- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-13
- Bylos Nr.
- 2A-343-71/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-01739-2009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Laisvė Aleknavičienė, Regina Agota Gutauskienė (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Šiaulių kraštas“
- Ieškovas
- E. B., L. B., L. P.
- Kategorijos
- 26.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Reginos Agotos Gutauskienės,
kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių E. B., L. B. ir L. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovių E. B., L. B. ir L. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių kraštas“ ir tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. R., G. B., K. A. ir R. B. dėl žinių, žeminančių garbę ir orumą paneigimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės E. B., L. B. ir L. P. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamos „paneigti įstatymo nustatyta tvarka publikacijoje “Policija tiria nacistinį sveikinimą Hitleriui“, išspausdintoje laikraštyje „Šiaulių kraštas“ 2008 m. balandžio 29 d. Nr.96/4969, paskelbtą informaciją, žeminančią ieškovių garbę ir orumą – žinias: „Šiaulių krašto“ redakcijai apie demonstruotą plakatą pranešusi Vėtrungės gatvės gyventoja teigia nufotografavusi ano namo gyventoją, atsistojusią šalia plakato“, ir „Šiaulių krašto“ duomenimis, name, kur kabojo plakatas su svastika ir Hitlerio sveikinimu, gyvena vienoje Šiaulių miesto gydymo įstaigoje dirbančios psichologe ir jos muzikos pedagogės dukros šeimos bei dar viena tebestudijuojanti dukra“. Priteisti iš atsakovo ieškovėms neturtinės žalos atlyginimą už garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimą: E. B. 30000.00 Lt, L. P. 40000,00 Lt, L. B. 10000,00 Lt ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., 1-4, 39-42 b. l.).
Ieškovės nurodė, kad Žurnalistų etikos inspektorius 2008 m. rugsėjo 25 d. sprendime Nr. SPR-58 konstatavo, kad minėtoje publikacijoje yra šios žinios, kurios žemina ieškovių garbę ir orumą: „Šiaulių krašto“ redakcijai apie demonstruotą plakatą pranešusi Vėtrungės gatvės gyventoja teigia nufotografavusi ano namo gyventoją, atsistojusią šalia plakato“, ir „Šiaulių krašto“ duomenimis, name, kur kabojo plakatas su svastika ir Hitlerio sveikinimu, gyvena vienoje Šiaulių miesto gydymo įstaigoje dirbančios psichologe ir jos muzikos pedagogės dukros šeimos bei dar viena tebestudijuojanti dukra“. Šiuo sprendimu viešosios informacijos rengėjas UAB „Šiaulių kraštas“, jos direktorius ir vyriausiasis redaktorius V. V. buvo įspėti, kad publikacija buvo pažeistas LR Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 41 str. 1, 4 punktų reikalavimai. Atsakovas UAB „Šiaulių kraštas“ šį sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir teismas 2009 m. sausio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-43-244/2009 skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos Generalinės prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojas G. J. 2008 m. rugsėjo 5 d. nutarimu nutraukė baudžiamąją bylą ieškovės L. P. atžvilgiu dalyje dėl BK 170 str.1 d. numatytos veikos padarymo, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę, pranešimą apie įtarimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 str. 1 d., L. P. panaikino. Kitoms ieškovėms pranešimai apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, nebuvo įteikti. Šiaulių apygardos prokuratūros 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Publikacijoje paskelbti teiginiai sukėlė ieškovėms neigiamas pasekmes, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir dvasinius išgyvenimus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 18 d. sprendimu ieškinį dalyje dėl ieškovių E. B., L. P. ir L. B. reikalavimo paneigti įstatymo nustatyta tvarka publikacijoje „Policija tiria nacistinį sveikinimą Hitleriui“, išspausdintoje laikraštyje „Šiaulių kraštas“ 2008 m. balandžio 29 d. Nr.96/4969, paskelbtą informaciją, žeminančią ieškovių garbę ir orumą – žinias: „Šiaulių krašto“ redakcijai apie demonstruotą plakatą pranešusi Vėtrungės gatvės gyventoja teigia nufotografavusi ano namo gyventoją, atsistojusią šalia plakato“, ir „Šiaulių krašto“ duomenimis, name, kur kabojo plakatas su svastika ir Hitlerio sveikinimu, gyvena vienoje Šiaulių miesto gydymo įstaigoje dirbančios psichologe ir jos muzikos pedagogės dukros šeimos bei dar viena tebestudijuojanti dukra“ paliko nenagrinėtu.
Ieškovių E. B., L. P. ir L. B. ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo už jų garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimą atmetė; ir priteisė iš ieškovių E. B., L. P. ir L. B. solidariai 3650, 00 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui UAB „Šiaulių kraštas“. Taip pat priteisė iš ieškovių E. B., L. P. ir L. B. solidariai 89, 00 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, valstybei (2 t., 178-188 b. l.).
Teismas pažymėjo, kad ieškovės nesuformulavo savo ieškiniuose reikalavimo pripažinti paskelbtus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jų garbę ir orumą kaip materialinio teisinio reikalavimo, neprašė paskelbtų duomenų pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir teismo posėdžių metu, tačiau pripažino, kad aplinkybės gali būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kaip ieškinio reikalavimo faktinės aplinkybės.
Teismas laikė neįrodyta, kad ieškovės kreipėsi į atsakovą, surašydamos apie jas paskleistų duomenų paneigimą ir reikalaudamos tą paneigimą nemokamai išspausdinti, ieškinio ir patikslinto ieškinio pirmasis reikalavimas „paneigti įstatymo nustatyta tvarka publikacijoje „Policija tiria nacistinį sveikinimą Hitleriui“, išspausdintoje laikraštyje „Šiaulių kraštas“ 2008 m. balandžio 29 d. Nr. 96/4969, paskelbtą informaciją, žeminančią ieškovių garbę ir orumą – žinias: „Šiaulių krašto“ redakcijai apie demonstruotą plakatą pranešusi Vėtrungės gatvės gyventoja teigia nufotografavusi ano namo gyventoją, atsistojusią šalia plakato“, ir „Šiaulių krašto“ duomenimis, name, kur kabojo plakatas su svastika ir Hitlerio sveikinimu, gyvena vienoje Šiaulių miesto gydymo įstaigoje dirbančios psichologe ir jos muzikos pedagogės dukros šeimos bei dar viena tebestudijuojanti dukra“, todėl šioje dalyje ieškinį paliko nenagrinėtu, nes ieškovės kreipėsi į teismą, nesilaikydamos tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, kurios jos privalėjo laikytis.
Šalies argumentai
Teismas ieškovių pateiktą teismui 2010-11-16 „Prašymą dėl teksto paneigimo “Šiaulių kraštas“ laikraštyje“ laikė nepriimtinu, nes ieškovės kreipėsi į teismą, nesilaikydamos tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, kurios jos privalėjo laikytis. Teismas pažymėjo, kad pagal LR CK 2.24 straipsnį už garbės ir orumo pažeidimą taikomos teisinės sankcijos neapima įpareigojimo atsiprašyti, nes atsiprašymas nėra nei teisinės atsakomybės, nei teisinės gynybos būdas, bet yra asmens, paskleidusio duomenis, ir asmens, apie kurį paskleisti žeminantys duomenys, tarpusavio santykių aspektas, faktinė aplinkybė, į kurią teismas gali atsižvelgti, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad dienraščio „Šiaulių kraštas“ publikacijoje yra pateikta pakankamai duomenų, kuriais remdamiesi tiek tretieji suinteresuoti asmenys, tiek pašaliniai asmenys be papildomos informacijos galėjo spręsti, kad publikacijoje kalbama apie trečiuosius asmenis E. B., L. B. ir L. P.: straipsnyje konkrečiai nurodyta gatvė, kurioje jos gyvena, vienos iš jų darbovietė ir pareigos, šeiminiai jų tarpusavio ryšiai.
Teismas sutiko su ieškovių nuomone, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo įsiteisėjusiais sprendimais įrodyta, kad paskleistos žinios žemina ieškovių garbę ir orumą, teismų sprendimai dėl šių aplinkybių turi prejudicinę galią šioje byloje, todėl jų iš naujo įrodinėti ieškovėms nereikia. Tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad šių teismų sprendimais nustatyti faktai turi tik ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje, sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą dėl neturtinės žalos, padarytos atsakovui paskleidus žinias, žeminančias ieškovių garbę ir orumą, atlyginimo. Administracinėse bylose atsakovo veiksmai buvo tiriami ir vertinami Visuomenės informavimo įstatymo ir Administracinės teisės taikymo aspektu. Kadangi į šią civilinę bylą įtraukti nauji tretieji dalyvaujantys asmenys, kuriems teismo sprendimas gali sukelti teisines pasekmes, teismas visus įrodymus šioje civilinėje byloje tyrė ir vertino pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus.
Surinktų ir įvertintų įrodymų visuma teismas konstatavo, kad atsakovo 2008 m. balandžio 29 d. laikraštyje „Šiaulių kraštas“ Nr.96(4969) ketvirtame puslapyje „Teisėtvarka“ išspausdintame žurnalisto V. R. straipsnyje „Policija tiria nacistinį sveikinimą Hitleriui“ paskleistos apie ieškoves ir jų ginčijamos žinios „<...> “Šiaulių krašto“ redakcijai apie demonstruotą plakatą pranešusi Vėtrungės gatvės gyventoja teigia nufotografavusi ano namo gyventoją, atsistojusią šalia plakato <...>“, ir <...> „Šiaulių krašto“ duomenimis, name, kur kabojo plakatas su svastika ir Hitlerio sveikinimu, gyvena vienoje Šiaulių miesto gydymo įstaigoje dirbančios psichologe ir jos muzikos pedagogės dukros šeimos bei dar viena tebestudijuojanti dukra <...>“ žemina ieškovių garbę ir orumą, tačiau teismas šias žinios pripažino atitinkančiomis tikrovę.
Teismas pripažino ginčijamus 2008 m. balandžio 29 d. laikraštyje „Šiaulių kraštas“ Nr.96(4969) ketvirtame puslapyje „Teisėtvarka“ išspausdintame žurnalisto V. R. straipsnyje „Policija tiria nacistinį sveikinimą Hitleriui“ paskleistos apie ieškoves ir jų ginčijamos žinios „<...> „Šiaulių krašto“ redakcijai apie demonstruotą plakatą pranešusi Vėtrungės gatvės gyventoja teigia nufotografavusi ano namo gyventoją, atsistojusią šalia plakato <...>“, ir <...> „Šiaulių krašto“ duomenimis, name, kur kabojo plakatas su svastika ir Hitlerio sveikinimu, gyvena vienoje Šiaulių miesto gydymo įstaigoje dirbančios psichologe ir jos muzikos pedagogės dukros šeimos bei dar viena tebestudijuojanti dukra <...>“ faktus, bei vertinant juos visos publikacijos turinio kontekste, laikė nustatytais kaip atitinkančiais tikrovę.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad patikslintame ieškinyje ieškovės, be kitų nagrinėjamų šioje byloje aplinkybių, nurodė, kad nagrinėjamoje publikacijoje yra nuorodos į ieškovių gyvenamąją vietą, darbo vietą ar mokymosi įstaigą. Kadangi ieškovės reikalavimo dėl teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo teismui nepareiškė, todėl teismas šių aplinkybių LR CK 2.23 straipsnyje numatyta prasme nenagrinėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl apima neturtinės žalos kompensavimą pinigais, tačiau civilinei atsakomybei atsirasti, ginant asmens garbę ir orumą, turi būti visi civilinės atsakomybės pagrindai, numatyti LR CK 2.24 straipsnio 5 dalyje. Jeigu asmens paskleisti duomenys atitinka tikrovę, tai nenustatomas civilinės atsakomybės vienas iš pagrindų, kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga,– neatsiranda ir pati civilinė atsakomybė, todėl teismas ieškovių reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą už jų garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimą – E. B. 30000, 00 Lt, L. P. 40000, 00 Lt, L. B. 10000, 00 Lt atmetė, kaip nepagrįstą.
Neturtinį ieškinio reikalavimą palikus nenagrinėtu, o turtinį reikalavimą atmetus visiškai, iš ieškovių E. B., L. P. ir L. B. teismas priteisė atstovavimo išlaidos atsakovui UAB „Šiaulių kraštas“ bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės E. B., L. B. ir L. P. prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patenkinti E. B., L. P. ir L. B. ieškinį ir patikslintą ieškinį priteisiant ieškovėms iš atsakovo UAB „Šiaulių kraštas“ E. B. – 30000,00 Lt, L. P. – 40000,00 Lt, L. B. – 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Paneigti įstatymo nustatyta tvarka publikacijoje „Policija tiria nacistinį sveikinimą Hitleriui“ paskelbtą informaciją, grąžinti žyminį mokestį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., 1-4 b. l.).
Šalies argumentai
1. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovo UAB „Šiaulių kraštas“ laikraštyje paskleista informacija jas susiejo su nesantaikos kurstymu ir tai neatitinka tikrovės, nes jos nesantaikos nekurstė. Tai sukėlė apeliantėms neigiamas pasekmes – pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir dvasinius išgyvenimus, todėl laiko, kad neturtinė žala turėjo būti priteista;
2. Apeliantės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus 2008-09-25 sprendimas bei dėl jo priimti Vilniaus apygardos administracinio ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai yra tiesioginiai įrodymai šioje byloje, tačiau teismas jais nesirėmė;
3. Apeliantės apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nepagrįstai kviesti liudytojai ir analizuotos bylai nereikšmingos aplinkybės, teismas galiausiai apkaltino ieškoves plakato pakabinimu, nors tai nebuvo patvirtinta jokia ekspertize, nenustatyta ikiteisminiame tyrime, o asmenį teismas nepagrįstai apkaltino tikimybių teorija.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Šiaulių kraštas“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t., 44-47 b. l.). Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinis skundas yra fragmentiškas, jame pasigendama ne tik teisinių argumentų, kodėl skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, bet ir argumentų, pagrįstų netinkamų faktinių aplinkybių pateikimu, aiškinimu ar pan. Atsakovo įsitikinimu yra pagrindas konstatuoti, kad apeliacinis skundas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl atmestinas. Ieškovės reikalavo paneigti paskelbtą informaciją ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmasis reikalavimas paliktas nenagrinėtu, išsiaiškinus, kad ieškovės nesilaikė šios kategorijos byloms numatytos privalomos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas tokį savo sprendimą išsamiai motyvavo, teisės normas aiškino ir taikė atsižvelgdamas į bylos faktinių aplinkybių kontekstą, taip pat rėmėsi aktualia teismų praktika, todėl pagrindo konstatuoti, kad ieškinys dalyje dėl paneigimo išspausdinimo paliktas nenagrinėtu nepagrįstai, nėra.
Atsiliepime nurodoma, kad kalbant apie neturtinės žalos atlyginimą, teismas pagrįstai pirmiausia analizavo, ar apskritai yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovių garbė ir orumas iš tiesų buvo pažeisti. Teismas teisingai nurodė, kad paskleistos informacijos neatitikimas tikrovei yra būtina sąlyga ieškinio tenkinimui. Publikacija parašyta remiantis oficialia iš Šiaulių rajono policijos komisariato Bubių nuovados gauta informacija, Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. M. ir Šiaulių policijos komisariato Bubių nuovados viršininko M. V. nuomonėmis, jų neiškraipant ir nepakeičiant. Į byla buvo pateikta ir daugiau nuotraukų, kuriose matosi ieškovių namas ir jo lange kabantis plakatas bei tai, kad jis pakabintas iš vidaus. Ieškovės taip pat nepaneigė fakto, kad plakatas jų namo lange kabėjo, neįvardijo kas konkrečiai straipsnyje ir nuotraukoje neatitinka tikrovės ir žeidžia jų garbę ir orumą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad laikraštyje publikuotos nuotraukos ir straipsnis atitinka tikrovę, todėl nėra komuliatyvių sąlygų viseto ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui, todėl naikinti teismo sprendimo šioje dalyje taip pat nėra pagrindo. Apeliančių teiginiai, esą teismo sprendime jos yra kaltinamos plakato pakabinimu, nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad koks nors trečiasis asmuo nebuvo patekęs į apeliančių namą ir pakabinęs plakato ir panašiai, vertintini kaip visiškai nepagrįsti, neracionalūs. Ši byla yra civilinė, tiek procesiniai, tiek materialiniai bylos aspektai nagrinėjami civilinės teisės ir civilinio proceso teisės plotmėje, įskaitant ir įrodymų vertinimo taisykles.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo R. B. prašo patenkinti ieškovių reikalavimą ir atlyginti moralinę žalą (3 t., 48-49 b. l.). Atsiliepime nurodoma, kad teismas priėmė sprendimą, kuris nėra susijęs su ieškinio dalyku bei tyrė įrodymus, kurie nėra susiję su įrodinėjimo dalyku. Teismas pats pripažino, kad teismų įsiteisėjusiais sprendimais įrodyta, kad paskleistos žinios žemina ieškovių garbę ir orumą, teismų sprendimai turi prejudicinę galią šioje byloje, o vėliau prieštarauja išsakytai nuomonei teigdamas, kad nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią. Teismo teiginys, kad plakatą pakabino namo gyventojai, nėra pagrįstas įrodymais, toks vertinimas yra neobjektyvus ir turi būti paneigtas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija akcentuoja, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodytos aplinkybės, įrodymai ir teisiniai argumentai, kuriais yra grindžiamas sprendimo neteisėtumas ar nepagrįstumas. Ieškovių pateiktas apeliacinis skundas yra fragmentiškas, nėra teisinių argumentų vertinimo, kodėl skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.
Byloje yra kilęs ginčas dėl ieškovių E. B., L. P. ir L. B. asmeninės neturtinės teisės į garbę ir orumą pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Asmens garbė ir orumas yra asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, kurias gina ir saugo įstatymas (LR CK 1.114 str.), garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis. Atsakomybė už šių asmeninių neturtinių teisių pažeidimą ir atsakomybės sąlygos numatytos LR CK 2.24 str., pagal kurį asmens garbė ir orumas pažeidžiami paskleidus apie asmenį jo garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis.
Dėl pirmosios instancijos teismo nagrinėtų aplinkybių
Apeliantės laiko, kad teismas nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimą, kadangi atsakovo UAB „Šiaulių kraštas“ laikraštyje paskleista informacija jas susiejo su nesantaikos kurstymu ir tai neatitinka tikrovės, nes jos nesantaikos nekurstė, o tai sukėlė apeliantėms neigiamas pasekmes – pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir dvasinius išgyvenimus. Ieškovės tiek ieškiniu, tiek patikslintu ieškiniu reikalavo paneigti paskelbtą informaciją ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas ieškovių reikalavimą paneigti paskelbtą informaciją paliko nenagrinėtu konstatavus, kad ieškovės nesilaikė šios kategorijos byloms numatytos privalomos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylas dėl garbės ir orumo gynimo įstatymas įpareigoja šalis mėginti savo jėgomis išspręsti ginčą nesikreipiant į jokias kitas ginčų sprendimo ne teisme institucijas, ir tik parašęs pareiškimą, bei per įstatymo nustatytą terminą negavęs atsakymo asmuo įgyja teisę spręsti ginčą teisme. Lietuvos Respublikos CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo apie kurį paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites. Teisėjų kolegija nurodo, kad LR CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatytas įpareigojimas asmeniui surašyti paneigimą ir įteikti jį visuomenės informavimo priemonei yra imperatyvus. Tai rašytinis įrodymas byloje, kuriam esant, teismas galėtų įsitikinti, kad buvo tinkamai įgyvendinta pareiga į ikiteisminį ginčo sprendimą. Šalys turi įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimus (LR CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 str.). Įrodymai civilinėje byloje, bet kokie faktiniai duomenys kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja ar yra šalių nurodytos aplinkybės ar jų nėra (LR CPK 177 str.1d.).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovės tinkamai įgyvendino įstatyme nustatytą įpareigojimą spręsti kilusį ginčą ne teismo tvarka. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovės 2009-03-30 su prašymu kreipėsi į „Šiaulių krašto“ vyr. redaktorių, kuriuo prašė išspausdinti straipsnio „Policija tiria nacistinį sveikinimą Hitleriui“ paneigimą (1 t., 25 b. l.). Reikalavimas kartu su prašymu dėl žinių paneigimo pateikti paneigimo tekstą, yra suprantamas ir logiškas. Nagrinėjamu atveju ieškovės dėl žinių paneigimo kreipėsi su prašymu be paneigimo teksto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės ignoravo 2009 m. balandžio 30 d. teismo nutarties reikalavimą nurodyti, ar ieškovės pasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Be to, teismas tinkamai vertino, kad ieškovės nepateikė įrodymų, kad jos dar 2008 metų birželio mėnesį, iš kart po straipsnio išspausdinimo, kreipėsi į atsakovą dėl straipsnio paneigimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės pateikė teismui du skirtingus 2009-03-30 dienos rašytus „Šiaulių krašto“ vyr. redaktoriui prašymus ir kuris buvo UAB „Šiaulių kraštas“ gautas 2009-03-30 bei užregistruotas Nr. 9-116. Viename prašyme tekstas „Jūsų laikraštyje 2008.04.29. buvo išspausdintas straipsnis „Policija tiria nacistinį sveikinimą Hitleriui“. Kadangi šis straipsnis neatitinka tikrovės, prašau išspausdinti jo paneigimą“ (1 t., b.l. 25), kitame prašyme ta pačia data ir tuo pačiu numeriu užregistruotu UAB „Šiaulių kraštas“ tekstas skiriasi ir yra tokio turinio – „Jūsų laikraštyje 2008.04.29. buvo išspausdintas straipsnis “Policija tiria nacistinį sveikinimą hitleriui“. Į Jus mes kreipėmės 2008.06.– neatsakėte. Kadangi šis straipsnis neatitinka tikrovės, prašau išspausdinti jo paneigimą.“ ( 2 t., 136 b. l.). Apeliantės nei pirmos instancijos teismui nei nagrinėjant bylą apeliacine tvarka 2008.06 kreipimosi į UAB „Šiaulių kraštą“ nepateikė, paaiškinti, kodėl byloje yra du skirtingi tekstai ta pačia data ir tuo pačiu numeriu, taip pat negalėjo.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės laikėsi šios kategorijos byloms numatytos privalomos išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos, pagrįstai ieškinį dalyje dėl paskelbtos informacijos paneigimo paliko nenagrinėtu, tinkamai aiškino ir taikė teises normas atsižvelgdamas į bylos faktinių aplinkybių kontekstą, išsamiai jas motyvavo bei rėmėsi aktualia teismų praktika.
Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimą, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pirmiausia analizavo, ar apskritai yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovių garbė ir orumas iš tiesų buvo pažeisti. Konstatuotina, kad teismas nuosekliai vertino LR CK 2.24 straipsnyje numatytų būtinųjų sąlygų visumą. Esant įrodymų visetui bei vertinant juos visos publikacijos turinio kontekste, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo 2008 m. balandžio 29 d. laikraštyje “Šiaulių kraštas“ išspausdintame straipsnyje “Policija tiria nacistinį sveikinimą Hitleriui“ paskleistos apie ieškoves ir jų ginčijamos žinios žemina ieškovių garbę ir orumą, ir teismui šias žinios pripažinus atitinkančiomis tikrovę, laikytina teisėta ir pagrįsta.
Pagal LR CK 2.24 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Atitiktis tikrovei vertinama dviem aspektais: 1) ar teisingas pranešimas apie faktus; 2) ar teisingai, adekvačiai vertinami įvykę faktai. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens elgesys vertinami neadekvačiai vykusiems faktams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2007).
Teisėjų kolegija vertina, kad publikacija parašyta remiantis oficialia iš Šiaulių rajono policijos komisariato Bubių nuovados gauta informacija, Šiaulių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro G. M. ir Šiaulių policijos komisariato Bubių nuovados viršininko M. V. nuomonėmis, jų neiškraipant ir nepakeičiant. Į bylą buvo pateikta ir daugiau nuotraukų, kuriose matosi ieškovių namas ir jo lange kabantis plakatas bei tai, kad jis pakabintas iš vidaus. Ieškovės taip pat nepaneigė fakto, kad plakatas jų namo lange kabėjo, neįvardijo kas konkrečiai straipsnyje ir nuotraukoje neatitinka tikrovės ir žeidžia jų garbę ir orumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įvykio būvimą, kuris egzistavo tikrovėje.
Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo
Įrodinėjimo dalyką šioje byloje sudarė duomenų paskelbimo faktas, jų sąsajumas su ieškovėmis, duomenų atitikimas (neatitikimas) tikrovei, jų pobūdis (žemina ar ne ieškovo garbę bei orumą). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pažeisdamas jų vertinimo taisykles. Pirmosios instancijos teismo išvados apie faktines bylos aplinkybes padarytos remiantis įrodymų viseto duomenimis ir atitinka byloje surinktus įrodymus.
Apeliacinio skundo argumentai, esą teismo sprendime apeliantės yra kaltinamos plakato pakabinimu, nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad koks nors trečiasis asmuo nebuvo patekęs į apeliančių namą ir pakabinęs plakato ir pan., laikytini nepagrįstais ir atmestinais. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, įrodančių, kad plakatas galėjo būti pakabintas trečiųjų asmenų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą pagrįstai konstatavo, kad labiausiai tikėtina, jog plakatą savo namo lange iš vidaus pakabino pačios ieškovės. Todėl tokia teismo išvada negali būti traktuojama kaip apeliančių apkaltinimas. Teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir įrodymus, tinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles. Atitinkamai, tai sąlygojo išvadą, jog tiek straipsnis, tiek nuotrauka atitinka tikrovę, todėl garbės ir orumo pažeidimas nekonstatuotinas.
Dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus, Vilniaus apygardos administracinio ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimų įtakos nagrinėjamos bylos kontekste
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas privalėjo tiesiogiai visa apimtimi vadovautis Žurnalistų etikos inspektoriaus, Vilniaus apygardos administracinio ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad minėtieji sprendimai reikšmingi nagrinėjamoje byloje, tačiau vadovavosi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, argumentuotai atsižvelgė į tai, kad lyginant su administracine tvarka nagrinėta byla, šioje byloje dalyvauja daugiau asmenų, kurių teisėms ir pareigoms priimamas sprendimas gali turėti įtakos, taip pat įvertino į bylą pateiktus papildomus įrodymus ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus. Teismas pagrįstai vertino ir tai, kad administracine tvarka nagrinėtoje byloje ginčas vyko tarp Žurnalistų etikos inspektorius ir UAB „Šiaulių kraštas", taip pat tai, jog byloje buvo keliami kitokie reikalavimai ir garbės ir orumo pažeidimas nagrinėtas daugiau vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo, o ne LR CK nuostatomis.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl asmens garbės ir orumo gynimo įrodinėjimo dalyką sudaro ne prejudiciniai faktai nustatyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais, o visiškai kito pobūdžio aplinkybės, kaip antai, kad buvo paskleisti tam tikri duomenys apie ieškoves, kad jie neatitinka tikrovės, žemina asmens garbę bei orumą, todėl ieškovių vertinimai, kad teismas nepagrįstai pripažinęs prejudicinius faktus tiesioginiais įrodymais byloje jais nesivadovavo, nepaneigia civilinę bylą dėl garbės ir orumo gynimo nagrinėjančio teismo teisės bei pareigos patikrinti paminėtas aplinkybes jų atitikimo tikrovei aspektu, taip pat įvertinti, ar paskleista informacija savo turiniu atitiko tikrovę. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, nuotraukas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pagrįstai konstatavo, kad laikraštyje publikuotos nuotraukos ir straipsnis atitinka tikrovę, todėl nėra komuliatyvių sąlygų viseto ieškinio dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra pagrindo. Atmetant apeliančių apeliacinius skundus iš ieškovių valstybei priteistinos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinėje instancijoje, bei atidėtas žyminis mokestis iki sprendimo priėmimo valstybei (1 t.,82-83 b.l.).
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. B. (a/k (duomenys neskelbtini) 30 Lt (trisdešimt litų) iš L. P. (a/k duomenys neskelbtini) 300 Lt (tris šimtus litų) žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš E. B. (a/k duomenys neskelbtini), L. B. (a/k (duomenys neskelbtini) L. P. (a/k duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Šiaulių kraštas“ po 322,66 Lt (tris šimtus dvidešimt du litus) bylinėjimosi išlaidu apeliacinėje instancijoje bei po tris litus 40 centų, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinėje instancijoje, valstybei.