- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- 1-66-616/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00103-2025-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas
- Kaltinamasis
- D. D.
- Nukentėjusysis
- K. D., I. D.
- Civilinis ieškovas
- Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Raimonda Klimienė, Lionė Užubalienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.3.1.2.3Savo artimo giminaičio ar šeimos nario nužudymas (BK 129 str. 2 d. 3 p.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
Įžanginė dalis
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.2.3.1.2.3; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
2025 m. gruodžio 11 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,
nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1. 2021-01-06 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 8 MGL (400 Eur) bauda; 2. 2021-07-05 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui; 3. 2021-11-19 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį (dvi nusikalstamos veikos), 259 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 241 straipsnio 1 dalį subendrinta ir sumažinta laisvės atėmimo 1 metų 8 mėnesių bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2021-07-05 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams 24 dienoms; 4. 2022-11-03 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (du epizodai), paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiam 24 dienoms; 5. 2023-12-29 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 72² straipsniu, įpareigotas per 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje; 2024 m. balandžio 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartimi neatlikta 180 valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į 30 MGL (1500 Eur) piniginę baudą; 6. 2025-01-22 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, 140 straipsnio 1 dalį skirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimt) parų ir 30 MGL (1500 Eur) dydžio bauda,
kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos veikos aplinkybės
1. D. D. 2025 m. sausio 1 d., apie 7.20 val., bet ne vėliau kaip 07.32 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vieną kartą peiliu tyčia dūrė savo broliui G. D. į nugaros kairę pusę, padarydamas nukentėjusiajam kiauryminę durtinę pjautinę žaizdą nugaros kairėje pusėje su kairio plaučio, kairės poraktikaulinės arterijos pažeidimu, kas komplikavosi kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, šoku dėl nukraujavimo, klinikine mirtimi, kai gaivinimas sėkmingas, postanoksine encefalopatija, koma, pneumonija, progresuojančiu kardiopulmoniniu nepakankamumu, ir dėl patirtų sužalojimų (duomenys neskelbtini) G. D. mirus (duomenys neskelbtini) klinikose, taip tyčia nužudė savo brolį G. D..
II. Byloje surinkti įrodymai
2. Kaltinamasis D. D. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo prisipažino kaltas ir nurodė, kad buvo pas savo brolį G. D. jo namuose adresu(duomenys neskelbtini). Bute buvo kaltinamasis, G. D. ir V. M.. Gėrė alkoholį kartu su V. (V. M.), brolis negėrė, nuėjo į kitą kambarį. V. pradėjo leisti muziką, tuomet G. supyko, atjungė internetą, o po to atjungė ir elektrą. Po kiek laiko išgirdo kitame kambaryje stumdymąsi, manė, kad jo brolį smaugia, todėl jis peiliu dūrė tamsoje. Peilį buvo pasiėmęs anksčiau, turėjo savo kelnių kišenėje. Kodėl buvo pasiėmęs peilį, paaiškinti negali. Tamsoje peiliu dūrė negalvodamas kam pataikys. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Kai įdūrė peilį, išgirdo, kad brolis suriko, suprato jam pataikęs. Peilio rankena liko kaltinamojo rankoje, o peilio geležtė susmigo į brolio nugarą. Po smūgio brolis dar atsistojo ir išbėgo į koridorių, ten gal susistumdė su V.. Jis su V. buvo užrakinti, atvykę policijos pareigūnai juos išleido. Kai atvažiavo greitoji pagalba, medikams nepasakė, kad dūrė broliui peiliu, nes buvo pasimetęs. Prašo grąžinti jo rūbus. Nurodo, kad gailisi, padarė klaidą, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo K. D., sutinka su visais pareikštais civiliniais ieškiniais ir advokatų išlaidomis. Nurodo neturintis jokio turto, pajamų, išlaikytinių.
3. Nukentėjusysis K. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. D. jam buvo tikras sūnus, D. D. suteikė tik pavardę. Apie įvykį nieko nežino, tik jam paskambino V. ir pasakė, kad vaikas padurtas. Pateikė civilinį ieškinį, nes neteko sūnaus. Prašo priteisti patirtas laidojimo išlaidas – turtinę žalą 2 718,83 Eur ir neturtinę žalą 60 000 Eur, kadangi su G. D. buvo artimi, jis netoli nuo nukentėjusiojo gyveno, gal apie 500 metrų, kelis kartus per dieną bendraudavo, nuolat palaikydavo ryšį, beveik kiekvieną dieną nukentėjusįjį aplankydavo, jam padėdavo. Dėl sūnaus praradimo patyrė nervinį sukrėtimą, negalėjo miegoti, pablogėjo sveikata, teko gerti raminamuosius ir dabar dar geria gydytojos išrašytą „Xanax“. Negali nueiti į kapus, labai blogai jaučiasi.
4. Nukentėjusioji I. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykyje nedalyvavo, iš vakaro pabuvo kartu visi trys ir ji išėjo pas draugę miegoti. Parvažiavo namo, skambino G., niekas nekėlė ragelio. Paskui, po kelių skambučių, ragelį pakėlė seselė ir pasakė, kad G. išoperuotas. D. su G. gerai sutarė. D. buvo sunki vaikystė, jis matė tik smurtą, nieko daugiau nematė. G. laidojo K., ji nereiškia civilinio ieškinio. Dėl mirusiojo sūnaus daiktų palieka spręsti K..
5. Liudytojas V. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyveno pas G. jo bute, o D. prieš Naujuosius metus atėjo į svečius. Turėjo degtinės ir „Šnekorių“ alaus, liudytojas gėrė kartu su D., o G. negėrė, buvo kitame kambaryje. Jis su D. buvo mažajame kambaryje. Lygtai G. pirmas išėjo parūkyti į bendrą balkoną, o jis su D. sėdėjo kambaryje ir laukė, kol jis grįš. Tada išėjo parūkyti D.. Pasakė, kad tuoj grįš. Liudytojas teigia daugiau nieko nepamenantis. Atsimena, kad susistumdė su G. mažajame ar didžiajame kambaryje, bet nepamena, ar jam išeinant į balkoną parūkyti, ar jau grįžus. Nežino, kas jam užėjo, paėmė ir išjungė elektrą, gal tas pats savininkas, kur nuomoja. Muzikos norėjo, bet nepamena, kada susistumdė su G. ir kurioje vietoje. Kai atvažiavo pareigūnai, tada tik sužinojo, kad buvo sužalotas G.. Jis su D. buvo užrakinti, kad neišeitų, o G. buvo išėjęs parūkyti. Nemažai buvo išgėrę. Įvykio dieną liudytojas namo parėjo jau neblaivus. G. leido pagyventi D. pas jį, nes šis neturėjo kur eiti. Liudytojas nematęs, kad D. skriaustų G.. Neturi jokių minčių, dėl ko jis taip pasielgė, jie nesipyko.
5.1. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, liudytojo V. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinti.
V. M. parodė, kad jis gyvena pas G. D. bendrabučio bute adresu: (duomenys neskelbtini). Jie su G. D. yra pora. Vakar, tai yra 2024-12-31, per pietus išėjo pas savo brolį E. B., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Jis dėl to, kad buvo labai girtas, neprisimena, kada tiksliai iš brolio grįžo namo. Prisimena, kad jau po 24 valandos, galėjo būti 3–4 valanda. Grįžęs pamatė, kad G. brolis D. D. yra jų namuose. Jis turėjo degtinės butelį, G. buvo nupirkęs alaus, jie su D. sėdo gerti alkoholį. Patikslina, kad G. D. su jais alkoholio negėrė, jis išvis beveik negeria alkoholio. Būdamas ir taip girtas, jis dar išgėrė alkoholio, todėl, kas po to įvyko, jis neprisimena. Prisimena, kad G. nuėjo parūkyti į balkoną, balkonas yra bendras, į jį patenkama iš bendro laiptinės koridoriaus. Jis nepastebėjo, kada ir kaip dingo D. D.. Prisimena, kad pastebėjo, kad D. nėra kambaryje. Tada jis išėjo į bendrą laiptinės koridorių žiūrėti, kur tas D. yra. Prisimena, kad nustebo, kai pamatė greitosios pagalbos darbuotojus, koridoriumi bėgančius link balkono, kur rūkė G.. Tada pamatė ir policijos pareigūnus, du nubėgo link to balkono, o du sugriebė jį už rankų. Jam pasakė, kad jis įtariamas dėl nusikaltimo, kad jis neva sumušė G.. Jis nesuprato, kas vyksta, nes jis jo nemušė ir nematė, kaip jis buvo mušamas. Kaip ir sakė, paskutinį kartą matė G., kai šis nuėjo parūkyti į bendrą balkoną. Jis supranta, kad, kai D. dingo iš kambario, jis galimai nuėjo į balkoną, kur buvo G., jis G. ir sumušė bei dūrė peiliu. Nors ir buvo labai girtas, bet atsimena, kad tikrai prieš G. nesmurtavo, o tuo labiau nedūrė peiliu. Jis dėl to, kad buvo labai girtas, neprisimena, ar D. su G. konfliktavo namuose. Jis su G. gyvena apie pusę metu, jį pažįsta daug ilgiau – jam žinoma, kad G. labai nesutaria su D., jie nuolat konfliktuoja. Jis nėra matęs, kad anksčiau D. būtų smurtavęs prie G. (t. 3, b. l. 111–114).
6. Liudytoja A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pradėjo savo pamainą (duomenys neskelbtini) ligoninėje, skubios pagalbos skyriuje. Pirma atvažiavo pareigūnai, kurie paklausė, ar neatvežė greitoji nukentėjusiojo asmens. Atsakė, kad ne, tačiau už nepilnų 5 minučių buvo atvežtas sumuštas vyriškis. Iš pradžių greitosios darbuotojai paaiškino, kad, kaip ir smurtas artimoje aplinkoje, o kai pradėjo atlikinėti paciento apžiūrą, pastebėjo, kad jos pirštinės kruvinos. Nurengė ir pamatė, kad buvo durtas į nugarą. Išsikvietė chirurgą, pasakė, kad galimai turi durtą pacientą. Gydytojas užsakė laboratorinius tyrimus, instrumentinius tyrimus, pagal jo paskyrimą įvedė kateterį, atliko rentgeną. Grįžus po rentgeno, buvo tęsiama paciento premedikacija, pamatytas svetimkūnis krūtinės ląstoje, ruošiamasi operacijai, konsultuotasi su (duomenys neskelbtini) klinikų medikais ir pacientas nukeliavo į operacinę. Iš pradžių negalėjo suprasti, kas per svetimkūnis, nes iš žaizdos kyšojo maža dalis, tačiau padarius rentgeno nuotrauką, pasimatė, kad tai peilio geležtė, likusi krūtinės ląstoje. Apie durtinę žaizdą informavo gydytoją D. J.. Jis neklausė paciento apie įvykio aplinkybes. Liudytoja pati paklausė, kas jam tai padarė, jis jai atsakė, kad tai padarė brolis. Pacientas buvo sąmoningas, atsakinėjo į liudytojos klausimus.
7. Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su G., t. y. mirusiuoju, buvo kaimynai, bet ji net vardo jo nežinojo. Jos kambarys yra paskutinis, prie sienos, matyt, už tos sienos buvo mirusiojo kambarys. Ryte, gal po 7.20 val., atsibudo liudytojos dukra, liudytoja pagamino jai mišinuką, pamaitino. Girdėjo už sienos, kad kažkas kalbasi, bet ką kalbasi, nesuprato. Kai mergaitė pavalgė, atsikėlė ir nuėjo į virtuvę išsiplauti indų, tada išgirdo triukšmą. Pagalvojo, kad susistumdė arba susimušė. Gal net ir durų trenksmas buvo, bet negali tiksliai pasakyti. Grįžo į kambarį, tyliai priėjo prie savo durų ir kažkiek girdėjo, kaip G. skambino pagalbos numeriu 112 ir sakė, kad, ar jį sumušė, ar kažką tai, ir prašė atvažiuoti. Visų žodžių neišgirdo. Pro durų akutę matė, kaip jis nuėjo prie savo durų, užrakino ir vėl nuėjo į vestibiulį, ir, jeigu neklysta, vėl kvietėsi pagalbą. Girdėjo, kaip ten kažkas daužė į duris ir sakė, išleisk, kodėl užrakinai. Gal jis nugriuvo ar atsirėmė, nes girdėjo dunkstelėjimą į sieną ir po kelių minučių atvažiavo policija. Atvažiavo policija ir greitoji. G. ėjo su pareigūnais link durų ir sakė, kad skauda. Kai juos ten atrakino, išleido, girdėjo sakant: „broli, ar aš tave sumušiau“, „tu mane priėmei“. Daugiau nieko negali pasakyti. Kai pareigūnė vedė iki namų durų, G. sakė: „nelieskite, man skauda“.
8. 2025-01-01 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025- 01-01 apie 7 val. 32 min. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje, kad adresu: (duomenys neskelbtini), „ką tik namuose brolis rankomis sumušė pranešėją. Pranešėjas G. D. buvo rastas gyvenamojo daugiabučio namo trečiame aukšte esančio bendro naudojimo koridoriaus balkone, gulintis ant grindų. G. D. nurodė, kad jį sumušė brolis D. D., kuris šiuo metu yra jo bute nurodytu adresu. Buto durys užrakintos iš lauko pusės, buto raktai buvo durų spynoje. Atrakinus buto duris bute rado G. D. brolį D. D. (nustatytas 0,63 promilių girtumas) ir V. M. (nustatytas 2,49 promilių girtumas). D. D. įvykio vietoje buvo sulaikytas, V. M. taip pat sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas. Į įvykio vietą atvykę GMP medikai įvykio vietoje apžiūrėjo G. D. ir pristatė jį į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubiosios pagalbos skyrių, iš kur apie 8 val. 26 min. pakeliui į Šiaulių AVPK LSP buvo gautas papildomas pranešimas, kad dabar, tik atvežus į priėmimą sužeistą G. D., medikai pastebėjo, kad yra durtinė žaizda. Apie 11 val. atvykus į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubiosios pagalbos skyrių, pabendravus su ten dirbančia medike, ji paaiškino, kad atlikus G. D. rentgeno tyrimą ir pamačius, kad iš nugaros pusės jo kūne yra įsmeigtas peilis, ji paklausė, kas jam dūrė peiliu, G. D. atsakė, kad brolis, daugiau jokios informacijos nesuteikė. G. D. dėl durtinės krūtinės ląstos žaizdos ir viduje esančio svetimkūnio (peilio geležtės) buvo operuojamas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė (t. 1, b. l. 6–8).
9. 2025-01-07 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukšto laiptinės ir bendro naudojimo balkono apžiūra. Taip pat protokole užfiksuota, kad pirmajame kambaryje, prie lango, ant spintelės viršaus, yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Panaudojus kraujo buvimo nustatymo testą „Hemastix“, buvo gauta teigiama reakcija į kraują. Nuo kraujo dėmės, esančios ant spintelės, padaryta nuoplova (nuotr. Nr. 31, Nr. 32). Tarp dviejų kampo dalių yra juodos spalvos peilio rankena (nuotr. Nr. 44–46). Peilio rankena iš visumos dalių ir galimais biologiniais lytėjimo pėdsakais paimta ir supakuota į voką su paaiškinamuoju užrašu ir plomba „POLICIJA Nr. S 29671“. Apžiūros metu paimti objektai: nuoplova nuo kraujo dėmės ant spintelės, peilio rankena, buto raktai (t. 1, b. l. 32–73).
10. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. T- A 152/2025(01) matyti, kad G. D. kraujyje, paimtame 2025-01-01 08.15 val., etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 90).
11. (duomenys neskelbtini) klinikų 2025-01-12 raštu Nr. S-(1.22E)-297 informuojama, kad (duomenys neskelbtini) klinikų pacientui G. D., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) konstatuotas mirties faktas (t. 1, b. l. 93–94).
12. (duomenys neskelbtini) klinikų 2025-01-09 raštu Nr. TME-(1.32)-1 informuojama, kad 2025-01-02 03:03 val. į (duomenys neskelbtini) klinikų Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyvios terapijos skyrių iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės GMP pervežtas G. D.. Pacientas 2025-01-01 pristatytas į (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos skyrių. Sąmoningas, kontaktiškas, labai vangus, nejudantis dėl dusulio ir skausmo. Iš med. dokumentacijos – konflikto metu patyrė traumą, buvo sumuštas, stebimas durtinis sužalojimas nugaros viršutinėje dalyje. Skubiai operuotas, pooperacinis laikotarpis komplikuotas masyviu kraujavimu. Apie 20:50 val. staiga ėmus blogėti būklei reanimobiliu pervežtas į (duomenys neskelbtini) klinikų Širdies chirurgijos anesteziologijos ir intensyvios terapijos skyrių. Gydymo metu būklė išlieka labai sunki, be esminės dinamikos. (duomenys neskelbtini) 05:00 val. kardiomonitoriuje stebima asistolija, pradėtas kardiopulmoninis gaivinimas pagal protokolą. 05:30 val. nesant atsako į gaivinimą konstatuota paciento mirtis (t. 1, b. l. 95).
13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2025-01-13 pažyma Nr. M 38/2025(02) informuojama, kad G. D. mirties priežastis: kiauryminė-durtinė-pjautinė žaizda nugaroje su plaučio ir poraktikaulinės arterijos pažeidimu (nužudymas) (t. 1, b. l. 102).
14. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 38/2025(02), užfiksuota, kad: 1. G. D. mirties priežastis – kiauryminė durtinė pjautinė žaizda nugaros kairėje pusėje su kairio plaučio, kairės poraktikaulinės arterijos pažeidimu, kas komplikavosi kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, šoku dėl nukraujavimo, klinikine mirtimi, kai gaivinimas sėkmingas, postanoksine encefalopatija, koma, pneumonija, progresuojančiu kardiopulmoniniu nepakankamumu. G. D. mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina medicinos dokumentų duomenys; 2. G. D. nustatyta kiauryminė durtinė pjautinė žaizda nugaros kairėje pusėje su kairio plaučio, kairės poraktikaulinės arterijos, stuburo krūtininio II slankstelio kairės skersinės ataugos pažeidimais žaizdos kanalo eigoje. Sužalojimas padarytas artimu laiku iki GMP atvykimo į įvykio vietą 2025 m. sausio 1 dieną apie 8.00 val. Sužalojimas padarytas aštriu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, galimai peiliu, vienu smūgiu į nugaros kairę pusę. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl kiauryminio krūtinės ląstos ertmės sužalojimo su vidaus organų pažeidimu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 5.6.9 punktas). 3. Sužalojimas vienas; 4. Sužalojimas vienas, padarytas aštriu, duriančių-pjaunančių savybių įrankiu, galimai peiliu, kanalo gylis ~ 8 cm. Įrankio formą ir dydį galima nustatyti iš (duomenys neskelbtini) ligoninės paėmus operacijos metu pašalintą žaizdoje likusią peilio geležtę. G. D. lavono nugaros kairės pusės odos žaizda yra chirurgiškai apdorota ir išoriškai sugijusi, todėl netinkama medicinos kriminalistiniam tyrimui, įrankio identifikavimui; 5. G. D. kūne kovai, savigynai būdingų sužalojimų nenustatyta; 6. G. D. po sužalojimo padarymo galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, į gydymo įstaigą jis pristatytas sąmoningas; 7. G. D. gydymo įstaigose gydytas ilgą laiką, todėl jo lavono kraujas alkoholio nustatymui neimtas, nes tyrimas nebeinformatyvus. Medicinos dokumentuose duomenų apie jo neblaivumą (girtumą) duomenų nėra; 8. G. D. nustatyta durtinė pjautinė žaizda nugaroje (t. 1, b. l. 106–114).
15. 2025-03-20 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota 2025-01-01 07 val. 32 min. G. D. pranešimo Bendrajam pagalbos centrui, kad jį sumušė brolis ir 2025-01-01 08 val. 26 min. pranešėjos A. K. pranešimo apie tai, kad G. D. tarpumentėje yra durtinė žaizda, Bendrajam pagalbos centrui apžiūra, atliktos stenogramos (t. 2, b. l. 40–45).
16. 2025-03-28–2025-04-01 kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų įrašų apžiūra, iš kurių matyti, jog G. D. nurodo buvęs sumuštas brolio (t. 2, b. l. 48–63).
17. 2025-04-04 Greitosios medicinos pagalbos tarnybos raštu Nr. Nr. MK(AD)-341 (6.7) pateiktoje greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta preliminari G. D. diagnozė – nepatikslintas krūtinės ląstos sužalojimas, duomenys, kad jis teigė, jog mušė brolis, skauda kairį petį, apžiūrint pastebėtas kraujas nugaros pusėje, stebima tarpumentyje žaizda (t. 2, b. l. 66–70).
18. 2025-01-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Priėmimo skyriaus patalpose iš slaugytojos R. D. paimti nukentėjusiojo G. D. rūbai – batai, 1 pora, kojinės, 1 pora, trumpikės 1 vnt., sportinės kelnės, 1 vnt., marškinėliai trumpomis rankovėmis, 1 vnt., sportinis megztinis su gobtuvu, 1 vnt., striukė, 1 vnt. (t. 2, b. l. 71–74). 2025-01-08 daiktų apžiūros protokole užfiksuota 2025-01-01 iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės paimtų rūbų ir daiktų apžiūra (t. 2, b. l. 75–89).
19. 2025-01-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės Intensyvios terapijos skyriuje paimta peilio geležtė, kurią perdavė gydytoja M. K. (t. 2, b. l. 95–98).
20. 2025-01-01 daiktų apžiūros protokole užfiksuota virtuvinio peilio apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad apžiūrimas objektas yra virtuvinio peilio geležtė su kotu. Peilio geležtė su kotu pagaminta iš metalo. Bendras geležtės ilgis su kotu yra apie 158 mm. Geležtės ilgis yra apie 138 mm. Ant peilio nėra kriaunų. Ant geležtės yra raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant geležtės yra užrašas „Swiss Home“ su pastato logotipu (t. 2, b. l. 99–105). 2025-06-16 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. IBPS-V-1633719-25 nustatyta, kad tirti pateiktos rankena ir geležtė yra tos pačios rūšies peilio sudėtinės dalys, atsakyti, ar pateikta peilio rankena ir geležtė sudarė vieną visumą, nėra galimybės (t. 2, b. l. 119–125).
21. 2025-06-21 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1701957-25 nurodyta išvada: tirti pateikta gamykliniu būdu pagaminto virtuvinio peilio geležtė su kotu yra ūkinės buitinės paskirties ir prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriama (t. 2, b. l. 131–134).
22. 2025-01-01 asmens apžiūros protokolu užfiksuota kaltinamojo D. D. apžiūra. Apžiūrint įtariamąjį ant dešinės rankos dilbio matome tvarstį. Apžiūrint asmens kaklą, kairėje pusėje matomi apie 6 cm ilgio įbrėžimai, odos pažeidimai. Daugiau ant asmens kūno nieko nestebima. Apžiūros metu paimtas juodos spalvos džemperis, pilkos spalvos marškinėliai, pilkos spalvos kelnės, asmens kairės bei dešinės rankos nuoplovos (t. 2, b. l. 150–159).
23. 2025-08-06 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-21359000-25 nurodyta išvada: atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad ant V. M. džemperio, kelnių, marškinėlių ir ant D. D. sportinių kelnių kraujo dėmių neaptikta. Ant D. D. marškinėlių ir ant džemperio dešinės rankovės esantys skiesto kraujo pasyvūs lašai susiformavo be pašalinės jėgos poveikio. Ant džemperio dešinės rankovės nugarinės pusės esanti kontaktinė kraujo dėmė susiformavo kraujuotam paviršiui kontaktuojant su džemperio paviršiumi. D. D. džemperio priekyje ant kišenės esantis pavienis kraujo tiškalas galėjo susiformuoti smūgiuojant arba mojant, tačiau nustatyti tiškalo susiformavimo mechanizmo nėra galimybės dėl audinio struktūros ir jo fizikinių savybių (t. 2, b. l. 165–185)
24. 2025-07-15 Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1920944-25 užfiksuota, jog ant tirti pateiktų iškarpos, padarytos iš rudos spalvos dėmės, rastos ant D. D. marškinėlių, tampono, tiriant pažymėto Nr. 1, su nuoplova nuo rudos spalvos dėmės, rastos ant D. D. džemperio dešinės rankovės, tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo rudos spalvos dėmės, rastos ant D. D. džemperio kišenės, padarytomis 2025-06-17 atliekant trasologinį kraujo pėdsakų tyrimą, rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kuriam asmeniui priklauso ant iškarpos ir tamponų Nr. 1, Nr. 2 rastas žmogaus kraujas. Ant iškarpos bei tamponų Nr. 1 ir Nr. 2 rastų žmogaus biologinių pėdsakų DNR profilių dominuojantis genotipas sutampa su D. D. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų D. D. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 2×10-24. Ant iškarpos bei tamponų Nr. 1 ir Nr. 2 rastų žmogaus biologinių pėdsakų DNR profiliuose yra G. D. genotipą sudarantis alelių rinkinys. Ant iškarpos gautas rezultatas yra 6×1020 kartų labiau tikėtinas, darant prielaidą, kad ant iškarpos gautą mišrų DNR profilį sudaro G. D. ir nežinomo asmens genotipų sudėtinis alelių rinkinys, nei, darant alternatyvią prielaidą, kad ant iškarpos gautą mišrų DNR profilį sudaro dviejų nežinomų asmenų genotipų sudėtinis alelių rinkinys. Ant tamponų Nr. 1 ir Nr. 2 gautas rezultatas yra 4×1017 kartų labiau tikėtinas, darant prielaidą, kad ant tamponų Nr. 1 ir Nr. 2 gautus mišrius DNR profilius sudaro G. D. ir nežinomo asmens genotipų sudėtinis alelių rinkinys, nei, darant alternatyvią prielaidą, kad ant tamponų Nr. 1 ir Nr. 2 gautus mišrius DNR profilius sudaro dviejų nežinomų asmenų genotipų sudėtinis alelių rinkinys (t. 3, b. l. 5–10).
25. 2025-04-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad V. M. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su dėklu (t. 3, b. l. 19–21).
26. 2025-06-04 Šiaulių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. IBPS-V-1520306-25, kurioje užfiksuota, kad telefone rastas sunaikintas SMS 2025-01-07 susirašinėjimas su asmeniu, kuris prisistato vardu G.. Duomenys pateikiami kataloge „SMS (duomenys neskelbtini)“ (paleidžiamasis failas „Report.html“). Papildomai pateikiami du programos „(duomenys neskelbtini)“ susirašinėjimai, vykę prieš pat tiriamą įvykį, kurie galimai reikšmingi atliekamam ikiteisminiam tyrimui. Susirašinėjimas su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“ (vartotojas susirašinėjimą buvo ištrynęs, tyrimo metu jis buvo atkurtas) pateikiamas kataloge „(duomenys neskelbtini)“ (paleidžiamasis failas „Report.html“). Susirašinėjimas su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“ pateikiamas kataloge „(duomenys neskelbtini)“ (paleidžiamasis failas „Report.html“) (t. 3, b. l. 27–31).
27. Iš 2025-05-16 akistatos protokolo matyti užfiksuoti įtariamųjų D. D. ir V. M., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, parodymai (t. 3, b. l. 131–136).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte
28. BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. Atsakomybė už nužudymą pagal BK 129 straipsnį kyla esant tiek tiesioginei, tiek netiesioginei tyčiai. Nužudymas veikiant tiesiogine tyčia yra tada, kai kaltininkas supranta, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numato, kad savo veikimu ar neveikimu gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nori ją atimti. Nužudymo netiesiogine tyčia atveju kaltininkas supranta, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenori atimti gyvybės, sąmoningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka siejama su kaltininko abejingu požiūriu į tikėtiną padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-498-746/2015). Konflikto metu vienas didele jėga suduotas mirtinas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą (dažniausiai į galvą ar pilvą) teismų praktikoje taip pat paprastai pripažįstamas netiesiogine tyčia padarytu nužudymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-247/2009, 2K-514/2009, 2K-22/2013, 2K-41-697/2015, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018). Aptariamo straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atsakomybė už nužudymą savo artimojo giminaičio ar šeimos nario.
29. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, remdamasis išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas konstatuoja, kad D. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Tiek iš kaltinamojo D. D. paaiškinimo teisiamojo posėdžio metu, tiek iš byloje esančių ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų: liudytojo V. M., R. V., A. D. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo, akistatos protokolo, kitų objektų – pranešimo Bendrajam pagalbos centrui– apžiūros protokolo, kitų objektų – pareigūnų nešiojamų kamerų duomenų – apžiūros protokolo, daiktų apžiūros protokolo, specialisto išvados dėl G. D. sužalojimo ir mirties priežasties, specialistų išvadų dėl peilio, specialistų išvadų dėl kraujo dėmių ant D. D. marškinėlių, nustatyta, kad D. D. 2025 m. sausio 1 d., apie 7.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), peiliu dūrė vieną kartą į G. D. nugaros kairę pusę ir dėl patirto sužalojimo G. D. (duomenys neskelbtini) mirė.
30. Byloje nustatyta, kad 2025 m. sausio 1 d., laikotarpiu tarp 7.20 val. ir 7.32 val., nusikalstamos veikos padarymo vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp trijų asmenų: nukentėjusiojo G. D., D. D. ir V. M.. Iš D. D. parodymų nustatyta, kad D. D. ir V. M. iš vakaro, t. y. 2024 m. gruodžio 31 d., vartojo alkoholį, taip pat vartojo ir 2025 m. sausio 1-osios naktį. Nukentėjęs G. D. alkoholio nevartojo. Kadangi V. M. buvo stipriai neblaivus, garsiai leido muziką, kaltinamojo brolis G. D. išjungė internetą, kad V. negalėtų leisti muzikos. Po kurio laiko G. D. išjungė elektrą bute. Išjungus elektrą, G. D. susistumdė su V. M., įvyko konfliktas. Tai, kad aptariamo įvykio metu buvo konfliktas, patvirtino liudytoja R. V. bei kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, t. y. paties nukentėjusiojo G. D. paaiškinimai, jog jį sumušė brolis D. (t. 2, b. l. 51). Susistumdžius G. D. ir V. M., D. D. turimu virtuviniu peiliu, kurį kiek anksčiau buvo pasiėmęs ir įsidėjęs į džemperį, smogė vieną kartą į konfliktuojančius asmenis. Dūrė bet kuriam, tačiau pataikė broliui. Kad pataikė broliui, suprato tuomet, kai nukentėjęs G. D. sušuko. Peilio rankena liko kaltinamojo rankoje. Šias kaltinamojo nurodomas faktines aplinkybes patvirtina D. D. akistatos su V. M. metu duoti paaiškinimai (t. 3, b. l. 131–136), taip pat liudytojos A. D. parodymai, jog (duomenys neskelbtini) ligoninėje operacijos metu pašalinta G. D. nugaroje buvusioje žaizdoje likusi peilio geležtė, bei specialisto išvadoje nustatytas G. D. sužalojimas – durtinė pjautinė žaizda nugaros kairėje pusėje (t. 1, b. l. 106–114), taip pat ir ant D. D. marškinėlių rasti G. D. kraujo pėdsakai (t. 3, b. l. 5–10). Nukentėjęs G. D. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) klinikose (t. 1, b. l. 93–95). Specialisto išvadoje nurodoma, kad mirties priežastis – kiauryminė durtinė pjautinė žaizda nugaros kairėje pusėje su kairio plaučio, kairės poraktikaulinės arterijos pažeidimu, kas komplikavosi kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, šoku dėl nukraujavimo, klinikine mirtimi, kai gaivinimas sėkmingas, postanoksine encefalopatija, koma, pneumonija, progresuojančiu kardiopulmoniniu nepakankamumu (t. 1, b. l. 106–114). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo G. D. mirtį, išskyrus kaltinamojo D. D. padarytą nukentėjusiajam sužalojimą, atsiradę padariniai buvo tyčinio sužalojimo pasekmė. Įvertinus kaltinamojo D. D. nusikalstamą veiksmą – vienas dūris peiliu, padaryto sužalojimo lokalizaciją, darytina išvada, kad tarp kaltinamojo D. D. veiksmų ir kilusių padarinių – G. D. mirties – yra tiesioginis būtinasis priežastinis ryšys.
31. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, visumos duomenų pakanka konstatuoti, jog D. D. netiesiogine tyčia įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, visi aukščiau aptarti duomenys atitinka tarpusavyje, ir jų visumos pakanka aptariamos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti bei D. D. kaltei pagrįsti.
IV. Kiti klausimai
32. BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
33. Iš byloje esančių faktinių duomenų, D. D. paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu matyti, kad kaltinamasis iš esmės pripažįsta savo kaltę, teisiamojo posėdžio metu teigė, jog gailisi, bei atsiprašė už padarytą veiką, todėl D. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
34. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje jis nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2012, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-405/2012 ir kt.). Šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio – tai patvirtino pats D. D.. Analizuojant įvykio situaciją, taip pat nustatyta, kad D. D. nusikalstamas sumanymas nesusiformavo iš anksto ir nenustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą. D. D. alkoholio vartojimas konfliktinės situacijos metu susilpnino jo savikontrolę, todėl pripažintina D. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
35. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusi BK 27 straipsnio 1 dalies redakcija nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Įsigaliojus naujai BK 27 straipsnio 1 dalies įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu gali pripažinti ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau tik įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu.
36. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. D. teistas jau 6 kartus, iš kurių 4 kartus būnant pilnamečiu. Didžioji dauguma padarytų nusikalstamų veikų smurtiniai tyčiniai nusikaltimai, smurtas buvo naudojamas ir prieš savo šeimos narį – motiną. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte įvykdė neišnykus teistumui, savo gyvenimo būdo nekeičia ir, nepaisydamas visuotinai priimtinų elgesio normų, padarė labai sunkų tyčinį nusikaltimą, kas rodo didesnį D. D. asmenybės pavojingumą, todėl kolegija sprendžia, kad tikslinga pripažinti D. D. recidyvistu ir atsižvelgiant į tai, D. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
37. Skiriant bausmę D. D. atsižvelgtina į tai, kad padarytas vienas baigtinis, tyčinis nusikaltimas, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Nustatytos viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Padaryta nusikalstama veika labai pavojinga, sukeltos negrįžtamos pasekmės. Iš kaltinamojo D. D. asmenybę charakterizuojančios medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 4, b. l. 17, 19), baustas administracine tvarka už narkotinių medžiagų vartojimą ir tyčinį turto sugadinimą, baudų nesumokėjo (t. 4, b. l. 11–13), teistas už įvairias nusikalstamas veikas, kurių dauguma – smurtas artimoje aplinkoje. Apibendrinat visumą duomenų, teismo nuomone, D. D. charakterizuojamas neigiamai, daromi pažeidimai jį apibūdina kaip asmenį, linkusį daryti teisės pažeidimus, todėl, įvertinus byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta netiesiogine tyčia, ir, nustačius jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė 11 metų, kuri proporcinga D. D. įvykdytai nusikalstamai veikai bei optimaliai parinkta ir, teismo nuomone, teisinga D. D. resocializacijai būtina bausmė.
38. Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 511/2010, Nr. 2K-289/2011).
39. Atsižvelgiant į tai, kad pagal nustatytus faktinius duomenis nėra sąlygų, numatytų BK 62 straipsnyje, todėl teismui nėra pagrindo svarstyti kaltinamajam D. D. BK 62 straipsnio normos taikymą ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą.
40. Byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su D. D. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas D. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).
41. Į bausmės laiką įskaitytinas D. D. suėmimo laikas nuo 2025 m. sausio 1 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios (t. 4, b. l. 25–26, 75–77, 87–89, 98–102, 166–168).
42. Paskirta bausmė nebendrinama su 2025-01-22 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, kadangi 2025-11-26 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai Kupiškyje D. D. atžvilgiu priėmė nuosprendį, kuriuo už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė bausmes ir subendrintą galutinę bausmę subendrino su 2025-01-22 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. 2025-11-26 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų Kupiškyje nuosprendis dar neįsiteisėjęs (t. 5, b. l. 132), todėl ir naujai paskirta bausmė nebendrinama.
43. Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).
44. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, artimo asmens netektis, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Teismų praktikoje susiformavo nuostata, jog gyvybės atėmimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra negrįžtami padariniai. Tokiu atveju svarbu įvertinti mirusiojo ir nukentėjusiųjų artumą, jų dvasinius išgyvenimus dėl staigios labai artimo žmogaus netekties, nepriklausomai nuo mirusio asmens socialinio, ekonominio, kultūrinio statuso visuomenėje. Neturtinė žala dėl artimo asmens netekties yra asmeninio, o ne visuomeninio pobūdžio santykiai, todėl teismai, įgyvendindami savo pareigą nustatyti neturtinės žalos dydį, vadovaudamiesi aptartais kriterijais bei laikydamiesi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, turi nustatyti, įvertinti ir pasisakyti dėl šeimos narių ryšių pobūdžio, jų bendravimo aplinkybių, bendravimo intensyvumo, dažnumo ir kitų reikšmingų aplinkybių.
45. Šioje baudžiamojoje byloje pareikšti du civiliniai ieškiniai:
43.1. Nukentėjęs K. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurį patikslino (t. 5, b. l. 14), prašydamas priteisti 2 718,83 Eur turtinę žalą ir 60 000 Eur neturtinę žalą iš kaltinamojo D. D.. Patikslintame civiliniame ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos: maistas – 59,02 Eur, kuras organizuojant G. D. laidotuves ir laidojant – 92,40 Eur, sumokėta už laidojimo paslaugas – 1 331,41 Eur, giedoriams sumokėta – 170 Eur, kapo sutvarkymas – 1066 Eur, iš viso – 2 718,83 Eur. Neturtinę žalą įvertino 60 000 Eur, nurodydamas, jog dėl sūnaus G. D. mirties patyrė stresą, buvo nervinis sukrėtimas, kurį laiką negalėjo miegoti, buvo labai dirglus, teko gerti raminamus vaistus, kuriuos rekomendavo gydytoja ir išrašė vaistams receptą. Patvirtino, kad su mirusiu sūnumi buvo artimas ryšys, dažnai bendravo.
43.2. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 14 951,72 Eur civilinį ieškinį žalai, kilusiai nukentėjusiajam G. D. teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti (t. 2, b. l. 14–19, 23–25).
43.3. Kaltinamasis D. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė pripažįstantis civilinius ieškinius, tačiau nurodė, kad neturi jokių pajamų bei turto.
44. Nukentėjusiojo K. D. patikslintas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.
44.1. Nukentėjusysis K. D. prašo priteisti 2 718,83 Eur turtinės žalos, nurodydamas, kad tiek turėjo išlaidų laidojant sūnų G. D., pateikė dalį išlaidų patvirtinančius dokumentus. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė K. D. sąskaitą faktūrą LP-25, Nr. 8, 2025-01-14, kurioje nurodoma, jog suteikta paslaugų už 1 331,41 Eur ir prie papildomos informacijos nurodomos sumos 560 + 729,12 + 42,29 = 1 331,51 (t. 1, b. l. 148), bei pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kad 560 Eur laidojimo išmoką gavo tiesiogiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 5, b. l. 15), todėl pagal minėtos PVM sąskaitos faktūros duomenis nukentėjęs K. D. turėjo 771,51 Eur tiesioginių išlaidų, susijusių su G. D. laidojimo paslaugomis, suteiktomis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, nukentėjusysis K. D. pateikė kuro išlaidas patvirtinančius kvitus, iš kurių matyti, kad mokėjo ne tik už kurą, bet ir už cigaretes 4,60 Eur (t. 1, b. l. 143), bei pateikė 2025-01-09 kuro kvitą 9,98 Eur sumai (t. 1, b. l. 144), kai G. D. laidojimas nebuvo vykdomas, todėl šioms sumoms, nesusijusioms su G. D. laidojimu, mažinamas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir nukentėjusiajam K. D. priteistina 2 144,25 Eur turtinės žalos.
44.2. Taip pat nukentėjusysis K. D. dėl D. D. neteisėtos veikos – G. D. tyčinio nužudymo – patyrė neturtinę žalą, nes neteko sūnaus. Šiuo atveju spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas vertina tai, kad tarp nukentėjusiojo K. D. ir jo sūnaus G. D. buvo pakankamai artimas ryšys: tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pasakojo apie bendravimą su sūnumi telefonu, tiek susitinkant gyvai, sūnus jam padėjo buityje. Nukentėjusysis teigė, kad po sūnaus mirties jam pablogėjo sveikata, patyrė stresą, buvo nervinis sukrėtimas, kurį laiką negalėjo miegoti, buvo labai dirglus, teko gerti raminamus vaistus, kuriuos rekomendavo gydytoja ir išrašė vaistams receptą. Šiais duomenimis teismui nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti ir jie neginčijamai patvirtina ne tik faktinį statusą, kad buvo nužudytas šeimos narys – sūnus, bet ir pakankamai artimus nukentėjusiojo ir jo sūnaus buvusius santykius, todėl neginčijamai nustatyta, kad sūnaus praradimas sukėlė nukentėjusiajam neigiamus dvasinius išgyvenimus, skausmą, emocinį stresą, kitus nepatogumus, susijusius su šeimos nario praradimu. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-41-697/2015, Nr. 2K-431-746/2015, Nr. 2K-267-942/2017, Nr. 2K-167-719/2018, Nr. 2K-88-788/2019), taip pat į tai, kad D. D. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, kaltinamasis nusikaltimą padarė netiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, taip pat į tai, kad nors kaltinamasis nedirba, neturi turto, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas asmuo (yra tikimybė, kad turės galimybę atlyginti žalą), atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiojo K. D. ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas, nustatant, kad nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis – 15 000 Eur.
45. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktas civilinis ieškinys pagrįstas byloje esančiais dokumentais (t. 2, b. l. 17), todėl tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo D. D. priteistina 14 951,72 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą.
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
46. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025 m. spalio 24 d. pažymą Nr. APD- 2025-11914, kurioje nurodoma, jog už D. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota išlaidų suma – 234,02 Eur, bei 2025 m. spalio 29 d. pažymą Nr. APD-2025-12084, kurioje nurodoma, jog už K. D. suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskaičiuota išlaidų suma – 650,00 Eur (t. 5, b. l. 7, 17).
47. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (neturi pajamų, turto, t. 4, b. l. 17–22), vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamojo neišieškotinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo ir nukentėjusiojo K. D. atstovo advokato dalyvavimo.
48. D. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas naikintina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
49. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
49.1. G. D. striukė, sportinės kelnės, sportinis megztinis, marškinėliai, apatinės vyriškos trumpikės, kojinės, batų pora, cigarečių pakelis „Marlboro“ su žiebtuvėliu 2025-04-16, kurie pagal perdavimo ir priėmimo aktą Nr. IL1-5706 Policijos departamento prie LR VRM Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Aušros al. 19, Šiauliuose (t. 2, b. l. 90–91, 92–94), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti nukentėjusiajam K. D.. Per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui ir teismui rašytinio prašymo dėl šių daiktų atsiėmimo, juos sunaikinti.
49.2. Popierius su galimais biologiniais pėdsakais, peilio geležtė, peilio rankena, 5 vnt. vokų su D. D. seilių pavyzdžiu, iškarpa iš D. D. marškinėlių, G. D. kraujo pavyzdžiu ir nuoplovomis, kurie pagal perdavimo ir priėmimo aktus saugomi Policijos departamento prie LR VRM Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Aušros al. 19, Šiauliuose (t. 2, b. l. 90–94, 106–108, 137–138, t. 3, b. l. 14–18), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
49.3. D. D. juodos spalvos džemperis „Nike“, pilkos spalvos marškinėliai, pilkos sportinės kelnės, kurie saugomi Policijos departamento prie LR VRM Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Aušros al. 19, Šiauliuose (t. 3, b. l. 14–15, 16–18), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini D. D. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui ir teismui rašytinio prašymo dėl šių daiktų atsiėmimo, juos sunaikinti.
49.4. V. M. džemperis, marškinėliai, kelnės ir telefonas „Samsung“ su dėklu, kurie saugomi Policijos departamento prie LR VRM Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame Aušros al. 19, Šiauliuose (t. 3, b. l. 50–51, 52–53), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui ir teismui rašytinio prašymo dėl šių daiktų atsiėmimo, juos sunaikinti.
49.5. Buto raktas, kuris pagal 2025-01-09 nutarimą grąžintas K. D. (t. 3, b. l. 82–85), paliktinas neribotam disponavimui K. D. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
49.6. Skaitmeninės laikmenos DVD-R ir CD-R (2 vienetai) su kūno kamerų vaizdo įrašais ir telefonų išklotinėmis, kurios pridėtos prie bylos 4 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
D. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2025 m. sausio 1 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Bausmės pradžią D. D. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
D. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2025-02-01 d. red.) D. D. pripažinti recidyvistu.
Nukentėjusiojo K. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies: iš D. D. priteisti 2 144,25 Eur turtinės žalos ir 15 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusiojo K. D. naudai.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos pateiktą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš D. D. priteisti 14951,72 Eur turtinę žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą LT217300010002484333, AB „Swedbank“.
Neišieškoti iš D. D. valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo ir nukentėjusiojo K. D. atstovo advokato dalyvavimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1. D. D. juodos spalvos džemperį „Nike“, pilkos spalvos marškinėlius, pilkas sportines kelnes, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti D. D.. Per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui ir teismui rašytinio prašymo dėl šių daiktų atsiėmimo, juos sunaikinti.
2. G. D. striukę, sportines kelnes, sportinį megztinį, marškinėlius, apatines vyriškas trumpikes, kojines, batų porą, cigarečių pakelį „Marlboro“ su žiebtuvėliu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti nukentėjusiajam K. D.. Per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui ir teismui rašytinio prašymo dėl šių daiktų atsiėmimo, juos sunaikinti.
3. Popierių su galimais biologiniais pėdsakais, peilio geležtę, peilio rankeną, 5 vnt. vokų su D. D. seilių pavyzdžiu, iškarpą iš D. D. marškinėlių, G. D. kraujo pavyzdžiu ir nuoplovomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
4. V. M. džemperį, marškinėlius, kelnes, telefoną „Samsung“ su dėklu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. M.. Per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui ir teismui rašytinio prašymo dėl šių daiktų atsiėmimo, juos sunaikinti.
5. Buto raktą, kuris pagal 2025-01-09 nutarimą grąžintas K. D., palikti neribotam disponavimui K. D..
6. Skaitmenines laikmenas DVD-R ir CD-R (2 vienetai) su kūno kamerų vaizdo įrašais ir telefonų išklotinėmis, kurios pridėtos prie bylos 4 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą teikiant per Šiaulių apygardos teismą.