- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-05
- Bylos Nr.
- eI3-719-1161/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00682-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Indrė Žvaigždinienė
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- D. G.
- Kategorijos
dalyvaujant atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2022 m. lapkričio 7 d. įsakymą „Dėl tarnybinės nuobaudos D. G. skyrimo“ Nr. 3K-354 (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Departamento direktoriaus 2022 m. lapkričio 8 d. įsakymą „Dėl D. G. atleidimo iš pareigų“ Nr. 4K-1083 (toliau – ir Įsakymas Nr. 2); 3) panaikinti Departamento direktoriaus 2022 m. lapkričio 9 d. įsakymą „Dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022-11-08 įsakymo Nr. 4K-1083 „Dėl D. G. atleidimo iš pareigų“ pakeitimo“ Nr. 4K-1095 (toliau – ir Įsakymas Nr. 3); 4) grąžinti pareiškėją į Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas; 5) priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo dienos (2022 m. gruodžio 30 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Nurodė, kad Departamentas, gavęs Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjo 2022 m. spalio 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. 6K-845 „Dėl gautos informacijos“, 2022 m. spalio 7 d. pradėjo tarnybinį tyrimą dėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo. Tiek Įsakyme, tiek 2022 m. spalio 28 d. tarnybinio tyrimo išvadoje „Dėl D. G. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Išvada) nurodoma, jog pareiškėja tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus. Įsakyme nurodoma, kad pareiškėja pažeidė Departamento direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 3K-283 patvirtinto Klientų aptarnavimo standarto (toliau – ir Standartas) 3.3 punktą, todėl konstatuota, kad pareiškėja pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
Teigė, kad Įsakyme bei Išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad pareiškėja pažeidė VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, nustatytą VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja netinkamai vykdė Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3K-176, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 8 punkto reikalavimus, nors pareiškėja, vykdydama jai pavestas funkcijas, padėjo priimti ir aptarnauti klientus, taip pat priėmė ir aptarnavo klientus, pareiškėja niekada neatsisakė aptarnauti klientų.
Pabrėžė, kad pareiškėja savo iniciatyva jokios informacijos neteikė bei neturėjo jokio tikslo to daryti, kadangi niekaip nėra susijusi su asmeniu, kuris galėjo gauti teistumo / neteistumo pažymas, be to, asmeniškai negavo jokios finansinės naudos, nesiekė finansinės naudos asmeniui, teikiančiam pažymų išdavimo paslaugas, net nežino, ar iš viso buvo gaunama kokia nors finansinė nauda ir pan., todėl nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja piktnaudžiavo tarnyba.
Nurodė, kad pareiškėja klientui teikė informaciją ir pasiūlė kreiptis dėl teistumo / neteistumo pažymos į fizinį asmenį, kuris nėra susijęs su Departamento teikiamomis paslaugomis. Išvadoje nurodytas teiginys, kad pareiškėja pažeidė Standarto 3.3 punkto reikalavimus, yra visiškai nepagrįstas bei prieštaraujantis teisinei logikai, kadangi joks teisės aktas nedraudžia valstybės tarnautojui ar įstaigos darbuotojui nurodyti asmeniui / klientui, kur kreiptis dėl vienos ar kitos informacijos gavimo.
Teigė, kad Išvadoje akcentuota, kad pareiškėja piktnaudžiavo tarnyba, sumažino pasitikėjimą Departamento darbu, sumenkino įstaigos autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, tačiau jokie Išvados argumentai nepagrindžia šių teiginių, t. y. nėra aišku, kuo konkrečiai pasireiškė visi šie neigiami padariniai, kadangi nėra duomenų, jog pareiškėja pažeidė įstatymu saugomas vertybes, siekė naudos asmeniškai ar kitiems asmenims ir pan.
Pažymėjo, kad pareiškėjos veiksmai niekam nesukėlė jokių konkrečių neigiamų pasekmių (to neįrodė ir atsakovas), todėl, įvertinus faktines aplinkybes bei Išvadoje nustatytus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, akivaizdu, jog pareiškėja nepadarė tarnybinio nusižengimo, tuo labiau šiurkštaus nusižengimo, už kurį Įsakymu jai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.
Nurodė, kad pareiškėja tinkamai, laiku bei nepažeisdama teisės aktų reikalavimų atliko visas tarnybines užduotis, tinkamai vykdė Pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jokių VTĮ nuostatų nepažeidė.
Teigė, kad pareiškėjos skundžiami įsakymai priimti bei jai tarnybinė nuobauda paskirta vadovaujantis neišsamia, prieštaringa Išvada, padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, neteisėtas pareiškėjos elgesys bei kaltė neįrodyti objektyviais duomenimis, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti skundžiamus įsakymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas nedalyvavo. 2025 m. balandžio 7 d. pateiktame pranešime nurodė, kad prašo administracinę bylą teismo posėdyje nagrinėti nedalyvaujant pareiškėjai D. G. bei jos atstovui advokatui D. K., taip pat pažymėjo, jog pareiškėja palaiko savo poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose, jokių naujų aplinkybių nurodyti nepageidauja.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas pažymėjo, kad Išvadoje nurodyta, jog pareiškėja savo veiksmais (aptarnaudama klientą pasiūlė kreiptis į asmenį, kuris už tam tikrą sumą gali padėti gauti teistumo pažyma) tarnybinę padėtį naudojo ne tarnybos interesais, ne pagal įstatymus, savivaliavo, siekė finansinės naudos asmeniui, teikiančiam teistumo pažymų išdavimo paslaugas už (duomenys neskelbtini) grivinas, taip piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Išvadoje nurodyti įrodymai, pagrindžiantys pareiškėjos kaltę – Departamento darbuotojų, pačios pareiškėjos paaiškinimai, V. T., R. M. paaiškinimai ir kt. Išvadoje aiškiai nurodyta pareiškėjos kaltė bei pateiktas tokio vertinimo pagrindimas.
Atsakovas nurodė, kad pati pareiškėja 2022 m. spalio 20 d. teiktuose paaiškinimuose Departamentui patvirtino, kad ant lapelio, kuriame buvo užrašytas vardas, pavardė ir telefono numeris, terminus ir sumas užrašė ji, tačiau nemanė, kad tai bus traktuojama kaip piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Pareiškėja ant lapelio užrašė terminus ir sumas bei šį lapelį laikė savo darbo vietoje nuo 2022 m. birželio mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio 2 d., kai buvo pateiktas klientėms V. T. ir R. M., be to, pareiškėja pokalbio metu su Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėju, aiškindama įvykio aplinkybes, painiojosi ir kartais keisdavo savo jau išsakytas aplinkybes, pavyzdžiui, pareiškėja teigė, kad niekam jokio lapelio nedavė, vėliau teigė, kad lapelį davė gailėdamasi užsienietės ir norėdama jai padėti, taip pat teigė, kad lapelyje esančią informaciją perdavė tik keletui užsieniečių. Pareiškėja, pažeisdama Standartą, klientei teikė informaciją ir pasiūlė kreiptis dėl teistumo pažymos už lapelyje nurodytas kainas į fizinį asmenį, kuris nėra susijęs su Departamento teikiamomis paslaugomis.
Atsakovas teigė, kad pareiškėjos veiksmai sumažino pasitikėjimą Departamento darbu, sumenkino Departamento valstybės tarnautojų autoritetą, pakenkė Departamento, kaip valstybės institucijos, reputacijai, tokia situacija sudarė sąlygas klientams suabejoti Departamente dirbančių asmenų sąžiningumu ir kompetencija. Valstybės tarnautojo veiksmai, kai teikiami klientams fizinio asmens duomenys, vardas, pavardė, telefono numeris ir kainos už paslaugas gaunant pažymas, kelia realų pagrindą Departamento klientams manyti, kad Departamento veikla yra korumpuota, kad Departamento valstybės tarnautojai gauna neteisėtą atlygį už tarpininkavimą iš fizinio asmens ir, kad Departamento valstybės tarnautojai suteiktus jiems įgaliojimus naudoja įgyvendinant privačių asmenų finansinius interesus. Pareiškėja pažeidimą padarė aptarnaudama klientą, kuris turi teisę į laikinąją apsaugą (kadangi pasitraukė iš (duomenys neskelbtini) dėl karo veiksmų), t. y. ypač jautriai asmenų kategorijai priklausantį asmenį. Dėl šių pareiškėjos neteisėtų veiksmų klientė kreipėsi pagalbos į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją. Pareiškėjos veiksmai lėmė žiniasklaidos portale pasirodžiusią itin žeminančią bei jautrią informaciją apie Departamente atliekamus veiksmus.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė dėl savo kaltės, netiesioginės tyčios forma. Pareiškėja, žinodama ir suvokdama, kad jos veiksmai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, numatė, kad dėl jos veikimo gali atsirasti neigiamos pasekmės ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido neigiamoms pasekmėms kilti. Pareiškėja turėjo visas galimybes pasielgti teisėtai, nes žinojo jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei turi ilgametę darbo patirtį.
Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja turėjo pakankamai patirties ir žinių pasielgti teisėtai, tačiau remdamasi nepagrįstomis aplinkybėmis bei aiškiai suvokdama savo veiksmų neteisėtumą, naudojosi tarnybine padėtimi ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, viršijo savo įgaliojimus, bei savivaliaudama, klientų aptarnavimo metu, klientei pasiūlė kreiptis į asmenį, kuris už 1 000 grivinų gali padėti gauti teistumo pažymą, įteikė lapelį, kuriame užrašė asmens, galinčio padėti, vardą, pavardę telefono numerį ir sumas („2-3 – 1 000 grivinų, 8 d. – 400, 5 d. – 600, - 300- griv“) už teikiamas paslaugas, tokiu būdu siekė finansinės naudos fiziniam asmeniui, nesusijusiam su Departamento vykdoma veikla.
Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjos grąžinimas į valstybės tarnautojos pareigas neatitinka Migracijos departamento organizacinių pokyčių, ir vadovaudamiesi Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalimi, prašo teismo, pripažinus pareiškėjos atleidimą iš darbo neteisėtu, atmesti pareiškėjos skundo dalį, kurioje ji prašo grąžinti pareiškėją į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas ir negrąžinti pareiškėjos į Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus valstybės tarnautojos pareigas. Migracijos departamentas savo poziciją dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižvengimo išsamiai išdėstė tiek Išvadoje, tiek atsiliepime į pareiškėjos skundą. Palaiko šią poziciją ir mano, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina Migracijos departamento priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Papildomai pažymi, kad, vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2023 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-3856-331/2023, kuriuo Migracijos departamentas buvo įpareigotas teismo reikalavimą įvykdyti skubiai, pareiškėja buvo grąžinta į buvusias pareigas. Tačiau, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) panaikinus šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėja iš Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojos) pareigų buvo atleista Migracijos departamento direktoriaus 2023 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 4K-843. Paaiškina, kad dėl organizacinių pakeitimų Migracijos departamente, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, klientus aptarnauja nebe valstybės tarnautojai, o asmenys dirbantys pagal darbo sutartis, taigi, pareiškėjos grąžinimas į valstybės tarnautojo pareigas Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje nebeatitinka Migracijos departamento organizacinių struktūros pokyčių.
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Įsakymo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą ir jai skirta tarnybinė nuobauda atleidimas iš pareigų, Įsakymo Nr. 2, kuriuo pareiškėja nuo 2021 m. lapkričio 8 d. buvo atleista iš užimamų pareigų, Įsakymo Nr. 3, kuriuo pakeista pareiškėjos atleidimo data, teisėtumo bei pagrįstumo. Taip pat pagrindo grąžinti pareiškėją į Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigas bei pagrindo priteisti pareiškėjai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo 2022 m. gruodžio 30 d. iki sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Nustatyta, kad pareiškėja užėmė Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojo, pareiginės algos koeficientas (duomenys neskelbtini)) pareigas.
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2022 m. rugpjūčio 3 d. el. laišku persiuntė Departamentui V. T. kreipimąsi dėl to, jog Departamento darbuotoja davė numerį vyro, kuris per 2-3 dienas padaro (ne)teistumo pažymą už 1 000 grivinų.
Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjas R. J. 2022 m. spalio 7 d. Tarnybiniu pranešimu Nr. 6K-845 ,,Dėl gautos informacijos“ informavo Departamento direktorę E. G., jog gautos informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d. Migracijos departamento (duomenys neskelbtini) skyriuje prie langelio Nr. 3 dirbo pareiškėja, kreipimesi nurodytą lapelį (kuriame užrašyti asmens, galinčio padėti, kontaktai ir kainos už suteiktas paslaugas) surašė ir (duomenys neskelbtini) pilietei įteikė taip pat pareiškėja. Aiškinantis tyrimui reikšmingas aplinkybes, Migracijos departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vedėjo R. J. ir pareiškėjos pokalbio metu, Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus patalpose, pareiškėja žodžiu nurodė, kad minėtą lapelį (kuriame užrašyti asmens, galinčio padėti, kontaktai ir kainos už suteiktas paslaugas) surašė smalsumo vedama išgirdusi užsieniečių pokalbį apie tai, kaip galima įsigyti pažymą apie teistumą/neteistumą, vėliau aptarnaudama kitą (duomenys neskelbtini) pilietę, šį lapelį įteikė jai, nurodydama, kad lapelyje įrašyti kontaktai asmens, kuris gali padėti susitvarkyti teistumo/neteistumo pažymą už lapelyje nurodytą kainą. Pokalbio metu pareiškėja, aiškindama įvykio aplinkybes, painiojosi ir kartais keisdavo savo jau išsakytas aplinkybes pvz.: teigė, kad niekam jokio lapelio nedavė, teigė, kad lapelį davė gailėdamasi užsienietės ir norėdama jai padėti, teigė, kad lapelyje esančią informaciją perdavė tik keletui užsieniečių. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes tikslinga pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareiškėjos atžvilgiu, dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo.
Departamento Komisija (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. G. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti 2022 m. spalio 13 d. Pranešimu (patikslintu) apie tarnybinį nusižengimą Nr. 6K-863 informavo pareiškėją apie pradėtą tyrimą dėl galimo pareiškėjos tarnybinio nusižengimo ir 2022 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 3K-318 sudarytą komisiją dėl to, kad pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 3 d. pasiūlė klientei kreiptis į asmenį, kuris už 1 000 grivinų gali padėti gauti teistumo/neteistumo pažymą. Pareiškėjai pasiūlyta pateikti paaiškinimą dėl nurodyto galimo tarnybinio nusižengimo.
Pareiškėja 2022 m. spalio 20 d. paaiškinime nurodė, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą 2022 m. spalio 13 d. Nr. 6K-863 minimos klientės, kuri 2022 m. rugpjūčio 3 d. būtų prašiusi suteikti informaciją dėl iš (duomenys neskelbtini) atvykstančios giminaitės, neatsimena. Klientui buvo paaiškinta, kad pažymą gali gauti (duomenys neskelbtini) ambasadoje, arba gali prisijungti per savo el. prisijungimus, arba pažymą gauti (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu metu prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikinėjo (duomenys neskelbtini) pilietis prie klientų aptarnavimo langelio Nr. 4, kuris turėjo pažymą atsiųstą iš (duomenys neskelbtini). Kolegės klientas savo ranka užrašė asmens vardą ir pavardę bei telefono numerį ir padavė pareiškėjos klientui. Terminus ir sumas pareiškėja užrašė ant lapelio, kuriame buvo užrašytas vardas, pavardė ir telefono numeris. Pareiškėjos manymu, jai bandoma inkriminuoti tarnybinis nusižengimas, nesant jokių objektyvių bei neginčijamų duomenų, kad pareiškėja galimai padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą.
Departamento Komisija (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. G. galimam tarnybiniam nusižengimui tirti 2022 m. spalio 21 d. Pranešimu (patikslintu) apie tarnybinį nusižengimą Nr. 6K-892 informavo pareiškėją, kad dėl galimo tarnybinio nusižengimo ji gali pateikti paaiškinimą.
Pareiškėja 2022 m. spalio 25 d. paaiškinimu pateikė analogiško turinio paaiškinimą kaip ir 2022 m. spalio 20 d. teiktame paaiškinime.
Išvadoje siūlyta: 1) pripažinti, kad Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. G. padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir skirti jai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų; 2) tarnybinį tyrimą dėl Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) D. G. padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo baigti; 3) šią tarnybinio tyrimo išvadą ir surinktą dokumentinę medžiagą saugoti Departamento Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriuje.
Departamento direktorius Įsakymo 1 punktu pripažino, kad pareiškėja, Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), padarė tarnybinį nusižengimą – tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktus, Valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, nustatytus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8, 10, 12 ir 14 punktuose, Migracijos departamento Klientų aptarnavimo standarto, patvirtinto Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 3K-383, klientų aptarnavimo principo 3.3 papunktį, (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto Migracijos departamento direktoriaus 2020 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 3K-176, 8 punkto reikalavimus. Šio Įsakymo 2 punktu skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.
Departamento direktoriaus pavaduotojos Įsakymo Nr. 2 1 punktu atleido 2021 m. lapkričio 8 d. pareiškėją iš Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojo, pareiginės algos koeficientas 7,53) pareigų. Šio Įsakymo 2 punkte nustatyta, kad už atidirbtą laikotarpį nepanaudota 7,5 darbo dienos kasmetinių atostogų.
Departamento direktoriaus pavaduotojos Įsakymo Nr. 3 pakeistas Įsakymas Nr. 2 ir 1 punkte nurodyta, kad pakeista preambulė ir ji išdėstyta taip: „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 15 punktu, 48 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgdama į Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 3K-354 „Dėl tarnybinės nuobaudos D. G. skyrimo:“. Įsakymo Nr. 3 2 punkte nurodyta, kad pakeistas 1 punktas ir išdėstytas taip: „Atleidžiu 2022 m. lapkričio 8 d. D. G. iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojo, pareiginės algos koeficientas (duomenys neskelbtini)) pareigų, nukeliant atleidimo datą, iki pasibaigs jos nedarbingumo laikotarpis.“
Pareiškėja, nesutikdama su Departamento Įsakymais, kreipėsi į teismą.
Žemesnės instancijos teismas
VAAT 2023 m. birželio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3856-331/2023 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: pakeistas Departamento Įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas; panaikinti Departamento Įsakymas Nr. 2 ir Nr. 3; pareiškėja grąžinta į Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojo, pareiginės algos koeficientas (duomenys neskelbtini)) pareigas. Šią sprendimo dalį Departamentas buvo įpareigotas vykdyti skubiai; pareiškėjai iš Departamento priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; pareiškėjai iš Departamento priteista 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys (tarnybiniai pranešimai, susirašinėjimai el. laiškais, fotonuotrauka, pareiškėjos paaiškinimai) patvirtina, jog Departamentas tinkamai ištyrė tarnybinį nusižengimą, Išvadoje nurodytos reikšmingos aplinkybės bei įrodymai. Teismas neturi abejonių dėl to, jog pareiškėja atliko tarnybinį nusižengimą, tačiau nėra patvirtinta tai, ar minėtą lapelį perdavė Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) L. S. aptarnautas klientas prie langelio Nr. 4, o pareiškėja šį lapelį papildė įrašydama sumas už pažymos suteikimą ir jį perdavė, ar pati pareiškėja turėjo šį lapelį ir teikė jį klientams. Taip pat nenustatyta, ar lapelis buvo pateiktas tik (duomenys neskelbtini) pilietei R. M. ir V. T., ar taip pat buvo teikiamas ir kitiems užsieniečiams, kurie kreipėsi į Departamentą. Pats pažeidimo faktas, t. y. tai, kad pareiškėja pateikė lapelį (duomenys neskelbtini) pilietei R. M. ir V. T. su jame nurodytu asmeniu bei sumomis, už kurias yra išduodama pažyma apie teistumą/neteistumą, yra nustatytas Išvadoje. Teismas pažymėjo, kad pats pažeidimo faktas Išvadoje tinkamai nustatytas. Teismas nurodė, jog lapelio, kuriame užrašytas asmuo, teikiantis teistumo/neteistumo pažymas ir jame nurodytos sumos, perdavimas nėra suderinamas su valstybės tarnautojui keliamais principais, nustatytais VTĮ. Nors pareiškėja ir atliko Pareigybės aprašymo 8 punkto reikalavimus, t. y. priėmė ir aptarnavo asmenis, tačiau tai niekaip nepaneigia Išvadoje nustatyto atlikto tarnybinio nusižengimo, kuris nėra suderinamas su VTĮ, Pareigybės aprašymo ir Klientų aptarnavimo standarto nuostatomis. Teismas vertino, kad tarnybinis nusižengimas buvo atliktas, tačiau sprendė, kad pareiškėjai pritaikyta neproporcinga nuobauda pažeidimo sunkumui, o nuobaudos tikslai galėjo būti pasiekti kita tarnybinės nuobaudos rūšimi – papeikimu.
Pareiškėja grąžinta į Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojo, pareiginės algos koeficientas (duomenys neskelbtini)) pareigas.
Žemesnės instancijos teismas
LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2100-520/2023 atsakovo Departamento apeliacinį skundą tenkino iš dalies, VAAT 2023 m. birželio 15 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. LVAT nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nurodytą Išvadoje, atskirai neanalizavo ir nenustatė pareiškėjos padaryto nusižengimo aplinkybių, apsiribojo nurodymu, kad pareiškėja, perduodama klientei lapelį, ant kurio buvo nurodytas asmuo, kuris už pinigus teikia teistumo / neteistumo pažymas, nėra suderinamas su valstybės tarnautojui keliamais principais, nustatytais VTĮ, kad pareiškėjos veiksmai sumenkino valstybės tarnautojo vardą, kartu sumenkino ir Departamento prestižą bei autoritetą. Pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad pareiškėja savo veiksmais sumenkino valstybės tarnautojo vardą, Departamento prestižą bei autoritetą, galėtų reikšti, jog pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą (VTĮ 32 str. 5 d. 1 p.), tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja nepadarė šiurkštaus tarnybinio nusižengimo. Pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių įrodymų bei nepaaiškino motyvų, dėl kurių pareiškėjos tarnybinis nusižengimas nelaikomas šiurkščiu nusižengimu. Sprendime abstrakčiai nurodyta, kad įvertinus visus tarnybinio nusižengimo elementus, nesutiktina su Išvadoje padaryta išvada, kad tarnybinis nusižengimas laikytinas šiurkščiu. LVAT akcentavo, kad iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nėra galimybės nustatyti, ar buvo padaryta išvada, jog pareiškėja piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar nepiktnaudžiavo, nors atsakovas pareiškėjai skyrė pačią griežčiausią tarnybinę nuobaudą ir už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, nes piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas. LVAT pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Išvadoje nurodyto pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumo bei jo padarymo aplinkybių, nenustatė, kokias konkrečias pasekmes šis nusižengimas sukėlė, nes tik nustačius šias aplinkybes galima spręsti dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos adekvatumo jos padarytam pažeidimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados yra prieštaringos dėl pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo, t. y. ar šis nusižengimas yra šiurkštus, ar ne šiurkštus, ar pareiškėja piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar nepiktnaudžiavo, neįvertinti atsakovo teikti įrodymai, kuriais įrodinėjama, kad pareiškėja piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarytas tarnybinis nusižengimas sukėlė tokias pasekmes, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą bei kad nusižengimas padarytas netiesioginės tyčios forma. LVAT vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendime nėra būtinųjų motyvuojamosios dalies elementų, nurodytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 87 straipsnio 4 dalyje, sprendime apsiribojama teisės aktų išvardijimu, faktinių aplinkybių aprašymu, viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų pacitavimu ir pan., t. y. šiuo atveju yra priimtas nemotyvuotas sprendimas, be to, nurodomi prieštaringi motyvai.
Departamento 2023 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 4K-843 ,,Dėl D. G. atleidimo iš pareigų“ pareiškėja 2023 m. rugsėjo 5 d. atleista iš Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojo, pareiginės algos koeficientas (duomenys neskelbtini)) pareigų.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja VTĮ, Departamento Klientų aptarnavimo standartas, patvirtintas Departamento direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 3K-283, ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ) (nurodytų teisės aktų redakcijos, galiojusios ginčijamų Įsakymų priėmimo metu).
Pagal VTĮ 2 straipsnio 5 dalį, piktnaudžiavimas tarnyba – valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.
VTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindiniai valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai, tarp kurių: sąžiningumo ir nešališkumo principas, reiškiantis, kad valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms; pagarbos žmogui ir valstybei principas, pagal kurį valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus; profesionalumo principas, reiškiantis, kad valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti; viešumo ir skaidrumo principas, reikalaujantis, kad valstybės tarnautojo tarnybinė veikla būtų vieša ir suprantama, atvira įvertinti; valstybės tarnautojas savo veikloje privalo vengti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto interesų konflikto (viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį).
VTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (4 punktas); laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba (5 punktas).
Pagal VTĮ 32 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui.
VTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Pagal VTĮ 33 straipsnio 2 dalį, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 3 dalį, už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų. VTĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. VTĮ 33 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma: 1) valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises; 2) valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas; 3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn; 4) piktnaudžiavimas tarnyba; 5) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų pažeidimas; 6) dalyvavimas su valstybės tarnyba nesuderinamoje veikloje; 7) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties; 8) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą; 9) valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės ar savivaldybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas; 10) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su valstybės tarnautojo pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas.
Teismų praktikoje aiškinant VTĮ 32 straipsnio 5 dalies 1 punktą, yra nurodyta, kad šioje teisės normoje nustatyti kriterijai, apibrėžiantys šiurkštų tarnybinį nusižengimą, yra vertinamojo pobūdžio, dėl to kiekvienu atveju būtina atidžiai ir rūpestingai įvertinti, ar iš tiesų valstybės tarnautojo (galbūt) padaryta veika diskredituoja valstybės tarnybą, menkina įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žemina žmogaus orumą, ar tiesiogiai pažeidžia žmonių konstitucines teises; siekiant šios nuostatos pagrindu taikyti griežčiausią tarnybinę atsakomybę, reikėtų nustatyti pažeidimus, dėl kurių padarymo švelnesnės teisinės atsakomybės taikymas neatitiktų bendrųjų teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3020-575/2021).
Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-552/2015; kt.).
Iš atsakovo Išvadoje nurodytų argumentų matyti, jog pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas buvo vertinamas šiurkščiu dėl to, kad pareiškėjos elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (klientų aptarnavimu) (pasiūlymas klientei kreiptis į asmenį, kuris už piniginį atlygį gali padėti gauti teistumo pažymą, ir lapelio su tokio asmens duomenimis ir kainomis davimas klientei), sumažino pasitikėjimą Departamentu ir pakenkė Departamento reputacijai, taip pat pareiškėja piktnaudžiavo tarnyba, ir dėl to jai skirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų. Atsakovas Išvadoje taip pat yra nurodęs, kad pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė dėl savo kaltės (netiesioginės tyčios forma). Iš atsakovo nurodomų įrodymų, kuriais įrodinėjama, kad pareiškėjos padaryta veika diskredituoja Departamento reputaciją (V. T. kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, (duomenys neskelbtini) paviešinta informacija), matyti, jog buvo kritikuojama Departamento veikla, kai (duomenys neskelbtini) pilietė „siuntinėjama nuo kabineto prie kabineto“, reikalaujami dokumentai (iš jų ir pertekliniai dokumentai), o jų gauti negalima dėl vykstančio karo, (duomenys neskelbtini) ambasadoje niekas nesikalba, kartu nurodant, kad Departamento (duomenys neskelbtini) davė telefono numerį asmens, kuris gali gauti pažymą už užmokestį.
Pagal Pareigybės aprašymo 8 punktą, pareiškėjos vykdomos funkcijos: padėti priimti ir aptarnauti, priimti ir aptarnauti asmenis. Išvadoje nurodyta, kad Standarto 3.3 punkte nustatyta: „Konsultuodamas klientą, Darbuotojas turi: 2) konsultuoti Klientą Migracijos departamento veiklos klausimais, glaustai pateikiant esminę informaciją apie galimus sprendimus, kurie gali patenkinti Kliento poreikius; 3) atsakyti į Kliento klausimus; 4) suteikti Klientui teisingą informaciją apie Migracijos departamento teikiamas paslaugas, vykdomas procedūras ir paneigti Kliento abejones ar klaidingą nuomonę, jeigu jis tokią pateikia apie Migracijos departamento paslaugas ar procedūrą“.
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012 ir kt.). Sprendžiant ginčą, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), sudarančias tarnybinio nusižengimo sudėtį, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-74-415/2018).
Teismas turi analizuoti, ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-260-662/2018).
Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo; būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-507/2013; 2014 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-982/2014; 2015 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-37-662/2015; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3480-629/2019 ir kt.).
LVAT jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo, valstybės tarnautojui pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos negali būti plečiamos ir darbdavys negali reikšti valstybės tarnautojui daugiau kaltinimų negu nustatė atlikdamas tarnybinio nusižengimo tyrimą ir skirdamas tarnybinę nuobaudą (žr., pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146– 3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492–360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–3777/2011). Tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį (žr. 2010 m. birželio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143–956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–1459/2010, 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62–3777/2011).
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys (tarnybiniai pranešimai, susirašinėjimai el. laiškais, raštelio fotonuotrauka, pareiškėjos paaiškinimai) patvirtina, jog Departamentas tinkamai ištyrė tarnybinį nusižengimą. Išvadoje nurodytos tarnybinio nusižengimo ištyrimui reikšmingos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai. Išvadoje tinkamai atspindėta pareiškėjos ankstesnė tarnybinė veikla, nurodyta, kad sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nurodyta kaltės forma (netiesioginė tyčia), aiškiai apibūdinti visi tarnybinio nusižengimo elementai.
Migracijos departamentas pagrįstai darė išvadą, kad pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė. Pažeidimo padarymo faktą patvirtina byloje esantys įrodymai (raštelio nuotrauka, pačios pareiškėjos, L. S., V. T. paaiškinimai ir kiti byloje esantys įrodymai). Teismo vertinimu, pažeidimo faktas Išvadoje tinkamai nustatytas. Teismas taip pat pažymi, kad lapelio, kuriame užrašytas asmuo, padedantis už užmokestį gauti teistumo/neteistumo pažymas, jo telefono numeris ir nurodytos sumos, perdavimas asmeniui, besikreipusiam į Departamentą, nėra suderinamas su valstybės tarnautojui VTĮ nustatytomis pareigomis, valstybės tarnautojo veiklos ir tarnybinės etikos principais.
Tokiai išvadai neturi reikšmės tai, ar pati pareiškėja tik papildė tai, kas buvo užrašyta raštelyje, ar turėjo raštelį jau paruoštą, taip pat tai, ar šį raštelį perdavė tik vieną kartą, ar davė ir kitiems užsieniečiams, ar buvo gauta kokios nors materialinės naudos. Pats abejotino tikrumo (o galimai net klaidinančios) informacijos, nesusijusios su Migracijos departamento veikla ir funkcijomis, teikimo klientams (taip pat administracinės paslaugos teikimo metu sudarymas sąlygų tai daryti tretiesiems asmenims) faktas yra pakankamas tarnybiniam nusižengimui konstatuoti. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą, piktnaudžiavimu tarnyba inter alia laikomi „valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama“, taigi piktnaudžiavimo tarnyba faktui konstatuoti pakanka pačių veiksmų atlikimo, VTĮ nereikalauja materialinės ar kitokios žalos atsiradimo. Visgi šiuo atveju neigiamos pasekmės atsirado, nes pareiškėjos aptarnautas klientas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, taip pat į žiniasklaidą, padaryto pažeidimo faktas buvo paviešintas portale (duomenys neskelbtini), o tai, kaip pagrįstai Išvadoje konstatavo Departamentas, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino įstaigos autoritetą, galėjo sumažinti pasitikėjimą Departamento darbu, todėl pagrįstai Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Išvadoje tinkamai nustatyta ir pareiškėjos kaltės forma – netiesioginė tyčia. Pareiškėja (įvertinant jos turimą ilgametę patirtį valstybės tarnyboje) žinojo ir suprato, kad pažeidžia teisės aktų reikalavimus, numatė, kad gali atsirasti neigiamų padarinių, tačiau, nors sąmoningai neigiamų padarinių nesiekė, leido jiems atsirasti.
Kaip minėta, VTĮ 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Taigi, šiuo atveju, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai ar yra neproporcinga.
Teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad pareiškėja neskundė Departamento 2023 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. 4K-843 ,,Dėl D. G. atleidimo iš pareigų“, kuriuo pareiškėja 2023 m. rugsėjo 5 d. atleista iš Departamento (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) (karjeros valstybės tarnautojo, pareiginės algos koeficientas (duomenys neskelbtini)) pareigų (po LVAT 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2100-520/2023).
Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, priimti atlikus išsamų visų aktualių faktinių aplinkybių tyrimą, teisės aktai pritaikyti tinkamai, motyvai (ginčijamus įsakymus vertinant kartu su Išvada) išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl Įsakymo, Įsakymo Nr. 2 ir Įsakymo Nr. 3 naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Netenkinus pagrindinio pareiškėjos skundo reikalavimo, netenkintini ir išvestiniai reikalavimai - dėl pareiškėjos grąžinimo į eitas pareigas ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti patirtas atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas nagrinėjamu atveju atmetamas, bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjai klausimas nesprendžiamas.
Teismas papildomai pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos D. G. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.