Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Petras Kontrimas Baudžiamoji byla Nr. 1A-315-174/2016 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64777-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.4.5.; 1.2.14.1.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1. (S)

2016 m. spalio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams;

pagal 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikytas BK 64¹ straipsnis ir paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – ir jis suimtas teismo salėje po nuosprendžio paskelbimo.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2015-10-14 iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuosprendžiu priteista iš A. G.: D. M. – 905 Eur, Klaipėdos teritorinės ligonių kasai – 381,33 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui – 769,49 Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, t. y. jis 2015 m. lapkričio 15 d., apie 21.00 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tyčia sudavė vieną kartą kumščiu sėdinčiam ant lovos D. M. į dešinį šoną, šiam nugriuvus į lovą, gulinčiam jam sudavė kumščiu ne mažiau kaip šešis kartus į kairįjį ir dešinįjį nugaros šonus ir tokiu būdu padarė nukentėjusiajam D. M. krūtinės ląstos sumušimą ir dešinės pusės 9-12 šonkaulių lūžimus, poodinę emfizemą, kairės pusės 3-4 šonkaulių lūžimus, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. G. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2015 m. lapkričio 15 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame tuo metu buvo, pagrobė D. M. 5 eurai vertės piniginę su joje buvusiais 900 eurų ir tuo nukentėjusiajam D. M. padarė 905 eurų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. G. prašo sušvelninti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti jam realią laisvės atėmimo bausmę motyvavo tuo, kad jis anksčiau ne kartą buvo teistas, tačiau nuteistasis pažymi, kad bausmes už visus anksčiau padarytus nusikaltimus jis yra atlikęs, todėl prašo teismo suteikti jam paskutinę galimybę pasitaisyti, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokiu būdu jis galėtų susirasti darbą ir greičiau atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytą žalą, to, būdamas suimtas ir neturėdamas darbo, padaryti negali, taip pat galėtų pradėti gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Nuteistasis pažymi, kad jis turi kur gyventi, o būdamas laisvėje laikytųsi visų teismo jam paskirtų įpareigojimų.

Nuteistojo A. G. gynėjas advokatas A. Kvaščevičius prašo nuteistojo A. G. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde neneigia kaltės padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, prašo ją sušvelninti, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas A. G. už du tyčinius nusikaltimus mažesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du nesunkūs nusikaltimai), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą A. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas anksčiau dešimt kartų teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, nuo 2015-06-18 septynis kartus baustas administracine tvarka. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį A. G. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam A. G. atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas rėmėsi duomenimis apie jo ankstesnį teistumą, nors pagal ankstesnius nuosprendžius visas bausmes jis yra atlikęs, todėl, jo nuomone, paskirtos bausmės vykdymas jam gali būti atidėtas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios šio įstatymo nuostatos teismų praktikoje aiškinamos taip, kad net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kad sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamoje byloje A. G. už nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, taikant 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams, tačiau apylinkės teismas nemanė, kad A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir BK 75 straipsnio netaikė. Vien tai, kad A. G. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnį.

Pažymėtina, kad nuteistojo A. G. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, nukreiptos prieš vienus pagrindinių įstatymo saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą ir nuosavybę. Kaip minėta, A. G. nusikalto ir buvo teisiamas, būdamas praeityje ne kartą teistas, iš jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, pavartojant fizinį smurtą (plėšimas) ir kt., naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Šie duomenys neigiamai jį charakterizuoja bei rodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, akivaizdu, kad jis, nepaisant ankstesnių teistumų, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, be kita ko, atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas, tai parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. G. naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas praeityje daug kartų teistas, iš jų taip pat ir už nusikalstamas veikas, nukreiptas į asmens nuosavybę, pavartojant fizinį smurtą – vagystes, plėšimus ir kt., naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). A. G. nuolat daro tyčinius nusikaltimus prieš vienus labiausiai saugomų teisinių gėrių – žmogaus sveikatą ir nuosavybę, niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pajamų šaltinio, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka. A. G. nusikalto praėjus šiek tiek daugiau nei metams laiko po ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Anksčiau jam paskirtos bausmės, iš jų net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas, jo nepataisė, nes, kaip matyti, jis, praėjus vos metams po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vėl padarė naujas nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šie duomenys rodo, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų, anksčiau A. G. paskirtos bausmės, iš jų net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė. Taigi akivaizdu, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo jauname amžiuje susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl pirmosios instancijos teismas už naujas nusikalstamas veikas paskirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, mažesnį nei jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, nuostatų nepažeidė, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad būdamas laisvėje jis galėtų įsidarbinti ir greičiau atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytą žalą, yra deklaratyvi ir vertintina kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį, nes, kaip minėta, anksčiau jis niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pajamų šaltinio, todėl galima pagrįstai manyti, kad savanaudiškų nusikaltimų darymas yra jo pragyvenimo šaltinis. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies bei dydžio.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. G. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga, tad ją švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatymų numatyto pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.