Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ (duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7018-328/2022, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 23 d. ieškovė ir atsakovė sudarė rangos darbų be projektavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijos darbus už 480 580 Eur (su PVM) kainą, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Šalys 2022 m. kovo 31 d. sudarė galutinį darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė darbus už 480 580 Eur sumą ir patvirtino, jog visi darbai atlikti. 2022 m. balandžio 4 d. raštu atsakovė patvirtino, jog ieškovė darbus atliko tinkamai, defektai ištaisyti. Atsakovė pagal Sutartį sumokėjo 456 551,02 Eur, todėl iki ieškinio pateikimo teismui dienos buvo skolinga 24 028,99 Eur (sąskaitų faktūrų, aktų ir apmokėjimų suvestinės nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. duomenimis). Ieškovė atsakovei pagal Sutarties 9.1 punktą apskaičiavo 252,30 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. birželio 27 d. Pagrindinė skola (24 028,99 Eur) ieškovei sumokėta 2022 m. liepos 12 d., t. y. po preliminaraus sprendimo priėmimo.

Dėl bylos eigos ir procesinės baigties pirmosios instancijos teisme vertinimo

22. CPK 430 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta norma, kad jeigu atsakovas per dvidešimt dienų nuo preliminaraus sprendimo priėmimo teismo sprendimą įvykdo ir raštu pateikia teismui tai patvirtinančius dokumentus, teismas nutartimi panaikina teismo preliminarų sprendimą ir bylą nutraukia. Šiuo atveju ieškovui grąžinamas jo sumokėtas žyminis mokestis. Jeigu atsakovas teismo sprendimą įvykdo iš dalies, o dėl kitos dalies reikalavimų pareiškia prieštaravimus, byla nagrinėjama šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir ieškovo reikalavimų pagrįstumo klausimas išsprendžiamas priimant galutinį sprendimą. Šalims dokumentiniame procese sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus, ta pačia teismo nutartimi preliminarus sprendimas panaikinamas. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja aiškinimą, kad teismas dokumentinio proceso tvarka nagrinėjamą bylą nutraukia tik tais atvejais, kai iki preliminaraus sprendimo įsiteisėjimo atsakovas preliminarų sprendimą įvykdo visiškai. Tais atvejais, kai preliminarus sprendimas įvykdomas iš dalies ir atsakovas dėl dalies reikalavimų pareiškia prieštaravimus, teismas bylą privalo nagrinėti iš esmės CPK 430 straipsnyje nustatyta tvarka.

23. Nagrinėjamoje byloje iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas preliminarų sprendimą dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo priėmė 2022 m. birželio 29 d. Apskųstame galutiniame teismo sprendime konstatuota, kad pagrindinė skola (24 028,99 Eur) ieškovei sumokėta po preliminaraus sprendimo priėmimo, t. y. 2022 m. liepos 12 d.

25. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad po atsakovės prieštaravimų pateikimo pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 430 straipsnio nuostatomis, pagrįstai nagrinėjo bylą iš esmės. Tačiau, paaiškėjus, kad išnyko atsakovės prievolės ieškovei pagrindas (pagrindinė skola buvo sumokėta), pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą priėmė neteisingą procesinį sprendimą, palikdamas nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-7018-328/2022. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 29 d. preliminarų sprendimą ir atmesti ieškovės ieškinio reikalavimo dalį dėl pagrindinės skolos (24 028,99 Eur) priteisimo.

Dėl delspinigių priteisimo

28. Pagal byloje pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog 2022 m. kovo 31 d. buvo parengtas ir Sutarties nustatyta tvarka šalių pasirašytas (Sutarties 5 punktas) baigiamasis (galutinis) atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo patvirtinta, kad visi statybos darbai, kuriuos rangovas (ieškovė) įsipareigojo atlikti pagal Sutarties priedą Nr. 5, kalendorinį darbų vykdymo grafiką, statybos darbų priėmimo ir perdavimo aktus prie Sutarties yra atlikti visa apimtimi ir tinkamai. Minėtu aktu patvirtinama, kad rangovas įvykdė visus savo įsipareigojimus, kurie buvo numatyti Sutartyje ir jos prieduose ir privalėjo būti įvykdyti iki šio akto pasirašymo dienos, rangovas perdavė, o užsakovas priėmė visus atliktus darbus, be to, įtvirtintas ieškovės įsipareigojimas pateikti garantinio laikotarpio laidavimo raštą. Ieškovė 2022 m. kovo 31 d. išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą VL Nr. 00615 už bendrą 28 754,21 Eur (23 763,81 Eur be PVM) sumą pagal statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktus Nr. 12 ir Nr. 5. Byloje pateikti Statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktai Nr. 5 ir Nr. 12, pasirašyti įgaliotų asmenų (Sutarties 5 punktas), kuriais atsakovė priėmė ieškovės atliktus darbus 2022 m. kovo 31 d. Ieškovė 2022 m. balandžio 5 d. sudarė sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą ir jai buvo išduotas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo raštas (naudos gavėja – atsakovė). 2022 m. balandžio 4 d. raštu ieškovės draudikui atsakovė patvirtino, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal Sutartį, pasirašytą su atsakove, darbai objekte atlikti tinkamai, defektai ištaisyti.

29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovė atliko visus veiksmus, numatytus Sutarties 3.5 punkte, ir įgijo teisę reikalauti apmokėjimo. Be to, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, šią aplinkybę patvirtina ir pačios atsakovės elgesys vykdant Sutartį – iš byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) vykdytojų erdvės išrašo matyti, jog atsakovė dar 2022 m. balandžio 4 d. pateikė finansavimą teikiančiam subjektui mokėjimo prašymą ieškovės prašomai apmokėti sumai pagal 2022 m. kovo 31 d. sąskaitą (28 754,21 Eur). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog per Sutartyje nustatytą terminą (30 kalendorinių dienų) ir pratęstą iki 60 dienų terminą ieškovė apmokėjimo negavo. Taigi, įvertinus tai, kad dėl finansavimo gavimo terminas negali viršyti 60 dienų, atsakovė vėliausiai turėjo atsikaityti 2022 m. birželio 5 d. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad apeliacinio skundo motyvas, jog ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, prieštarauja šalių sutartimi nustatytai atsiskaitymo tvarkai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, preliminaraus sprendimo priėmimo dieną (2022 m. birželio 29 d.) ieškovė turėjo reikalavimo teisės į atsakovę (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Tokią išvadą tik patvirtina byloje pateikti atsakovės papildomi įrodymai (šalių susirašinėjimo medžiaga), iš kurių matyti šalių bendravimas dėl (ne)atsiskaitymo už darbus, mokėjimo dokumentų parengimo ir (ar) tikslinimo, taip matyti ir tolesnė šalių komunikacija derinant statinio pridavimo statybos užbaigimo komisijai procedūras, pažymint, jog pareigą dalyvauti procedūroje ieškovė buvo prisiėmusi Sutarties 8.4.7 punkte.

30. Iš šalių sudarytos Sutarties turinio matyti, jog ieškovė prisiėmė pareigą teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visus veiksmus, kuriuos turi atlikti tiekėjas, kad būtų tinkamai paruošta ir pateikta Statybos užbaigimo komisijai visa reikiama dokumentacija vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais, kuri reikalinga Statybos užbaigimo aktui parengti bei dalyvauti oficialiose procedūrose (Sutarties 8.4.7 punktas). Remiantis Sutarties 2.2 punktu, į Sutarties kainą įeina dokumentacijos darbų objekto statybos užbaigimo komisijai parengimo išlaidos, tačiau, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, šie veiksmai nėra siejami su ieškovės teise gauti atsiskaitymą už faktiškai atliktus ir atsakovės priimtus statybos darbus, pažymint, jog Sutarties priede Nr. 3 atliekami darbai yra susiję su konkrečiais statybos darbais pagal atsakovės pateiktą techninę specifikaciją, o ne su darbų pabaigos (užbaigimo) patvirtinimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė painioja „darbų užbaigimo“ ir „apmokėjimo už darbus“ sąlygas, įtvirtintas rangos sutartyje. Darbų atlikimo terminus nustato sutarties 4 (4.1 – 4.8) punktai, tuo tarpu apmokėjimo už darbus tvarką ir terminus nustato sutarties 3 (3.1 – 3.5) punktai. Pagal Sutarties 3.5 punktą, šalys aiškiai susitarė, jog galutinis apmokėjimas siejamas su baigiamojo (galutinio) atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu ir garantinio rašto pateikimu, bet ne su statybos užbaigimo aktu. Taigi statybos užbaigimo dokumento buvimas (statybos užbaigimo aktas) nėra siejamas su pareigos atsikaityti terminu, nes šalys aiškiai susitarė, kad atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove šiai užbaigus statybos darbus, o ne atlikus visas statybos užbaigimo procedūras.

31. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje yra pateikti duomenys, kurių nepaneigia atsakovės pateikta šalių (jų atstovų) susirašinėjimo medžiaga, jog atsakovė statybos darbus renovuojamame objekte atliko, visi ieškovės atlikti darbai atsakovės atstovų buvo priimti 2022 m. kovo 31 d., o 2022 m. balandžio 5 d. ieškovė pateikė laidavimo raštą, tokiu būdu įgyvendinusi Sutartyje numatytas sąlygas apmokėjimą už statybos rangos darbus gauti.

32. Padarius išvadą, kad atsakovė pažeidė piniginės prievolės įvykdymo terminą, konstatuotina, jog ieškovė turi teisę į Sutarties 9.1 punkte numatytas netesybas (CPK 185 straipsnis, CK 6.70 straipsnis). Šalys susitarė, kad atsakovė, vėluojanti apmokėti už atliktus darbus, įsipareigoja mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos (Sutarties 9.1 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagal byloje pateiktą delspinigių apskaičiavimą, pagrįstai pripažino, jog ieškovės reikalavimas priteisti 252,30 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 6 d. iki 2022 m. birželio 27 d. (21 diena) yra pagrįstas (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Taip pat pagrįstai preliminariu sprendimu buvo priteista 8 procentai metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

34. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, taip pat kasacinio teismo praktiką, nepažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tačiau netinkamai nurodė bylos procesinę baigtį pirmosios instancijos teisme. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo galutinį sprendimą pakeisti – panaikinti galutinio sprendimo dalį, kuria preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas dėl tos dalies, kuria buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl pagrindinės skolos priteisimo. Šią preliminaraus sprendimo dalį dėl pagrindinės skolos (24 028,99 Eur) priteisimo panaikinti ir dėl šios reikalavimo dalies (dėl pagrindinės skolos (24 028,99 Eur) priteisimo) ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o kitą galutinio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

35. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36. Nors apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pakeičia teismo galutinį sprendimą ir ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl pagrindinės skolos (24 028,99 Eur) priteisimo yra atmetama, tačiau, kaip jau minėta nutartyje, skola ieškovei buvo sumokėta po preliminaraus sprendimo priėmimo, t. y. 2022 m. liepos 12 d., ieškinio pateikimo teismui metu 2022 m. birželio 27 d. ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą reikalauti atsakovės sumokėti skolą, delspinigius, procesines palūkanas, todėl pagrįstai kreipėsi į teismą, o dėl atsakovės delsimo laiku sumokėti skolą, patyrė rašytiniais įrodymais pagrįstas 773 Eur bylinėjimosi išlaidas.

37. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, atsakovės procesinį elgesį (skola sumokėta tik po preliminaraus sprendimo priėmimo), teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, apeliacinės instancijos teismas nekeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

38. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

39. Nagrinėjamoje byloje galutinis teismo sprendimas yra keičiamas tik dėl neteisingai pirmosios instancijos teismo nurodytos bylos procesinės baigties, tačiau iš esmės apeliaciniame skunde išdėstytas materialusis reikalavimas – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. galutinį sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti visiškai – nėra tenkinamas, todėl apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos nėra atlyginamos.

40. Ieškovė pateikė duomenis apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 605 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. galutinį sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria paliktas nepakeistas preliminarusis sprendimas dėl tos dalies, kuria buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl pagrindinės skolos priteisimo. Šią preliminaraus sprendimo dalį dėl pagrindinės skolos (24 028,99 Eur) priteisimo panaikinti ir dėl šios reikalavimo dalies (dėl pagrindinės skolos (24 028,99 Eur) priteisimo) ieškinį atmesti.

Kitą galutinio sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.