Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautas pareiškėjo L. J. pareiškimas, kuriuo jis prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvų O. J., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai jį valdydamas. Jeigu nebus gauta prieštaravimų į pareiškimą, bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Įstatymas numato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Jis visą laiką gyveno kartu su tėvais, nes savo šeimos ir namų neturėjo, nuo 1990 m. sausio 22 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Abiem tėvais, kai jie pasiligojo, rūpinosi, vežiojo pas gydytojus, ir toliau naudojasi visais daiktais, kuriais naudojosi ir būdami gyvi jo tėvai, mokėjo ir moka mokesčius už vandens tiekimą bei elektros energijos tiekimą (kvitus apie sumokėtus mokesčius prideda), todėl mano, kad palikimą priėmė, faktiškai jį valdydamas. Kadangi nėra kito kelio paveldėjimo teisei įgyvendinti, yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris jam leistų gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į po mirties likusį tėvų O. J. ir J. J. turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013, ir joje nurodyta praktika).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjo L. J., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai: mama O. P., gimusi (duomenys neskelbtini), ir J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokos metu pareiškėjo tėvai įgijo nekilnojamąjį turtą: po ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato-viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato-ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį pastato-daržinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Kadangi nurodytas turtas buvo įgytas po santuokos sudarymo, jis laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjo mama O. J. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėją pergyvenęs jos sutuoktinis J. J. ir jos sūnus, tai yra, pareiškėjas L. J., per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šias aplinkybes patvirtina Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro liudijimas, kuriame nurodyta, kad po O. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla nėra užvesta, niekas iš jos įpėdinių dėl palikimo priėmimo nesikreipė, bei valstybės įmonės Registrų centro išrašas, iš kurio matyti, kad nėra įregistruotų testamentų, palikimo atsisakymo faktų, palikimo priėmimo faktų, pareiškimų notarui faktų.

Pareiškėjo tėvas J. J. mirė (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas L. J. per įstatymo nustatytą terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šias aplinkybes patvirtina Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro liudijimas, kuriame nurodyta, kad po J. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla nėra užvesta, niekas iš jo įpėdinių dėl palikimo priėmimo nesikreipė, bei valstybės įmonės Registrų centro išrašas, iš kurio matyti, kad nėra įregistruotų testamentų, palikimo atsisakymo faktų, palikimo priėmimo faktų, pareiškimų notarui faktų.

Po O. J. mirties tiek pareiškėjas, tiek jo tėvas liko gyventi O. J. ir J. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusioje sodyboje. Po J. J. mirties pareiškėjas L. J. liko gyventi toje pačioje, jo tėvams priklausiusioje sodyboje. Šį faktą patvirtina pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės, gyventojų registro išrašai apie L. J., O. J. ir J. J. gyvenamąją vietą, iš kurių matyti, kad pareiškėjas ir jo tėvai (iki mirties) gyveno sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini). Byloje yra (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma, kuri patvirtina, kad L. J. tuo pačiu adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą. Be to, byloje yra pateikti Perlo terminalo mokėjimo kvitai, iš kurių matyti, kad 2020-2021 metais buvo mokami mokesčiai už vandenį ir elektrą adresu (duomenys neskelbtini).

Šie visi įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas L. J. visą laiką gyveno kartu su tėvais, jais rūpinosi iki jų mirties, toliau liko gyventi tėvų sodyboje ir ją prižiūri, moka mokesčius už vandenį ir elektrą, tai yra, aktyviais veiksmais siekė priimti palikimą, likusį pirmiausia po jo mamos O. J. mirties, o po to po tėvo J. J. mirties, faktiškai pradėdamas (tęsdamas) šį turtą valdyti.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Pareiškėjas L. J. pareiškime nurodė ir pateiktais rašytiniais įrodymais pagrindė, kad jis liko gyventi jo tėvų O. J. ir J. J. vardu registruotoje sodyboje, ją prižiūri, naudojasi visais likusiais daiktais, moka mokesčius už vandenį ir elektrą, tai yra, visi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas savo aktyviais veiksmais, kaip O. J. ir J. J. įpėdinis, siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn.

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo L. J. pareiškimas tenkinamas ir nustatytini juridiniai faktai, kad pareiškėjas po mamos O. J. mirties priėmė palikimą į jos palikimo dalį, pradėdamas faktiškai jį valdyti, bei kad po tėvo J. J. mirties priėmė palikimą į jo palikimo dalį, pradėdamas faktiškai jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po savo mamos O. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), po savo tėvo J. J., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacine tvarka, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.