Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-01-22 · Administracinė byla Nr. I-43-244/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-01-22
Bylos Nr.
I-43-244/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas (pirm.), Liudmila Zaborovska (pran.), Egidija Smalakienė
Trečiasis asmuo
E. B., L. P., L. B.
Pareiškėjas
UAB „Šiaulių kraštas“
Atsakovas
Žurnalistų
Administracinė byla Nr. I-43-244/2009Procesinio sprendimo kategorija 36, 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kaminsko, teisėjų Liudmilos Zaborovskos (pranešėja) ir Egidijos Smalakienės, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Gintarui Žičkui, atsakovo atstovei Alionai Gaidarovič, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. B. ir L. P., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Šiaulių kraštas“ skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. B., L. B. ir L. P. dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja UAB „Šiaulių kraštas“ skunde (b. l. 3–6) prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – Inspektorius) 2008-09-25 sprendimą Nr. SPR-58 (toliau – Sprendimas); priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad Inspektorius priėmė Sprendimą įspėti viešosios informacijos rengėją UAB „Šiaulių kraštas“ dėl LR visuomenės informavimo įstatymo (toliau – LR VIĮ) 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 41 str. 2 d. 1 ir 4 p. pažeidimų, padarytų publikacijoje „Policija tiria nacistinį sveikinimą Hitleriui“, kai buvo paskelbta informacija apie E. B., L. B. ir L. P.. Inspektorius netinkamai taikė ir aiškino LR VIĮ normas, reglamentuojančias teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą bei informacijos laisvę, netinkamai vertino faktines aplinkybes. Inspektorius Sprendime nurodė, kad publikacijos teiginiuose 1) „Šiaulių krašto“ redakcijai apie demonstruotą plakatą pranešusi (duomenys neskelbtini) gatvės gyventoja teigia nufotografavusi ano namo gyventoją, atsistojusią šalia plakato“ ir 2) „Šiaulių krašto“ duomenimis, name, kuriame kabojo plakatas, gyvena vienoje Šiaulių miesto gydymo įstaigoje dirbančios psichologe ir jos muzikos pedagogės dukros šeimos bei dar viena tebestudijuojanti dukra“ (toliau – Teiginiai), paskelbti duomenys laikytini viešai paskelbtomis žiniomis, kuriomis pranešama apie nesantaiką kurstančio plakato demonstravimą, nurodant jo demonstravimo vietą, su šia nusikalstama veika susijusius asmenis. Inspektorius neteisingai vadovavosi žinių ir nuomonės atskyrimo kriterijais. Pareiškėja šiuo atveju nepaskelbė žinios, kaip tai nustatyta LR VIĮ 2 str. 69 d. Ji paskelbė kaip žinią tik informaciją apie konkretų įvykį, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Inspektoriaus išskirtose citatose nurodytą informaciją redakcijai suteikė apie demonstruotą plakatą pranešusi gyventoja. Tai yra informacija apie tai, ką ji yra nufotografavusi, bei pareiškėjos pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Šios pastabos kaip ir žinios gali būti patikrintos, tačiau minėta informacija buvo paskelbta ne kaip faktas. Ji paliekama skaitytojui vertinti. Inspektoriaus išvada, kad trečiaisiais asmenimis šioje byloje patraukti žmonės publikacijoje siejami su šia nusikalstama veika, yra nepagrįsta. Žurnalistas išklausė ir publikacijoje minimo namo gyventoją, leido jai pasisakyti. Jos teiginiai taip pat yra pateikiami publikacijoje. Pareiškėja pateikė informaciją, kad duomenys apie šio namo savininkus ir gyventojus nėra žinomi. Pateikdama pastabą apie neoficialiais duomenimis šiame name gyvenančius asmenis, pareiškėja nenurodė asmenų vardų, pavardžių, gyvenamosios vietos adreso, darboviečių ar kitos informacijos, pagal kurią būtų galima identifikuoti šiuos asmenis. LR VIĮ 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 41 str. 2 d. 1 ir 4 p. pareiškėja taip pat nepažeidė. Tretieji suinteresuoti asmenys į dienraščio „Šiaulių kraštas“ redakciją dėl juos neva žeminančios informacijos paneigimo nesikreipė.

Atsiliepimas

Atsakovas Žurnalistų etikos inspektorius atsiliepime į skundą (b. l. 36–41) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Teiginiuose paskelbti duomenys gali būti patikrinti ir įrodyti, todėl inspektorius juos kvalifikavo kaip viešai paskelbtas žinias apie nesantaiką kurstančio plakato demonstravimą. Su šia nusikalstama veika buvo susieti tretieji suinteresuoti asmenys. Pareiškėja pripažįsta, kad pateikė žinias apie konkretų įvykį, apie tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys gyvena name, kuriame buvo iškabintas plakatas, taip pat pripažįsta, kad informacija gali būti patikrinta. Būtent galimybė patikrinti informaciją yra esminis žinios ir nuomonės atribojimo kriterijus. Inspektorius savo Sprendime nurodė, kad pareiškėjos apie trečiuosius suinteresuotus asmenis paskleistos žinios yra žeminančios. Sprendžiant iš publikacijos teiginių, minėtos nusikalstamos veikos atlikimas yra priskiriamas konkretaus namo, kurio dalis užfiksuota dienraštyje „Šiaulių kraštas“ publikuotoje nuotraukoje, gyventojoms arba vienai iš jų. Publikacijoje pareiškėja nurodė, kad namo gyventoja dirba Naujosios Akmenės muzikos mokyklos Akmenės filiale muzikos pedagoge, ir kitus duomenis, pagal kuriuos galima identifikuoti trečiuosius suinteresuotus asmenis. Prieš skelbdama informaciją, pareiškėja turėjo įsitikinti jos teisingumu. Jai tenka pareiga įrodyti, kad paskelbta informacija atitinka tikrovę.

Tretieji suinteresuoti asmenys E. B., L. B. ir L. P. atsiliepime į skundą (b. l. 55–58) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nagrinėjamoje dienraščio „Šiaulių kraštas“ publikacijoje aiškiai nurodyta vienos iš jų darbovietė ir pareigos. (duomenys neskelbtini) gatvėje yra tik 14 gyvenamųjų namų ir tik viename iš jų yra toks balkonas, kurio dalis matoma dienraštyje „Šiaulių kraštas“ publikuotoje nuotraukoje. Pagal tai buvo galima atpažinti, kad publikacijoje rašoma apie trečiųjų suinteresuotų asmenų namą. Tik viena iš Šiaulių gydymo įstaigoje dirbančių penkių psichologių gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje. Iš publikacijoje pateiktos informacijos trečiųjų suinteresuotų asmenų pažįstami galėjo juos identifikuoti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal LR VIĮ 2 str. 33 d. nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.

Pagal LR VIĮ 2 str. 69 d. žinia – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys.

LR VIĮ 3 str. 3 d. nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.

Pagal LR VIĮ 19 str. 2 d. draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.

Pagal LR VIĮ 41 str. 2 d. 1 p. žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.

Pagal LR VIĮ 41 str. 2 d. 4 p. žurnalistai turi vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų; tai nurodyti skelbiamoje informacijoje.

Byloje nustatyta, kad Inspektorius 2008-09-25 priėmė sprendimą Nr. SPR-58 įspėti viešosios informacijos rengėją UAB „Šiaulių kraštas“ dėl LR VIĮ 3 str. 3 d., 19 str. 2 d., 41 str. 2 d. 1 ir 4 p. pažeidimų, padarytų publikacijoje „Policija tiria nacistinį sveikinimą Hitleriui“, kurioje paskelbta informacija apie E. B. , L. B. ir L. P. (b. l. 8-11). Šioje publikacijoje buvo paskelbti teiginiai 1) „Šiaulių krašto“ redakcijai apie demonstruotą plakatą pranešusi (duomenys neskelbtini) gatvės gyventoja teigia nufotografavusi ano namo gyventoją, atsistojusią šalia plakato“ ir 2) „Šiaulių krašto“ duomenimis, name, kuriame kabojo plakatas, gyvena vienoje Šiaulių miesto gydymo įstaigoje dirbančios psichologe ir jos muzikos pedagogės dukros šeimos bei dar viena tebestudijuojanti dukra“.

Pareiškėja skunde teigia, kad ji minėtoje publikacijoje nepaskelbė žinios, kaip ji apibrėžiama LR VIĮ 2 str. 69 d., o pateikė kaip žinią tik konkretų įvykį, dėl kurio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, o Inspektoriaus pacituoti Teiginiai yra redakcijai apie įvykį pranešusio asmens suteikta informacija ir pareiškėjos pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jos paskelbtos pastabos gali būti patikrintos, net gali atitikti tikrovę. Taigi pareiškėja pati savo skunde (b. l. 4) publikacijoje pateiktus Teiginius vadina žinia, kurios teisingumas gali būti patikrintas. Iš LR VIĮ 2 str. nustatytų sąvokų matyti, kad žiniai, skirtingai nei nuomonei, yra taikomi tiesos ir tikslumo kriterijai. Publikacijoje paskelbti Teiginiai yra konstatuojamojo pobūdžio ir galima patikrinti ir nustatyti jų teisingumą, todėl jie negali būti vertinami kaip požiūris, supratimas, mintys, komentarai, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos, t. y. nuomonės pagal LR VIĮ vartojamas sąvokas. Darytina išvada, kad nurodytus Teiginius Inspektorius pagrįstai kvalifikavo kaip viešai paskelbtas žinias.

Pareiškėja skunde nurodė, kad, publikuodama nagrinėjamą straipsnį, ji rūpinosi privačios informacijos apsauga ir nepateikė tikslių duomenų apie name gyvenančius asmenis, tačiau dienraščio „Šiaulių kraštas“ publikacijoje yra nurodyta, kad namas, ant kurio buvo pakabintas Hitlerį sveikinantis plakatas, yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie publikacijos išspausdintoje nuotraukoje matomas šio namo fragmentas. Straipsnyje taip pat pasakyta, kad name, kuriame kabojo plakatas, gyvena vienoje Šiaulių miesto gydymo įstaigoje dirbančios psichologe ir jos muzikos pedagogės dukros šeimos bei dar viena tebestudijuojanti dukra, taip pat kad viena iš namo gyventojų muzikos pedagoge dirba Naujosios Akmenės muzikos mokyklos Akmenės filiale. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad dienraščio „Šiaulių kraštas“ publikacijoje yra pateikta pakankamai duomenų, kuriais remdamiesi tiek tretieji suinteresuoti, tiek pašaliniai asmenys be papildomos informacijos galėjo spręsti, kad publikacijoje kalbama apie trečiuosius suinteresuotus asmenis E. B., L. B. ir L. P.: straipsnyje konkrečiai nurodyta gatvė, kurioje jos gyvena, vienos iš jų darbovietė ir einamos pareigos, šeiminiai jų tarpusavio ryšiai.

Pareiškėja skunde ginčija Inspektoriaus Sprendime padarytą išvadą, kad publikacijoje su nusikalstama veika (kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę) siejami tretieji suinteresuoti asmenys E. B., L. B. ir L. P.. Nagrinėjamame straipsnyje yra nurodyta, kas, dienraščio „Šiaulių kraštas“ duomenimis, gyvena name, ant kurio buvo iškabintas Hitlerį sveikinantis plakatas, ir kad viena iš šio namo gyventojų buvo nufotografuota prie šio plakato. Sistemiškai vertinant šiuos teiginius, darytina išvada, kad namo gyventojai pagal publikacijoje pateiktą informaciją yra siejami su nusikalstama veika – nesantaikos kurstymu, ir Inspektorius savo Sprendime pagrįstai tokius pareiškėjos veiksmus įvertino kaip viešai paskelbtas žeminančio pobūdžio žinias apie trečiuosius suinteresuotus asmenis.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas daro išvadą, kad atsakovas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir taikė norminius teisės aktus, todėl pareiškėjos skundas dėl sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja skunde prašo jos naudai priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Pagal LR ABTĮ 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundas yra atmestinas, todėl tenkinti šio prašymo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Šiaulių kraštas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Arūnas KaminskasEgidija SmalakienėLiudmila Zaborovska