Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B., P. M. (P. M.) ir O. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Suinteresuoto asmens NŽT vertinimu, pareiškėjai neįrodė prašomų nustatyto juridinių faktų.

4. Nurodė, kad Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje 2001 m. gruodžio 31 d. yra gauti pareiškėjų O. M., P. M., pareiškėjos A. B. tėvo V. M. 2001 m. gruodžio 29 d. prašymai atkurti nuosavybės teisę į senelio G. M. P. g., B. g., Vilniuje turėtą žemę. Pareiškėjai Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais yra pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į G. M. turėtą žemę, taip pat yra pateikti giminystės ryšį su buvusiu savininku (M. G.) įrodantys dokumentai bei pažymėjimas apie G. M., J. M. T. B. 102, B. plentas 102 turėtą žemę. Tačiau, įvertinus nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023-10-13 pažymoje Nr. R4-4253 ,,Apie G. M. nekilnojamąjį turtą ir šeimos sudėtį“ (toliau – Pažyma) bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2002 m. balandžio 15 d. pažymėjime Nr. T-267-M (toliau - Pažymėjimas), esančius duomenis, juose nurodyti du skirtingi vardai – G. M. ir G. M. ir NŽT vertinimu, tai yra du skirtingi piliečiai ir vardai. Dokumentuose skiriasi buvusios žemės valdos vieta (G. M. T. B. 102, o G. M. T. B. 102A).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylos esmės ir įrodymų vertinimo

11. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis, todėl pažeidė įrodinėjimo taisykles.

12. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/1999; 1999 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-945/1999; 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005).

14. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjai turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jų paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

15. Kaip rodo bylos medžiaga, kad pareiškėjai, neturėdami kitokios galimybės įrodyti, kad nuosavybės teisė į žemę pagal nuosavybės teisės atkūrimo byloje esančius dokumentus priklausė būtent G. M., kreipėsi į teismą ypatingosios tvarkos tvarka, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad: teisę nustatantis dokumentas – Vilniaus miesto ribose esančių žemės ūkio paskirties sklypų 1933 m. sąrašas, kurio skiltyse „Nekilnojamojo turto savininko vardas ir pavardė“, „Adresas“ ir „žemės plotas“ įrašyta „M. G.“ priklauso G. M., kurio vardas ir pavardė nesutampa su mirties liudijime (Nr. 072236) nurodytais - G. M.; teisę nustatantis dokumentas - Vilniaus miesto ribose esančių žemės ūkio paskirties sklypų 1937 m. sąrašas, kurio skiltyse „Nekilnojamojo turto savininko vardas ir pavardė“, „Adresas“ ir „žemės plotas“ įrašyta „M. G.“ priklauso G. M., kurio vardas ir pavardė nesutampa su mirties liudijime (Nr. 072236) nurodytais - G. M.; teisę nustatantis dokumentas - Vilniaus miesto savivaldybės archyviniame fonde Vilniaus miesto žemės ūkio plotų 1939 m. sąrašas, kuriame įrašyta M. J., priklauso G. M., kurio vardas ir pavardė nesutampa su mirties liudijime (Nr. 072236) nurodytais - G. M.; teisę nustatantis dokumentas - Vilniaus miesto apygardos komisaro archyviniame fonde „Viln. Miest.Lyglaukų sen., žemę valdančių asmenų 1943/44 ūkio m“ sąrašas, kuriame įrašytas B. pl. 102 gyventojas M. G., priklauso G. M., kurio vardas ir pavardė nesutampa su mirties liudijime (Nr. 072236) nurodytais - G. M.; teisę nustatantis dokumentas –Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde 1942 m. žemės ūkio naudojamų plotų ir pasėlių surašymo byla, kurioje įrašytas M. G., Vilniaus m. B. pl. 102, priklauso G. M., kurio vardas ir pavardė nesutampa su mirties liudijime (Nr. 072236) nurodytais- G. M..

16. Nagrinėjamu atveju, byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. M. tėvas yra G. M.. G. M. turtą po jo mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo sūnus J. M.. J. M. turėjo tris vaikus: V. M. (gimęs (duomenys neskelbtini); miręs (duomenys neskelbtini)), P. M. (gimęs (duomenys neskelbtini)) bei O. M. (mergautinė pavardė – M.) (gimusi (duomenys neskelbtini)). 1989-04-30 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu Vilniaus valstybinės notarinės kontoros valstybinė notarė V. T. paliudijo, jog J. G. M., mirusio (duomenys neskelbtini) turto paveldėtojai lygiomis dalimis yra O. M., V. M. ir P. M.. A. B. (gimusi (duomenys neskelbtini)) yra V. M. dukra, kuriai 2018-10-15 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu perleistas V. M. palikimas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos patvirtino, jog nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 3266 pateikti dokumentai patvirtina pareiškėjų giminystę su G. M.. Taip pat, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime nurodė, kad į nuosavybės teisių atkūrimo bylą Nr. 3266 yra pateikti duomenys apie G. M., J. M. (duomenys neskelbtini) 102, B. plentas 102 turėtą žemę.

17. Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023-10-13 pažymoje apie G. M. nekilnojamąjį turtą ir šeimos sudėtį Nr. R4-4253 nurodomi šie duomenys: 1933 m. Vilniaus miesto ribose esančių žemės ūkio paskirties sklypų sąraše – „M. G.“, „T. B. 102“ ir „32760 m²“; 1933 m. Vilniaus miesto ribose esančių žemės ūkio paskirties sklypų sąraše – „M. G.“, „T. B. 102“ ir „32761m²“; 1937 m. Vilniaus miesto ribose esančių žemės ūkio paskirties sklypų sąraše – „M. G.“, „T. B. 102“; 1939 m. Vilniaus miesto savivaldybės archyviniame fonde, Vilniaus miesto žemės ūkio plotų sąraše – „M. J.“ ir „B. plentas 102“; 1943/44 Vilniaus miesto apygardos komisaro archyviniame fonde „Viln. Miest. Lyglaukų sen. žemę valdančių asmenų 1943/44 ūkio m.“ – „B. pl. 102“ „M. G.“; Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde 1942 m. žemės ūkio naudojamų plotų bei pasėlių surašymo byloje įrašytas – „M. G.“ „B. pl. 102a“; Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde, visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų 1942-05-27 surašymo žiniose, Vilniaus miesto B. plento 102a-1 gyventojo M. G. buto-ūkio lape įrašyti: M. G., g. (duomenys neskelbtini)., šeimos galva, ūkininkas, žmona M. J., g. (duomenys neskelbtini)., dirbanti šeimos narė, sūnus M. E., g. (duomenys neskelbtini), išlaikomas tėvo.

18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagal pateiktus įrodymus būtų negalima išvada, kad dokumentuose - Vilniaus miesto ribose esančių žemės ūkio paskirties sklypų 1933 m. sąrašas, kurio skiltyse „Nekilnojamojo turto savininko vardas ir pavardė“, „Adresas“ ir „žemės plotas“ įrašyta „M. G.“; teisę nustatantis dokumentas - Vilniaus miesto ribose esančių žemės ūkio paskirties sklypų 1937 m. sąrašas, kurio skiltyse „Nekilnojamojo turto savininko vardas ir pavardė“, „Adresas“ ir „žemės plotas“ įrašyta „M. G.“; teisę nustatantis dokumentas - Vilniaus miesto savivaldybės archyviniame fonde Vilniaus miesto žemės ūkio plotų 1939 m. sąrašas, kuriame įrašyta M. J.; teisę nustatantis dokumentas - Vilniaus miesto apygardos komisaro archyviniame fonde „Viln. Miest.Lyglaukų sen., žemę valdančių asmenų 1943/44 ūkio m“ sąrašas, kuriame įrašytas B. pl. 102 gyventojas M. G.; teisę nustatantis dokumentas –Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde 1942 m. žemės ūkio naudojamų plotų ir pasėlių surašymo byla, kurioje įrašytas M. G., (duomenys neskelbtini) B. pl. 102, - dėl istorinių įvykių G. M. buvo įrašomas skirtingais vardais (G., J., G., G., G.) ir pavardėmis (M., M., M., M.). Taip pat Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2023-10-13 pažymoje apie G. M. nekilnojamąjį turtą ir šeimos sudėtį Nr. R4-4253 nurodyti duomenys apie M. G. šeimos sudėtį, t. y. žmoną J. M., gimusią (duomenys neskelbtini), sūnų E. M., gimusį (duomenys neskelbtini), bei nekilnojamąjį turtą, kuris nurodytas B. plente 102A-1, (duomenys neskelbtini). Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje nurodyti duomenys teikia pagrįstą pagrindą manyti, kad G. M. vardo ir pavardės formos bei jo gyvenamosios vietos adreso nurodymas pakito (galimai ir dėl pasikeitusio administracinio skirstymo/rašybos tvarkos). Kadangi byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą laikyti pareiškėjų rašytinių paaiškinimų, kurie neprieštarauja rašytiniams įrodymams, ir laikyti juos nepatikimais, todėl apylinkės teismas teisingai sprendė jog nėra pagrindo jais abejoti ar nesivadovauti nustatant juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnis). Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, kad teismas nagrinėjęs bylą nevertino aplinkybės, jog skiriasi buvusios G. M. žemės valdos vieta T. B. 102,G. M. T. B. 102A nėra lemiantis daryti priešingoms išvadoms, nei padarė pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjų pareiškimą.

Dėl bylos procesinės baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir įvertinęs visumoje byloje pateiktus įrodymus, įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis). Teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė procesinės teisės normas ir pagrįstai pareiškėjų pareiškimą patenkino.

20. Esant išdėstytam, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pagal apeliantės apeliacinio skundo argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.