Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Bylų kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.14.; 1.1.9.10.; 1.1.10.1.; 1.2.4.4.2.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.;

2022 m. rugsėjo 15 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2003-05-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. – 40 parų arešto, pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėnesių.

2) 2004-06-22 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 146 str. 2 d. – 1 metams laisvės atėmimo, subendrinus su 2003-05-12 nuosprendžiu, galutinė bausmė 1 metai 1 mėn. laisvės atėmimo.

3) 2006-10-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – 1 metams 7 mėnesiams laisvės atėmimo.

4) 2007-05-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d., 63 str. – 6 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.

5) 2010-03-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. – 40 parų areštu, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pp. pagal 2007-05-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį paskirta bausmė subendrinta su 2010-03-17 Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas – terminuotas laisvės atėmimas 2 m. 11 mėn., iš pataisos namų paleistas 2013-02-17, teistumas išnykęs,

2021-11-30 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 25 str. 3 d. 199 str. 3 d., 25 str. 3 d. 260 str. 3 d. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, nuosprendis apskųstas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

A. G. (duomenys neskelbtini), apie 21.45 val., (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę M. G., tyčia ją rankomis pastūmė ant lovos, abiem rankomis suėmė jai už kaklo ir jį spaudė, po to dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius į kairę ausį, šiai atsistojus, vėl ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, po to jai gulinčiai ant grindų rankomis suėmė už kaklo ir jį spaudė, taip nukentėjusiajai M. G. padarė poodines kraujosruvas kakle ir veide, odos nubrozdinimus veide, kairės ausies būgnelio plyšimą, uodegikaulio lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Proceso dalyvių prašymu buvo peržiūrėti byloje esantys Body kamerų vaizdo įrašai esantys 3 DVD diskuose (t. 1, b. l. 34) bei perklausytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) (t. 1, b. l. 44).

Teisiamajame posėdyje proceso dalyviams sutinkant buvo išvardinta rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas remiasi grįsdamas savo išvadas: Pranešimas prokurorui apie pradėta ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1-4), tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (t. 1, b. l. 5-7), tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (t. 1, b. l. 8-13), patikros sertifikato kopija (t. 1, b. l. 14), įvykio vietos apžiūros protokolas su priedu (t. 1, b. l. 17-26), M. G. apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 27-31), tarnybinis pranešimas dėl policijos pareigūnų BODY kamerų pridėjimo prie bylos (t. 1, b. l. 32-34), BODY kamerų vaizdų įrašų apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 35-41), BPC garso įrašo su pranešimu apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 45-47), ieškinys dėl žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 51-54), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G58/2022 (05) (t. 1, b. l. 64), M. G. medicininiai dokumentai (t. 1, b. l. 65-70), skundas (t. 2, b. l. 108-109).

Motyvai dėl surinktų įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Taigi įrodymais yra tokie duomenys, pagal kuriuos teismas nustato faktines tiriamo įvykio ir kitas svarbias aplinkybes. Bylos duomenų pripažinimo įrodymais, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 str., 276 str. 4 d. ir 301 str. BPK nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą – tai išimtinė teisėjo ar teismo prerogatyva (BPK 20 str. 2 d.). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 str. 3 d., 4 d. nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų bei 5 d. nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Taip pat pabrėžiama, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų asmens kaltei pagrįsti. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).

Byloje nukentėjusioji, pagal kurios kreipimąsi ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pirminiuose paaiškinimuose policijos pareigūnams ir vėliau pirmoje apklausoje parodė, kad prieš ją smurtavo ir ją sužalojo sutuoktinis A. G., vėliau ji šiuos parodymus keitė net kelis kartus nurodydama, kad susižalojo pati bei, kad jai ausies būgnelis iš viso nebuvo sužalotas. Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad būtent pirmoje nukentėjusiosios apklausoje jos duoti parodymai buvo teisingi ir detalūs, kurie sutapo su kitais byloje surinktais įrodymais, kai vėliau jos pakeisti parodymai buvo painūs, neįtikinantys bei prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Teismas atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas BPK nuostatas, kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, ikiteisminio tyrimo metu duotus M. G. parodymus vertino susietai su kitais byloje surinktais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais. Šiais parodymais byloje surinktus įrodymus patikrino. Atsižvelgiant į duotų parodymų detalumą, nuoseklumą bei tai, jog juose nurodytos aplinkybės buvo patvirtintos kitais byloje surinktais įrodymais, kai M. G. teisme duoti parodymai, jais buvo paneigti, šie parodymai formavo teismo vidinį įsitikinimą.

Kaltinamasis A. G. kaltu neprisipažino, sudavęs nukentėjusiajai smūgius ir prieš ją smurtavęs, teigia, kad jis nukentėjusiosios buvęs apkalbėtas jai ant jo supykus dėl sugadinto gimtadienio, tačiau jo veika dėl nukentėjusiosios sužalojimo yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų J. B., V. P. parodymais, nukentėjusiosios apžiūros protokolu, pateikta teismo medicinos eksperto specialisto išvada dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų ir jai nustatyto sveikatos sutrikdymo mąsto, teismo medicinos eksperto G. S. parodymais teisme, byloje pateiktais nukentėjusiosios medicininiais dokumentais iš gydymo įstaigos, Body kamerų vaizdo įrašais ir įrašu ir BPC.

Šių nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje duotų parodymų nepatvirtino su ja kartu buvę liudytojai J. B. ir V. P.. Minimi liudytojai nurodė, kad nukentėjusiajai išėjus į lauką jie iš karto išvažiavo su ja kartu pasitikti policijos pareigūnų bei nei vienas iš liudytojų nenurodė aplinkybės, kad M. G. dar būtų kažkur ėjusi, nematė jos griūnant. Iš peržiūrėtų Body vaizdo įrašų matyti, kad tuojau po įvykio nukentėjusioji papasakojo policijos pareigūnams, kas nutiko – tai, kad jai kaltinamasis sudavė du smūgius į galvos sritį, vienas iš jų teko į kairę galvos dalį, kas atitinka jai vėliau nustatytą sužalojimą kairės ausies būgnelio plyšimą, ją stūmė ir jai griūnant bei atsitrenkiant į stalą padarė jai nustatytą sužalojimą – uodegikaulio lūžį. Nukentėjusioji iš karto po įvykio policijos pareigūnams papasakojo, kad kaltinamasis ją smaugė, o šį jos pasakojimą patvirtina ant jos kaklo jos apžiūros metu stebimas paraudimas, sužalojimus kakle ir veide (daugines smulkias kraujosruvas) nustatė ir jų buvimą aprašė ją apžiūrėjęs gydytojas. Jos apžiūros metu rastas ir aprašytas 4 cm ilgio įdrėskimas ant dešinės rankos riešo ir žaizda ant dešinės rankos delno, kas patvirtina, kad tarp M. G. ir A. G. vyko grumtynės. Aukščiau minimuose vaizdo įrašuose nukentėjusioji detaliai papasakojo policijos pareigūnams nusikalstamos veikos aplinkybes, šis jos pasakojimas sutampa su jos vėliau duotais pirminiais parodymais, jos medicininio tyrimo metu gautais duomenimis.

Sužalojimų lokalizacija, jų pobūdis ir laikas atitinka nukentėjusiosios pirminius parodymus ir Body kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotus jos paaiškinimus policijos pareigūnams. Byloje apklaustas teismo medicinos ekspertas G. S. patvirtino, kad sužalojimai galimai padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.

Nukentėjusiosios parodymus patvirtina, o kaltinamojo parodymus paneigia ir liudytojos J. B. parodymai, kuri parodė, kad ji su vyru V. P. rūkė lauke, kai išgirdo viduje triukšmą, tada išėjęs iš namo A. G. išvažiavo, o M. G. pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus, todėl jie ją iš karto ją nuvežė prie parduotuvės pasitikti policijos. Šios liudytojos J. B. nurodytos aplinkybės sutampa su vaizdo įraše iš policijos pareigūnų Body kamerų užfiksuotais J. B. ir V. P. policijos pareigūnams nurodytomis aplinkybėmis, kad jiems rūkant kieme tarp M. G. ir A. G. namo viduje kilo konfliktas, girdėjo, kad jie susipyko, rėkė vienas ant kito. Tuo metu kaltinamasis A. G. parodė, kad viduje jokio konflikto nebuvo, konfliktas kilo kieme kai jis, V. P. ir J. B. rūkė, o atėjusi žmona jam trenkė per ranką, kurioje jis laikė cigaretę, kuri iškrito. Jis ėjo į verandą ir, kadangi, žmona jo nepraleido koridoriuje ją paėmęs už kaklo ir pečių patraukė į šoną.

Tai, kad prieš M. G. A. G. naudojo fizinį smurtą iš dalies patvirtina ir byloje pateiktas garso įrašas iš BPC, kurį klausant girdimas M. G. klykimas ir žodžiai „arba apsiraminsi arba eik nachuj gaidy!!!” bei kitos moters žodžiai „A.!A.!palik tu ją ramybėje.“

Teismas nukentėjusiosios M. G. pirminėje apklausose duotus parodymus perskaitė BPK 276 str. 4 d. tvarka, nes ji vėliau savo parodymus pakeitė nurodydama kitokias faktines aplinkybes. Teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas sprendžia, kad būtent pirminiuose parodymuose M. G. teisingai papasakojo veikos aplinkybes, nes šie parodymai yra logiški, nuoseklūs bei, kaip minėta aukščiau, sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais. Vėliau parodymus nukentėjusioji keitė ir derino juos su sutuoktiniu A. G. siekdami, kad A. G. išvengtų baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Vėlesnėse nukentėjusiosios apklausose duoti parodymai nuolat kito yra nenuoseklūs bei prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nukentėjusioji iš pradžių parodžiusi, kad konfliktas įvyko dėl cigaretės vėliau pateikė skundą (t. 2, b. l. 108-109), kuriuo prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą bei jame jau teigė, kad konfliktas tarp jos ir sutuoktinio įvyko dėl alkoholio vartojimo. Pažymėtina, kad aukščiau minimame skunde nukentėjusioji nurodė, kad po konflikto, būdama neblaivi ir eidama į lauko tualetą krito du kartus – vieną kartą ant sėdynės, o po to, ant kairio šono. Kai 2021-12-15 apklausos metu nukentėjusioji nurodė, kad ji po konflikto demonstratyviai pasiėmė telefoną ir išėjo lauką, norėjo iš kiemo pasišalinti, kur nėra apšviesta ir griuvo ant užpakalio (t. 1, b. l. 81-84). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji tvirtino, kad griuvo eidama į lauko tualetą paslydusi ant ledo, tokiu galėjo atsirasti sužalojimai ir veide bei kakle apie antrą griuvimą nieko nebenurodė.

Nukentėjusiosios vėlesnėse apklausose duoti parodymai nesutampa ir dėl kitų neesminių veikos vakaro aplinkybių, t. y. 2021-12-15 jau po kaltinamojo paleidimo iš laikino sulaikymo apklausta nukentėjusio nurodė, kad po konflikto nuėjęs į kambarį A. G. apvertė stalą su vaišėmis, tačiau šių aplinkybių apklausiama teisiamajame posėdyje nukentėjusioji nebenurodė. M. G. 2021-12-15 apklausoje duoti parodymai sutapo su A. G. 2021-12-13 apklausoje duotais parodymais (t. 1, b. l. 163-166), kuriuos jis paneigė teisiamojo posėdžio metu, apie, kad jis po konflikto su žmona tarpduryje grįžęs į kambarį jis atsisėdo prie stalo, įsipylė degtinės stikliuką, o tada žmona pradėjo prie jo priekabiauti, jį užgaulioti dėl ko jis tyčia apvertė stalą ir tada sušuko, kad balius baigtas, liepė svečiams dingti lauk. A. G. šioje apklausoje nurodė, kad kai vertė stalą galėjo užkliudyti ir žmoną. Aukščiau minimų parodymų teisiamajame posėdyje nebepalaikė nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji.

Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje nurodė, kad duodama pirminius parodymus ji apkalbėjo sutuoktinį iš keršto pykdama ant jo už sugadintą šventę, tačiau šiuos jos parodymus ir apkalbėjimo motyvą paneigią policijos pareigūnų Body kameromis užfiksuotos aplinkybės. Vaizdo įrašuose matyti, kad nukentėjusioji policijos pareigūnams nurodo nerašysianti pareiškimo, problemų ir bylos nenorinti, nes sutuoktinis yra teistas ir su „apyranke“, prašė apsiriboti pokalbiu su sutuoktiniu, įforminti įvykį kaip žodinį konfliktą. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, verkė. Taigi nukentėjusioji nuo pat pradžių nenorėjo rašyti pareiškimo, nenorėjo, kad būtų sutuoktinio atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, norėjo, kad sutuoktinis būtų sudrausmintas policijos pareigūnų ir tik policijos pareigūnams nurodžius, kad ikiteisminis tyrimas vis tiek bus pradedamas pagal smurto artimoje aplinkoje faktą sutiko policijos pareigūnams papasakoti įvykio aplinkybes. Ji suprato situacijos rimtumą, nes su vyru augina 5 vaikus, suprato, kad jis yra teistas kitoje baudžiamojoje byloje, kur jam buvo skirti 8 m. laisvės atėmimo, todėl apkalbėjimo motyvas nukentėjusiajai duodant parodymus pirmoje apklausoje yra atmestinas kaip visiškai neįtikinamas ir nelogiškas. Pažymėtina, kad nuketėjusioji aplinkybes, jog buvo sumušta vyro patvirtino ir gydytojams sekančią dieną po įvykio, jau būdama blaivi. Šiuo atveju nukentėjusioji negalėjo turėti jokio motyvo apkalbėti kaltinamąjį gydytojams.

Taigi atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau darytina išvada, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio duodama paaiškinimus policijos pareigūnams, pirmoje apklausoje bei ją apžiūrėjusiems gydytojams nurodė teisingas aplinkybes, o vėliau, kaltinamąjį išleidus iš laikino sulaikymo, parodymus keitė, derino juos su kaltinamuoju siekdama jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Papildomai pažymėtina ir tai, jog nors nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji jokių problemų dėl ausies neturėjo ir neturi, pateikė neva tai turinčią patvirtinti otorinolaringologo pažymą (t. 2, b. l. 149), tačiau ji 2021-12-12 apklausoje nurodė, kad sutuoktinis jai sudavė du smūgius į kairę ausį sukeldamas jai fizinį skausmą. 2021-12-12 nuvykusi į gydymo įstaigą nukentėjusioji medikams patvirtino, kad ją sumušė sutuoktinis ir dėl sumušimo jaučia nemalonų jausmą ausyje. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios gydytojams išsakytus nusiskundimus buvo atlikti medicininiai tyrimai ir nukentėjusiajai diagnozuota kairės ausies būgnelio plyšimas (perforacija), ką patvirtina byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G58/2022 (05). Byloje apklaustas teismo medicinos ekspertas G. S. patvirtino, kad praėjus 2 – 3 savaitėms ausies būgnelis gali sugyti, todėl gynybos teismui pateikta otorinolaringologo pažyma pateiktai jo surašytai specialisto išvadai neprieštarauja.

Taigi byloje surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamasis smurtaudamas prieš nukentėjusiąją padarė jai medicininio tyrimo metu nustatytus sužalojimus dėl kurių nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, nes jis panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narę – sutuoktinę M. G. bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą. Sveikatos sutrikdymo mastą pagrindžia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 58/2022 (05). Teismo medicinos ekspertas teisiamajame posėdyje nurodė, kad tiek dėl uodegikaulio lūžio, tiek ir dėl ausies būgnelio plyšimo imant šiuos sužalojimus atskirai asmens sveikata yra sutrikdoma nesunkiai, nes jiems sugyti yra reikalinga ilgiau nei 10 dienų.

Skirdamas A. G. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, kaltinamojo asmenybę (BK 54 str. 1, 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Nustatant A. G. bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, kuriuo žala padaryta žmogaus sveikatai. Jis praeityje teistas 5 kartus, tačiau teistumai išnykę, nors yra nuteistas 2021-11-30 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 25 str. 3 d., 199 str. 3 d., 25 str. 3 d. 260 str. 3 d., tačiau nuosprendis yra apskųstas apeliacine tvarka ir neįsiteisėjęs (t. 2, b. l. 1-84), todėl kaltinamasis laikytinas neteistu. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 181-188), dirba (duomenys neskelbtini) bei darbdavio yra charakterizuojamas kaip darbštus, kruopštus ir atsakingas darbuotojas (t. 2, b. l. 172) yra vedęs, nurodo, kad su žmona augina 5 nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina vienintelė straipsnio už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatyta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį.

Kadangi kaltinamasis laikomas neteistu, dirba, su nukentėjusia žmona susitaikė, su ja augina 5 nepilnamečius vaikus, jam paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas vidurkiui lygiam terminui su intensyvia priežiūra, skiriant jam įpareigojimą dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kas teismo nuomone, geriausiai padės pasiekti bausmei keliamus tikslus, užkirs kelią daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą. Kadangi kaltinamasis smurtinio pobūdžio veiką padarė prieš šeimos narę – sutuoktinę, jam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Motyvai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 119, 07 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Kadangi dėl nukentėjusiosios gydymo Panevėžio teritorinė ligonių kasa turėjo 119, 07 Eur išlaidų, civilinis ieškinys laikytinas įrodytu ir tenkintinas visiškai.

Į kaltinamajam skirtinos bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021-12-11 22.50 val. iki 2021-12-13 15.13 val. (2 dienos).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 11 d. 22.50 val. iki 2021 m. gruodžio 13 d. 15.13 val. (dvi dienas).

Paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams su intensyvia priežiūra nustatant sąlygas – nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. G. 119, 07 Eur (vieną šimtą devyniolikos eurų 07 ct) žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamąja sąskaitą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.