Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria D. Č. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos V. Š. 2025 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. Č. Institucijos vyriausiosios tyrėjos V. Š. 2025 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25273665676, nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 170 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – 3 mėnesių laikotarpiui, už tai, kad jis 2025 m. gegužės 23 d. 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, krašto kelio (duomenys neskelbtini) 31 km, vairuodamas transporto priemonę, atliko lenkimo manevrą kelio atkarpoje, kurioje lenkti yra draudžiama. Tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 140.6, 325 punktus. Šiuo nutarimu pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu D. Č. neginčija savo kaltės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, nekelia jam inkriminuoto administracinio nusižengimo kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir kaltės padarius nusižengimą klausimo, tačiau nesutinka su jam skirta nuobauda, būtent, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymu, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašo specialiosios teisės atėmimo terminą skirti trumpesniam, nei sankcijoje numatytas minimalus, terminui. Atsižvelgdamas į apelianto nurodytus motyvus, apygardos teismas pasisako tik dėl D. Č. skirtos nuobaudos pagrįstumo ir proporcingumo.

7. ANK 420 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už pavojingą ir chuliganišką vairavimą, Kelių eismo taisyklėse nustatyto draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų, be to, pagal šio straipsnio 6 dalį už tokį nusižengimą privaloma skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

8. Kaip matyti Institucijos 2025 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-13064-2025 D. Č. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirtas tiek minimalus baudos dydis (170 Eur), tiek minimalus specialiosios teisės atėmimo termino laikotarpis (3 mėnesiai).

9. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

10. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

11. Išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, Institucijos nutarimą, skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, D. Č. asmenybę, jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą bei visiškai pagrįstai netenkino jo skundo dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, sutrumpinant arba visiškai neskiriant administracinio poveikio priemonės. Kaip konstatavo ir apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju švelninti apeliantui skirtą administracinio poveikio priemonę nėra jokio pagrindo. Šiai išvadai visiškai pritaria ir apygardos teismas. Todėl D. Č. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl jam skundžiama nutartimi netaikytų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, kad skunde nenurodoma jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui galėjo būti nežinomos ir neįvertintos, arba įvertintos netinkamai.

12. Kaip matyti, skundo turinys leidžia spręsti, jog apeliantas iš esmės menkina savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, tuo tarpu administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, vaizdo įrašo medžiaga leidžia spręsti, jog D. Č. atliko lenkimo manevrą ten, kur draudžiama tai daryti, šiuo atveju nuokalnėje išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kurioje tuo metu važiavo kita transporto priemonė – sunkvežimis, dėl ko lenkimas turėjo būti užbaigtas paskubomis sugrįžtant į savo eismo juostą, siekiant išvengti galimo susidūrimo. Vien tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną, dėl ko D. Č. ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie tiek vizualiai matė, tiek vaizdo registratoriumi užfiksavo šį apelianto daromą akivaizdų pažeidimą. ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicija, nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės. Todėl skunde akcentuojamos aplinkybės dėl to, kad D. Č. veiksmai nesukėlė jokių nepatogumų kitiems eismo dalyviams, tai yra jie nebuvo priversti staigiai keisti savo judėjimo greitį, kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, jo padaryto pažeidimo pavojingumo niekaip nemažina.

13. Įvertinus pažeidimo pobūdį, neabejotinai svarbu įvertinti ir pažeidėjo asmenybę. Nors pateiktu skundu D. Č. bando save pateikti itin teigiamai ir pozityviai kaip darbštų ir atsakingą pilietį, visgi Administracinių nusižengimų registro duomenys, leidžia teigti, kad šis asmuo sistemingai daro įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus. Fiksuojamų pažeidimų įrašai nuo 1 iki 62, dominuoja nusižengimai susiję su transportu ir kelių ūkiu (greičio viršijimas, saugos diržo nesegėjimas, naudojimasis mobiliuoju telefonu vairuojant, pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas, vairavimas, kai atimta teisė vairuoti, vienpusio eismo reikalavimų pažeidimai ir t.t.). Pažymėtina ir tai, kad ankstesni baustumai liudija ir tai, jog 2017 m. D. Č. jau buvo baustas už lenkimą vietose, kur draudžiama tai daryti, už ką jam taip pat buvo taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Kas tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog D. Č. neabejotinai buvo žinoma, kad toks jo veikimas gali sąlygoti teisės vairuoti transporto priemones laikiną netekimą, nepaisant to, pastarasis tokio pobūdžio pažeidimą padarė pakartotinai. Visa tai leidžia teigti, jog D. Č. nelinkęs pasimokyti iš ankstesnio patyrimo, jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, o administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu nebuvo pasiekti.

14. Nagrinėjamu atveju apeliantas skundą dėl administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo argumentuoja tuo, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbinėje, ūkinėje veikloje, ši teisė taip pat reikalinga užtikrinant mažamečio vaiko pristatymą į darželį, būrelius, pas senelius, taip pat siekiant pasirūpinti kitame mieste gyvenančia močiute ir panašiai. Atsižvelgiant į tai, pažymi, kad skirta administracinio poveikio priemonė sukels neigiamas pasekmes ne tik jam, tačiau ir jo šeimai, artimiesiems, darbuotojams, kas, apelianto vertinimu, laikytina išskirtinėmis aplinkybėmis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo prasme. Vis tik sutikti su tokiu D. Č. deklaruojamu situacijos vertinimu, apygardos teismas neturi pagrindo.

15. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio poveikio priemonė skiriama privalomai. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, jog D. Č. gailisi dėl padaryto nusižengimo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dėl padaryto nusižengimo nekilo jokios neigiamos pasekmės, pasisakyta skundžiamoje nutartyje, pagrįstai nurodant, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju, D. Č. skiriant administracinio poveikio priemonę, akivaizdu, kad buvo atsižvelgta į minėtų aplinkybių visumą, kadangi jam taikyta administracinio poveikio priemonė, kurios terminas yra minimalus, tačiau nagrinėjimui aktualiu klausimu jokio išskirtinumo paminėtos aplinkybės nerodo. Tai, kad D. Č. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga siekiant vykdyti ūkinę veiklą taip pat negali būti laikomos išskirtinėmis. Juolab, kad pats pažeidėjas nurodo, jog jo ūkyje dirba dar 5 asmenys, duomenų, kad šie asmenys negalėtų užtikrinti jo ūkinės veiklos tęstinumo, bylos medžiagoje nėra. Analogiškai vertintinos ir aplinkybės dėl apelianto galimybės pasirūpinti mažamečiu vaiku ir senyvo amžiaus močiute. Pats pareiškėjas sutinka, kad sutuoktinė galėtų šias jo pareigas perimti, tačiau jis nenori jos apkrauti. Dar labiau, pagal apelianto skunde dėstomas aplinkybes jo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini), o močiutė (duomenys neskelbtini) rajone, tad akivaizdu, jog pasirūpinti močiute gali ir kiti šeimos nariai, kurių gyvenamoji vieta lokaliai yra arčiau, nei paties apelianto. Dėl ko, D. Č. tokios pareigos kildinimas yra daugiau deklaruojamojo pobūdžio siekiant sustiprinti išskirtinių aplinkybių ratą. Neabejotina, kad neturint teisės vairuoti D. Č. bus nepatogiau užtikrinti darbines ir kasdienes veiklas, tačiau tai netaps neįmanoma. Pažymėtina ir tai, kad specialiosios teisės atėmimas yra laikinas.

16. Aukštesniojo teismo vertinimu, dėl padaryto administracinio nusižengimo apelianto patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

17. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad tiek Institucija, tiek pirmosios instancijos teismas į visas apelianto nurodytas aplinkybes atsižvelgė, jas vertino tinkamai, nes D. Č. paskirta minimalios trukmės sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pažeidėjo netenkinantį sprendimą, nereiškia, kad teismas nevisapusiškai išsiaiškino bylos aplinkybes ar netinkamai jas vertino. D. Č. paskirta poveikio priemonė yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje.

18. Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad tenkinti D. Č. apeliacinio skundo ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, pagrindo nėra. Skundžiama teismo nutartis paliekama galioti, nes yra teisėta ir pagrįsta, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.