjimo terminas (terminas turėjo sueiti vekselį pateikus apmokėti jo davėjui Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“, neištyrė bylos išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, kada vekselis buvo pateiktas apmokėti jo davėjui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013-02-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-75-565/2013 ir nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
Šalies argumentai
1. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad sąvokos „iki pareikalavimo“ ir „pagal pareikalavimą“ yra iš esmės skirtingos. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad terminas „iki pareikalavimo“ aiškintinas kaip asmens teisė bet kuriuo metu pareikalauti atlikti tam tikrą veiksmą, šio ginčo atveju – apmokėti vekselį.
2. Vekselyje yra nustatyta, kad vekselį privaloma sumokėti „iki atskiro „Swedbank lizingas“ UAB pareikalavimo“, tad vekselis turi būti sumokėtas pateikus šį reikalavimą. Taigi ginčo vekselyje nustatytas ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas apmokėjimo terminas. Taip pat vekselyje nurodyta (vieno iš ieškovų ranka įrašyta) sąlyga, kad „vekselis gali būti pateiktas apmokėti per 63 (šešiasdešimt tris) mėnesius nuo jo išdavimo“ patvirtina, kad vekselis turi būti apmokėtas jį pateikus. Šiuo yra pratęsiamas ĮPVĮ nustatytas terminas, per kurį galima pateikti vekselį apmokėjimui.
3. Kadangi ieškovai nurodė, kad vekselis yra ginčijamas tik dėl formos trūkumų (netinkamo apmokėjimo termino nurodymo), apeliaciniame skunde negali būti nagrinėjami išdėstyti argumentai dėl ginčo vekselio pateikimo apmokėjimui aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo notarė J. Š. prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013-02-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-75-565/2013.
Notarė palaiko atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus dėl vekselio mokėjimo termino, pažymi, kad lingvistiniai netikslumai negali būti pagrindas nepripažinti vekselio mokėjimo termino neatitikimą nė vienam iš ĮPVĮ nurodytų variantų. Dėl vekselio mokėjimo, notarė pažymi, kad pagal ĮPVĮ 49 straipsnį visi – vekselio davėjas, akceptantas, indosantai ir laiduotojai – vekselio turėtojui atsako solidariai. Vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus nurodytiems asmenims, kiekvienam iš jų atskirai ir visiems kartu, nesilaikydamas įsipareigojimų eiliškumo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl vekselyje nurodyto apmokėjimo termino aiškinimo. 2010-04-29 tretysis asmuo UAB „Autopunktas“ išdavė atsakovui „Swedbank lizingas“ UAB paprastąjį vekselį 355 693,43 Lt sumai. Vekselio apmokėjimo terminas – „iki atskiro „Swedbank lizingas“, UAB pareikalavimo“ (t. 1., b.l. 25). Esminis byloje nagrinėjamas klausimas, ar šis vekselyje nurodytas jo apmokėjimo terminas atitinka ĮPVĮ nuostatas.
Pagal ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalį vekselis – tai ĮPVĮ nustatyta tvarka išrašomas vertybinis popierius, kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Byloje nagrinėjamu atveju 2010-04-29 vekselį 355 693, 43 Lt sumai išdavė Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“, o laidavo J. G. ir R. G. (Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ direktorius) (ĮVPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Tai paprastasis vekselis (ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis). ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vekselis gali būti išrašytas apmokėti: 1) jį pateikus; 2) per tam tikrą laiką po pateikimo; 3) per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos; 4) nustatytą dieną. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie mokėjimo terminai arba vienas po kito einantys terminai, negalioja.
Apeliantai prašo 2010-04-29 vekselį pripažinti negaliojančiu ĮPVĮ 35 straipsnio 2 dalies pagrindu, kadangi, apeliantų vertinimu, vekselyje nurodytas apmokėjimo terminas neatitinka nei vieno iš ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatyto galimo vekselio apmokėjimo termino.
Pirmosios instancijos teismas, 2010-04-29 vekselyje numatytą apmokėjimo terminą „iki atskiro „Swedbank lizingas“, UAB pareikalavimo“ vertino kaip ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą vekselio apmokėjimo terminą – „jį pateikus“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu sutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams jų išsamiai nekartodama bei toliau pasisakydama dėl bylos esmės ir apeliacinio skundo argumentų.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių buvo įprasta (susiklosčiusi tokia bendradarbiavimo praktika), kai Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ įsipareigojimų atsakovui „Swedbank lizingas“ UAB (buvęs pavadinimas UAB „Hansa lizingas“) įvykdymas buvo užtikrinamas paprastaisiais vekseliais, kuriuose nurodomas terminas „iki atskiro UAB „Hansa lizingas“ pareikalavimo“, o J. G. ir R. G. (įmonės akcininkai, bei R. G. – vadovas) laiduodavo už įmonės prievoles pagal vekselius. Pagal bylos duomenis ginčijamas 2010-04-29 paprastasis vekselis buvo išrašytas užtikrinant Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ bendrą įsipareigojimo pagal lizingo sutartis vykdymą.
Apeliantas vekselio apmokėjimo terminą „iki atskiro „Swedbank lizingas“, UAB pareikalavimo“ aiškina iš esmės lingvistiniu metodu ir nurodo, kad toks terminas pasibaigia įvykus faktui - „Swedbank lizingas“, UAB pareikalavus apmokėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors toks aiškinimas, vadovaujantis vien lingvistiniu aiškinimo metodu ir būtų teisingas, vekselyje nurodytas terminas aiškintinas ir mutatis mutandis taikant CK 6.193–6.195 straipsniuose numatytas sutarčių aiškinimo taisykles. Praktikoje skiriami du vyraujantys sutarčių aiškinimo metodai – subjektyvusis ir objektyvusis. Subjektyvusis metodas reikalauja, kad, aiškinant sutartis, būtų nustatyti tikrieji, t. y. subjektyvūs, šalių ketinimai. Objektyvusis metodas nurodo, kad, aiškinant sutartis, pabrėžiama gramatinė sutarties teksto išraiška, o ne šalių vidinių ketinimų nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-15/2014). Todėl, aiškinant ginčijamame 2010-04-29 vekselyje nurodytą jo apmokėjimo terminą, teismas sistemiškai derina subjektyvųjį ir objektyvųjį aiškinimo metodus, o prioritetą teikia tikrųjų vekselio išdavime dalyvavusių asmenų ketinimų (valios) nustatymui (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Ginčijamame vekselyje nurodyto apmokėjimo termino aiškinimui gali būti reikšmingos ir aplinkybės, susijusios su vekselio išdavime dalyvavusių subjektų elgesiu, jų santykių praktika, atsižvelgtina ir į priimtiniausią pagal vekselio kaip sandorio prigimtį sąvokų reikšmę, papročius.
Kaip jau minėta, vekseliu jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Galimų vekselio apmokėjimo terminų reglamentavimu ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalyje siekiama mokėjimo terminų aiškumo ir apibrėžtumo. Apmokėjimo terminas vekselyje nurodomas dėl būtinybės apibrėžti reikalavimo pagal vekselį teisės egzistavimo laiką, taip pat siekiant sudaryti aiškias sąlygas įsipareigojimui pagal vekselį įvykdyti. Kadangi vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, vekselis išduodamas jo davėjo piniginei skolai kreditoriui patvirtinti arba piniginei skolai padengti, kadangi vekselis civilinės apyvartos dalyviams patrauklus būtent dėl palyginti paprasto ir operatyvaus skolos pagal vekselį išieškojimo, įstatymų leidėjas manė esant tikslinga apriboti vekselio išdavime dalyvaujančių asmenų diskreciją formuluojant vekselio apmokėjimo terminą tokiu būdu, kad šis terminas visais atvejais būtų išreikštas nedviprasmiškai. Dėl šios priežasties ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalyje numatyti keturi galimi vekselio apmokėjimo termino apibrėžimai. Teisėjų kolegija sutinka, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nagrinėjamu atveju ginčijamo 2010-04-29 vekselio apmokėjimo terminas „iki atskiro „Swedbank lizingas“, UAB pareikalavimo“ savo esme, nepaisant lingvistinio netikslumo, atitinka ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą termino apibrėžimą „vekselį pateikus“. Negalima sutikti su apeliantų aiškinimu, kad vekselis su taip apibrėžtu terminu gali būti apmokėtas tik iki atskiro „Swedbank lizingas“, UAB pareikalavimo ir „Swedbank lizingas“, UAB pareikalavimo momentu pasibaigia vekselio apmokėjimo terminas. Toks aiškinimas paneigtų vekselio esmę, privalomumą jį išdavusiam asmeniui ir tikslus, kadangi susiklostytų situacija, kai vekselio davėjas būtų nevaržomas termino apmokėti vekselį, o vekselio turėtojas neturėtų realios galimybės pareikalauti apmokėti vekselį, nes pareikalavus pasibaigtų vekselio apmokėjimo terminas. Toks aiškinimas prieštarauja vekselio išdavimo įprastiems tikslams ir logikai. Teisėjų kolegijos vertinimu 2010-04-29 ginčijamo vekselio apmokėjimo terminas „iki atskiro „Swedbank lizingas“, UAB pareikalavimo“ savo esme derina ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus termino apibrėžimo variantus, t. y. kai vekselis turi būti apmokėtas jį pateikus (atitikmuo „Swedbank“ UAB pareikalavimas) ir per tam tikrą laikotarpį (atitikmuo – laikotarpis iki „Swedbank lizingas“ UAB pareikalavimo“). Toks termino vekselyje nurodymas įstatyme nedraudžiamas ir savo esme atitinka ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atvejį.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, kad byloje nagrinėjama situacija nėra visiškai tapati nagrinėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007, kadangi toje byloje buvo nagrinėjama situacija, kai vekselio apmokėjimo terminas buvo apibrėžtas „pagal pareikalavimą (ne vėliau kaip iki 2004 m. rugpjūčio 28 d.)“, o nagrinėjamoje byloje vekselio apmokėjimo terminas „iki atskiro „Swedbank lizingas“, UAB pareikalavimo“ ir yra ranka padarytas įrašas, kad vekselis gali būti pateiktas apmokėti per 63 mėnesius nuo išdavimo“. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad išaiškinimu dėl vekselio apmokėjimo termino atitikimo ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą minėtoje kasacinės instancijos teismo byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi, kadangi tam, jog būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma, o pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009). Lyginant šių dviejų bylų faktines aplinkybes matyti, kad jose pasisakoma dėl vekselio apmokėjimo, išreikšto kaip terminas „pagal pareikalavimą“ ir iki tam tikros datos ir toks termino nustatymas vertintinas kaip nustatymas prievolės pagal vekselį jį apmokėti per tam tikrą laiką nuo vekselio išrašymo dienos ir tiksliai yra nurodyta šio termino pabaiga. Taigi bylų faktinių aplinkybių panašumas leidžia šioje byloje vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007 dėl vekselyje nurodyto apmokėjimo termino atitikimo ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Faktinė aplinkybė, kad ginčijame vekselyje įrašas, jog „vekselis gali būti pateiktas apmokėti per 63 mėnesius nuo jo išdavimo“ padarytas ranka, taip pat nesudaro pagrindo kitokioms išvadoms, t.y. nesudaro pagrindo išvadai, kad 2010-04-29 vekselyje numatytas apmokėjimo terminas neatitinka ĮPVĮ 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto vekselio apmokėjimo nustatymo būdo.
Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo papildomus pagrindus, dėl ko ginčijamas vekselis turėtų būti pripažintas negaliojančiu, t. y. suėjęs vekselio apmokėjimo terminas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios faktinės aplinkybės nebuvo nurodytos ieškinyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesvarstė ar vekselis yra negaliojantis ir šiais pagrindais. Jei pirmosios instancijos teismas būtų svarstęs tokias aplinkybes, teismas būtų peržengęs ieškovo pareikštų reikalavimų ribas, tuo pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą. Dėl to ir apeliacinis teismas negali išeiti iš ieškovo suformuluotų bylos nagrinėjimo ribų, dėl ko ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti nauji ieškinyje ir pirmosios instancijos teismui nenurodyti argumentai nenagrinėtini.
Kadangi esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Civilinio proceso kodekso 226 str., reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, Civilinio proceso kodekso nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312, 314 str.).
Civilinio proceso kodekso 306 str. apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys ir nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal Civilinio proceso kodekso 306 str. 2 d. apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Civilinio proceso kodekso 306 str. 2 d. nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).
Kadangi byloje nagrinėjamas ginčas tik dėl 2010-04-29 vekselio teisėtumo dėl galimo neatitikimo ĮPVĮ numatytiems reikalavimams dėl vekselio apmokėjimo termino, byloje nesprendžiamas ginčas dėl vekselio apmokėjimo termino suėjimo, todėl dėl šių aplinkybių bei argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Dėl trečiojo asmens Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ pašalinimo iš proceso
Apeliantai prašo iš proceso pašalinti trečiąjį asmenį Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“, kadangi šis juridinis asmuo yra pasibaigęs ir 2013-01-28 išregistruotas. Tą patvirtina Juridinių asmenų registro duomenys. Prašymas tenkintinas (CPK 47 straipsnio 5 dalis, 48 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47 straipsnio 5 dalimi bei 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pašalinti iš bylos trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“.